2024-10-23 Nr. AB-15401-3-61-3-04713-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-742-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04713-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybės duomenų agentūros atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. K. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Valstybės duomenų agentūra) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atrankos komisijos 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. ATRS-6050 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 12-01-1614 (toliau – ir KAM sprendimas) bei įpareigoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 5 d. pateiktą prašymą (registracijos Nr. KAPT-2282) bei priimti sprendimą atidėti pareiškėjui H. K. privalomąją pradinę karo tarnybą iki 2026 m. birželio 1 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės duomenų agentūra (toliau – ir Agentūra) pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamų Komisijos ir KAM sprendimų vykdymą, kol bus išnagrinėta ši byla ir įsigalios teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 3 d. 3 p.).

Agentūra prašyme nurodė, kad pareiškėjas yra laikinai priimtas dirbti Agentūroje projekto „Oficialiosios statistikos portalo (OSP) paslaugų modernizavimas ir naujų administracinių paslaugų skaitmeninių sprendimų kūrimas“ (toliau – ir Projektas) vadovu. Projektas itin svarbus visuomenei ir viešajam sektoriui, yra didelio biudžeto (4 milijonai Eur), vienkartinis, finansuojamas iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos, privalo būti užbaigtas iki 2026 m. birželio mėn., juo siekiama iš esmės pakeisti oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų teikimą visuomenei. Projekto vadovo netekimas, pašaukiant nedelsiant atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, bei naujo vadovo paieška sukeltų netoleruotinai dideles rizikas Projekto įgyvendinimui, o, Projekto neįgyvendinus, valstybė neteks beveik 4 mln. Eur ES paramos. Darbo santykiai su pareiškėju netraktuotini kaip įprastinė nuolatinio pobūdžio veikla, jų sustabdymas ar atidėjimas sukeltų kritinę riziką Projekto parengimui laiku ir jau pradėtų Projekto veiklų tęstinumui. Tokių plataus profilio informacinių technologijų (toliau – ir IT) specialistų rinkoje rasti labai sunku, ypač Agentūrai kaip viešojo sektoriaus institucijai. Neatidėliotinas pareiškėjo pašaukimas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą sukeltų neproporcingai didelę žalą visuomeniniams interesams. Dideles neigiamas pasekmes sukeltų ir kitų aukštos kvalifikacijos specialistų atitraukimas, nuo kitų svarbių prioritetinių valstybės duomenų valdysenos uždavinių įgyvendinimo, nes neįgyvendinimo rizika kiltų ne tik Projektui, bet ir kitiems aukšto prioriteto uždaviniams. Žalos visuomeniniams interesams būtų galima išvengti nukėlus pareiškėjo pašaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą terminą iki 2026 m. birželio 30 d., kai bus baigtas įgyvendinti Projektas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybės duomenų agentūros prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės grindžiamas galbūt kilsiančia žala pareiškėjo darbovietei, viešajam interesui ir valstybei. Teismas pastebėjo, kad skunde pareiškėjas ginčija sprendimus, kuriais nuspręsta neatidėti jam privalomosios pradinės karo tarnybos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nurodomos neigiamos pasekmės galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei pašaukus pareiškėją į karo prievolininkų atranką, jis būtų paskirtas į privalomąją karo tarnybą (atitiktų būtinus sveikatos būklės kriterijus ir neliktų nepašauktas, šaukimui pasibaigus; Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas jau pašauktas į tarnybą, todėl argumentai, kad nurodomos neigiamos pasekmės neišvengiamai gali atsirasti yra hipotetinio pobūdžio ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad jos neišvengiamai kils.

Teismo vertinimu, vien prielaida, jog trečiasis suinteresuotas asmuo gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu neįrodoma, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas nurodė, kad nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tiesiogiai susijusios su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu, trečiojo suinteresuoto asmens teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nėra pagrindo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti. Be to, teismas pastebėjo, kad tuo atveju, jeigu trečiajam suinteresuotam asmeniui bus padaryta žala, jam išliks teisė įstatymo nustatyta tvarka imtis teisinių priemonių, kad tokia žala jam būtų teisingai atlyginta.

Atsižvelgęs į trečiojo suinteresuoto asmens motyvus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, byloje esančius duomenis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti trečiojo suinteresuoto asmens prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį (atskirajame skunde nurodyta prašomos panaikinti nutarties data „2024 m. rugsėjo 24 d.“ laikytinas akivaizdus rašymo apsirikimas) ir priimti sprendimą sustabdyti ginčijamų Komisijos ir KAM sprendimų vykdymą iki tol, kol bus išnagrinėta byla ir įsigalios teismo sprendimas.

Agentūra mano, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Agentūros teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes pareiškėjui išėjus atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos būtų sužlugdytas Projektas, kuris yra Europos Sąjungos ir valstybės remiamas projektas. Anot Agentūros, be pareiškėjo vadovavimo ir techninės priežiūros, kyla reali rizika, kad Projektas nebus užbaigtas, dėl ko būtų prarastos tiek ES investicijos, tiek svarbios darbo vietos bei vietinės įmonės, dalyvaujančios Projekte.

