db42e60d-c810-4517-a846-73583a35fc4e · Klaipėdos apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-96-360/2016Teisminio proceso Nr.1-01-1-48581-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.2.3; 2.3.6.4.5           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS                            N U O S P R E N D I S                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                   2016 m. birželio 23 d.                                            Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo MaÅ¡kevičiaus,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,kaltinamajam S. D.,jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., Lietuvoje, 9 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2006-02-01 dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo pagal LR BK 201 str. 1 d., 3 d., paskirta bauda (8 MGL) – 1000 litų, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p., n u s t a t ė :

S. D. nužudė savo artimÄ giminaitį A. Ž., bÅ«tent: 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 13 val.50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) r., S. D., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su savo tėvu A. Ž. ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė kumščiu pastarajam į galvÄ ir ne mažiau kaip du kartus spyrė A. Ž. į krÅ«tinę. Dėl smÅ«gio kumščiu į kairį smilkinį A. Ž. buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, iÅ¡siliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis, dėl to A.

Ž. minėtÄ dienÄ 23 val. 05 min. mirė. Taip S. D. tyčia nužudė savo tėvÄ A. Ž.. Kaltinamasis S. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamÄ nusikaltimÄ neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienÄ , tai yra 2015-08-30, jis susipyko su mirusiuoju A. Ž.. Ėjo prie Å¡aldytuvo, o A. Ž. pradėjo užgaulioti, keikti visokiais žodžiais. Tada jis trenkė A. Ž. į akį su kumščiu. A. Ž. atsistojo ir norėjo pulti, tada jis A. Ž. spyrė koja ir A. Ž. atsitrenkė į Å¡aldytuvÄ su nugara.

Po to jis išėjo lauk, o A. Ž. išėjo skambinti į policijÄ . Tai buvo apie 13.00 val.–13.50 val. Su A. Ž. susipyko dėl to, kad jis norėjo pasiimti valgyti iÅ¡ Å¡aldytuvo, o A. Ž. jam neleido, sakydamas: „užsidirbk“. TÄ dienÄ su A. Ž. kartu negėrė. A. Ž. iÅ¡ kažkur grįžo prigėręs. Ä®vykio metu A. Ž. valgė atsisėdęs prie Å¡aldytuvo. Tada A. Ž. buvo labai girtas. A. Ž. pradėjo jį keikti, pagriebė už megztinio, prie kaklo. A. Ž. jį keikė visokiausiais necenzÅ«riniais žodžiais.

A. Ž. kumščiu sudavė į akį, trenkė į kairę akį. A. Ž. nuo smÅ«gio susvirduliavo ir iÅ¡ karto atsistojo, nebuvo pakritęs, nes tuo metu sėdėjo į stalÄ Ä¯sikibęs. A. Ž. norėjo stotis, norėjo pulti, tada jam spyrė koja. Jis A. Ž. spyrė koja į krÅ«tinę. Spyrė su kojos padu, buvo apsiavęs kalioÅ¡ais. Kai spyrė į krÅ«tinę, A. Ž. atsitrenkė į Å¡aldytuvÄ , o jis tada išėjo lauk. Išėjo lauk, kad A. Ž. jo nepultų. Jis A. Ž. sudavė du smÅ«gius, vienÄ Ä¯ akį, kitÄ Ä¯ krÅ«tinę.

Daugiau jokių smÅ«gių nebuvo. Girdėjo, kad A. Ž. skambino į policijÄ , o jis kieme sėdėjo ant suoliuko ir laukė, kol atvažiuos policija. Kieme A. Ž. nemušė.Tuo metu jis pats buvo neblaivus, gėrė vienas. Buvo iÅ¡gėręs valstybinės ir alaus. Buvo iÅ¡gėręs du bambalius alaus ir valstybinės butelį. Bambalių tÅ«ris 0,75, tai yra du tokius bambalius alaus. Girtavo visÄ dienÄ , prieÅ¡ tai dar pas kaimynus bulves rinko. Nežino, ar gėrė pas kaimynus, padėjęs rinkti bulves išėjo namo.

Tuo metu, kai buvo pas kaimynus, jis jau buvo girtas. Dėl to ir išėjo namo. Gėrė su kažkokiais draugais. Atsimena visÄ Ä¯vykį. A. Ž. įlipo į greitosios automobilį, seselė apžiÅ«rėjo, A. Ž. atsisakė važiuoti, sakė, kad viskas gerai, pagalbos nereikia, o jį areÅ¡tavo ir iÅ¡vežė prablaivinti apie 14.00 val. Jis gyveno su mama ir tėvu, jie gyveno trise. Dar turi brolį ir seserį, jie gyvena atskirai. Vienas brolis yra iÅ¡vykęs į užsienį, ten gyvena, sesuo gyvena atskirai su Å¡eima.

