db3ebadd-8d6f-48e8-9264-fd6d2b26acc1 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-757-883/2017 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08695-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 2 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena StasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo I. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-402-1042/2017 pagal ieÅ¡kovo A.

P. ieÅ¡kinį atsakovui I. G. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. P. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo I. G. 165,08 Eur turtinę žalÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, 30 Eur automobilio apžiÅ«ros ir sÄ matos sudarymo kaÅ¡tus, 217,80 Eur automobilio vertinimo ataskaitos parengimo kaÅ¡tus ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas, atidarydamas „VW Touareg“ markės automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės keleivio pusės galines dureles, kliudė stovintį ieÅ¡kovo automobilį „Chrysler PT Cruizer“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du įlenkdamas ir nubrėždamas kairės pusės galinį sparnÄ , tačiau geranoriÅ¡kai žalos neatlygino.Atsakovas I. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, aplinkybių, kad jo automobiliui atsakovas padarė mechaninį poveikį ir tikslaus žalos dydžio.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėŠiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kovo A.

P. ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovui A. P. iÅ¡ atsakovo I. G. 165,08 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ â€“ 165,08 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2016 m. spalio 6 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 30 Eur automobilio apžiÅ«ros ir sÄ matos sudarymo iÅ¡laidas, 217,80 Eur automobilio vertinimo ataskaitos parengimo iÅ¡laidas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 500 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas ir 15 Eur žyminį mokestį.

Teismas, nustatęs, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. įvykio metu ieÅ¡kovo ir atsakovo transporto priemonės nejudėjo, t. y. stovėjo, Å¡io įvykio nelaikė eismo įvykiu, todėl konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo į bylÄ Ä¯traukti atsakovo transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę įvykio metu apdraudusios draudimo bendrovės (draudiko).Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , ieÅ¡kovo teiginius, liudytojo neprieÅ¡taringus ir nuoseklius parodymus, paties atsakovo 2016 m. rugpjūčio 18 d. paaiÅ¡kinimo turinį, kuriame jis neneigė aplinkybių, kad atidarydamas automobilio deÅ¡inės keleivio pusės galines dureles, galėjo kliudyti stovinčio ieÅ¡kovo automobilio kairės pusės galinį sparnÄ , sprendė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – kliudė ieÅ¡kovo automobilio kairės pusės galinį sparnÄ , kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su įvykio kilimu, taigi faktiÅ¡kai lėmė įvykį ir ieÅ¡kovo turtinę žalÄ .Teismas nurodė, kad atsakovas nekvestionavo ieÅ¡kovo teismui pateiktos UAB „S. C.“ parengtos ieÅ¡kovo automobilio remonto sÄ matos, o įvertinęs praÅ¡omos priteisti žalos dydį konstatavo, kad Å¡i suma yra protinga, todėl priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo.Teismas sprendė, kad atsakovo su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktas UAB „Šiaulių Dagris“ 2016 m. lapkričio 16 d. automobilio „VW Touareg“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog atlikus automobilio deÅ¡inės pusės galinių durelių apžiÅ«rÄ , defektų nerasta, nepaneigia aplinkybių dėl žalos ieÅ¡kovui padarymo, motyvuodamas tuo, kad aktas suraÅ¡ytas tik 2016 m. lapkričio 16 d., t. y. daugiau nei po trijų mėnesių nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. įvykio, todėl atsakovo automobilis galėjo bÅ«ti suremontuotas, be to, UAB „Šiaulių Dagris“ nėra specializuota įmonė tokio pobÅ«džio pažeidimams nustatyti.Patenkinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus visiÅ¡kai, teismas priteisė iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentaiAtsakovas I. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus įvertindamas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neatsižvelgdamas į jų tarpusavio prieÅ¡taravimus ir reikÅ¡mingas aplinkybes.Tenkindamas ieÅ¡kinį teismas rėmėsi UAB „S. C.“ 2017 m. sausio 26 d. vertinimo ataskaita ir nekėlė jokių abejonių dėl automobilio bÅ«klės pokyčių per penkerių mėnesių laikotarpį nuo įvykio, kurio metu esÄ buvo apgadintas ieÅ¡kovo automobilis.Kartu su apeliaciniu skundu teismui teikiama UAB „Šiaulių atoservisas“ pažyma apie automobilio dažų sluoksnio storį patvirtina, jog atsakovo automobilis nebuvo perdažytas.Bylos eigos metu kelis kartus pakito ieÅ¡kovo nurodomas žalos dydis, ieÅ¡kovo automobilio kėbulas turi ir daugiau panaÅ¡ių defektų, todėl neaiÅ¡ku, kaip teismas nustatė, kad byloje aptariamÄ apgadinimÄ padarė bÅ«tent atsakovas.IeÅ¡kovo pateikta UAB „S. C.“ automobilio vertinimo ataskaita teismo turėjo bÅ«ti vertinta kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡ jos neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du turto vertintojas nustatė, kada buvo padaryti jo fiksuoti automobilio apgadinimai.Proceso eigoje ieÅ¡kovui sumažinus pagrindinio reikalavimo dydį, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas privalėjo laikytis patenkintų reikalavimų dalies proporcijų, tačiau to nepadarė.IeÅ¡kovas A.

P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsisakyti prijungti prie bylos medžiagos kartu su atsakovo I. G. apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus, atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovo pateikta AB „Šiaulių autoservisas“ pažyma yra nepatikimas įrodymas, atsakovas neįrodinėjo ir neargumentavo, kodėl minėtų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė kilo vėliau, be to, atsakovas neprašė apeliacinės instancijos teismo prijungti naujų įrodymų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, todėl turi bÅ«ti atsisakyta priimti naujus įrodymus.Teismas byloje tinkamai įvykdė pareigÄ atlikti įrodymų tyrimÄ â€“ iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus.Atsakovas apsiribojo abstrakčiu žalos padarymo fakto neigimu, kad jis žalos nepadarė, o gal ir padarė, bet atsitiktinai, kas rodo jo nekonkrečiÄ , tačiau aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ gynybinę pozicijÄ , nesiekiant nieko įrodyti, tačiau neigiant ir nesutinkant su byloje pateiktais įrodymais, jų iÅ¡ esmės neginčijant.Apeliaciniame skunde atsakovas apraÅ¡o ir kritikuoja tik kai kuriuose įrodymus, ignoruodamas faktÄ , kad teismo sprendimas priimamas vadovaujantis ne atskirais įrodymais, o visų įrodymų ir aplinkybių visuma.IeÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, t. y. jokie ieÅ¡kinio reikalavimai nebuvo atmesti, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismask o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmetamas. Dėl naujų įrodymųApeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė pirmosios instnacijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (APB „MorkÅ«nas Legal Bureau“ 2016 m. gruodžio 19 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ I. G. už teisinių paslaugų teikimÄ civilinėje byloje Nr. e2-11177-949/2016 ir 2017 m. gegužės 29 d. AB „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie 2017 m. sausio 11 d. atsakovo I.

G. atliktÄ 726 Eur dydžio mokėjimÄ APB „MorkÅ«nas Legal Bureau“) ir AB „Šiaulių atoservisas“ 2017 m. gegužės 26 d. pažymÄ Nr. 26/01 apie atsakovo automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažų sluoksnį bei tai, kad jis atitinka gamyklinį dažymÄ .Ä®statymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 str.).

Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas įrodymus, susijusius su pirmosios instancijos teisme patirtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir jų dydžiu, galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kadangi tiek pati PVM sÄ skaita faktÅ«ra, tiek atsakovo mokėjimas už suteiktas teisines paslaugas buvo sudaryti ir atlikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, t. y. iki 2017 m. balandžio 7 d.

Taigi Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė vėliau neiÅ¡kilo, atsakovas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo įrodymų pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Be to, pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri įpareigoja Å¡alis iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateikti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu.Toliau analizuojant atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus – AB „Šiaulių atoservisas“ 2017 m. gegužės 26 d. pažymÄ â€“ visų pirma apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas procesinio praÅ¡ymo apeliacinės instancijos teismui dėl naujų dokumentų (kaip įrodymų) pridėjimo prie bylos medžiagos nesuformulavo, taipogi neįvardijo, kas jam sukliudė tokius duomenis teikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Teismas negali bÅ«ti aktyvesnis už pačiÄ ginčo Å¡alį, antraip bÅ«tų pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK12 str., 13 str.). Pažymėtina, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas. Ribotos apeliacijos pranaÅ¡umas tas, kad ginčo Å¡alys yra verčiamos atidžiau rÅ«pintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

Pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 226 str.). Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.). Todėl atsižvelgdama į tai, jog apeliacinės instancijos teismui atsakovo teikiami įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus (CPK 314 str.), juolab kad apeliacinis bylos nagrinėjimas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, bet teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės forma.

  Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybiųByloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalÄ bei įrodymų vertinimo.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra reikÅ¡mingos teisingam ginčo iÅ¡sprendimui. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. P. kreipėsi į Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu, nurodydamas, jog 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 9 val. matė, kad automobilio stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie centrinės poliklinikos, „VW Touareg“ markės automobilio, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, atidarydamas deÅ¡inės keleivio pusės galines dureles, kliudė stovinčio ieÅ¡kovo automobilio „Chrysler PT Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį sparnÄ , jį įlenkdamas ir nubrėždamas. Vyriausiojo patrulio 2016 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl apgadinto automobilio patvirtina aplinkybes apie gautÄ praneÅ¡imÄ , jog centrinės poliklinikos kieme yra apgadintas automobilis „Chrysler PT Cruizer“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) o nuvykus, transporto priemonės savininkas parašė pareiÅ¡kimÄ . Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte pažymėta, jog nustatytas automobilio techninis defektas – apgadintas kairės pusės galinis sparnas. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus policijos nuovados tyrėjo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl galbÅ«t patirtų nuostolių.Dėl įrodymų vertinimo  Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus įvertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neatsižvelgdamas į jų tarpusavio prieÅ¡taravimus ir reikÅ¡mingas aplinkybes.Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ .

Civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai iÅ¡plėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011), todėl plačiau nekartotina.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims – kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ (lot. affirmanti incumbit probatio) apelianto deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (nuostolių) (CK 6.247 str.) ir kilusiÄ Å¾alÄ (CK 6.249 str.) turėjo pareigÄ Ä¯rodinėti ieÅ¡kovas, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo (CK6.248 str.) ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės – atsakovas (CK 6.245 str. 4 d.).IÅ¡analizavus apelianto argumentus matyti, kad jis iÅ¡ esmės siekia, jog įrodinėjimo naÅ¡ta dėl jo kaltės (ne) buvimo bÅ«tų perkelta ieÅ¡kovui ir (ar) teismui.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju pareiga paneigti įstatyme nustatytÄ kaltės prezumpcijÄ yra nustatyta atsakovui, o ne ieÅ¡kovui (ar teismui). Atsakovas Å¡ios prezumpcijos byloje nepaneigė. Ä®vertinus tai, jog ieÅ¡kovo teiginius dėl automobilio apgadinimo aplinkybių patvirtino nesuinteresuotas bylos baigtimi liudytojas, jog tokių aplinkybių, atliekant administracinio teisės pažeidimo tyrimÄ , iÅ¡ esmės neneigė ir pats atsakovas, taip pat atsižvelgiant į raÅ¡ytinius bylos duomenis (el. bylos apyraÅ¡o 79 – 83, 106 b. l.), spręstina, kad ginčo atveju neabejotina, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, padarė žalÄ , tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryÅ¡ys ir jis yra kaltas dėl tokio savo poelgio, todėl jam pagrįstai ir teisėtai taikyta įstatyme nustatyta deliktinė civilinės atsakomybė.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo paminėtos kasacinio teismo praktikos nenukrypo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės atsakyta į apelianto argumentus, nurodytus atsiliepime į ieÅ¡kinį, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iÅ¡ esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti patirtÄ Å¾alÄ .Dėl žalos dydžioApeliantas taip pat kelia abejones dėl ieÅ¡kovui priteisto žalos dydžio pagrįstumo ir jo nustatymo aplinkybių.Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pažymėtina, kad žala turi bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami.

Teisingos žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas (CPK 178 str.).Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieÅ¡kovo pateikta UAB „S. C.“ parengta remonto sÄ mata, nustatė, kad įvykio metu ieÅ¡kovo automobiliui padarytų apgadinimų remontas kainuos 165,08 Eur.

UAB „S. C.“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyti automobilio apgadinimai, jų lokalizacija ir remonto darbai (galinis kairės pusės sparnas (Å¡oninis panelis), pažeista dažų dangos dalis ties jungimusi su galiniu bamperiu, dažymas) atitinka įvykio aplinkybes ir remontuotinus automobilio sužalojimus (apgadintas (įbrėžtas, įlenktas) galinis kairęs pusės sparnas). IÅ¡vadÄ surašęs specialistas suskaičiavo remonto darbų iÅ¡laidas, nurodė darbų įkainius. Teismas nagrinėjamoje byloje aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes įvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl padarytų automobilio sužalojimų ir sulygino su specialisto parengta remonto samata, nenustačius prieÅ¡taravimų tarp faktinių įvykio aplinkybių ir specialisto vertinimo ataskaitos teismas pripažino, jog specialistas pateikė protingÄ ir teisingÄ samtÄ dėl automobilio remonto darbų bei jų vertės ir ja vadovavosi byloje, priteisdamas žalos atlyginimo sumÄ iÅ¡ atsakovo (CPK 178 str., 197 str., 185 str.).

Atsakovas nenuginčijo jokiais objektyviais įrodymais specialisto vertinimo ataskaitos dėl automobilio remonto darbų sumos. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto keliamomis abejonėmis dėl atsakovo I. G. padarytos žalos sumos.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teismeApelianto argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančių proceso teisės normų – CPK 93 straipsnio 2 dalies – pažeidimo neatitinka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡alims paskirstymo (jų priteisimo iÅ¡ atsakovo) klausimas, turinio, iÅ¡ kurio matyti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytos nepažeidus nurodytų proceso teisės normų.

Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iÅ¡ atsakovo priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal nuostolių atlyginimo sumÄ , kuri visa iÅ¡ jo priteista ieÅ¡kovui (ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai), apskųstame sprendime, įvertinęs patirtų iÅ¡laidų pobÅ«dį ir pagrįstumÄ , priteisė visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieÅ¡kovui įtvirtinta teisė padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, susipažinęs su atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį, raÅ¡ytiniais įrodymais, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir ieÅ¡kovo pateiktu jų vertinimu, patikslino pirminiame ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus dėl nuostolių priteisimo, sumažindamas pagrindinio reikalavimo dydį, tačiau pateikdamas papildomÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kompensavimo.

IeÅ¡kovas pateikė procesinį dokumentÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį ir jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent ieÅ¡kovo pateiktu „patikslintu ieÅ¡kiniu“ buvo suformuluotos bylos nagrinėjimo ribos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas dokumentas buvo pirmosios instancijos teismui pateiktas nepažeidžiant CPK 141 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių reikalavimų, apeliantui buvo suteikta teisė pateikti atsiliepimÄ Ä¯ šį ieÅ¡kovo pateiktÄ procesinį dokumentÄ , Å¡ia teise jis pasinaudojo.

Spręsdamas atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , teismas, be to, įvertino kasatoriui atstovavusio advokato iÅ¡laidas už atliktus atstovavimo veiksmus pagal teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas taisykles ir kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 93 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl procesinės bylos baigtiesApeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 str.).

Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ), - 300 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo I.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja                                                                                               Irena Stasiūnienė