Pareiškėjui išėjus atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, Agentūra privalės ieškoti naujo techninio vadovo (remiantis patirtimi, tai truktų 3–6 mėn. (projekto finansavimui pritarta buvo 2024 m. kovo mėn., tačiau tik birželio mėn. buvo rastas tinkamas techninis vadovas – pareiškėjas, ir Projektas pradėtas vykdyti) ar ilgiau) ir neplanuotai skirti Projektui kitus aukštos kvalifikacijos specialistus, atitraukiant juos nuo kitų svarbių prioritetinių valstybės duomenų valdysenos uždavinių įgyvendinimo, tuo pačiu ir nuo Ministerijos projektų (Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, kurio tikslas kaupti, sisteminti informaciją ir kitus duomenis reikalingus Valstybės mobilizacinių galimybių katalogui sudaryti, apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų materialinius išteklius bei teikiamas paslaugas, taip pat ūkio subjektų materialinius išteklius, gaminamą produkciją, parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas, reikalingus rengiantis mobilizacijai ir (ar) ją vykdant, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos, kurio tikslas analizuoti duomenis, siekiant nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos (TIS2, angl.

Network and Information Security Directive) subjektų aibes), kas turėtų didelių neigiamų pasekmių. Valstybės duomenų agentūra praras galimybę ir teikti efektyvias bei būtinas paslaugas Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos, Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui prie Krašto apsaugos ministerijos ir kt. Neatidėjus privalomosios pradinės karo tarnybos iki 2026 m. birželio 1 d. H. K., Valstybės duomenų agentūrai perorganizuoti turimus žmogiškuosius išteklius bus labai sudėtinga, ir neįgyvendinimo rizika kils ne tik Projektui ir atitinkamai valstybės prisiimtiems įsipareigojimams, bet ir kitiems aukšto prioriteto uždaviniams, taip sudarant sąlygas neproporcingai didelei žalai visuomeniniams interesams.

Žalos visuomeniniams interesams būtų galima išvengti nukėlus pareiškėjo pašaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą terminą iki 2026 m. birželio 30 d., kai bus baigtas įgyvendinti minėtas Projektas.

Agentūros vertinimu, neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas. Pagal Agentūrai pateiktą informaciją, pareiškėjas jau yra pašauktas į tarnybą (Informacija iš šauktinių registro), todėl argumentai, kad Agentūros prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodytos neigiamos pasekmės yra neišvengiamos, o ne hipotetinio pobūdžio, ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje akivaizdu, kad jos neišvengiamai kils.

Pareiškėjas H. K. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškimą apie prisidėjimą prie trečiojo suinteresuoto asmens atskirojo skundo, kuriame sutiko su Agentūros atskiruoju skundu ir jame nurodytais argumentais, prašo tenkinti atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamų Komisijos ir KAM sprendimų vykdymą, kol bus išnagrinėta ši byla ir įsigalios teismo sprendimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino trečiojo suinteresuotojo asmens prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas jau pašauktas į tarnybą, todėl argumentai, kad nurodomos neigiamos pasekmės neišvengiamai gali atsirasti yra hipotetinio pobūdžio ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad jos neišvengiamai kils.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes pareiškėjui išėjus atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos būtų sužlugdytas Projektas, kuris yra Europos Sąjungos ir valstybės remiamas projektas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama trečiojo suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Minėta, pareiškėjas skunde prašė panaikinti Komisijos ir KAM sprendimus, kuriais atsisakyta atidėti pareiškėjo privalomąją pradinę karo tarnybą. Kaip matyti iš prašymo ir atskirojo skundo argumentų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas grindžiamas prielaida, kad ginčijamais sprendimais nuspręsta neatidėti pareiškėjui privalomosios pradinės karo tarnybos, o tai sukels žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui, viešajam interesui ir valstybei.

Įvertinusi prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 12 dalį karo prievolininkų šaukimas – tai procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos. To paties įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, trečiojo suinteresuotojo asmens nurodomos neigiamos pasekmės galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei pašaukus pareiškėją į karo prievolininkų atranką, jis būtų paskirtas į privalomąją karo tarnybą (atitiktų būtinus sveikatos būklės kriterijus ir neliktų nepašauktas, šaukimui pasibaigus; Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 str. 3 d.). Taigi, nesant duomenų, kad pareiškėjas yra paskirtas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad neigiamos pasekmės neišvengiamai gali atsirasti yra hipotetinio pobūdžio ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad jos neišvengiamai kils (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-662/2024). Teisėjų kolegijos vertinimu, prie atskirojo skundo pateikti duomenys iš Šauktinių registro patvirtina, kad pareiškėjas yra pakviestas iki 2024 m. rugsėjo 11 d. atvykti pasitikrinti sveikatą, todėl akivaizdu, kad šiame etape dar nėra įvertinas jo tinkamumas tarnybai ir jis nėra į ją paskirtas, todėl taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas neišvengiamai atliks karo tarnybą, o tai sąlygos trečiojo suinteresuotojo asmens nurodytas neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos neigiamos pasekmės neišvengiamai gali atsirasti, teisiškai nėra reikšminga vertinti trečiojo suinteresuotojo asmens nurodytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo pagrįstumo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino trečiojo suinteresuotojo asmens prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o trečiojo suinteresuotojo asmens atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybės duomenų agentūros atskirąjį skundą ir pareiškėjo H. K. prisidėjimą prie atskirojo skundo atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis