db3c00c2-2d65-4cee-a33d-2bfbea1cb47b · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-679-267/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02429-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17..; 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.20.; (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 18 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-431-339/2018 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui V.

M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 25468,15 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015 m. vasario 3 d. Å vedijoje dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Audi A4“ nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatais (toliau – Biurų tarybos Vidaus nuostatai), Å vedijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ ieÅ¡kovui.

Gavus Å vedijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimus dėl 2015 m. vasario 3 d. eismo įvykio metu padarytos žalos, buvo suformuotos dvi regreso bylos: 667,02 Eur sumos regreso byla Nr. 1504164113 ir 25468,33 Eur sumos regreso byla Nr. 1610187010. Atsakovas patenkino visÄ regreso reikalavimÄ byloje Nr. 1504164113 (667,02 Eur) ir permokėjo 0,18 Eur, todėl Å¡i pinigų suma perkelta į regreso bylÄ Nr. 1610187010, atitinkamai sumažinant reikalavimÄ . IeÅ¡kovas tvirtina, kad Å vedijos nacionalinis draudikų biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalų administravimu, draudikų biurai tarpusavyje veikia pasitikėjimo principu, todėl ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo Å vedijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ 25468,33 Eur sumÄ .

Pagal Biurų tarybos Vidaus nuostatus ieÅ¡kovas, gavęs reikalavimÄ iÅ¡ kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro, negali kvestionuoti Å¡io sprendimo, o turi iÅ¡mokėti reikalaujamÄ kompensacijÄ , nes bÅ«tent eismo įvykio Å¡alyje veikiantis draudikų biuras yra kompetentingas spręsti su žalos pagrįstumu ir atlyginimu susijusius klausimus. Atsakovo kaltė dėl eismo įvykio yra nustatyta Å vedijos institucijų. Eismo įvykio schemoje aiÅ¡kiai nurodytas eismo įvykio mechanizmas, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio atsakovas užkirto keliÄ nukentėjusiajam ir dėl to įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas.

Å vedijos nacionalinis draudikų biuras atsiuntė ieÅ¡kovui pretenzijÄ , žalos dydį pagrindžiančius dokumentus iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kokio dydžio žala buvo padaryta, todėl ji priteistina iÅ¡ atsakovo.

2. Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. vasario 3 d. įvykusio eismo įvykio schema yra neteisinga, važiuodamas automobiliu „Audi 4“, jis neišvažiavo iš šalutinio kelio, o važiavo tuo pačiu pagrindiniu keliu kaip ir Švedijos taksi automobilio vairuotojas. Jam sukant į kairę, iš paskos taksi automobiliu važiavęs švedas, lenkė ir atsitrenkė į jo automobilio vairuotojo pusės dureles. Dėl eismo įvykio yra kaltas taksi automobilį vairavęs švedas.

Ä® eismo įvykį buvo iÅ¡kviesta policija, jis pareigÅ«nams padavė savo dokumentus, jie nusirašė duomenis ir dokumentus jam grÄ Å¾ino. Su policijos pareigÅ«nais nebendravo, nesuprato kÄ jie kalba su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu vairuotoju, niekas jo neapklausinėjo, nedavė pasiraÅ¡yti, nebraižė schemos. Po eismo įvykio jo automobilis neremontuojamas, buvo iÅ¡temptas „tralu“. Pripažįsta, kad jo vairuojama transporto priemonė tÄ dienÄ buvo nedrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Po kurio laiko jam kažkas telefonu skambino iÅ¡ Å vedijos dėl minėto eismo įvykio, bet jis nemoka kalbėti nei Å¡vediÅ¡kai, nei angliÅ¡kai, todėl bendravo per kitÄ asmenį, stengėsi atsakyti į klausimus. Apie tai, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, sužinojo maždaug prieÅ¡ metus. Nors ir žinodamas, kad yra teisus, pirmÄ jÄ 667,02 Eur sumos pretenzijÄ apmokėjo, nes pagalvojo, jog tuo Å¡is įvykis ir baigsis, o ginčijant sprendimÄ bei bylinėjantis bus patirtos didesnės bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Tik gavęs antrÄ jÄ pretenzijÄ pamatė eismo įvykio schemÄ ir tada jau kreipėsi į advokatÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. TelÅ¡ių apylinkės teismas TelÅ¡ių rÅ«mai 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro V. M. priteisė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad eismo įvykio metu atsakovui priklausanti ir jo vairuojama transporto priemonė „Audi A4“ nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas pripažino, kad eismo įvykio valstybės Å vedijos nacionalinis draudikų biuras buvo iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu. IeÅ¡kovas atsakovo kaltę dėl eismo įvykio grindžia Å vedijos policijos iÅ¡duotais dokumentais, tačiau teismas sprendė, kad Å¡ie dokumentai negali bÅ«ti traktuojami kaip oficialÅ«s raÅ¡ytiniai dokumentai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais.

5. Teismas vertino, kad jokiame Å vedijos policijos dokumente nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota atsakovo kaltė dėl eismo įvykio. Teismas įvertinęs įrodymų visumÄ sprendė, kad atsakovo kaltė dėl 2015 m. vasario 3 d. eismo įvykio nėra įrodyta. Å vedijos draudikų biuro atsakovui inkriminuojamo Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Å vedijos Kelių eismo taisyklių 3 skyriaus „Transporto priemonių eismo taisyklės“ 21 §) buvimÄ paneigia byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojų paaiÅ¡kinimai, todėl teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju atsakovo veiksmuose nėra įrodyta esminė civilinės atsakomybės kilimo sÄ lyga – kaltė.

Nors, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas sumokėdamas pirmÄ ja pretenzija pareikalautÄ 667,02 Eur sumÄ regreso byloje Nr. 1504164113, pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, kad jis Å¡iÄ sumÄ sumokėjo tik siekdamas iÅ¡vengti didesnių bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , pretenzijos ginčijimo atveju ir tikėdamasis, jog, sumokėjus Å¡iÄ sÄ lyginai nedidelę sumÄ , žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo, nors ir nepagrįstas, bus baigtas.

6. Nagrinėjamu atveju žalos dydžiui ir jos nustatymui pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė Å vedijos Žalos atlyginimo įstatymÄ , Žalos, sukeltos eismo įvykio metu, aktÄ ir Å vedijos draudikų biuro paaiÅ¡kinimus dėl žalos. Ä®vertinęs pateikto teisės akto nuostatas ir Å vedijos draudikų biuro paaiÅ¡kinimus teismas nurodė, jog iÅ¡moka pagal privalomÄ jį motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ iÅ¡mokama tada, kai Å vedijos keliuose naudojant transporto priemonę padaroma turtinė žala ar sukeliami kÅ«no sužalojimai.

Å iuo atveju nukentėjusiojo Å¡vedo transporto priemonei buvo padaryti sužalojimai, tačiau dėl žalos nustatymo ir jos iÅ¡mokėjimo, kaip atitinkančio teisės aktų reikalavimus teismui kilo abejonių. Teismas ieÅ¡kovo pateiktus iÅ¡ Å vedijos draudikų biuro gautus dokumentus vertino kaip prieÅ¡taringus, neaiÅ¡kius ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtinančius tinkamo žalos kompensavimo. Teismui liko neaiÅ¡ku, ar eismo įvykio metu nukentėjusi transporto priemonė buvo suremontuota ar parduota į metalo lauÅ¾Ä .

Teismas vertino, kad Å vedijos draudikų biuras detaliai nuostolių apskaičiavimo nepagrindė. Be to, žalos apskaičiavime minima franÅ¡izė atsakovo atstovui sukėlė pagrįstÄ Ä¯tarimÄ , jog žala nukentėjusiam taksi automobilio savininkui buvo atlyginta ne pagal privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ , o pagal Kasko draudimÄ , kuomet žala yra atlyginama be kaltės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepagrindė, kad iÅ¡moka iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, todėl pripažino, kad nėra ir antrosios teisės susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgijimo sÄ lygos.

7. Nenustačius bÅ«tinos atsakovo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio kilimo sÄ lygos – kaltės ir nesant pagrįstų įrodymų, kad žala buvo atlyginta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.

1. Teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant CPK nuostatas bei nesivadovaujant aktualiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Be to, teismas ignoravo kasacinio teismo galutinai suformuotas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tokio pobÅ«džio bylose taisykles. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ taip bylos Å¡alių, taip pažeisdamas CPK 12, 178 straipsnių nuostatas. IeÅ¡kovas pateikė visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, tarp jų ir aktualų Å vedijos teisės turini bei paaiÅ¡kinimus apie jo taikymo praktikÄ , o atsakovas apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo pateiktų faktinį reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų kėlimu, t. y. nepateikė kitokį Å vedijos teisės turinį, nei įrodinėjo ieÅ¡kovas, pagrindžiančių įrodymų.

Taigi, teismas, nepaisydamas atsakovo ir jo atstovo pasyvumo jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymo, neigiamų pasekmių rizikÄ perkėlė apeliantei. 8.2. Apelianto teigimu, skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas neturėjo realaus pagrindo abejoti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumu, kuomet ieÅ¡kinys buvo paremtas iÅ¡imtinę kompetencijÄ , apimančiÄ ir užsienio valstybėje laikomu teisės aktų nuostatu aiÅ¡kinimu, administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turinčio subjekto – Å vedijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais.

Atsakovas 2015-04-21 buvo informuotas apie Å vedijoje vykstantį 2015-02-03 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ , t. y. atsakovui buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese, tiek teikti savo paaiÅ¡kinimus. Be to, apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. 8.3. Byloje pateiktų įrodymų visuma neleidžia pritarti teismo pozicijai, kad atsakovo kaltė dėl kilusio eismo įvykio nėra įrodyta ir nėra pagristų įrodymų, jog žala buvo atlyginta, atsižvelgiant į eismo įvykio valstybės teisę. 8.4.

Apelianto įsitikinimu, teismo priimtas sprendimas turi įtakos 2015-02-03 eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui – TAXI 54 J KARTS TAD AB, kuris nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje, teisėms ir pareigoms, kadangi, teismo sprendimu konstatavus, kad biuro reikalavimas, kuris buvo pagrįstas tokiais atvejais Švedijoje laikytinais pakankamais įrodymais, yra nepagrįstas, kartu buvo konstatuota, jog nukentėjusiam asmeniui išmoka Švedijoje buvo išmokėta nepagristai.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. M. praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, nei Europos Parlamento ir darybos 2009 m. rugsėjo 16 d. direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva) nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui Å¡io iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ , draudikų biurui iÅ¡ žalÄ padariusio asmens Å¡ios sumos bÅ«tų priteistos nevertinant jų pagrįstumo.

Be to, atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja, todėl neturi galimybės iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo. Vien ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie faktÄ , kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamÄ sias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kai atsakingas už žalÄ asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. 9.2.

Atsakovui ginčijant aplinkybes, kad iÅ¡moka iÅ¡mokėta atsižvelgiant į kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, ieÅ¡kovas jau Å vedijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimo sumokėti nukentėjusiam Å¡ios Å¡alies taksistui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ metu privalėjo turėti visus įrodymus, kad reikalaujama iÅ¡moka apskaičiuota pagal Å vedijos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, bei teismui pateikti įrodymus tiek dėl iÅ¡mokos dydžio, tiek dėl Å vedijos teisės turinio, nes kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika Å¡ioje byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimÄ , ir aplinkybę, jog iÅ¡mokos kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtos atsižvelgiant į tos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teises aktus, kaip ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , turi įrodyti ieÅ¡kovas. 9.3.

IeÅ¡kovas nepateikė Å vedijos ar tarptautinio teisės akto, suteikiančio teisę Å vedijos draudikų biurui reikÅ¡ti antrinį regresinį reikalavimÄ , kai realiai nukentėjusiam eismo įvykyje žala atlyginta pagal Kasko draudimÄ (be kaltės) Å vedijoje reguliuojančias teisės normas. Kadangi pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimÄ nukentėjusiam žalÄ pagal Kasko draudimÄ atlyginės subjektas neįgyja teisės reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos susigrÄ Å¾inimo, Å¡is klausimas bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas, tačiau ieÅ¡kovo atstovai atsakymo į jį taip ir nerado bei pateikė. 9.4.

Byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu bei kokio dydžio iÅ¡moka iÅ¡mokėta ir kas jÄ iÅ¡mokėjo kitam eismo įvykio dalyviui – TAXI 54 1 KARLSTAD AB ar eismo įvykio metu automobilį vairavusiam jo darbuotojui L. E. Negauta ir atsakymo dėl iÅ¡mokos dydžio, paz., kieno ir kodėl tokio dydžio administravimo iÅ¡laidas turėtų dengti atsakovas ir pan. Å ioje byloje teismas nesprendė dėl kito eismo įvykio dalyvio – TAXI 54 1 KARLSTAD AB ar eismo įvykio metu automobilį vairavusiojo darbuotojo L.

B. – atsakomybės klausimo bei Å¡ioje byloje nenustatė jiems ar Å vedijos draudikų biurui jokių materialiųjų teisių ar pareigų ir neįtakojo Å¡ių asmenų teisinės padėties, todėl, vertinant atsakovo civilinę atsakomybę, neturi ir negali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareikÅ¡tÄ atgręžtinį reikalavimÄ transporto priemonės, užsienio valstybėje dalyvavusios eismo įvykyje, valdytojui, įrodinėjimo apimtį, įrodinėjimo naÅ¡tos tarp Å¡alių paskirstymÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

11. Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 3 d. Å vedijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo atsakovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4). Å vedijos draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, atlyginęs nukentėjusiajam eismo įvykio metu patirtÄ turtinę žalÄ , 2016 m. balandžio 19 d., pateikė ieÅ¡kovui pretenzijÄ dėl 248413 SEK žalos atlyginimo, kurioje nurodyta, kad žalÄ sudaro 208723 SEK remonto iÅ¡laidos neskaičiuojant franÅ¡izės, 9000 SEK savininko franÅ¡izė, 30690 SEK administravimo mokestis (1 t., b. l. 16–17). 2016 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovas Å vedijos draudikų biurui sumokėjo 2016 m. balandžio 19 d. pretenzija reikalaujamÄ 248413 SEK sumÄ (1 t., b. l. 80), todėl reiÅ¡kia atsakovui, kaip kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, regresinį reikalavimÄ dėl 25468,15 Eur sumos d.

Bergslageno policijos skyriaus praneÅ¡ime apie nusikaltimÄ nurodyta, kad 2015 m. vasario 3 d. policijos pareigÅ«nai iÅ¡kviesti dėl eismo įvykio, kuomet lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) (taksi) susidÅ«rė su lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini) (LT) Lövnäsleden ir Lövnäsvägen gatvių sankryžoje. PraneÅ¡ime nurodyta, kad lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) smarkiai apgadintas, ypač priekinė dalis, kairė lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) (LT) pusė smarkiai sugadinta.

Pažymima, kad nėra įtariamas nusikaltimas ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas (1 t., b. l. 18–19). L. E. apklausoje, atliktoje 2015 m. vasario 3 d. nurodyta, kad jis važiavo automobiliu pietų kryptimi Lövnäsleden gatve maždaug 70 km/val. greičiu. IÅ¡ Lövnäsvägen gatvės į Lövnäsleden gatvę įsuko kitas automobilis, todėl jam teko pasukti link deÅ¡inėje kelio pusėje esančio griovio. Esant rizikai, jog automobiliai susidurs, norėdamas iÅ¡vengti avarijos, jis įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio judėjimo juostÄ .

Kitas automobilis ėmė slysti, įsuko į tÄ pačiÄ juostÄ ir atsitrenkė į jo automobilį (1 t., b. l. 26-27). V. M. apklausoje, atliktoje telefonu 2015 m. gegužės 25 d., nurodyta, kad policijos inspektorius paskambino V. M.. Jiems iÅ¡kilo sunkumų dėl kalbos, todėl V. M. perdavė telefonÄ draugui (jo vardas nežinomas), kuris vertė pokalbį. Nuotraukose užfiksuotas bendras kelio vaizdas, į griovį nuvažiavęs taksi automobilis, rodyklėmis pažymėtos transporto priemonių judėjimo kryptys (1 t., b. l. 30–37).

Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad transporto priemonė Nr. 1 (lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini)) važiuoja pietų kryptimi Lövnäsleden gatve. Transporto priemonė Nr. 2 (lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) (LT)) iÅ¡važiuoja iÅ¡ Lövnäsvägen gatvės į Lövnäsleden gatvę ir ėmė slysti. Transporto priemonės Nr. 1 vairuotojas bando iÅ¡vengti susidÅ«rimo ir iÅ¡važiuoja į prieÅ¡prieÅ¡inio judėjimo juostÄ , tačiau transporto priemonė Nr. 2 pajuda atgal ir taip pat įvažiuoja į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Transporto priemonė Nr. 1 atsitrenkia į transporto priemonės Nr. 2 Å¡onÄ (1 t., b. l. 38–39). 2016 m. balandžio 15 d. elektroninio laiÅ¡ko iÅ¡raÅ¡e nurodyta analogiÅ¡ka eismo įvykio kilimo eiga, be to nurodyta, kad vairuotojas iÅ¡ Lietuvos nesilaikė reikalavimo duoti keliÄ vairuotojui iÅ¡ Å vedijos, todėl jis laikomas atsakingu už eismo įvykį (1 t., b. l. 40–41).

12. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismas neturėjo realaus pagrindo abejoti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumu, kuomet ieÅ¡kinys buvo paremtas iÅ¡imtinę kompetencijÄ , apimančiÄ ir užsienio valstybėje laikomu teisės aktų nuostatu aiÅ¡kinimu, administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turinčio subjekto – Å vedijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais. Tokiai apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija pritaria.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galbÅ«t už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iÅ¡ proceso Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ .

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, taip pat konstatavo, kad Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieÅ¡kinį pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ .

Taip pat pažymėjo, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovas, siekdamas nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai.

15. Taigi, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ faktinį reikalavimo pagrindÄ sudaro aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymÄ arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatas ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo iÅ¡mokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika sudaro ne teisės, o fakto klausimÄ . Teisinį reikalavimo pagrindÄ sudaro TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis.

16. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas pateikė visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, tarp jų ir aktualų Å vedijos teisės turinį bei paaiÅ¡kinimus apie jo taikymo praktikÄ , bendradarbiaudamas su Å vedijos nacionaliniu draudikų biuru teikė papildomÄ aktualiÄ bylai informacijÄ , o atsakovas apsiribojo vien tik abejonių dėl ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų kėlimu, t. y. nepateikė kitokį Å vedijos teisės turinį, nei įrodinėjo ieÅ¡kovas, pagrindžiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad bylÄ nagrinėjęs teismas neturėjo realaus pagrindo abejoti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumu, kuomet jis paremtas iÅ¡imtinę kompetencijÄ , apimančiÄ ir užsienio valstybėje laikomu teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimu, administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turinčio subjekto – Å vedijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais. Atsakovui paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).

18. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kurie, jo nuomone, pagrindžia atsakovo kaltę dėl Å vedijoje įvykusio eismo įvykio ir žalos dydžio. Taigi, ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti argumentus dėl atsakovo kaltės, pateikė policijos dokumentus, Å vedijos teisės turinį, Å vedijos nacionalinio draudikų biuro paaiÅ¡kinimus, nuotraukas iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nebuvo paÅ¡alinti visi prieÅ¡taravimai dėl to, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, kas yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl ieÅ¡kovo galimybės susigrÄ Å¾inti sumokėtas sumas.

Pirmosios instancijos teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltininko nustatymo, byloje tik abstrakčiai konstatuota, kad kaltė dėl įvykusio eismo įvykio nėra įrodyta. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas yra sumokėjęs pirmÄ ja pretenzija pareikalautÄ 667,02 Eur sumÄ , leidžia vertinti dėl eismo įvykio kaltės pripažinimo, todėl teismo argumentai, kad Å¡iÄ sumÄ atsakovas sumokėjo tik siekdamas iÅ¡vengti didesnių bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ pretenzijos ginčijimo atveju ir tikėdamasis, jog, sumokėjus Å¡iÄ sÄ lyginai nedidelę sumÄ , žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo, nors ir nepagrįstas, bus baigtas, yra nepagrįsti ir negalintys lemti vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – dalinės kaltės pripažinimo.

Vertindama teismo iÅ¡vadas dėl atsakovo kaltės nebuvimo, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo kasacinio teismo suformuotas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, dėl to sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Byloje esantys įrodymai dėl kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai, pažeidžiant įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsnių nuostatas), teismo buvo įvertinti kaip nepagrindžiantys atsakovo civilinės atsakomybės kilimo pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę.

19. IeÅ¡kovas pateikė pakankamus draudimo ir žalos atlyginimo teisės aktų reikalavimus atitinkančius atlygintinos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus: Å vedijos Žalos atlyginimo įstatymÄ , Žalos, sukeltos eismo įvykio metu, aktÄ ir Å vedijos draudikų biuro paaiÅ¡kinimus dėl žalos (2 t., b. l.136–147, 3 t., b. l. 1–17, 51–52). BylÄ nagrinėjęs teismas ieÅ¡kovo pateiktus iÅ¡ Å vedijos draudikų biuro gautus dokumentus vertino prieÅ¡taringais, neaiÅ¡kiais ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtinančiais tinkamo žalos kompensavimo.

Nors atsakovas konkrečių žalos dydį paneigiančių įrodymų nepateikia, tačiau apskaičiavime minima franÅ¡izė atsakovo atstovui sukėlė įtarimÄ , jog žala nukentėjusiam taksi automobilio savininkui buvo atlyginta ne pagal privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ , o pagal Kasko draudimÄ , kuomet žala yra atlyginama be kaltės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pareikÅ¡tas regresinis reikalavimas dėl kitos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galbÅ«t už eismo įvykį atsakingo asmens, kurio transporto priemonė privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nebuvo apdrausta, todėl aplinkybė, kad kita transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje, buvo drausta Kasko draudimu bÅ«tų, reikÅ¡minga sprendžiant dėl Å¡ios transporto priemonės valdytojo atsakomybės. Be to, teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ liko neaiÅ¡ku, ar eismo įvykio metu nukentėjusi transporto priemonė buvo suremontuota, ar parduota į metalo lauÅ¾Ä , todėl, teismo vertinimu, sprendžiant dėl priteistino žalos dydžio Å¡iuos prieÅ¡taravimus bÅ«tina paÅ¡alinti.

20. Teisėjų kolegija, apibendrindama Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus: dėl bÅ«tinybės byloje rinkti naujus įrodymus ir papildomai tirti aplinkybes, sprendžia, jog dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla pirmosios instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

21. Teismo sprendimu konstatavus, kad reikalavimas, kuris buvo pagrįstas tokiais atvejais Å vedijoje laikytinais pakankamais įrodymais, yra nepagrįstas, kartu buvo konstatuota, jog nukentėjusiam asmeniui iÅ¡moka Å vedijoje buvo iÅ¡mokėta nepagrįstai, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo priimtas sprendimas gali turėti įtakos 2015-02-03 eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui – TAXI 54 J KARTS TAD AB, kuris nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu, teisėms ir pareigoms. Teismo vertinimu, bylÄ grÄ Å¾inant nagrinėti iÅ¡ naujo, spręstinas klausimas dėl Å¡io asmens į procesÄ Ä¯traukimo.

22. Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas, bylÄ grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, atskirai dėl jų nepasisako, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas taip pat nesprendžiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Vilija Valantienė