db44dae2-5dde-42e2-9a0c-e0ae8fc3806e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a>                                               Administracinė byla Nr. eI-3850-815/2018                                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02399-2018-7                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo A.

G. M. A. (A. G. M. A.) atstovui advokatui R. R.,atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Å¡ios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei KrÅ«minytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. M. A. (A. G. M. A.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:I PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A.

G. M. A. (A. G. M. A.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas), atstovaujamas advokato R. R. (2018 m. liepos 16 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismÄ su 2018 m. liepos 18 d. skundu, praÅ¡ydamas:1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. liepos 4 d. sprendimÄ Nr. (15-01)3I-655 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. M. A.“ (toliau – ir Sprendimas);1.2.

įpareigoti DepartamentÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Sprendimas priimtas neobjektyviai ir netinkamai įvertinus visas aplinkybes, susijusias su leidimo laikinai gyventi (toliau – ir LLG) iÅ¡davimu, Sprendime pateikiami tik spėjimai ir nuomonė, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. PareiÅ¡kėjo Å¡eima yra pilnavertė, gyvena bendrÄ gyvenimÄ , rÅ«pinasi vienas kitu ir veda bendrÄ Å«kį, namuose yra pareiÅ¡kėjo daiktų (tai nustatė ir atsakovas), Å¡eima keliauja ir ilsisi su vaikais ir be jų, taip pat su giminaičiais, pareiÅ¡kėjas lankosi sutuoktinės dukters mokykloje, tai patvirtina daugybė pateikiamų nuotraukų, pareiÅ¡kėjas noriai rÅ«pinasi sutuoktinės vaikais, todėl abejoti jo sudaryta santuoka nėra priežasčių, o spręsti vien iÅ¡ to, kad santuoka sudaryta su užsieniečiu yra neteisėta, pažeidžia žmogaus teises.

PareiÅ¡kėjo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl į Å¡iÄ valstybę ne visi giminaičiai norėjo ir galėjo vykti, o santuokos sudarymo proga Å¡eimÄ pasveikino ir artimi draugai, taigi, santuoka nebuvo slepiama Departamentas padarė neobjektyviÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas, grįžęs į LietuvÄ , su sutuoktine kartu nebegyvena, nors pats atsakovas teigia prieÅ¡ingai: jog yra nustatęs, kad asmenys, pas kuriuos Å¡eima gyveno, paliudijo, kad jis gyveno kartu su sutuoktine, padėdavo kapoti malkas, lankėsi kartu bažnyčioje, taigi, neaiÅ¡ku, kodėl atsakovas prieÅ¡tarauja pats sau.

Remtis artimųjų parodymais apie tai, kad jie matė pareiÅ¡kėjÄ Lietuvoje vos kelis kartus, yra neteisinga ir neteisėta, nes ne visada jam atvykstant į LietuvÄ yra galimybė ir noras susitikti su artimaisiais, nes pareiÅ¡kėjas daugiausiai laiko siekia skirti Å¡eimai. PareiÅ¡kėjas dėl darbo daug laiko praleidžia (duomenys neskelbtini) (dirba slaugytoju), nes pareiÅ¡kėjas Lietuvoje neturi pastovaus darbo ir pajamų Å¡altinio; dažniausiai bÅ«na (duomenys neskelbtini), kadangi ten yra jo nuolatinis darbas.

PareiÅ¡kėjas, siekdamas bent dalį laiko skirti žmonai ir jos vaikams, apie 2 savaites dirba, 2 – bÅ«na Lietuvoje. 2.2. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (plačiai cituoja administracinę bylÄ Nr. A822-1727/2012), nurodo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimų, atsakovas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad surinktų duomenų kontekste yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiÅ¡kėjo santuoka yra fiktyvi (pažymėtina, kad sutuoktiniai apklausos metu į klausimus atsakė vienodai).

Be to, vien tik apklausos lapais nustatytų sutuoktinių atsakymų neatitikimo ir fakto, kad sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje patikrinimo metu nebuvo pareiÅ¡kėjo asmeninių daiktų, nepakanka nustatyti santuokos fiktyvumÄ . Pateikti papildomi įrodymai pagrindžia bÅ«tent tai, kad Å¡eima yra sudaryta ne fiktyviai. PareiÅ¡kėjas nepažeidžia jokių įstatymų ir nesupranta, kodėl esant tokiai teismų praktikai bei tokioms akivaizdžioms byloje surinktoms ir papildomai pateiktoms aplinkybėms, atsakovas daro neteisėtas ir neapgrįstas iÅ¡vadas tik iÅ¡ atlikto patikrinimo.

PareigÅ«nai nesiaiÅ¡kino sutuoktinių tarpusavio santykių, kurie tam tikru metu buvo ir paÅ¡liję. PareiÅ¡kėjas darbo reikalais ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), todėl visus bÅ«tiniausius daiktus buvo iÅ¡sivežęs, sutuoktiniai vienu momentu vieÅ¡butyje negyveno kartu dėl skunde nurodytų aplinkybių ir kartais pasitaikančių kivirčų, tačiau sutuoktiniai susitaikė, kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį, rÅ«pinasi vaikais.2.3. Dėl Departamento padarytų pažeidimų2.3.1.

Sprendime nepateikta pakankamai argumentų, motyvų, nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų teigti, jog pareiÅ¡kėjo ir sutuoktinė santykiai tikrai yra fiktyvÅ«s.2.3.2. Sprendimas turėjo bÅ«ti priimtas maksimaliai per 4 mėnesius, tačiau buvo priimtas praėjus 6 mėnesiams po praÅ¡ymo pateikimo dienos. Departamentas iki 2018 m. gegužės mėnesio nesiėmė jokių veiksmų, o praleidęs terminÄ , ėmė rinkti skubiai medžiagÄ , apklausė liudininkus ir neva priėjo iÅ¡vadÄ , kad santuoka fiktyvi, nors surinko vos 2 argumentas, kodėl padaryta tokia iÅ¡vada.

Sutuoktiniai pakartotinai neapklausti, nepraÅ¡yta pateikti daugiau nuotraukų, pagrįsti, kur jie gyvena, kur jie planuoja gyventi, kÄ pareiÅ¡kėjas veikia užsienyje, nors nustačius asmens dažnas iÅ¡vykas į užsienį turėjo bÅ«ti imtasi priemonių nustatyti to priežastis. II Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.PareiÅ¡kėjas tuo pagrindu, kad ketina ir toliau gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktine, Lietuvos Respublikos piliete D.

A., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) 2018 m. sausio 4 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) Å¡eimos susijungimo pagrindu ir papildomus dokumentus.Sprendime detaliai nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis dėl LLG iÅ¡davimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvoje bÅ«na retai, o atvykęs į LietuvÄ dažniau su pareiÅ¡kėja kartu negyvena (neveda bendro Å«kio).

Buvo atlikti patikrinimai pareiÅ¡kėjo nurodytais gyvenamosios vietos adresais, apklausti pareiÅ¡kėjo sutuoktinė ir pareiÅ¡kėjas, kiti asmenys. Taigi, Departamentas ir Migracijos valdyba ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido padaryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo ir D. A. santuoka sudaryta ne siekiant įteisinti Å¡eiminius santykius, o pareiÅ¡kėjui pasinaudoti LLG suteikiamomis teisėmis.Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 10-PR2-625 konstatuota, kad nors apklausos metu abu sutuoktiniai į klausimus atsakė vienodai, pareiÅ¡kėjas neturi Lietuvoje jokių socialinių ryÅ¡ių ir jokio pajamų Å¡altinio, todėl tikslinga patikrinti abiejų sutuoktinių bendrÄ Å«kį.

Migracijos valdybos Šalčininkų grupė 2018 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-21435 konstatavo, kad sutuoktiniai faktiškai negyvena kartu, pareiškėjas kartais nakvoja bute, adresu: (duomenys neskelbtini), D. A. nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), tėra 2 sutuoktinio marškiniai ir 3 kepurės, jokio bendro turto sutuoktiniai neįgijo, yra vos kelios bendros abiejų sutuoktinių nuotraukos, darytos santuokos (duomenys neskelbtini) metu; padaryta išvada, jog yra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi.

Buvo apklaustos D. A. motina L. T. ir sesuo I. T., R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ vieÅ¡butyje. Apibendrinant liudininkų parodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 sausio mėn. iki gegužės mėn. Lietuvoje faktiÅ¡kai negyveno, vizitų metu dažnai Lietuvoje gyvendavo vienas, apklausti asmenys patvirtino, kad minėtu laikotarpiu matė pareiÅ¡kėjÄ Lietuvoje vos 1 ar 2 kartus per mėnesį.PareiÅ¡kėjas patikslintame užsienio valstybių, kuriose jos lankėsi, sÄ raÅ¡e nurodė, kad (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo lankėsi kartÄ nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 19 d., tai patvirtina ir sienų kirtimo spaudai, o (duomenys neskelbtini) yra Å engeno zonos narė, todėl pase tokios kelionės neatsispindi, be to, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis keliavo į (duomenys neskelbtini) ir automobiliu, o tai papildomai apsunkina pateiktos informacijos patikrinimÄ .Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiÅ¡kėjas po santuokos sudarymo didžiÄ jÄ laiko dalį praleido ne Lietuvoje, faktiÅ¡kai kartu su D.

A. negyvena ir neveda bendro Å«kio, niekas iÅ¡ D. A. giminių sutuoktuvėse nedalyvavo, Migracijos valdybos Å alčininkų grupė padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindo manyti, jog minėtų asmenų santuoka yra fiktyvi.PareiÅ¡kėjas skunde teismui nepateikė duomenų, paaiÅ¡kinimų, paneigiančių Sprendimo iÅ¡vadÄ dėl santuokos tikrumo. PareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė neturi bendrų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, neveda bendro Å«kio, kartu negyvena, duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo ir D.

A. santuoka sudaryta, siekiant sukurti šeimos santykius. Su skundu pateiktos nuotraukos nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, be to, jos nebuvo pateiktos Departamentui ar Migracijos valdybai iki Sprendimo priėmimo, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad fotografuota daug epizodiškų kadrų, siekiant sudaryti įspūdį, kad pareiškėjas su sutuoktine praleidžia daug laiko, tačiau iš nuotraukų nėra akivaizdu, kad jos buvo darytos iki Sprendimo priėmimo, todėl jų įrodomoji reikšmė vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Nors pareiÅ¡kėjas pateikė sudarytas nuomos sutartis (jas pasirašė tik pareiÅ¡kėjo sutuoktinė), tačiau patikrinimo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas realiai nuomojamuosiuose bÅ«stuose negyvena, taigi, Å¡ių sutarčių sudarymo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu panaikinti SprendimÄ . Negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu panaikinti SprendimÄ ir pareiÅ¡kėjo pateikti čekiai, iÅ¡ kurių neaiÅ¡ku, kas mokėjo už juose nurodytas prekes, kaip jie gali patvirtinti, kad pareiÅ¡kėjas gyvena Lietuvoje kartu su sutuoktine ir tvarko bendrÄ Å«kį.Sprendimas buvo priimtas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjo situacijÄ , įvertinus visų aplinkybių visumÄ , todėl Sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas siekė tik formaliai atitikti LLG iÅ¡davimo sÄ lygas ir pagrindÄ , o ne sukurti realius Å¡eiminius ryÅ¡ius Lietuvoje.

Pažymėtina, kad ne bet kokie santykiai tarp asmenų sudaro pagrindÄ iÅ¡duoti LLG Å¡eimos susijungimo pagrindo, o reali, ne formali santuoka, kuria siekiama plėtoti Å¡eimos santykius. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi.Skunde nurodyti Europos SÄ jungos teisės aktai bei LVAT praktika nagrinėjamoje byloje nėra aktualÅ«s ir nesudaro pagrindo pripažinti SprendimÄ neteisėtu ar nepagrįstu (nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės kitokios, o 2004 m. balandžio 29 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB ir 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl geresnio direktyvos 2004/38/EB dėl SÄ jungos piliečių ir jų Å¡eimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių (KOM(2009) pareiÅ¡kėjo atžvilgiu netaikytini).Sprendime nurodyta, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjo tikslo ir sÄ lygų, sÄ Å¾iningo jo siekio gyventi Lietuvoje Å¡eimos susijungimo pagrindu, t. y. konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių buvimu ir gyvenimu Lietuvoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė, Å¡iuo klausimu aktualÅ«s Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPÄ®) 19 straipsnio 10 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 29 patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės (toliau – ir Gairės), LVAT praktika (administracinės bylos Nr. eA-4840-756/2016, Nr. eA-3464-624/2017).PareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymas nagrinėtas ilgiau, negu tai nustatyta teisės aktuose, tačiau Å¡i aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ , Departamentui kilo įtarimų, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi, todėl buvo renkami papildomi duomenys apie minėtų asmenų sudarytÄ santuokÄ . PareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, tÄ patvirtina ir LVAT praktika (administracinės bylos Nr. eA-3081-556/2018, Nr. eA-3009-624/2017). Sprendimas priimtas UTPÄ® ir kitų teisės aktų pagrindu, taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (Sprendimo motyvai nurodyti pačiame sprendime).

Sprendime neapsiribota tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiÅ¡kėjui, todėl Sprendimas atitinka tiek VAÄ® 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikÄ , t. y. priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas ir nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.

III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo A. G. M. A. (A. G. M. A.) atstovas advokatas R. R. iÅ¡ esmės rėmėsi pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė Å¡ios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Eglė KrÅ«minytė (2017 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 3K-94) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .3. Teismo posėdyje kalbėję liudytojai D. A., I. T., V. S., K. N. paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas su D.

A. palaiko Å¡eiminius ryÅ¡ius, ypač pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas yra Å¡eimyniÅ¡kas žmogus, rÅ«pinasi D. A. vaikais labiau negu jų biologinis tėvas, paaiÅ¡kino, kad dėl pajamų gavimo pareiÅ¡kėjas dažnai bÅ«na iÅ¡vykęs į užsienį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:I Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:PareiÅ¡kėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete D.

Å . (po santuokos – A) (Å alčininkų raj. civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. spalio 17 d. santuokos sudarymo iÅ¡raÅ¡as Nr. 129).PareiÅ¡kėjas tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė D. A., 2018 m. sausio 4 d. asmeniÅ¡kai pateikė VAVPK Migracijos valdybai praÅ¡ymÄ skubos tvarka iÅ¡duoti LLG (toliau – ir PraÅ¡ymas), PraÅ¡yme pasiraÅ¡ytinai patvirtino žinÄ s, kad asmuo, užpildęs PraÅ¡ymÄ , už melagingų duomenų pateikimÄ atsako pagal įstatymuose nustatytÄ tvarkÄ .VAVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius atliko abiejų sutuoktinių apklausas, Migracijos valdybos Å alčininkų grupė atliko patikrinimus dėl pareiÅ¡kėjo ir D.

A. santuokos, rezultatus surašė 2018 m. gegužės 21 d. ir 2018 m. birželio 7 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose (juose nurodytos aplinkybės plačiai apraÅ¡ytos Sprendime), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ vieÅ¡butyje.Departamento vadovė, vadovaudamasi UTPÄ® 35 straipsnio 1 dalies ir 12 punktais, 2018 m. liepos 4 d. sprendime Nr. (15-01)3I-655 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A.

G. M. A.“ atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui LLG. Sprendime, be kita ko, nurodyta:PareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 4 d. tuo pagrindu, kad ketina ir toliau gyventi Lietuvoje su sutuoktine, Lietuvos Respublikos piliete D. A., VAVPK Migracijos valdybai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti LLG Å¡eimos susijungimo pagrindu ir papildomus dokumentus.Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. sausio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 10-PR2-625 konstatuota, kad nors apklausos metu abu sutuoktiniai į klausimus atsakė vienodai, pareiÅ¡kėjas neturi Lietuvoje jokių socialinių ryÅ¡ių ir jokio pajamų Å¡altinio, todėl tikslinga patikrinti sutuoktinių bendrÄ Å«kį.

VAVPK Migracijos valdybos Šalčininkų grupė 2018 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-21435 konstatavo, kad sutuoktiniai faktiškai negyvena kartu, pareiškėjas kartais nakvoja bute, adresu: (duomenys neskelbtini), D. A. nuomojamam bute, adresu (duomenys neskelbtini), tėra 2 sutuoktinio marškiniai ir 3 kepurės, jokio bendro turto sutuoktiniai neįgijo, yra vos kelios bendros abiejų sutuoktinių nuotraukos, darytos santuokos (duomenys neskelbtini) metu, todėl padaryta išvada, jog yra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi.

VAVPK Migracijos valdybos Å alčininkų grupė 2018 m. birželio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 10-PR2-24280 nurodė, kad apklausta D. A. motina L. T. nurodė, jog D. A. su sutuoktiniu susipažino internetu, jie susituokė 2017 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini), kur pareiÅ¡kėjas dirba ir siunčia D. A. pinigus už buto nuomÄ , jo giminių nėra mačiusi ir nepažįsta, pareiÅ¡kėjas atvyksta į LietuvÄ 5–6 dienoms, tik paskutinį kartÄ gegužės mėnesį buvo ilgiau, iÅ¡ viso į LietuvÄ buvo atvykęs kokius 5 kartus.

D. A. sesuo I. T. nurodė, kad santuokos sudarymo 2017 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) metu dalyvavo pareiÅ¡kėjo krikÅ¡tamotė ir jos sesuo, pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) nedirba, o prižiÅ«ri ten gyvenančiÄ krikÅ¡tamotę, kuri už tai jam moka pinigus, kitas jo pajamų Å¡altinis – su broliu (duomenys neskelbtini) turima parduotuvė, 2017 m. lapkričio 25 d. sutuoktiniai pirmÄ kartÄ kartu atvyko į LietuvÄ ir apsigyveno vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), o vėliau pas pažįstamÄ R.

S., adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2017 gruodžio mėn. PareiÅ¡kėjas nuomojosi butÄ adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. birželio 1 d. nuomojasi adresu: (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 8 d. raÅ¡te patvirtino, kad nuo 2017 m. lapkričio 25 d. iki 30 d. pareiÅ¡kėjas vieÅ¡butyje gyveno vienas. R. S., pas kuriÄ kurį laikÄ gyveno pareiÅ¡kėjas, paliudijo, kad jis jai priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), porÄ kartų nakvojo su sutuoktine 2018 m. vasario mėn. ir 2 kartus per mėnesį žiemÄ ateidavo sukapoti malkų, vienÄ ar du kartus per mėnesį jį matė bažnyčioje sekmadieniais, pareiÅ¡kėjas prižiÅ«rėjo jos butÄ balandžio ir gegužės mėnesiais, jai iÅ¡vykus į VokietijÄ , o pavasarį jis buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini)slaugyti sergančios motinos.(duomenys neskelbtini) Patikslintame užsienio valstybių, kuriose pareiÅ¡kėjas lankėsi, sÄ raÅ¡e jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini)po santuokos sudarymo lankėsi vienÄ kartÄ nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 19 d., tai patvirtina sienų kirtimo spaudai, o (duomenys neskelbtini) yra Å engeno zonos narė, todėl pase tokios kelionės neatsispindi, be to, pareiÅ¡kėjas į (duomenys neskelbtini) vyko ir automobiliu, tai apsunkina pateiktos informacijos patikrinimÄ .Apibendrinant liudininkų parodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 sausio mėn. iki gegužės mėn. Lietuvoje faktiÅ¡kai negyveno, vizitų metu dažnai Lietuvoje gyvendavo vienas, apklausti asmenys patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu matė pareiÅ¡kėjÄ Lietuvoje 1 ar 2 kartus per mėnesį, taigi, jis daugiau laiko praleidžia (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvoje.Å ioje byloje aktualÅ«s UTPÄ® 2 straipsnio 6(2) straipsnyje įtvirtinta fiktyvios santuokos sÄ voka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d.

įsakyme Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as). Ä®vertinus visas tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjo ir D. A. santuoka yra fiktyvi: susituokus negyvenama kartu (ApraÅ¡o 91.1 punktas), sutuoktiniai neveda bendro Å«kio (ApraÅ¡o 91.2 punktas).Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis dėl LLG iÅ¡davimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis: pareiÅ¡kėjas Lietuvoje bÅ«na retai, o atvykęs į LietuvÄ dažniau su D.

A. kartu negyvena, t. y. neveda bendro Å«kio, nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo santuoka buvo sudaryta ne siekiant įteisinti Å¡eiminius santykius, o pareiÅ¡kėjui pasinaudoti LLG suteikiamomis teisėmis. Å iuo klausimu aktualios Gairės, Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakyme Nr. 3K-54 patvirtintas Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) (pareiÅ¡kėjas atitinka jo 6.2, 6.3, 7 punktus), LVAT praktika (administracinė byla Nr. A-2005-662/2016).

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjo tikslo ir sÄ lygų, jo siekio kurti ir palaikyti Å¡eiminius ryÅ¡ius Lietuvoje, t. y. konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvoje, o jo tikslas – tik įteisinti savo buvimÄ Å engeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turi kitų ilgalaikių socialinių ar ekonominių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika.Departamento Imigracijos skyriaus vadovė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo dokumentus dėl nacionalinės vizos Nr. 000033827 panaikinimo, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, Bendrijos kodekse (toliau – ir Å engeno sienų kodeksas) nustatytų atvykimo sÄ lygų ir negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų, vadovaudamasi UTPÄ® 19 straipsnio 1 punktu, 2018 m. liepos 10 d. sprendime Nr. (15/4-1)17I-363 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ arba nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. M. A.“ (toliau – ir Sprendimas dėl vizos) nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ daugkartinę nacionalinę vizÄ Nr. 000033827.

Sprendime dėl vizos, be kita ko, nurodyta:5.1. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 8 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui daugkartinę nacionalinę vizÄ , galiojančiÄ nuo 2017 m. vasario 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 70.11 punktÄ 5.2. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjui viza iÅ¡duota kaip pateikusiam praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti LLG, o 2018 m. liepos 5 d. priimtas sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui LLG, pareiÅ¡kėjas nebeatitinka Å engeno sienų kodekso) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvykimo sÄ lygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sÄ lygų).

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. G. M. A. (A. G. M. A.) skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimÄ Nr. (15-01)3I-655 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G. M. A.“ (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktÄ ), įpareigoti DepartamentÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .             2.

Teismas akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas yra vieÅ¡ojo administravimo aktas. Pagal susiformavusiÄ administracinių teismų praktikÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAÄ® 8 str. 1 d., 2 d.).

Pažymėtina, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-471/2009).

             IÅ¡ atsakovo priimto skundžiamo sprendimo matyti, kad pagrindiniai įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatyta, jog minėta santuoka yra fiktyvi, buvo tarnybinis patikrinimas sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje ir pateikti Migracijos valdybos tarnybiniai praneÅ¡imai (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3, 4 punktus). Å ioje byloje ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė per apklausas atsakė vienodai į klausimus, nėra. Tačiau atsakovas vertino, kad pareiÅ¡kėjas, pirma, susituokęs negyvena kartu su sutuoktine, antra, sutuoktiniai neveda bendro Å«kio, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neatitinka ApraÅ¡o 91.1 ir 91.2 punktų reikalavimų.

Kitaip tariant, šioje byloje ginčas kyla tik dėl to, ar aplinkybė, jog pareiškėjas retai būna Lietuvoje ir kartu su sutuoktine turi mažai bendro turto, gali būti vertinama kaip sutuoktinių negyvenimas kartu, kaip sutuoktinių bendro ūkio nevedimas. Teismo posėdyje apklausti liudytojai D. A., I. T., V. S., K. N. paaiškino, kad pareiškėjas su D. A. palaiko šeiminius ryšius, ypač pabrėžė, kad pareiškėjas yra šeimyniškas žmogus, rūpinasi D. A. vaikais labiau negu jų biologinis tėvas, paaiškino, kad dėl pajamų gavimo pareiškėjas dažnai būna išvykęs į užsienį.

Teismas visuose liudytojų paaiÅ¡kinimuose neįžvelgė jokių nesutapimų.              Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jas atsakovas netinkamai vertino. Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas gauna pajamas tik iÅ¡ užsienio, kad bÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas dažnai bÅ«na iÅ¡vykęs į užsienį, o todėl retai bÅ«na Lietuvoje, negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas negyvena kartu su sutuoktine.

Bendras Lietuvos piliečių ir jų Å¡eimų gyvenimo nÅ«dienos kontekstas yra toks, kad dažnai yra vykstama uždarbiauti į užsienį Europos SÄ jungos teritorijos ribose, ir tai yra visiÅ¡kai normali praktika. Kitos atsakovo vertintos aplinkybės, kad sutuoktinių nurodytoje gyvenamoje vietoje patikrinimo buvo tik keli pareiÅ¡kėjo asmeniniai daiktai, nepakanka nustatyti santuokos fiktyvumÄ . Minėta, kad sutuoktiniai susituokė tik 2017 m. rugsėjo 29 d. (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ), todėl, teismo vertinimu, per tokį trumpÄ laikÄ negalėjo užgyventi didelio turto ir todėl vesti bendro Å«kio.

Teismo vertinimu, nÅ«dienos kontekste bendro Å«kio vedimo sÄ voka irgi turi bÅ«ti vertinama protingai, nes, jei vienas iÅ¡ sutuoktinių, priverstas gyvenimo realijų, pajamas uždirba/gauna užsienyje, tai bendro Å«kio vedimas pasidaro itin komplikuotas (ypač vertinant tÄ faktÄ , jeigu sutuoktiniai neturi bendro gyvenamojo bÅ«sto, o yra priversti jį nuomotis, kaip yra Å¡ioje byloje). Teismas pažymi, kad kiekvieni santykiai yra individualÅ«s ir negali bÅ«ti vertintini pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinus į santykių savitumÄ .             3.

Pabrėžtina, kad santuoka negali bÅ«ti laikoma fiktyvia vien todėl, kad ji suteikia imigracijos arba bet kokį kitÄ privalumÄ . Teismas, vertindamas ir apibendrindamas aktualias aplinkybes, susijusias su santuokos fiktyvumo nustatymu, negali vadovautis vien formaliu požiÅ«riu. Kiekvieni santuokiniai santykiai yra individualÅ«s ir negali bÅ«ti vertintini pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinus į santykių savitumÄ . Priimant galutinį sprendimÄ arba darant iÅ¡vadas dėl santuokos fiktyvumo, negali likti pagrįstų abejonių dėl konkrečios santuokos fiktyvumo, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų padaryta nepataisoma žala žmogaus teisių apsaugai, bÅ«tent – žmogaus teisei į privataus gyvenimo apsaugÄ , be kita ko, įtvirtintai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, bei bÅ«tų pažeista asmens teisė į santuokÄ , be kita ko, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnyje.

Nors Å¡ios teisės nėra absoliučios ir, kaip savo praktikoje yra pripažinęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, valstybė (taip pat ir nacionaliniai teismai) turi vertinimo nuožiÅ«ros laisvę imigracijos įstatymų kontekste nustatyti tokį reguliavimÄ , kuris, esant pagrįstoms priežastims manyti, kad santuoka sudaroma iÅ¡imtinai siekiant užtikrinti imigracinį pranaÅ¡umÄ (pvz., gauti leidimÄ atvykti ar gyventi priimančiojoje Å¡alyje), užkirstų keliÄ tokių fiktyvių santuokų sudarymui, tačiau kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar toks kiÅ¡imasis į žmogaus teisę nėra savavaliÅ¡kas ir neproporcingas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1727/2012).              Teismo vertinimu, jam apklausus liudytojus, yra iÅ¡sklaidytos abejonės dėl nepagrįstos Migracijos departamento padarytos iÅ¡vados, kad santuoka yra fiktyvi. Teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai neįsigilino į nagrinėjamų santykių individualumÄ , pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė nepakankamai pagrįstÄ sprendimÄ , todėl neatitinkantį VAÄ® 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Atitinkamai, teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų duomenų kontekste yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiÅ¡kėjo santuoka yra fiktyvi, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra naikintinas.             4. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. (15-01)3I-655 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A.

G. M. A.“ naikintinas, o Migracijos departamentas įpareigotinas iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo ir priimti naujÄ sprendimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. G. M. A. (A. G. M. A.) skundÄ tenkinti.Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimÄ Nr. (15-01)3I-655 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A.

G. M. A.“.Ä®pareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo ir priimti naujÄ sprendimÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                    Iveta Pelienė                 Egidija Puzinskaitė                 Ernestas Spruogis