db418744-5cc8-4baa-8ea4-8b959e50e5df · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-796-538/2019 Proceso Nr. 2-46-3-00648-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.4. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

L. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. L. ieÅ¡kinį atsakovei S. J., trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius, dėl ieÅ¡kovo pažeistų teisių atkÅ«rimo, gyvenamojo namo dalių naudojimosi tvarkos pakeitimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės S. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. L., trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius, dėl gyvenamojo namo dalių naudojimosi tvarkos pakeitimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. L. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pakeisti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimÄ ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties (toliau - Sutartis) 2 punkto dalį, kuria yra nustatyta, kad jam priklauso gyvenamosiose patalpose po ½ dalį virtuvės 1-3/13,28 kv. m., tualeto 1-5/0,96 kv. m., vonios 1-6/3,19 kv. m. ir pusrÅ«syje po ½ dalį katilinės P-6/5,84 kv. m., iÅ¡braukiant iÅ¡ sutarties minėtų patalpų jam priklausymÄ .

Nustatyti, kad V. L. priklauso gyvenamosiose patalpose visas koridorius 1-1/5,14 kv. m. ir tambÅ«ras 1-7/2,03 kv. m., o koridorius 1-4/6,48 kv. m. lieka Å¡alims, įpareigojant atsakovę įsirengti duris, per kurias ji galėtų patekti į savo gyvenamÄ sias patalpas; pakeisti Sutarties 1 p. dalį, kuria yra nustatyta, kad S. J. priklauso po ½ dalį koridoriaus 1-1/5,14 kv. m. ir tambÅ«ro 1-7/2,03 kv. m., iÅ¡braukiant iÅ¡ sutarties minėtų patalpų priklausymÄ atsakovei. Nustatyti, kad atsakovei priklauso gyvenamosiose patalpose visa virtuvė 1-3/13,28 kv. m., tualetas 1-5/0,96 kv. m., vonia 1-6/3,19 kv. m. ir pusrÅ«syje katilinė P-6/5,84 kv. m.;

įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti daiktus iÅ¡ bendro naudojimosi patalpos pusrÅ«sio, koridoriaus plane pažymėto P-1/6,94 kv. m. bei suremontuoti sugadintÄ bendro naudojimosi patalpos P-5/3,50 kv. m. sienÄ ; nustatyti 641 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ , kaip numatyta 2018-03-07 matininko G. G. žemės sklypo plane ir ieÅ¡kovui paskirti naudoti sklypo dalį 1A (162 kv. m.); 1A-1 (60 kv. m.), bendram naudojimui 1C (92 kv. m.) (kiemo); nustatyti, kad atsakovei atitenka naudotis sklypo dalis – 2B (155 kv. m.) (kiemo), 2B-1 (76 kv. m.).

Bendram naudojimui skirti sklypo dalį 2.C (96 kv. m.); per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokėti ieÅ¡kovui už atsakovei atitenkančiÄ virtuvės dalį - 2500 Eur, už vonios dalį - 478,50 Eur ir už katilinės dalį 1876 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ viso 4854,50 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. ieÅ¡kovui už pastato dalių paskaičiavimo tvarkÄ ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos parengimÄ - 232,05 Eur ir valstybei už advokato iÅ¡laidas suteikiant antrinę teisinę pagalbÄ .

2. Nurodė, kad su atsakove nuolatos konfliktuoja dėl jiems bendrai priskirtų naudoti pirmo aukÅ¡to gyvenamųjų patalpų, pusrÅ«sio bei dar neatidalinto žemės sklypo ir kiemo naudojimosi tvarkos. Dėl nuolatinių konfliktų, nepagrįstų atsakovės kaltinimų jo atžvilgiu dėl maisto, tualetinio popieriaus vagysčių, tvarkos nesilaikymo, įsirengė antrame aukÅ¡te gyvenamas patalpas ir atsisakė naudotis pirmame aukÅ¡te ir jam priklausančia virtuve, vonia, tualetu, tambÅ«ru. Buvo priverstas savo lėšomis įsirengti vandentiekį, kanalizacijÄ , elektros įvadÄ , Å¡ildymo sistemÄ , todėl nesinaudoja katiline pusrÅ«syje.

Paskutiniu metu atsakovė sistemingai iÅ¡ katilinės leidžia dÅ«mus, kurie patenka į jo gyvenamÄ sias patalpas, dėl to kvietė prieÅ¡gaisrinės tarnybos darbuotojus įvertinti situacijÄ . PusrÅ«syje atsakovė bendro naudojimo patalpose laiko užgriozdinusi įvairius daiktus, kurie trukdo praėjimui. Ginčas dėl patalpų naudojimo su atsakove dabar yra tik dėl pirmo aukÅ¡to dalies koridoriaus 1-4 ir tambÅ«ro 1-7, vedančio link durų su laiptais. Atsakovei atidavus jam koridorių 1-1, nori koridoriumi 1-4 pro tambÅ«rÄ naudotis išėjimui į kitÄ namo dalį, kur yra durys su laiptais, į jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ .

Pro Å¡ias duris atsakovė nevaikÅ¡to ir draudžia ieÅ¡kovui Å¡iuo išėjimu naudotis. Mano, kad atsakovė turi nupirkti jam priklausančiÄ virtuvės ir vonios dalį už 2978,50 Eur, nes tiek įvertino turto vertintojas. Taip pat nori už pusę katilinės P-6 1876 Eur kompensacijos, nes katiline naudojasi tik viena atsakovė. Ji turi suremontuoti pusrÅ«syje patalpoje P-5 sienÄ , kuri lieka bendro naudojimo, P-1 patalpÄ iÅ¡kraustyti, nes ji reikalinga praėjimui. P-2 patalpos durys yra į laukÄ , tai pagrindinis įėjimas į namÄ , pro kurias vaikÅ¡to ieÅ¡kovas ir atsakovė.

Pro jas galima iÅ¡eiti į bendro naudojimo kiemÄ . Nori naudotis plane pažymėtais žemės sklypais A ir A1, kur yra ieÅ¡kovo daržas ir gėlynai, taip pat bendru plotu C sklype. IeÅ¡kovas yra iÅ¡sipirkęs dalį žemės sklypo, kurį atsakovė nori paversti bendro naudojimo žeme. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¾emės atidalijimo planÄ atsakovei yra pasiÅ«lytos tos dalys, kuriomis ji naudojasi. Atsakovė yra investavusi į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį, iÅ¡sicementavusi. Taip pat yra iÅ¡ Å¡io žemės sklypo priėjimas prie dÅ«mtraukio.

3. Atsakovė S. J. (toliau - atsakovė), pateikė priešieškinį, juo prašė pakeisti Sutarties 1 p. ir atsakovei paskirti naudotis: pusrūsyje garažu G-l (17,76 kv. m.), sandėliu P-8 (6,40 kv. m.), sandėliu P-3 (8,48 kv. m.), katiline P-6 (5,84 kv. m.) bei ½ dalį koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), 1/2 dalį koridoriaus P-2 (1,20 kv. m.), ½ dalį koridoriaus P-5 (3,50 kv. m.); gyvenamojo namo patalpomis: kambariu 1-2 (18,15 kv. m.), kambariu 1-8 (11,43 kv. m.), kambariu 1-9 (12,71 kv. m.), virtuve 1-3 (13,28 kv. m.), koridoriumi 1-4 (6,48 kv. m.), tualetu 1-5 (0,96kv.m.), vonia 1-6 (3,19 kv. m.), tambūru 1-7 (2,03 kv. m.); ieškovui pagal Sutarties 2 p. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: pusrūsyje sandėliu P-4 (10,73 kv. m.), sandėliu P-7 (5,58 kv. m.), bei po 1/2 dalį koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), koridoriaus P-2 (1,20 kv. m.), koridoriaus P-5 (3,50 kv. m.); gyvenamojo namo I aukšto patalpomis: koridoriumi 1-1 (5,14 kv. m.).; gyvenamojo namo mansardos patalpomis: koridoriumi 2-1 (6,68 kv. m.), kambariu 2-2 (13,54 kv. m.), kambariu 2-3 (17,03 kv. m.), mansardos patalpomis II-4 (28,08 kv. m.), II-5 (12,96 kv. m.), II-6 (12,24 kv. m.);

įpareigoti atsakovę savo lėšomis, per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, atitverti patalpÄ 1-1 nuo patalpos 1-4, atitverti patalpÄ 1-1 nuo patalpos 1-9, įrengti duris iÅ¡ patalpos 1-8 į patalpÄ 1-9; įpareigoti ieÅ¡kovÄ savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris iÅ¡ laiptinės į jam priklausančiÄ patalpÄ 1-1; nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Žemės matas“ paruoÅ¡tÄ planÄ , atsakovei, paskirti naudotis plane pažymėta sklypo dalimi „B“ (169 kv. m.), ieÅ¡kovui - sklypo dalimi „A“ (162 kv. m.), o sklypo daliai „C” (310 kv. m.) nustatyti bendro naudojimosi tvarkÄ ; iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nurodė, kad su ieÅ¡kovu tarpusavio ginčas dėl Å¡io namo iÅ¡ dalies buvo iÅ¡spręstas nutraukiant santuokÄ bei sudarant sutartį dėl namo dalių bei naudojimosi tvarkos. IeÅ¡kovas iki 2016 m. naudojosi tuo, kad ieÅ¡kovė Å¡ildė namÄ - jis neprisidėjo prie kuro pirkimo. Buvusiam jos sutuoktiniui S. J. papraÅ¡ius prisidėti prie Å¡ilumos gaminimo iÅ¡laidų, V. L. jį sužalojo. IeÅ¡kovui niekada netrukdė naudotis virtuve, vonia bei tualetu. Bet jis šį turtÄ tik niokojo, nesutiko daryti remonto.

IeÅ¡kovas yra konfliktiÅ¡kas, net agresyvus asmuo, dabar, kai pas jį apsigyveno R. G., gyvenimas tapo itin komplikuotas. Å i moteris inicijuoja dar didesnius konfliktus, abu su V. L. Å¡meižia atsakovę bei jos sugyventinį R. G., kaltina melagingais veiksmais. Dėl ieÅ¡kovo bei jo sugyventinės netinkamo elgesio į namus negali ateiti ir dukra su anÅ«kais, kaltina anÅ«kus sugadinus tvoreles, gėles, raÅ¡o skundus į įvairias institucijas (prieÅ¡gaisrinę, policijÄ ir t.t.). Dėl nuolatinių konfliktų su ieÅ¡kovu bei jo sugyventine teismas turi ginÄÄ iÅ¡spręsti taip, kad kiek įmanoma labiau bÅ«tų izoliuotas atsakovės su ieÅ¡kovu kontaktavimas ir patalpų valdymas pirmame aukÅ¡te.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priskirti jam tambÅ«rÄ 1-7, kuriuo realiai naudojasi tik atsakovė, dar pagilins konfliktÄ , kadangi yra atsakovės naudojamų patalpų viduryje. Mano, kad ieÅ¡kovui neturėtų mokėti jokių kompensacijų, nes atsakovės iÅ¡laidos atidalijimui, įėjimo įrengimui bÅ«tų kaip kompensacija už atsakovei tenkančiÄ virtuvės, tualeto, vonios ir tambÅ«ro dalį. Be to, atsakovė sutinka atiduoti visÄ koridorių 1-1. Sutinka su katilinės P-6 jai priskyrimu, tačiau nesutinka mokėti kompensacijos.

Teigė, kad su ieÅ¡kovo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka, nes ji neracionali ir nepriimtina jau vien dėl to, kad neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, planas sudarytas neatsižvelgus į atsakovės faktiÅ¡kai valdomų patalpų, įėjimo iÅ¡sidėstymÄ , toks planas užkerta atsakovei galimybę prieiti prie jai priklausančių pirmo aukÅ¡to langų juos nuvalyti bei remontuoti, atlikti kitus namo remonto darbus. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5.

Tauragės apylinkės teismas 2018-12-21 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė 1999-09-01 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 1 punktÄ ir atsakovei paskyrė naudotis: pusrÅ«syje garažu G-l (17,76 kv. m.), sandėliu P-8 (6,40 kv. m.), sandėliu P-3 (8,48 kv. m.), katiline P-6 (5,84 kv. m.) bei ½ dalį koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), 1/2 dalį koridoriaus P-2 (1,20 kv. m.), ½ dalį koridoriaus P-5 (3,50 kv. m.); gyvenamojo namo patalpomis: kambariu 1-2 (18,15 kv. m.), kambariu 1-8 (11,43 kv. m.), kambariu 1-9 (12,71 kv. m.), virtuve 1-3 (13,28 kv. m.), koridoriumi 1-4 (6,48 kv. m.), tualetu 1-5 (0,96kv.m.), vonia 1-6 (3,19 kv. m.), tambÅ«ru 1-7 (2,03 kv. m.).

IeÅ¡kovui pagal 1999-09-01 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 2 punktÄ paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis: pusrÅ«syje sandėliu P-4 (10,73 kv. m.), sandėliu P-7 (5,58 kv. m.) bei po 1/2 dalį koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), koridoriaus P-2 (1,20 kv. m.), koridoriaus P-5 (3,50 kv. m.); gyvenamojo namo I aukÅ¡to patalpomis koridoriumi 1-1 (5,14 kv. m.).; gyvenamojo namo mansardos patalpomis: koridoriumi 2-1 (6,68 kv. m.), kambariu 2-2 (13,54 kv. m.), kambariu 2-3 (17,03 kv. m.).

Ä®pareigojo atsakovę savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, atitverti patalpÄ 1-1 nuo patalpos 1-4, atitverti patalpÄ 1-1 nuo patalpos 1-9, įrengti duris iÅ¡ patalpos 1-8 į patalpÄ 1-9. Ä®pareigojo ieÅ¡kovÄ savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris iÅ¡ laiptinės į jam priklausančiÄ patalpÄ 1-1. Nustatė 641 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , kaip numatyta UAB „GeoGenus“ 2018-03-07 matininko G.

G. žemės sklypo plane ir ieškovui paskyrė naudoti sklypo dalį 1A (162 kv. m.) koordinatės 2;9;10;12;2;, 1A-1 (60 kv. m.) koordinatės 10;1;12;13;14;7;16;15;10, o atsakovei paskyrė naudotis sklypo dalis – 2B (155 kv. m.) (kiemo) koordinatės 3;9;10;15;16;17;3, 2B-1 (76 kv. m.) koordinatės 1;13;14;6;19;18;1. Bendram naudojimui skyrė sklypo dalis 1C (92 kv. m) (kiemo) koordinatės 6;7;16;17;4;18;19;6 ir 2C (96 kv. m.) koordinatės 6;7;16;17;4;18;19;6. Priteisė iš atsakovės ieškovui 58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovės 125 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė. Teismo motyvai: 5.1. Atsakovės pasiÅ«lyta naudojimosi namu tvarka labiau iÅ¡laikytų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , garantuotų, kad nė vienos Å¡alies teisės nebus pažeistos, nes Å¡alys galės naudotis jiems priklausančiu turtu įprasta, jau ilgÄ laikÄ nusistovėjusia tvarka. 5.2. IeÅ¡kovas nepaneigė ir nepateikė įrodymų, jog atsakovės pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka neatitinka realiai jų naudojamų ir valdomų dalių arba pažeidžia jo teises. 5.3.

Pažymėjo, kad Å¡ioje byloje nesprendžiant iÅ¡ esmės klausimų dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei dėl kompensacijos ieÅ¡kovui priteisimo už atsakovei naudojimuisi atitenkančiÄ didesnę bendrojo naudojimo patalpų dalį, nėra pagrindo ir pripažinti, kad minimos patalpos (II-4 (28,08 kv. m.), II-5 (12,96 kv. m.), II-6 (12,24 kv. m.) bÅ«tų paskirtos naudotis ieÅ¡kovui. 5.4. IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti kompensacijos dydis bei jo skaičiavimo bÅ«das atmestini kaip nepagrįsti, nes jokių objektyvių duomenų ir kriterijų kuo remiantis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti tam tikro dydžio kompensacijas už atsakovei naudojimuisi atitenkančias bendrojo naudojimo patalpas, ieÅ¡kovas nepateikė.

Kitokių kompensacijos nustatymo bÅ«dų nė viena Å¡alis nepasiÅ«lė. 5.5. Naudojimosi ginčo patalpomis tvarka, dėl kurios sutarė abi Å¡alys, atitinka naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrÄ sias taisykles ir taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, o dėl kitokios nei ieÅ¡kovo pasiÅ«lytos kompensacijos nustatymo tvarkos teismas nepasisako. 5.6. Akivaizdu, kad tiek gyvenamosios tiek pagalbinės patalpos yra skirtos gyventojų patogumui, todėl joks teisės aktas neuždraudžia bendro naudojimo patalpoje laikyti tam tikrų buitinių daiktų. 5.7.

Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, todėl tikslinga suformuoti sklypus, kurie turėtų kuo mažiau sÄ lyčio, bendro naudojimo teritorijų, bÅ«tų kuo mažiau iÅ¡skaidyti. 5.8. IeÅ¡kovo pasiÅ«lyta žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina racionalų ir efektyvų žemės sklypo bei kiemo statinių naudojimÄ , užtikrina daugelį metų egzistuojančios Å¡ių sklypų naudojimo faktinės tvarkos tęstinumÄ III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o 2018-12-21 Tauragės apylinkės teismo sprendimo dalį dėl valdymo ir naudojimo gyvenamuoju namu pakeitimo, panaikinti ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; kitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ ; prijungti prie civilinės bylos naujus raÅ¡ytinius įrodymus: durų įrengimo galimybės tarp pusrÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to patalpų paneigimo apraÅ¡Ä , pastato dalių paskaičiavimÄ , ir juos vertinti kartu su apeliaciniu skundu.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais. 6.1. Pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovės 2018-12-03 galutinį patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nedelsdamas kreipėsi pas specialistÄ , kad bÅ«tų apžiÅ«rėta ir įvertinta situacija, ar techniÅ¡kai įmanoma įrengti duris iÅ¡ patalpos 1-1 į laiptinę (pusrÅ«sį). Projekto vadovas E. S., apžiÅ«rėjęs situacijÄ vietoje, parengė durų įrengimo galimybės tarp pusrÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to patalpų paneigimo apraÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad durų įrengimas iÅ¡ pirmo aukÅ¡to patalpos 1-1 į pusrÅ«sio laiptinę yra neįmanomas ir prieÅ¡tarautų Statybos techninio reglamento (toliau – STR) gaisrinės saugos taisyklėms.

Specialistas nustatė, kad laiptų aikÅ¡telės tarp pirmos aukÅ¡to patalpos 1-1 ir pusrÅ«sio laiptinės yra 0,62 cm. 6.2. Nesant techninės galimybės įrengti durų iÅ¡ pirmo aukÅ¡to patalpos 1-1 į pusrÅ«sio laiptinę, pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdyti nebus galimybės. O neįrengiant minėtų durų, įsiteisėjus teismo sprendimui, jam patekti į savo gyvenamÄ sias patalpas mansardoje, taip pat nebebus jokios galimybės. 6.3. Kadangi kyla nuolatiniai ginčai su atsakove dėl naudojimosi tvarkos, iÅ¡kilo bÅ«tinybė atsiriboti nuo bendrasavininkės, kad liktų kuo mažiau bendro naudojimo patalpų.

Todėl mano, kad tokios patalpos, kaip 1-3, 1-5, 1-6 turi atitekti atsakovei, nes jomis jam nėra įmanoma naudotis, o patalpos 1-1 ir 1-7 turi atitekti jam, nes atsakovei nėra bÅ«tinybės jomis naudotis. Taip pat nurodo, kad patalpa 1-4 turi likti bendram naudojimui, nes tik iÅ¡ Å¡ios patalpos jis gali pateikti į savo patalpas mansardoje. 6.4. Pirmosios instancijos teismas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamojo namo pirmu aukÅ¡tu priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , nes jis yra neįvykdomas ir pažeidžia jo, kaip bendrasavininkio, teises. 6.5.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , tačiau neteisingai pritaikė Å¡iÄ praktikÄ Å¡ioje civilinėje byloje, ko pasėkoje, priėmė iÅ¡ dalies neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . 6.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo reikalavimÄ dėl kompensacijos iÅ¡ atsakovės priteisimo nepagrįstai nurodė, kad jis nepateikė įrodymų dėl turto vertės, nes byloje yra iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, kuriuose yra nurodyta vidutinė rinkos vertė, kuri gali bÅ«ti imama už pagrindÄ nustatant kompensacijos dydį.

Nurodo, kad pateikia Å¡iuo metu esančiÄ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertę vieÅ¡ojo registro duomenimis, kuri sudaro 35 000 Eur. Gyvenamojo namo bendras plotas yra 177,05 kv. m. Vieno kvadratinio metro vertė yra 198 Eur, todėl už atsakovei papildomai atitekusius 15,19 kv. m. ploto, ji turėtų sumokėti 3008 Eur kompensacijÄ . 6.7. Pirmosios instancijos teismui priėmus iÅ¡ atsakovės galutinį patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuris iÅ¡ esmės keitė prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ ir jam nenustačius 14 dienų termino pasirengti bylos nagrinėjimui, jis neturėjo galimybės kreiptis į atitinkamus specialistus, kad pateiktų teismui įrodymus, jog atsakovės reikalavimas pažeidžia jo teises. 6.8.

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimÄ pagal atsakovės galutinio patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, neįpareigojo atsakovės pateikti kaip pagal tokį reikalavimÄ pasikeis bendrasavininkių idealiosios turto dalys gyvenamajame name. 6.9. Mano, kad nekilnojamojo turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal vieÅ¡ame registre paskelbtÄ vidutinę rinkos vertę.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimo argumentai: 7.1. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo atstovai neprieÅ¡taravo dėl pateikto dokumento prijungimo, taigi, sutiko, kad galutinis patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas bÅ«tų prijungtas prie bylos ir juo teismas vadovautųsi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad buvo tinkamai įgyvendintos CPK 141 straipsnio nuostatos. 7.2. Dėl naujai pateikto durų įrengimo galimybės paneigimo apraÅ¡o, bÅ«tina paminėti, kad tokiu apraÅ¡u negalima vadovautis dėl netinkamai taikyto STR. 7.3.

Atsakovė siekdama paneigti apelianto teiginius, kad nėra techninių galimybių, kreipėsi į Ž. R. projektavimo biurÄ ir architektas M. P. parengė patalpų atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) projektÄ , kuriame vaizdžiai įtvirtintas pirmo aukÅ¡to pasiskirstymas bei pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, jog yra visos techninės galimybės įrengti duris iÅ¡ koridoriaus 1-1, per kurias apeliantas galėtų laisvai patekti į jam priskirtÄ naudotis mansardÄ . 7.4. Mansardoje yra dar trys patalpos, kurios iÅ¡ esmės priskirtinos bendro naudojimo patalpoms (11-4 (28,08 kv. m.), 11-5 (12.96 kv. m.), II-6 (12.24 kv. m.), tačiau apeliantui tyčia ir piktybiÅ¡kai nesutikus įsileisti į savo gyvenamÄ sias patalpas VÄ® „Registrų centras“ darbuotojų, kad bÅ«tų galima atlikti inventorizacijÄ , teismas neturėjo jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų aukščiau minėtų patalpų dydį. 7.5.

Pažymi, kad sprendime yra pasisakyta dėl kompensacijos priteisimo. Tam, kad bÅ«tų galima įgyvendinti atsakovės pasiÅ«lytÄ naudojimosi tvarkÄ , ji turės kur kas daugiau iÅ¡laidų, susijusių pertvaros ir durų įrengimu, todėl papildomos kompensacijos priteisimas bÅ«tų neproporcinga priemonė sprendžiant šį ginÄÄ dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų pateikimo.

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

10. IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė durų įrengimo galimybės tarp pusrÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to patalpų paneigimo apraÅ¡Ä , argumentavo, kad neturėjo galimybės Å¡io įrodymo pateikti anksčiau, nes jam nebuvo skirtas terminas pareikÅ¡ti atsikirtimus į atsakovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, todėl yra pagrindas apelianto pateiktus dokumentus prijungti prie bylos, nes jie yra susiję su apeliacinio skundo dalyku (CPK 314 straipsnio 2 punktas). Dėl tų pačių aplinkybių, prie bylos prijungtini ir atsakovės pateikti įrodymai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (CPK 314 straipsnio 2 punktas).

11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Faktinės bylos aplinkybės.

12. Nustatyta, kad šalys 1999-09-01 sudarė notarinę gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuria nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis ir susitarė dėl gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo. Ieškovui atiteko 48/100, o atsakovei – 52/100 namo dalys. Sutarties 2 punktu nustatyta, kad ieškovas naudosis pusrūsio sandėliais P-4 (10,73 kv. m.), P-7 (5,58 kv. m.) bei po 1/2 koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), P-2 (1,20 kv. m.), P-3 (3,50 kv. m.), katilinės P-6 (5,84 kv. m.), gyvenamojo namo patalpomis: koridoriumi 2-1 (6,68 kv. m.), kambariu 2-2 (13,54 kv. m.), kambariu 2-3 (17,03 kv. m.) bei po ½ dalį koridoriaus 1-1 (5,14 kv. m.), virtuvės 1-3 (13,28 kv. m.), koridoriaus 1-4 (6,48 kv. m.), tualeto 1-5 (0,96 kv. m.), vonios 1-6 (3,19 kv. m.), tambūro 1-7 (2,03 kv. m.) bei tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais.

Sutarties 1 punktu nustatyta, kad atsakovė naudosis pusrūsio garažu G-l (17,76 kv. m.), sandėliais P-8 (6,40 kv. m.), P-3 (8,48 kv. m.) bei po 1/2 koridoriaus P-l (6,94 kv. m.), P-2 (1,20 kv. m.), P-5 (3,50 kv. m), katilinės P-6 (5,84 kv. m.), gyvenamojo namo patalpomis: kambariais 1-2 (18,15 kv. m.), 1-8 (11,43 kv. m), 1-9 (12,71 kv. m.) bei po 1/2 koridoriaus 1-1 (5,14 kv. m), virtuvės 1-3 (13,28 kv. m.), koridoriaus 1-4 (6,48 kv. m.), tualeto 1-5 (0,96 kv. m.), vonios 1-6 (3,19 kv. m.), tambūro 1-7 (2,03 kv. m.) bei tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais.

Šalys patvirtino, kad ieškovas savo lėšomis ir darbu įsirengė atskiras komunikacijas ir gyvena antrame namo aukšte. Atsakovė gyvena ir naudojasi pirmo aukšto patalpomis bei katiline pusrūsyje. Ieškovas sutinka, jog atsakovei būtų paskirta naudotis pirmame namo aukšte visa virtuve, tualetu, vonia ir pusrūsyje katiline. Šiomis patalpomis faktiškai viena daugelį metų naudojasi atsakovė. Atsakovė sutinka, kad ieškovui būtų paskirta naudotis visu koridoriumi 1-1 į laiptinę, tačiau nori, jog jai būtų priskirta naudotis visu koridoriumi 1-4 ir tambūru 1-7.

Tarp Å¡alių kilo ginčas, nes ieÅ¡kovas negali patekti iÅ¡ pirmo namo aukÅ¡to į laiptinę pro įėjimÄ su laiptais, nes patekimas į jÄ Ä¯rengtas iÅ¡ ieÅ¡kovui ir atsakovei lygiomis dalimis priklausančio bendro turto – koridoriaus 1-4 ir tambÅ«ro 1-7, kuriuo naudojasi tik atsakovė. Dėl ginčo.

13. Apeliantas su teismo sprendimo dalimi nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovės 2018-12-03 galutinį patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nedelsdamas kreipėsi pas specialistÄ , kad bÅ«tų apžiÅ«rėta ir įvertinta situacija, ar techniÅ¡kai įmanoma įrengti duris iÅ¡ patalpos 1-1 į laiptinę (pusrÅ«sį). Projekto vadovas E. S., apžiÅ«rėjęs situacijÄ vietoje, parengė durų įrengimo galimybės tarp pusrÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to patalpų paneigimo apraÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad durų įrengimas iÅ¡ pirmo aukÅ¡to patalpos 1-1 į pusrÅ«sio laiptinę yra neįmanomas ir prieÅ¡tarautų STR gaisrinės saugos taisyklėms.

Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, kadangi bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu priėmė iÅ¡ atsakovės galutinį patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuris iÅ¡ esmės pakeitė prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ ir nagrinėjo tame pačiame teismo posėdyje.

14. Atsakovė su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nurodo, kad siekdama paneigti apelianto teiginius, kad nėra techninių galimybių, kreipėsi į Ž. R. projektavimo biurÄ ir architektas M. P. parengė patalpų atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) projektÄ , kuriame vaizdžiai įtvirtintas pirmo aukÅ¡to pasiskirstymas bei pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, jog yra visos techninės galimybės įrengti duris iÅ¡ koridoriaus 1-1, per kurias apeliantas galėtų laisvai patekti į jam priskirtÄ naudotis mansardÄ .

15. Nustatyta, kad skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovui paskyrus naudotis visu koridoriumi 1-1 ir jam įsirengus įėjimÄ Ä¯ laiptinę, o atsakovei nustačius naudotis visa virtuve, tualetu ir vonia bei atitvėrus savo lėšomis patalpÄ 1-1 nuo patalpos 1-4 bei atitvėrus patalpÄ 1-1 nuo patalpos 1-9 ir įsirengus duris iÅ¡ patalpos 1-8 į patalpÄ 1-9, ieÅ¡kovas turės galimybę netrukdomas patekti į antro aukÅ¡to laiptinę, Å¡alių patalpos bus viena nuo kitos izoliuotos, tokiu bÅ«du namo bendrasavininkių ir jų Å¡eimos narių bendravimo galimybės name bus apribotos, tuo pačiu bus maksimaliai apribota galimybė jiems konfliktuoti.

16. Kaip minėta, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė durų įrengimo galimybės tarp pusrÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to patalpų paneigimo apraÅ¡Ä , kuriame, be kita ko, nurodyta, kad durų įrengimas iÅ¡ pirmo aukÅ¡to patalpos 1-1 į pusrÅ«sio laiptinę yra neįmanomas ir grubiai prieÅ¡tarautų STR gaisrinės saugos taisyklėms. Atsakovė teigia, kad architektas M. P. parengė patalpų atidalijimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) projektÄ , kuriame vaizdžiai įtvirtintas pirmo aukÅ¡to pasiskirstymas bei pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, jog yra visos techninės galimybės įrengti duris iÅ¡ koridoriaus 1-1, per kurias apeliantas galėtų laisvai patekti į jam priskirtÄ naudotis mansardÄ .

17. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis Å¡ių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ turi visapusiÅ¡kai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis Å¡alys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

18. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes, tai yra, netyrė ir nevertino, ar įmanoma įsirengti duris, t. y. įsirengti ieÅ¡kovui įėjimÄ Ä¯ laiptinę. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas ieÅ¡kovui 14 dienų termino pareikÅ¡ti atsikirtimus į atsakovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, pažeidė ieÅ¡kovo teisę teikti prieÅ¡taravimus ir juos patvirtinančius įrodymus ir nesiaiÅ¡kino, ar yra galimybė įrengti duris į laiptinę, tik formaliai konstatavo, kad ieÅ¡kovui paskyrus naudotis visu koridoriumi 1-1 ir jam įsirengus įėjimÄ Ä¯ laiptinę, o atsakovei nustačius naudotis visa virtuve, tualetu ir vonia bei atitvėrus savo lėšomis patalpÄ 1-1 nuo patalpos 1-4 bei atitvėrus patalpÄ 1-1 nuo patalpos 1-9 ir įsirengus duris iÅ¡ patalpos 1-8 į patalpÄ 1-9, ieÅ¡kovas turės galimybę netrukdomas patekti į laiptinę, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde, be kita ko, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės kompensacijÄ , kuri paskaičiuota atsižvelgiant į atsakovei padidėjusiÄ idealiÄ jÄ ploto dalį, tačiau apeliantas tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiÅ¡kęs, todėl vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas dėl tokio praÅ¡ymo pasisakyti neturi pagrindo. Dėl procesinės bylos baigties 20. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

21. Kadangi teismo sprendimas priimtas tinkamai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumÄ patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti ankščiau nurodytus procesinius pažeidimus, spręsti dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, iÅ¡tirti ir įvertinti bylai reikÅ¡mingus įrodymus.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendimo dalis dėl valdymo ir naudojimo tvarkos gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), nustatymo bei kompensacijos priteisimo panaikintina ir ši civilinės bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

23. Kadangi apeliaciniame skunde apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

24. Nagrinėjant grÄ Å¾intÄ bylos dalį iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas turi pareigÄ paÅ¡alinti Å¡alių prieÅ¡taravimus dėl durų į laiptinę įrengimo galimybės. Jeigu nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų nustatyta, kad nėra galimybės įsirengti duris iÅ¡ patalpos 1-1 į laiptinę, Å¡i aplinkybė gali turėti esminę reikÅ¡mę dėl tvarkos naudotis kitomis patalpomis nustatymo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl naudojimosi kitomis patalpomis tvarkos nustatymo ir kompensacijos už atsakovei atitenkančiÄ virtuvės dalį, vonios dalį ir už katilinės dalį pasisakyti netikslinga, nes nesant galimybės įsirengti duris iÅ¡ patalpos 1-1, teismas turės nustatyti kitÄ naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ ir nustatyti mokėtinÄ kompensacijÄ , kuri nepažeistų abiejų gyvenamojo namo bendraturčių interesų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

25. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylÄ nagrinėjusio teismo sprendimÄ , teismas grÄ Å¾ina bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iÅ¡ proceso Å¡alių. Å iuo klausimu turi pasisakyti teismas, iÅ¡nagrinėsiantis bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).

26. Kadangi pirmosios instancijos teismo dalis sprendimo naikintina ir grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismas, priimant galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį dėl valdymo ir naudojimo tvarkos gyvenamuoju namu Dobilo g. 5, Tauragėje, nustatymo bei kompensacijos priteisimo panaikinti ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis