db484e95-5219-449d-8f0e-53efada46dd3 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-593/20 Teisminio proceso Nr. 1-01-38645-19-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1. (S) Kauno apygardos teismas N U o s p r e n d I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A.

M. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokurorės R. Mikalauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 22  d. nuosprendžio, kuriuo A. M. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios PaÅ¡ilės g. 59-9, Kauno mieste, atsakomybei pagal laidavimÄ vieneriems metams be užstato. Baudžiamoji byla A. M. atžvilgiu nutraukta. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirtos kardomosios priemonės: raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos. A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 8 d., t. y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos bei penkių MGL, t. y. dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , paskirtÄ Ä¯mokÄ sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokurorės R. Mikalauskienės 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ A. M. turtui – automobiliui „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. M. skundžiamu nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0402 jam buvo nustatytas 1,70 promilės neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog A. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Be to, atsižvelgęs į tai, jog A. M. padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl nusikaltimo įvykdymo, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, o laiduotoja L. M. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, pirmosios instancijos teismas nusprendė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant A. M. pagal laidavimÄ L. M. atsakomybei.

3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė R. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį, praÅ¡o panaikinti Å¡io nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta iÅ¡ A. M. konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirti penkių MGL, t. y. 250 eurų dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondÄ , bei konfiskuoti minėtÄ automobilį. 3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nurodomi argumentai nėra pakankami teigti, jog aptariamo automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai įtakotų A.

M. ar jo Å¡eimos narių gyvenimÄ . Pažymima, jog iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad A. M. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,70 promilės etilo alkoholio), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jis vairavo transporto priemonę, apie galimai neblaivų vairuotojÄ pranešė paÅ¡alinis asmuo, nurodęs, kad T. M. gatvėje, Kaune po keliÄ blaÅ¡kosi važiuojantis automobilis „Audi A6“ vals Nr. (duomenys neskelbtini), o po Å¡io praneÅ¡imo minėta transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigÅ«nų.

Apeliantės manymu, A. M. vairuojamas automobilis akivaizdžiai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jis buvo abejingas gresiančioms pasekmėms, tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta sunkių padarinių, prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ jis galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad vairuodamas automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio rizikuoja savo bei kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe bei turtu. Pažymima, kad A. M. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytÄ atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , be to jos nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė (transporto priemonės konfiskavimas) bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. 3.2.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad, remiantis besiformuojančiomis teismų praktikos tendencijomis Å¡ios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, o asmenys nebÅ«tų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Teigiama, kad atsižvelgiant į aiÅ¡kiÄ bei kryptingÄ Ä¯statymų leidėjo valiÄ griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus Å¡iurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivÅ«s vairuotojai, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo.

Apeliantės manymu, A. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo.

4. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundÄ negauta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje, prokurorė palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, nuteistojo gynėja prašė prokurorės skundÄ atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistÄ .

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui be pagrindo nebuvo taikytos BK 72 straipsnio nuostatos (BPK 328 str. 1 p.).

7. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo galiojusio iki 2019-01-11, šiuo metu atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalį) numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018).

8. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, BK 67 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . Pagal teismų praktikÄ , iÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-34-699/2018 ir kt.).

9. Baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

10. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, jog teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta“ (2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieÅ¡ OlandijÄ , peticijos Nr. 577/11) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-34-699/2018, 2K-35-719/2018).

11. Spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistam A. M. praÅ¡oma paskirti BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertina tiek padarytos veikos pavojingumÄ , tiek kaltininko asmenybę, taip pat atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo jau paskirtas baudžiamojo poveikio priemones bei jų pobÅ«dį.

12. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiais, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Vis dėlto, kiekviena susidariusi situacija yra individuali ir reikalauja atskiro, nuodugnaus įvertinimo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu atleido A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir pasinaudodamas teismui suteikta diskrecijos teise, turto konfiskavimo netaikė, motyvuodamas tuo, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju būtų perteklinė ar neproporcinga įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui, sutikti su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo.

14. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad A. M. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,70 promilės etilo alkoholio). Jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę dienos metu, judrioje miesto gatvėje, vairavimas buvo pavojingas kitiems transporto dalyviams. Å ias aplinkybes patvirtina ne tik suformuluotame kaltinime konstatuotos aplinkybės apie nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ bei nustatytÄ A. M. girtumÄ , tačiau ir tai, kad apie netvarkingai ir pavojingai važiuojantį automobilį policijos pareigÅ«nams pranešė paÅ¡alinis asmuo.

Å io praneÅ¡imo pagalba A. M. vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigÅ«nų. Tai įvertinusi, kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiais, kad toks neatsakingas A. M. elgesys kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jis buvo abejingas gresiančioms pasekmėms, tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta sunkių padarinių, o prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ jis galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad vairuodamas automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio rizikuoja savo bei kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe bei turtu.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad A. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ â€“ taigi, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. Atleidžiant A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo skirtas užstatas, o teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta artimam minimaliam Å¡ios poveikio priemonės taikymo terminui (pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų), o motyvuojant, kodėl netikslinga taikyti turto konfiskavimÄ nuosprendyje tik abstrakčiai nurodyti bendrieji teisės principus, kurie neva leido spręsti, kad A.

M. taikyti turto konfiskavimÄ bÅ«tų netikslinga. Nors anksčiau jis nebuvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, iÅ¡ esmės jis charakterizuojamas teigiamai ir kaltę pripažino bei gailisi dėl padaryto, tačiau teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog A. M. vairuodamas automobilį neblaivus sukėlė realiÄ grėsmę kitiems eismo dalyviams. Ä®vertinus, pačios nusikalstamos veikos pobÅ«dį, bei tai, jog dėl Å¡ios veikos jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas artimas minimaliam (atimta teisė vairuoti 1 metams ir 6 mėnesiams) – turto konfiskavimas negali bÅ«ti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuriÄ paskyrus bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos.

Dėl šių priežasčių, kolegijos įsitikinimu, turto konfiskavimas šiuo atveju – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nepaskirta nepagrįstai.

16. Tuo pačiu pabrėžtina, kad, sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, o nuo atsakomybės pagal Å¡iÄ normÄ atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi iÅ¡lieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas, taigi, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar Å¡i priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra bÅ«tina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrÄ .

17. Atsižvelgus į A. M. asmenybę, kad jis administracine tvarka nebaustas, neteistas, įvertinus jo Å¡eimos turtinę padėtį ir sveikatos bÅ«klę (nors ir dirba, tačiau turi lėtinę ligÄ , gyvena su žmona, kuri pensininkė), taip pat padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančius duomenis, kurie leido pirmosios instancijos teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, o taip pat ir nustatytÄ nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio "Audi A6" 2007 m. laidos, vertę (kaina Lietuvoje su PVM yra 4840 eurų), teisėjų kolegija sutinka, kad transporto priemonės, kuriÄ vairuodamas A.

M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , konfiskavimas nebÅ«tų adekvatus padarytam teisės pažeidimui ir suvaržytų pažeidėjÄ labiau nei reikalinga Å¡ios poveikio priemonės skyrimo tikslams pasiekti. Taigi, jam priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros ir bÅ«tų neproporcingas. Teisėjų kolegijos manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju, tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima bÅ«tų pasiekti ieÅ¡kojus iÅ¡ A. M. dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 1500 Eur.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), skiriant A. M. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

18. A. M. pirmosios instancijos teismas paskyrė 5 MGL eurų įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį. Å ia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimÄ , o nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ paskirti padarius ir kitokio pobÅ«džio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais bÅ«tina Å¡ios poveikio priemonės taikymÄ pagrįsti.

Teisėjų kolegijos manymu, nusprendus taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y. trečiÄ baudžiamojo poveikio priemonę, A. M. finansiÅ¡kai bÅ«tų nubaustas per griežtai. Nagrinėjamu atveju, skiriant konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o ne įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, todėl skundžiamu nuosprendžiu A.

M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , panaikinama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R. Mikalauskienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ A. M. iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto – automobilio "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM yra 4840 eurų) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL, t. y. 250 (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , paskirtÄ Ä¯mokÄ sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė