db3efb8c-e796-465a-b6db-48e88775f6c7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUTARTISVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 17 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams advokato padėjėjai Simonai Daunoraitei, K. M., atsakovo atstovui advokatui Eduardui Zaleskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB Ekopija ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Berendsen Textile Service“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo ir atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl piniginių sumų priteisimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad UAB „Ekopija“ ir UAB „Berendsen Textile Service“ 2013 m. lapkričio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad atsakovas nuomoja ieÅ¡kovui kilimėlius už užmokestį ir keičia juos kaip numatyta pagal sutartį ir jos priedus. Nuo pat sutarties sudarymo sutartis buvo vykdoma tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo, tiek iÅ¡ atsakovo pusės, tačiau atsakovas 2016-12-21 praneÅ¡imu informavo, kad nuo 2016-12-21 stabdo kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas, kas atitinkamai reiÅ¡kia sutarties nutraukimÄ .

Ieškovas 2016 m. gruodžio mėn. pranešė atsakovui, kad nustoja galioti kai kurios ieškovo sutartys su ieškovo aptarnaujamomis įmonėmis, kas atitinkamai reiškia, kad atsakovo paslaugos dalyje ieškovo aptarnaujamų objektų yra nebereikalingos. Todėl, atsakovas iš dalies ieškovo aptarnaujamų objektų susirinko ir išsivežė kilimėlius. Pažymi, kad nustojusių galioti ieškovo sutarčių dalis buvo nedidelė, palyginti su likusia aptarnaujamų objektų dalimi, kuriai atsakovas ir toliau turėjo teikti paslaugas pagal sutartį.

Taigi, ieÅ¡kovas ir toliau tęsė sutarties su atsakovu vykdymÄ , tik kiek mažesne apimtimi. Be to, dėl dalies kilimėlių, iÅ¡ objektų, kuriems ieÅ¡kovas nebeteikia paslaugų, susirinkimo, ieÅ¡kovas atsakovui pretenzijų neturi. Tačiau, 2016-12-21 ieÅ¡kovas gavo atsakovo praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog atsakovas remdamasis sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis nuo 2016-12-21 dienos stabdo kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas ieÅ¡kovo aptarnaujamuose objektuose. PraneÅ¡ime taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovas neva nuolat pažeidžia atsiskaitymo už paslaugas tvarkÄ , o taip pat praÅ¡oma apmokėti įsiskolinimÄ , kuris sudaro 3 883,82 Eur.

Pažymi, kad atsakovo nurodyta suma, neatitinka faktinės situacijos, nes ieÅ¡kovas 2016-12-20 atsakovui sumokėjo 2 000 Eur, taigi atsakovo praneÅ¡imo dienai ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui 1 883,82 Eur sumÄ , kuriÄ 2016-12-29 taip pat sumokėjo. Atsakovas 2016-12-27 praneÅ¡imu ieÅ¡kovui dar kartÄ nurodė, jog 2016-12-21 praneÅ¡imu nutraukė sutartį dėl neva ieÅ¡kovo kaltės ir atsiuntė sutarties kopijÄ , o 2017-01-03 atsiuntė netesybų sÄ skaitÄ 7 284,30 Eur sumai. Mano, kad sutartis nutraukta nesant esminio pažeidimo.

Be to, sutartis nutraukta nesilaikant teisės aktuose įtvirtintos tvarkos. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2016-12-21 praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ , jog sutartis nuo praneÅ¡imo dienos, t. y. nuo 2016-12-21, yra nutraukiama, o 2016-12-23 atsakovas savavaliÅ¡kai susirinko visus kilimėlius iÅ¡ ieÅ¡kovo aptarnaujamų objektų. Atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė žalÄ IeÅ¡kovo dalykinei reputacijai ir santykiams su klientais. Pažymi, kad ieÅ¡kovas aptarnauja kitus objektus (ofisus), kurių aptarnavimui iÅ¡ esmės ir buvo sudaryta sutartis su atsakovu.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį ir nebeteikia kilimėlių keitimo paslaugų ieÅ¡kovo aptarnaujamiems objektams, atsakovas padarė žalÄ tiek ieÅ¡kovui, tiek ieÅ¡kovo klientams. Atsakovas kilimėlius iÅ¡ visų objektų susirinko ir paslaugas pagal sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė žiemÄ , Å¡ventiniu laikotarpiu, t. y. tuomet, kada yra itin svarbu, kad patalpos bÅ«tų Å¡varios ir reprezentatyvios. Atitinkamai, ieÅ¡kovas sulaukė ne vienos pretenzijos iÅ¡ savo klientų dėl paslaugų neteikimo.

Atsakovui nebeteikiant paslaugų pagal sutartį, yra padaryta žala ieÅ¡kovo dalykinei reputacijai ir santykiams su klientais, kuriÄ ieÅ¡kovas įvertina 8 000 Eur. PraÅ¡o pripažinti 2016-12-21 paslaugų teikimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas kartu su bylinėjimosi iÅ¡laidomis.Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Dėl sutarties nutraukimo nurodo, kad atsakovas turėjo teisę pagal įstatymus sustabdyti sutarties vykdymÄ , kadangi ieÅ¡kovas vėluodavo atsiskaityti. Be to, mano, kad sutikus su ieÅ¡kovo teiginiais dėl 30 dienų termino praneÅ¡imo pažeidimo, Å¡i aplinkybė iÅ¡ esmės nieko nekeičia, kadangi tokiu atveju sutarties nutraukimo terminas iÅ¡ 2016-12-27 persikelia į 2017-01-26 dienÄ . O 2017-01-26 ieÅ¡kovas prievolės nebuvo įvykdęs, dėl ko iki sutarties nutraukimo termino 2017-01-27 galiojo atsakovo 2016-12-21 paskelbtas sutarties vykdymo sustabdymas, kadangi ieÅ¡kovas savo prievolės nei iki 2017-01-27 (sutarties nutraukimo dienai) nei iki dabar nėra įvykdęs ir nėra bei nebuvo pateikęs atsakovui prievolės įvykdymo užtikrinimo, kas leistų kalbėti apie sutarties vykdymo atnaujinimÄ ir sutarties nutraukimo atÅ¡aukimÄ .

Pažymėjo, kad atsakovas tretiesiems asmenims apie ieÅ¡kovÄ nepaskleidė jokios informacijos, dėl ko galėtų nukentėti ieÅ¡kovo dalykinė reputacija, ir kas galėtų sudaryti pagrindÄ ieÅ¡kiniui dėl juridinio asmens pažeistos dalykinės reputacijos gynimo, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai dėl žalos ieÅ¡kovo dalykinei reputacijai. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB Ekopija dėl piniginių sumų priteisimo. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje (jo patikslinime) atsakovas praÅ¡o priteisti 2 239,18 Eur skolÄ (kuriÄ atstovas teismo posėdžio metu sumažino iki 785,07 Eur), 7 284,30 Eur netesybų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nurodo, kad Å¡alys 2013 m. lapkričio 1 dienÄ sudarė paslaugų tiekimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugÄ ieÅ¡kovui. Remiantis Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygomis, atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovui kilimėlius ir juos keisti, o ieÅ¡kovas įsipareigojo savalaikiai mokėti už suteiktÄ jam paslaugÄ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, t.y. apmokėti atsakovo pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras per 10 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos (sutarties 2.1 p.).

Atsakovas pagal sutartį tinkamai vykdė savo pareigas, tačiau ieÅ¡kovas savo pareigÄ tinkamai ir laiku, sutartyje nustatytais terminais atsiskaityti su atsakovu pastoviai/nuolatos pažeidinėjo, t,y. iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas nėra nei karto sutartyje nustatytais terminais apmokėjęs sÄ skaitų už paslaugas ir nuolatos už paslaugas buvo skolingas atsakovui. Atsakovas ne kartÄ ieÅ¡kovÄ raÅ¡tiÅ¡kai įspėjo, jog ieÅ¡kovas pažeidinėja atsiskaitymo terminus, tačiau ieÅ¡kovas savo elgesio nepakeitė ir toliau pažeidinėjo sutartį.

Esant nuolatiniam sutarties pažeidinėjimui iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, atsakovas atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovo įsiskolinimai buvo sunkiai kontroliuojami, ieÅ¡kovas deramai nereaguodavo į atsakovo raginimus, ieÅ¡kovo skolos nuolat augo, ieÅ¡kovas jokių savo įsipareigojimo užtikrinimo garantijų atsakovui neteikė, dėl ko atsakovo vertinimu labai padidėjo ieÅ¡kovo neatsiskaitymo su atsakovu rizika, ko pasėkoje atsakovas įvertinęs vyraujančias atsiskaitymo tendencijas ir galimÄ rizikÄ dėl neatsiskaitymo, 2016-12-21 praneÅ¡imu sustabdė ieÅ¡kovui paslaugų teikimÄ iki ieÅ¡kovas pilnai atsiskaitys su atsakovu už ankščiau atsakovo suteiktas paslaugas, bei informavo, jog dėl ieÅ¡kovo kaltės atsakovas nutraukia sutartį.

Å ios aplinkybės aiÅ¡kiai rodo, jog ieÅ¡kovui pažeidžiant savo prievoles atsiskaityti su atsakovu, atsakovas pagrįstai bei teisėtai iki pilno atsiskaitymo sustabdė paslaugų tiekimÄ ieÅ¡kovui, o negavus iÅ¡ ieÅ¡kovo atsiskaitymo, vėliau pagrįstai bei teisėtai nutraukė su ieÅ¡kovu sutartį, kadangi ieÅ¡kovas pažeidimų per nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alino, dėl ko atsakovas negavo laiku to, ko tikėjosi sudarydamas su ieÅ¡kovu sutartį. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pagrįstai konstatuotina, jog sutartis buvo sustabdyta ir nutraukta iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės, dėl ko remiantis Å¡alių sudarytos sutarties nuostatomis ieÅ¡kovas privalo atlyginti atsakovui netesybas (sutarties 4.2 p.)., bei iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistinas įsiskolinimas už atsakovo ieÅ¡kovui vykdant sutartį suteiktas paslaugas iki sutarties sustabdymo ir vėlesnio jos nutraukimo, kurio ieÅ¡kovas iki pat Å¡io momento nėra apmokėjęs atsakovui.

Atsakovas teikė ieÅ¡kovui kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas ir tuo pagrindu kas mėnesį teikė ieÅ¡kovui sÄ skaitas už savo suteiktas paslaugas. IeÅ¡kovui 2016-11-30 buvo pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija TEB Nr. 456501, kurios bendra suma su PVM sudaro 2 060,12 Eur, kurios dalį ieÅ¡kovas iki 2016-12-29 dienos yra apmokėjęs, o likęs neapmokėtas sÄ skaitos likutis sudaro 785,07 Eur sumÄ . 2016-12-31 ieÅ¡kovui apmokėti už suteiktas paslaugas buvo pateikta 2016-12-31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija TEB Nr. 459845, kurios bendra suma su PVM sudaro 1 454,11 Eur, kuri ieÅ¡kovo turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2017-01-10, tačiau nei nurodytam terminui, nei iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos nėra apmokėta.

Viso pagal aukščiau nurodytas sÄ skaitas ieÅ¡kovo neapmokėta atsakovui sÄ skaitų bendra suma sudaro 2 239,18 Eur sumÄ . Å alių 2013-11-01 sudarytoje paslaugų tiekimo sutartyje, toliau tekste Sutartis, Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, jog jei sutartis nutraukiama dėl Kliento, (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas) kaltės, nesibaigus Sutarties galiojimo terminui, Klientas (ieÅ¡kovas) privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kuriÄ bÅ«tų sumokėjęs Tiekėjui (atsakovui) iki sutarties galiojimo pabaigos.

Kadangi Å¡alių sutartis buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės, jam nuolatos pažeidžiant sutartyje numatytas prievoles, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistinos netesybos, kurios sudaro 7 784,30 Eur sumÄ . Netesybų paskaičiavimas yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas 2017-01-03 netesybų sÄ skaitoje, kuri yra pateikta į bylÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina 7 784,30 Eur netesybų. IeÅ¡kovas teismui pateiktame atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų vėlavęs atsiskaityti už suteiktas paslaugas 2014 ir 2015 metais. Pažymi, kad ieÅ¡kovas savo įsipareigojimus atsiskaityti tiek 2014, tiek 2015 metais vykdė tinkamai ir laiku. IÅ¡ pridėtų dokumentų matyti, jog atsiskaitymo vėlavimai prasidėjo nuo 2016 m. balandžio mėnesio. IeÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neneigia. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad tuo laikotarpiu prasidėjo ieÅ¡kovo struktÅ«riniai pertvarkymai, o taip pat keitėsi buhalterijos darbuotojai, kuriems buvo sudėtinga perimti įmonės veiklos apskaitÄ .

Pažymi, kad atsakovo praneÅ¡imai yra tik informacinio pobÅ«džio, t. y. jie nelaikytini delspinigių sÄ skaitomis. IeÅ¡kovas niekada nėra gavęs sÄ skaitos dėl delspinigių, t. y. atsakovas niekada nereikalavo sumokėti priskaičiuotų delspinigių. Nurodo, jog 2016-12-21 ieÅ¡kovas gavo atsakovo praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog atsakovas remdamasis Sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis nuo 2016-12-21 dienos stabdo kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas ieÅ¡kovo aptarnaujamuose objektuose. PraneÅ¡ime taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovas neva nuolat pažeidžia atsiskaitymo už paslaugas tvarkÄ , o taip pat praÅ¡oma apmokėti įsiskolinimÄ , kuris sudaro 3 883,82 Eur.

Pažymi, kad atsakovo nurodyta suma, neatitinka faktinės situacijos, nes ieÅ¡kovas 2016-12-20 atsakovui sumokėjo 2 000 Eur, taigi atsakovo praneÅ¡imo dienai ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui 1 883,82 Eur sumÄ , kuriÄ 2012-12-29 taip pat sumokėjo. Pažymi ir tai, kad, ieÅ¡kovo nuomone, sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nesant CK įtvirtintiems pagrindams, o taip pat nesilaikant praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ termino. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog sutartis buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės. Be to, netesybų dydis nėra pagrįstas jokiais dokumentais.

Atsakovas nepateikė jokių skaičiavimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku kokiu bÅ«du buvo apskaičiuotas netesybų dydis, o taip pat nepateikė ir jokių dokumentų, pagrindžiančių netesybų dydžio ir skaičiavimo pagrįstumÄ . Kita vertus, manytina, kad netesybų nustatymo kriterijus, t. y. 50 procentų sumos, kuri bÅ«tų sumokėta iki sutarties galiojimo pabaigos yra neprotingas ir akivaizdžiai per didelis. Atkreipia dėmesį, kad buvo pasiraÅ¡yta standartinė atsakovo pateikta sutartis, t. y. ieÅ¡kovas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sÄ lygų, kas atitinkamai lemia, jog sutartis turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama prisijungusios Å¡alies (ieÅ¡kovo) naudai.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovės prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais, prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovo UAB „Ekopija“ ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančiaIÅ¡ ieÅ¡kovo atstovų, atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos matyti, kad Å¡alys nesutaria dėl sutarties nutraukimo, t.y. atsakovo nuomone, sutartis nutraukta teisėtai, o nutraukimo datÄ galima perkelti (pagal CK nustatytÄ 30 dienų laikotarpį), ieÅ¡kovas gi Å¡iÄ aplinkybę neigia ir nurodo, kad Å¡alių sutartis nutraukta neteisėtai.Sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).

CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių Å¡alys, sudarydamos sutartis yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų.

Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ - ieÅ¡kinio dalykÄ (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje.

LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. IeÅ¡kovui neuždrausta ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau Å¡ios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. IeÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas.

Kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas ir byloje pareikÅ¡tų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).             CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi bÅ«ti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir iÅ¡reikÅ¡ti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ bei turi bÅ«ti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali bÅ«ti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumÄ .

Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi bÅ«ti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu Å¡ių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės paÅ¡alinamos taikant sandorių negaliojimo institutÄ (CK IV skyrius).                          Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu Å¡alys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas bÅ«simos sutarties sÄ lygas.

Å alims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad Å¡alys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios Å¡alys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios Å¡alys turi abipusę pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai). Gana toli pažengę Å¡alių ikisutartiniai santykiai gali bÅ«ti užfiksuojami raÅ¡ytinę formÄ privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. Č.-Å . v.

UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010).             UAB „Ekopija“ ir UAB „Berendsen Textile Service“ 2013 m. lapkričio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad atsakovas nuomoja ieÅ¡kovui kilimėlius už užmokestį ir keičia juos kaip numatyta pagal sutartį ir jos priedus. 2016-12-21 ieÅ¡kovas gavo atsakovo praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog atsakovas remdamasis sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis nuo 2016-12-21 dienos stabdo kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas ieÅ¡kovo aptarnaujamuose objektuose.

Atsakovo nuomone, jis teisėtai sustabdė sutarties vykdymÄ , o vėliau (2016-12-26) jÄ nutraukė. Byloje ieÅ¡kovas kelia klausimÄ (ieÅ¡kiniu) ar Å¡alių sutartis nutraukta teisėtai.             CK 6.217 straipsnis įtvirtina sutarties nutraukimo tvarkÄ . Å iame straipsnyje numatyta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai:1) ar nukentėjusi Å¡alis iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita Å¡alis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ terminÄ .

Kitais Å¡iame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kinį. VienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais.             Šalių sudarytoje (2013-11-01) sutartyje – jos 4.3 punktas numato vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo galimybę, t.y. „bet kuri iÅ¡ Å¡alių turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡ia sutartį, jei kita Å¡alis kaltai pažeidžia sutarties normas ir Å¡is pažeidimas daro tolesnį sutarties vykdymÄ negalimu.“              CK 6.218 straipsnis įtvirtina praneÅ¡imo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ terminus bei įteikimo tvarkÄ .

Kadangi Å¡alių sutartyje nedetalizuota vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo tvarka, todėl Å¡alių tarpusavio santykiams (kaip teisingai pastebėjo ir ieÅ¡kovas) turi bÅ«ti taikoma CK 6.218 straipsnis, kuris numato, jog „šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi Å¡alis gali sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdama į teismÄ . Apie sutarties nutraukimÄ privaloma iÅ¡ anksto praneÅ¡ti kitai Å¡aliai per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų.“             Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ (sprendžiant bylas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teisėtumo), daro iÅ¡vadÄ , sutartyje terminų laikymasis net ir tuo atveju, kai jis nustatytas kaip esminė sutarties sÄ lyga, nepaÅ¡alina Å¡alių pareigos bendradarbiauti sutartiniuose santykiuose, papildomai nustatant terminÄ trÅ«kumų Å¡alinimui (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3413-656/2017 ir kt.).

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl ieÅ¡kovo vėlavimo atsiskaityti jis bÅ«tų patyręs itin neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad Å¡alys užtikrino ieÅ¡kovo nesavalaikį atsiskaitymÄ atsakovui netesybomis, t.y. sutarties 2.1 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovui laiku neatsiskaičius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ jis privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius.             Civilinėje teisėje galiojantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, pakeisti sutartį ar jÄ nutraukti, kt.). Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir termino praleidimÄ , reguliavimo bÅ«das CK patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (lot. prioriteto sutarties vykdymui principas) principo įtvirtinimÄ nacionalinėje teisėje.

Å is principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).             Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti Å¡alis privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiÅ¡kia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, Å¡alių atsakomybė laikytina sutartine.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).             Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).             Pažymėtina ir tai, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.

Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. Å alies paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).             Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai sutarties vykdymÄ sustabdė (o vėliau ir nutraukė), remdamasis tik ieÅ¡kovo nesavalaikiu atsiskaitymu, t.y. vėlavimu atsiskaityti už teikiamas paslaugas, toks vėlavimas (kaip teisingai pažymėjo ir ieÅ¡kovas) „(pažeidimas) nedaro tolesnio sutarties vykdymo negalimu“ (t.y.

Å¡alių suderėta vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lyga neįgyvendinta). Be to, atsižvelgiant ir į tai, kad ieÅ¡kovas, 2016 m. rugsėjo mėn. gavęs atsakovo pretenzijÄ dėl vėlavimo atsiskaityti skolinius įsipareigojimus įvykdė ir skolÄ padengė. 2016 m. lapkričio mėn. vėluojama einamoji (lapkričio mėn. atsiskaityti) sÄ skaita, gruodžio mėn. Å¡i sÄ skaita padengta, tačiau atsižvelgiant į Å¡alių bendradarbiavimÄ , teismas negali daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų siekęs pažeisti bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo, nes skolÄ padengdavo.

Be to, atsakovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai sustabdydamas sutarties vykdymÄ be atskiro įspėjimo Å¡ventiniu laikotarpiu iÅ¡ tiesų pasielgė netinkamai ieÅ¡kovo atžvilgiu. Teismui svarbi ir ta aplinkybė, kad apie sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovas nebuvo tinkamai ir savalaikiai (pagal įstatymo įtvirtintus terminus) informuotas. Teismas nesutinka su atsakovo nurodymu, kad sutarties nutraukimo data nesvarbi, nes sutarties vykdymas buvo sustabdytas, kadangi ieÅ¡kovas turėjo teisėtÄ pagrindÄ tikėtis Å¡alių bendradarbiavimo bei suteikiant galimybę jam atsiskaityti bei toliau vykdyti Å¡alių suderėtas teises ir pareigas.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir pripažinti atsakovo 2013-11-03 sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu.                          Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo             IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė žalÄ ieÅ¡kovo dalykinei reputacijai ir santykiams su klientais.

             Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo jÄ Å¾eminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesÄ Å¾iningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taip pat juridinio asmens dalykinei reputacijai gali bÅ«ti padaryta žala nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais.              Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovas, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas bÅ«tų paskleidęs ar kitais aktyviais veiksmais pažeidęs ieÅ¡kovo, kaip juridinio asmens dalykinę reputacijÄ .

Vien tik ta aplinkybė, jog sutartis ir bendradarbiavimas su ieÅ¡kovu buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo teigti, jog preziumuojama žala (kaip nurodoma ieÅ¡kinyje). Atsakovas neskelbė vieÅ¡ai jokios informacijos apie ieÅ¡kovÄ (pavyzdžiui, jog Å¡is netinkamai vykdytų savo sutartines pareigas arba bÅ«tų nepatikimas partneris ar panaÅ¡ios informacijos).              Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, sprendžiant dėl juridinio asmens, analizuojama, ar dėl paskleistų teiginių įmonė faktiÅ¡kai patyrė kažkokių finansinių nuostolių: ar žymiai sumažėjo įmonės pardavimai, kokiu mastu iÅ¡plito neigiama informacija, ar jos pobÅ«dis buvo itin neigiamas ir pan.

             Nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinės reputacijos apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnio 8 dalyje, kuris numato, kad pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotÄ teisę į dalykinės reputacijos apsaugÄ nuo jÄ Å¾eminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiÅ¡kia įstatyme įtvirtintÄ galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugÄ ir tokio suvaržymo ribas. Juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputacijÄ bloginanti informacija gali bÅ«ti skleidžiama, jeigu savo pobÅ«džiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali bÅ«ti kritikuojamas, jeigu tai daroma sÄ Å¾iningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčiÄ pažeisti juridinio asmens veiklÄ ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugÄ pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi bÅ«ti nustatyta, kad subjektyvaus pobÅ«džio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvÅ«s; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesÄ Å¾iningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiÅ¡kos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumÄ , taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius:

į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Å iuo aspektu bÅ«tina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputacijÄ , individualias savybes ir jo veiklos pobÅ«dį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neiÅ¡siskirianti poveikio vieÅ¡ajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiÅ«ris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputacijÄ gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieÅ¡taringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v.

UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje TEO LT, AB v. UAB ,,Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012).             Teismas gali suteikti efektyviÄ pažeistų teisių gynybÄ tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas pakankamai aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai suformuluoja ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir reikalavimo pagrindÄ . IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , nes tai užtiktina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas pasirinko savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ kaip žalos atlyginimÄ , pažeidus jo, kaip juridinio asmens reputacijÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio tenkinti.              Žalos atsiradimo fakto įrodymas yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Žalos negautų pajamų pavidalu fakto įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, kt.). Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių (Å¡iuo atveju teismui toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas).

Todėl teismas negali savo iniciatyva spręsti dėl galimos žalos kaip negautų pajamų ar turtinių nuostolių forma atlyginimo. Kaip aukščiau nurodyta, apie ieÅ¡kovÄ nebuvo paskleista jokia informacija atsakovo aktyviais veiksmais, taip pat nenustatyta jokios nesÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ lygų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas. Kadangi ieÅ¡kovui nėra priteista neturtinė žala, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl iÅ¡vestinio reikalavimo (procesinių palÅ«kanų nuo neturtinės žalos sumos priteisimo), todėl Å¡ioje dalyje (be papildomų motyvų) ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys taip pat atmestinas.

             Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl skolos ir netesybų priteisimo              Atsakovas teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį teismo posėdžio metu atstovas sumažino iki 785,07 Eur neatlygintos skolos bei 7 284,30 Eur netesybų priteisimo.CK 6.63 straipsnyje įtvirtinta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai:1) neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos;2) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ ;3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu bÅ«du pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę;4) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingÄ jos įvykdymo terminÄ , o skolininkas prievolės per šį terminÄ neįvykdė;5) skolininkas iki prievolės įvykdymo termino pabaigos praneÅ¡a kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys;6) prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės.To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo.

CK 6.63 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ prievolės įvykdymÄ po to, kai skolininkas prievolę pažeidė, jeigu skolininkas kartu nesiÅ«lo atlyginti dėl prievolės pažeidimo kreditoriaus patirtus nuostolius.Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v.

AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). IÅ¡ nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas, įpareigojantis aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v.

UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).              Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.             Atsižvelgiant į tai, kad nors ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nepripažino skolos, tačiau atstovai teismo posėdžio metu nepaneigė praÅ¡omo priteisti skolos dydžio (pagal pridėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei mokėjimo nurodymus, įrodančius atsiskaitymÄ ), atsakovo reikalavimas priteisti 785,07 Eur skolÄ yra tenkintinas visiÅ¡kai (CPK 6.38 str.).             Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nurodytas Å¡alių susitarimas dėl netesybų yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ netesybų sampratÄ .             Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.

Sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).             Šalių 2013-11-01 sudarytoje paslaugų tiekimo sutartyje aiÅ¡kiai susitarta, jog jei sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės, nesibaigus sutarties galiojimo terminui, klientas (ieÅ¡kovas) privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kuriÄ bÅ«tų sumokėjęs tiekėjui (atsakovui) iki sutarties galiojimo pabaigos.             Šia sutartine norma atsakovas paskaičiavo 7 284,30 Eur netesybų.

Kadangi teismas Å¡iuo sprendimu pripažino vienaÅ¡aliÅ¡kÄ atsakovo sutarties nutraukimÄ (dėl ieÅ¡kovo kaltės) neteisėtu, vadovaujantis tuo, kad Å¡alys susitarė Å¡iÄ baudÄ skaičiuoti tik esant sutarties nutraukimui, teismas nebeturi teisinio pagrindo priteisti Å¡ių netesybų (ar atskirai spręsti dėl jų dydžio). Pažymėtina tai, kad atsakovas nepasinaudojo savo teise sutarties 2.1 punktu skaičiuoti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos, todėl teismas savo iniciatyva tokios sankcijos ieÅ¡kovui už pavėluotÄ atsiskaityti taikyti negali.             Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys dalyje dėl netesybų priteisimo atmestinas.             Pažymėtina, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu neprašė spręsti klausimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, todėl Å¡is klausimas nėra sprendžiamas.

             Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymasKadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), atsakovo priešieškinys patenkintas iš dalies (10 proc. reikalautos sumos), ieškovui proporcingai patenkintai ir atmestai priešieškinio daliai (70 proc.) atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovui (atitinkamai) atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkinto priešieškinio bei atmesto ieškinio daliai (30 proc.) (CPK 88, 93, 98 str.).

Ieškovas prašė atlyginti šias bylinėjimosi išlaidas: 211 Eur žyminio mokesčio, 3920,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų.Atsakovas prašė atlyginti šias bylinėjimosi išlaidas: 214 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismo vertinimu, nagrinėjama byla teisiniu požiÅ«riu nebuvo itin sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo klausimai, taip pat nebuvo reikalingos kompleksinės teisinės paslaugos ar specialios žinios. Å ios aplinkybės leidžia iÅ¡ dalies sumažinti advokato darbo ir laiko sÄ naudas susipažįstant su Å¡ioje byloje kilusio ginčo situacija, taip pat atliekant byloje pateiktų įrodymų analizę ir suraÅ¡ant ieÅ¡kinį bei atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį (kurie nėra didelės apimties, jame nėra detaliai ir iÅ¡samiai aptariama teisinė situacija, kad bÅ«tų galima vertinti neveik maksimaliu leistinu dydžiu).

Be to, byloje vyko tik du posėdžiai (vienas jų Å¡alių praÅ¡ymu perkeltas), kurių bendra trukmė nevirÅ¡ijo 2 val. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į reikÅ¡tus reikalavimus, į teismų praktikÄ sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismo vertinimu 1200 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos bÅ«tų protingos ir teisingos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas turi teisę į 70 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , jam iÅ¡ atsakovo priteistina 988 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 93, 98 str.).Kaip jau aukščiau nurodyta (motyvuojant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovui ir nesikartojant), teismo vertinimu, nagrinėjama byla teisiniu požiÅ«riu nebuvo itin sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo klausimai, taip pat nebuvo reikalingos kompleksinės teisinės paslaugos ar specialios žinios.

Kita vertus, atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų apimtį bei pobÅ«dį, praÅ¡omos 1000 eurų teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra laikytinos protingomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę į 30 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , jam iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 364 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 93, 98 str.). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ Å¡alių nėra priteistinos, kadangi nevirÅ¡ija 3 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 str., n u s p r e n d ž i a :              IeÅ¡kovo UAB „Ekopija“, juridinio asmens kodas 302522548, ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir pripažinti atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ 2013-11-03 sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ 2016-12-21 (ar atsakovo nurodymu – 2016-12-26) praneÅ¡imu neteisėtu ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“, juridinio asmens kodas 110694894, 988 Eur (devyni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai) teisinės pagalbos iÅ¡laidų.             Atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“, juridinio asmens kodas 110694894, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Ekopija“, juridinio asmens kodas 302522548, 785,07 Eur (septyni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki eurai 7 ct) skolos ir 364 Eur (trys Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi eurai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Kitoje dalyje (dėl neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palÅ«kanų priteisimo( ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.             Kitoje dalyje (dėl netesybų priteisimo) atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.                          Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                               Gintaras Seikalis