Jis tėvams padėdavo viskÄ susitvarkyti, prisidėdavo pinigais, buvo bendras Å«kis. Buvo registruotas darbo biržoje. Jo tėvas visada, kai bÅ«davo girtas, buvo labai priekabus. Su tėvu susimušė dėl maisto. A. Ž. pirkdavo maistÄ , pensijÄ gaudavo. Nežino, kodėl jo ir tėvo pavardės skiriasi. Jo ir brolio bei sesers pavardės yra mamos. Nežino, kodėl tėvas nedavė savo pavardės. A. Ž. tikrai yra jo tėvas. Su juo visÄ gyvenimÄ gyveno, augo, nekilo jokių abejonių, kad A. Ž. yra jo tėvas.

Suprato, kad tÄ dienÄ tėvas buvo girtesnis už jį. Galvoja, kad yra nekaltas, nes nenorėjo nieko blogo padaryti, labai gailisi.Liudytojas B. Z. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta kaltinamÄ jį, nes jis yra jo „švogeris“. Kiek žino, tai dienÄ tarp kaltinamojo ir mirusiojo buvo konfliktas. Žino, kad buvo atvažiavusi greitoji ir policija. Tai buvo dienos metu, apie 13.00 val. Vakare, gal apie 22.00 val., pas jį atėjo uoÅ¡vė B. D., pabeldė į langÄ ir pasakė, kad mirÅ¡ta A.

Ž.. Sakė, kad reikia paskambinti į greitÄ jÄ , žmona paėmė jo telefonÄ ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Tada jie nuėjo pas uoÅ¡vienę. A. Ž. gulėjo koridoriuje. Patikrino pulsÄ , bet pulso nebuvo. Kai atvažiavo greitoji, liepė jį atversti. Jis A. Ž. atvertė, matėsi ant veido mėlynė virÅ¡ akies, kraujo nebuvo. Ta mėlynė buvo virÅ¡ kairės akies. Tiksliai nepamena, ant kurios akies, bet matė mėlynę virÅ¡ akies. Dienos metu kaltinamasis ir A. Ž. buvo susistumdę kambaryje.

Jis pas kaimynus su traktoriumi vežė bulves, girdėjo ir matė, jog pravažiavo greitoji, policija. KitÄ dienÄ , kai jau buvo miręs A. Ž., Kretingoje sutiktas kaimynas S. D. sakė, kad matė A. Ž., gulintį griovyje, dviratis buvo ant kelio, o jis pats ant galvos gulėjo griovyje. Paskui, kiek žino, A. Ž. dar kitame kieme miegojo. Tas kiemas nėra toli nuo A. Ž. namų, atstumas apie 300 metrų. Visa tai žino, nes paskui apie tai kalbėjo kaime žmonės. Žino, kad A. Ž. prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį apie pietus 11.30 val. gėrė.Liudytoja J.

A. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį. Jis yra jos kaimynas. Ji pažinojo ir A. Ž.. TÄ dienÄ , jai ruoÅ¡iant vakarienę, parbėgo namo sÅ«nus iÅ¡ kiemo ir pasakė, kad guli dėdė Antanas. Jos sÅ«nus yra D. Z.. Tada ji paprašė G. K. eiti su ja pažiÅ«rėti, kas ten yra. A. Ž. rado netoli savo namų, kelkraÅ¡tyje. A. Ž. gulėjo ant Å¡ono. Keliukas, prie kurio gulėjo A. Ž., veda į Medininkus, Skuodo pusę. Ji ir G. K. parvedė A. Ž. namo, pasodino jį ant laiptų, sakė jam, kad eitų į kambarį, bet jis pasakė, kad nenori.

Jis nebuvo sumuÅ¡tas nei kruvinas, tik pasakė, kad jam yra silpna, pasakė, kad nepaeina. Matėsi, kad jis yra girtas. Jis nesakė nieko – nei iÅ¡ kur pareina, nieko. A. Ž. sėdėjo ant laiptų, jį ten paliko ir išėjo namo. A. Ž. buvo sÄ moningas, nieko nesakė apie jokį konfliktÄ , tik pasakė, kad jam skauda galvÄ . Liudytojas G. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad       įvykio dienÄ pas jį atėjo kaimynas D. Z. ir pasakė, kad guli A. Ž.. A. Ž. gulėjo prie kanalo, kruvinas nebuvo, tik buvo nubrozdintas, buvo nubrozdinta ranka.

Jis su J. A. nuėjo parvesti A. Ž. namo.                 A. Ž. gulėjo šalia kelio, prie kanalo, tai buvo vienas ar pora žingsnių nuo kelio. Matė nubrozdinimus ant A. Ž. rankų. Paklausė A. Ž., kodėl jis guli, jis atsakė, kad nebeatsikelia, kad yra išgėręs. Matėsi iš jo paties, kad jis yra išgėręs. Jį atkėlė, paskui kartu su J. parvedė namo. Vedė A. Ž. už pažastų, jis savo kojomis vos vos ėjo, nes jam kojos skaudėjo. Vesti reikėjo netoli, apie 100 metrų.

Tai buvo netoli jo namų. Parvedus jis liko sėdėti ant laiptų. A. Ž. pasakė, kad pats pareis. KitÄ dienÄ girdėjo, kad jis mirė. Nieko daugiau negirdėjo. A. Ž. sakė, kad jį sumušė sÅ«nus, tiksliai neatsimena. Tyrėja surašė iÅ¡ jo žodžių. Viskas paraÅ¡yta teisingai. T. Ž. buvo sÄ moningas. Daugiau jokių nusiskundimų dėl kitų žmonių iÅ¡ A. Ž. nebuvo, tik dėl sÅ«naus.  IÅ¡ 2015-08-30 suraÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2015-08-30 13.50 (duomenys neskelbtini) namuose tarp sÅ«naus S. D., nustatytas 2,77 prom. girtumas, ir tėvo A.

Ž., nustatytas 1,52 prom. girtumas, įvyko buitinis konfliktas, kurio metu S. D. ranka sudavė į veidÄ ir koja spyrė į krÅ«tinę A. Ž.. Ant A. Ž. matėsi prie kairės akiduobės patinimas ir kraujosruva (mėlynė), taip pat ant kairiojo antausio kraujosruva (mėlynė) (b. l. 12–17).   Įvykio vietos apžiÅ«ros 2015-08-31 0.46 val. metu nustatyta, kad namas (duomenys neskelbtini) rajone, yra dviejų aukÅ¡tų pastatas, įėjimas iÅ¡ kiemo pusės. Prie įėjimo matomi dviejų cementinių pakopų laipteliai.

Iš lauko patalpoje matomas lavonas, uždengtas baltos spalvos medžiaga. Patalpų grindys cementinės. Lavonas guli ant nugaros. Ant alkūnių matomi odos nubrozdinimai, kaktos kairėje pusėje matomas patinimas, su nubrozdinimu. Veido kairėje pusėje matomos mėlynės ties smilkiniu (b. l. 27–31, 32–46).  Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuotas pokalbis 2015-08-30 14.01 val. tarp bendrojo centro darbuotojos ir vyriškio, prisistačiusio kaip A. Ž. iš (duomenys neskelbtini) r.

Pokalbio metu A. Ž. praÅ¡osi pagalbos, nurodo, kad jam sÅ«nus sudaužė galvÄ , krÅ«tinę. Be to, yra užfiksuotas 2015-08-30 22.30 val. pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojos ir moters, praÅ¡ančios greitai pagalbos į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , nes mirÅ¡ta žmogus (b. l. 105–109). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. PKM 12(79)/2016 (01) konstatuojama, kad kraujosruva ant kairio smilkinio su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu padaryta 2015-08-30, apie 13.50 val., kietu buku daiktu, tikėtina, smÅ«giu kumščiu paveikus kairį smilkinį ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje, pakauÅ¡io kairėje pusėje padarytos 2015-08-30, apie 13.50 val., kietais bukais daiktais, pvz., spiriant į krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inę pusę, o pakauÅ¡io kaire puse atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Å ie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Kraujosruva ant kairio smilkinio su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje yra paaiÅ¡kinamos trijų smÅ«gių sudavimu.

Kiti A. Ž. kÅ«no sužalojimai nėra bÅ«dingi ir nėra paaiÅ¡kinami smÅ«gių sudavimu. Mirtį lėmusį sužalojimÄ â€“ kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu – A. Ž. patyrė 2015-08-30, apie 13.50 val. Vėlesnių griuvinėjimų metu tiek nuo dviračio ( po 14.31 val.), galbÅ«t apie 19 val., tiek namuose (apie 21 val.) A. Ž. mirtį sukėlusio sužalojimo nepatyrė. Minėti griuvinėjimai vertintini kaip kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu pasekmės – iÅ¡siliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis, nukentėjusysis neteko pusiausvyros, sÄ monės. A.

Ž. po sunkios galvos traumos, patirtos 2015-08-30, apie 13.50 val., kol dėl galvos smegenų suspaudimo iÅ¡siliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu kraujui neprarado sÄ monės, galėjo važinėti dviračiu ir vaikÅ¡tinėti kelių valandų laikotarpiu. Alkoholio koncentracijos duomenys rodo, kad A. Ž. laikotarpiu nuo 2015-08-30 apie 14.31 val. iki 23.05 val. papildomai vartojo alkoholį (b. l. 68–74)IÅ¡ Alkotesterio patikrinimo rezultatų matyti, kad S. D. 2015-08-30 14.29 val. nustatytas 2,17 promilių girtumo, nukentėjusiajam A.

Ž. nustatytas 1,52 promilės girtumas. (b. l. 23).      Esant Å¡iems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos visiÅ¡kai pakanka pripažinti, jog bÅ«tent S. D. 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 13 val.50 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) r., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su savo tėvu A. Ž. ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė kumščiu pastarajam į galvÄ ir ne mažiau kaip du kartus spyrė A. Ž. į krÅ«tinę. Dėl smÅ«gio kumščiu į kairį smilkinį A.

Ž. buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, iÅ¡siliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis, dėl to A. Ž. minėtÄ dienÄ 23 val. 05 min. mirė. Nors kaltinamasis neigia padaręs šį nusikaltimÄ , tačiau savo paaiÅ¡kinimuose neneigia sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ bei krÅ«tinę įvykio metu bei nurodo, kad nenorėjo nužudyti savo tėvÄ . Be paties kaltinamojo S. D. paaiÅ¡kinimo, kad asmeninio konflikto metu dėl maisto sudavė tėvui A.

Ž. į kairę akį ir įspyrė į krÅ«tinę, jo kaltė įrodyta anksčiau iÅ¡dėstytais liudytojų parodymais, tarnybiniu praneÅ¡imu, Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡u, įvykio vietos apžiÅ«ra, specialisto iÅ¡vada, kita byloje surinkta medžiaga ir duomenimis, patikrintais teisiamojo posėdžio metu. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo S. D. ir nukentėjusiojo A. Ž. 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 13 val. įvyko konfliktas namuose ir kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ ir krÅ«tinę.

Specialisto iÅ¡vadoje vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad mirtį lėmusį sužalojimÄ â€“ kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu A. Ž. patyrė 2015-08-30, apie 13.50 val. Kraujosruva kairio smilkinio srityje su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu padaryta 2015-08-30, apie 13.50 val., kietu buku daiktu, tikėtina, smÅ«giu kumščiu paveikus kairį smilkinį. Vėlesnių griuvinėjimų metu tiek nuo dviračio, tiek namuose mirtį sukėlusio sužalojimo nepatyrė.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Å iuo atveju S. D., suduodamas kumščiu smÅ«gius A. Ž., iÅ¡ jų ir į pavojingas gyvybei, ypač galvÄ , kÅ«no vietas, numatė, kad gali atimti gyvybę, nors to nenorėjo, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis numatė, kad gali atimti gyvybę A.

Ž., tačiau savo veikos pasekmėms buvo visiÅ¡kai abejingas, o pasekmė – mirtis, todėl S. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. Jis veikė netiesiogine tyčia. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų ir duomenų, esančių byloje, visuma leidžia patikimai daryti iÅ¡vadÄ , kad A. Ž. yra artimas giminaitis – tėvas, todėl S. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p. Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant Å¡ios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo bÅ«dÄ , smurto naudojimo intensyvumÄ ir jo pobÅ«dį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, elgesį po nusikaltimo padarymo.

Nustatyta, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, o nusikaltimų motyvu buvo tarpusavio konflikto metu kilęs kaltinamojo pyktis. Kaltinamasis S. D. yra anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka. Būtina atsižvelgti į tai, jog nusikaltimas baigtas, A. Ž. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, kaltinamasis dirba, charakterizuojamas gerai, sudavė tik tris smūgius, nukentėjusysis įvykio metu pats buvo girtas, konfliktavo, S. D. skirtina bausmė, mažesnė negu LR BK 129 str. 2 d. sankcijose numatytas bausmės vidurkis.               Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 str. str., 301–302 str., 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a : S. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubaustilaisvės atėmimu dešimčiai metų.               Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2015-08-30 iki 2015-08-31.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ â€“ palikti tas pačias.               Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                 Edita Lapinskienė Eduardas MaÅ¡kevičius            Â