2017-09-06 Nr. AB-16113-3-61-3-05153-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-50-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05153-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Ramūnas Gadliauskas (pranešėjas), Stasys Gagys ir Ričardas Piličiauskas (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G.-M. ir J. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G.-M. ir J. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai R. G.-M. ir J. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Valdyba) 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 10-S-250646; 2) įpareigoti atsakovą išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų dukrai A. G.-M., išlaikant originalią asmenvardžio rašybą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, Valdybos 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 10-S-250646 panaikino ir įpareigojo atsakovą išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų dukrai A. G.-M., išlaikant originalią asmenvardžio rašybą, taip pat priteisė pareiškėjams iš Valdybos 28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.

Pareiškėjai R. G.-M. ir J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškėjų prašymo tenkinimas prieštarautų galiojantiems teisės aktams.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2445-624/2017 atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį dėl reikalavimų išsprendimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstydamas taip:

„R. G.-M. ir J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 10-S-250646 ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą A. G.-M., užrašant jos vardą ir pavardę lietuviškais rašmenimis bei kartu pase vardą ir pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („A. G.-M.“).

Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos po 10,50 Eur bylinėjimosi išlaidas R. G.-M. ir J. B..“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas tiesiogiai nustato, jog: duomenys apie pilietį asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis lietuviškais rašmenimis; aiškiai išskirta dalis šių duomenų, t. y. piliečio vardas (vardai) ir pavardė, įrašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsniu, 15 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir konstatavo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase negali būti rašomi tik kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis; įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų dukrai A. G.-M., išlaikant originalią asmenvardžio rašybą, priimta netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad iš oficialios konstitucinės doktrinos matyti, jog Konstitucijai neprieštarautų teisinis reglamentavimas, kuriuo būtų nustatyta ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Nors tokio teisinio reglamentavimo nėra, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime negali būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pažymėjo, kad teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, taip pat nurodė, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš esmės tokio pobūdžio nepatogumais pareiškėjai ir grindžia savo reikalavimą jų dukros vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai įrodė, jog atsisakymas įrašyti jų dukros vardą ir pavardę pase ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, pažeidžia jų teisę į privatų ir šeimos gyvenimą.

Teisėjų kolegija nustatė, jog skundžiamame sprendime atsisakymo tenkinti prašymą išduoti pasą pagrindu nurodyta, kad „x“ ir „w“ nelietuviškos raidės, nėra itin išskirtinės ar neįprastos aplinkybės šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste. Aplinkybė, kad anksčiau pareiškėjų dukrai išduotame Lietuvos Respublikos pase jos vardas ir pavardė buvo įrašyta naudojant raides „x“ ir „w“, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina, kad tokių rašmenų naudojimas Lietuvos Respublikos pase nėra neįmanomas ar itin sunkiai įgyvendinamas dėl techninių priežasčių.

Kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimomis klaidomis Gyventojų registre įrašant duomenis, su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl pavardės įrašymo civilinės būklės akte (santuokos liudijime), taip pat kad pareiškėjai iki šiol nėra pranešę apie A. G.-M. įgytą kitos valstybės pilietybę, teisėjų kolegija nelaikė pagrįstais arba reikšmingais sprendžiant šį ginčą, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl klaidų įrašant pareiškėjų dukros asmenvardžius; šis ginčas nėra susijęs su įrašais civilinės būklės aktuose, todėl vadovautis nurodyta teismų praktika nėra pagrindo; aplinkybė, kad A. G.-M. yra įgijusi Prancūzijos pilietybę, nebuvo pagrindas ginčijamu sprendimu atsisakyti išduoti pasą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjų ir jų dukros teisės gali būti ginamos jų reikalavimą tenkinant tik iš dalies, t. y. įpareigojant atsakovą A. G.-M. išduodamo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma (A. G.-M.), todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje teisėjų kolegija atitinkamai pakeitė (ABTĮ 147 str.).

Pakeitusi sprendimą, teisėjų kolegija atitinkamai pakeitė teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant ¾ dalis sumokėto žyminio mokesčio.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjų R. G.-M. ir J. B. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2445-624/2017.

Pareiškėjai nurodo, kad 2017 m. kovo 14 d. Valdyba pateikė raštą Nr. 10-S-45996, kuriame nurodė, jog vykdant teismo nutartį A. G.-M. Lietuvos Respublikos paso duomenų lape vardas ir pavardė bus įrašomi lietuviškais rašmenimis, o paso kitame vidiniame puslapyje – nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Tik tada, kai Gyventojų registre asmenvardžiai bus įrašyti lietuviškais rašmenimis, teisės aktų nustatyta tvarka ir vykdant teismo nutartį A. G.-M. bus išduotas pasas. Pareiškėjų teigimu, šis Valdybos raštas laikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi teisme nebuvo žinoma, jog pareiškėjų dukros vardas ir pavardė bus pakeisti į lietuvišką formą Gyventojų registre.

Pareiškėjų manymu, įrašymas vardo ir pavardės lietuviška forma „vardo ir pavardės“ skiltyje, o originalios formos perkėlimas į „pastabų lauką“ reiškia priverstinį asmenvardžio pakeitimą, kurio nenumatė teismai. Pareiškėjai pažymi, kad Valdybos nuomonė, kokiu būdu bus vykdomas dvigubas asmenvardžio įrašas pase, egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau nebuvo žinoma pareiškėjams, nes nebuvo išdėstyta jokiame dokumente, apie šią aplinkybę pareiškėjai sužinojo tik įsiteisėjus teismo nutarčiai. Pareiškėjų manymu, šios aplinkybės galėjo nulemti kitokį teismo nutarties priėmimą.

Pareiškėjai remiasi Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad, atsižvelgiant į Valdybos raštą, vykdant nutartį pareiškėjų dukros vardas ir pavardė paso pirmame puslapyje, kurio įrašas laikytinas oficialus ir vartotinas, būtų lietuviška versija, t. y. pažeistų įstatymo nuostatas ir neįgyvendintų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad originalaus asmenvardžio pakeitimas į lietuvišką versiją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nėra numatytas.

Pareiškėjai nurodo, kad Valdyba raštu juos verčia pateikti prašymą, pagal kurį Gyventojų registre jų dukros vardas ir pavardė būtų pakeisti į lietuvišką versiją. Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenumatė, jog pareiškėjai privalo atlikti papildomus veiksmus, taip pat nebuvo pasisakyta dėl asmenvardžio keitimo. Pareiškėjai pabrėžia, kad originalios vardo ir pavardės formos perkėlimas iš „vardo ir pavardės“ lauko registre į „pastabų“ lauką tolygus pavardės ir vardo priverstiniam keitimui.

Pareiškėjų manymu, teismas, nagrinėdamas bylą, turi pareigą analizuoti tokių veiksmų proporcionalumą, identifikuoti apribojimų tikslus ir pareiškėjų interesų gaires. Taip pat, pareiškėjų manymu, yra pagrindas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo prašymo netenkinti.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos teisėje nėra reglamentavimo dėl asmenų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, kad vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas yra kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su tos šalies kultūra, kalbos istorija, asmens tapatumo jausmu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs nutartis, kuriomis įpareigojo Valdybą išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę, konkrečiai nenurodant, kuriame paso lape ar kurioje asmens tapatybės kortelės pusėje asmenvardžius užrašyti lietuviškais rašmenimis ir kartu įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nėra naujai atsiradusios, jos buvo bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-77-822/2016). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, jog esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-140/2011, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-44-143/2015, 2017 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017).

Pareiškėjai kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo Valdybos 2017 m. kovo 14 d. raštą Nr. 10-S-45996, kuriame paaiškinta, kokiu būdu bus vykdoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2445-624/2017, t.y. Lietuvos Respublikos paso duomenų lape vardas ir pavardė bus įrašomi lietuviškais rašmenimis, o paso kitame vidiniame puslapyje – nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Tik tada, kai Gyventojų registre asmenvardžiai bus įrašyti lietuviškais rašmenimis, teisės aktų nustatyta tvarka ir vykdant teismo nutartį A. G.-M. bus išduotas pasas. Pareiškėjų teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad pareiškėjų dukros vardas ir pavardė bus pakeisti į lietuvišką formą Gyventojų registre.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Patys pareiškėjai nurodo, kad Valdybos nuomonė, kokiu būdu bus vykdomas dvigubas asmenvardžio įrašas pase, egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau jiems nebuvo žinoma. Pažymėtina, kad apie tai atsakovas yra pasisakęs jau apeliaciniame skunde, o pareiškėjai, teikdami atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, savo poziciją grindė ir tuo, kad Gyventojų registre yra įregistruota A. G.-M. vardas ir pavardė originalia forma. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo ketinimas įvykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą tam tikru būdu, su kuriuo pareiškėjai nesutinka, pats savaime negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje. Pažymėtina ir tai, kad Valdybos bei VĮ Registrų centro ateities veiksmų seka, išduodant Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų dukrai, nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teigti, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai ir dėl jos būtų priimtas kitoks teismo sprendimas, taip pat nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą neneigia, jog atsakovo ketinimas įvykdyti teismo sprendimą tam tikru būdu atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau kelia abejones dėl Lietuvos teisės aktų ir Valdybos sprendimų prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Aktualus nagrinėjamai bylai teisinis reguliavimas pareiškėjams galėjo ir turėjo būti žinomas bylos nagrinėjimo metu, todėl tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai iš esmės siekia teismo sprendimo peržiūrėjimo, tačiau įstatymas nenumato tokio pagrindo atnaujinti procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta (pvz., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04). Užbaigtos bylos proceso atnaujinimas neturėtų tapti paslėpta apeliacija (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99). Taigi proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nenurodė aplinkybių, kurias būtų galima laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, nes pareiškėjų nurodomos aplinkybės galėjo būti jiems žinomos nagrinėjant bylą. Be to, vien pareiškėjų siekis, kad byla būtų peržiūrėta dar kartą, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2445-624/2017.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. G.-M. ir J. B. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2445-624/2017 pagal pareiškėjų R. G.-M. ir J. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas