2018-10-03 Nr. AB-17159-3-61-3-04263-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1368-422/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04263-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.6.1.1; 13.7.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autoverslo logistika“ (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašė: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. kovo 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6LM180038P (toliau – ir Ataskaita), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2016 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 1A-245 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. S-214 (7-156/2016); 2) atleisti UAB „Autoverslo logistika“ nuo 3 153 Eur skolos ir 315 Eur baudos muitinei sumokėjimo; 3) įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę grąžinti UAB „Autoverslo logistika“ 2016 m. balandžio 14 d. mokėjimo pavedimu sumokėtą skolos muitinei 3 153 Eur sumą ir 315 Eur baudą į UAB „Autoverslo logistika“ sąskaitą.

2. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad prekės pagal Ataskaitos priedą Nr. 1 iš UAB „Autoverslo logistika“ muitinės sandėlio išvyko prižiūrimos muitinės, t. y. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDAS) joms buvo laiku ir tinkamai įforminti išvežimo dokumentai. Išvežimo muitinės procedūra užbaigta tinkamai, be pažeidimų. Importo muitu apmokestinamos prekės iš muitinės priežiūros išimtos nebuvo. Nei Bendrijos šalių, nei trečiųjų šalių ekonominis interesas dėl UAB „Autoverslo logistika“ pavėluotai įregistruotų prekių išvežimo iš muitinės sandėlio nenukentėjo. Vertinant aptariamą situaciją per pažeidimo sudėties analogijos principą, tarp UAB „Autoverslo logistika“ veiksmų ir Klaipėdos teritorinės muitinės nustatyto mokestinės prievolės dydžio nėra jokio priežastinio ryšio. Apskritai, mokestinė prievolė – importo muitas neatsirado, nes Bendrijos teritorijoje prekės nebuvo nei importuotos, nei išimtos iš muitinės priežiūros.

3. Pareiškėjas vadovavosi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 204 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjas, atlikdamas dokumentų inventorizaciją, nustatė prekių išvežimo dokumentų neįregistravimo faktą ir apie jį savanoriškai pranešė Klaipėdos teritorinei muitinei, teikė dokumentus ir paaiškinimus Klaipėdos teritorinei muitinei. Todėl manė, kad pažeidimas turėtų būti pripažintas neturinčiu esminės įtakos tinkamam laikinajam prekių saugojimui. Prekės buvo eksportuotos iš Bendrijos teritorijos ir nepateko į Bendrijos laisvą apyvartą. Mokestinės importo prievolės įvykdytos importo šalies nustatyta tvarka ir terminais. Klaipėdos teritorinės muitinės reikalavimas sumokėti importo muitą už prekes, kurios nebuvo importuotos į Bendrijos teritoriją, yra nesuderinamas su vieninga, suderinta ir darnia nacionaline ir Bendrijos mokesčių sistema.

4. Nagrinėjamu atveju apskaičiuoti muitų mokesčiai prilygintini sankcijai. Vadovavosi 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį pažeidimą) principu ir pažymėjo, kad skolos muitinei atsiradimas priklauso nuo objektyvių veiksnių, kurie sudaro konkretų atsiradimo momentą. Skola muitinei reiškia, kad skola muitinei atsiranda tik dėl tų prekių, kurios išleidžiamos į laisvą apyvartą.

5. Įsigaliojus 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintam Sąjungos muitinės kodeksui (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), skola muitinei išnyks, kai prekės tikrai bus nebe Sąjungos muitų teritorijoje. Nagrinėjamu atveju prekės buvo eksportuotos į trečiąsias šalis, todėl laikyti, kad formalus prekių judėjimo apskaitos pažeidimas, kai prekės nebuvo išimtos iš muitinės priežiūros, yra pagrindas mokestinei prievolei, t. y. importo muitui, atsirasti nėra suderinamas su darniu nacionalinės ir Bendrijos mokesčių sistemos įgyvendinimu. Vadovavosi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktu ir pažymėjo, kad Ataskaitos priede Nr. 2, konstatuota, jog prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, nurodant kiekvienos prekės išvykimui įformintą muitinės dokumentą. Pažymėjo, kad įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais: kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Taip pat yra administracinės atsakomybės atveju, nes Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, galioja atgal, t. y. taikomi ir prieš šių aktų išleidimą padarytiems teisės pažeidimams. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą ir tai, kad Sąjungos muitinės kodeksas numato atleidimą nuo skolos muitinei sumokėjimo, jei prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, atsakovas manė, jog pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikomas atsakomybę panaikinantis teisės aktas atgal.

6. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame skundu nesutiko.

7. Atsiliepime vadovavosi 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Reglamentas Nr. 2454/93, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 199 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas deklarantas, tapo atsakingu už atitinkamų reikalavimų, keliamų muitinio sandėliavimo procedūrai, įvykdymą.

8. Vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktu, minėto straipsnio 3 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintomis Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir, įvertinęs pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad pareiškėjo sandėlyje laikytos prekės turėjo būti apskaitomos taip, kad muitinei būtų sudarytos sąlygos patikrinti sandėliuojamų prekių pateikimą muitinės sankcionuotiems veiksmams, taip pat patikrinti jų kiekį, tapatumą ir t. t. Procedūros vykdytojui tenka prievolė pateikti reikiamus duomenis ir dokumentus, kurių pagrindu mokesčių administratorius galėtų patikrinti muitinės priežiūroje buvusias ar esančias prekes.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunduose, paduotuose Muitinės departamentui bei MGK, neginčijo prekių apskaitos vedimo pažeidimo, todėl manė, kad minėta aplinkybė pakartotinai nenagrinėtina. Muitinės departamentas sutiko su skundžiamame MGK sprendime pateiktu šio mokestinio ginčo faktinių bei teisinių aplinkybių vertinimu. Pažymėjo, kad MGK teisingai nurodė, jog viena iš pagrindinių sandėliavimo procedūrai keliamų prievolių yra Bendrijos muitinės kodekso 105 straipsnyje nustatyta prievolė vesti prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, apskaitą. Paaiškino, jog skunde neteisingai nurodoma, kad apie padarytus pažeidimus muitinę informavo pats pareiškėjas. Priešingai, šiame mokestiniame ginče konstatuoti pažeidimai buvo nustatyti tik muitinei pradėjus mokestinį patikrinimą.

10. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skunde išdėstytą argumentą dėl Sąjungos muitinės kodekso, kaip atsakomybę panaikinančio teisės akto, taikymo būtinybės, pažymėjo, kad minėtas teisės aktas taikytinas tik situacijoms, susidariusioms nuo šio kodekso taikymo pradžios, t. y. 2016 m. gegužės 1 d. Kaip matyti iš Ataskaitos, patikrinimo dalykas – sandėlio 2015 m. IV ketvirčio prekių apyvartos apskaita. Taigi tiek tikrinamuoju laikotarpiu, tiek ir pačios Ataskaitos surašymo metu buvo taikomos Bendrijos muitinės kodekso normos. Teisės teorijoje pripažįstama, kad principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) yra taikomas materialinės teisės normoms. Tokiu būdu svarbu nustatyti skolos atsiradimo momentu galiojusių normų, kurių pagrindu pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei, pobūdį. Pažymėjo, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punkte, taip pat Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnyje išdėstytos normos yra materialinės, o ne proceso teisės, todėl taikytinos tik atitinkamų situacijų atsiradimo metu. Nei Sąjungos muitinės kodeksas, nei kiti Bendrijos teisės aktai nenumato skolos muitinei atsiradimą arba išnykimą nustatančių normų galiojimo atgaline data.

11. Pareiškėjo skunde išdėstyta nuomonė, kad jam paskirti mokesčiai prilygintini sankcijai, prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatoms bei suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su skundu nesutiko.

13. Atsiliepime paaiškino, kad atliko pareiškėjo A tipo muitinės sandėlio Nr. LA0498 patikrinimą, užduotis buvo patikrinti 2015 m. IV ketvirčio prekių apyvartos ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumą, taip pat patikrinti dalį prekių, esančių sandėlyje, bei jų laikymo sąlygas. Muitinės sandėlis Nr. LA0498 veikia pagal teritorinės muitinės 2014 m. gruodžio 30 d. išduotą leidimą Nr. LT 14012 taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą ir 2014 m. gegužės 9 d. sudarius muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. RŽ13-58, pasirašytą tarp teritorinės muitinės ir UAB „Autoverslo logistika“. Atlikus patikrinimą, buvo nuspręsta pripažinti, kad atsirado 3 153,00 Eur muito mokestinė prievolė muitinei dėl prekių neįtraukimo į įmonės vedamą muitinės sandėlio prekių apskaitą ir skirta 315,00 Eur bauda.

14. Paaiškindama savo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, Klaipėdos teritorinė muitinė vadovavosi Reglamento Nr. 2454/93 529 straipsnio 1 dalimi, 530 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad tikrinimo metu nebuvo rastos prekės, kurios pagal ataskaitą turėtų būti laikomos muitinės sandėlyje, ir UAB „Autoverslo logistika“ nevykdė Taisyklių reikalavimų. Vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktu ir pažymėjo, kad teritorinės muitinės leidimas taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą muitinės sandėlyje buvo išduotas su sąlyga, kad bus vedama visų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, apskaita, vadinasi pareiškėjas neįvykdė jam priskirtų „prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu“, todėl pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą yra pagrindas importo skolos muitinei atsiradimui.

15. Pažymėjo, kad Reglamento Nr. 2454/93 859 straipsnis išsamiai reglamentuoja pažeidimus, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą, „neturinčius esminės įtakos (tinkamam) laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymu“, tačiau neįrašymas ar pavėluotas įrašymas į prekių apskaitą nėra įtrauktas į šį išsamų pažeidimų, kurie gali neturėti įtakos tinkamam atitinkamos muitinės procedūros taikymui, sąrašą. Taigi šis pažeidimas nelaikytinas nereikšmingu, kadangi prievolės nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlio faktą tuo tikslu vedamoje prekių apskaitoje neįvykdymas apsunkina muitinės priežiūrą bei kelia riziką, kad ne Bendrijos kilmės prekės turi galimybę, neatlikus muitinės formalumų, patekti į valstybių narių rinkas, t. y. riziką, kurios siekiama išvengti Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsniu. MGK pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo neįvykdyta su muitiniu sandėliavimu susijusi prievolė nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą lemia skolos muitinei atsiradimą pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą, neatsižvelgiant į tai, kad prekės buvo eksportuotos iš Bendrijos teritorijos ir nepateko Bendrijoje į laisvą apyvartą.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Autoverslo logistika“ skundą atmetė.

17. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinės muitinė Ataskaitoje pripažino, jog atsirado mokestinė prievolė muitinei dėl prekių neįtraukimo į įmonės vedamą muitinės sandėlio prekių apskaitą 3 153 Eur sumai; skolininku pripažino UAB „Autoverslo logistika“; skyrė UAB „Autoverslo logistika“ 315 Eur baudą. Muitinės departamentas patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės Ataskaitą. MGK, 2016 m. rugpjūčio 30 d. išnagrinėjusi UAB „Autoverslo logistika“ skundą, nusprendė patvirtinti Muitinės departamento 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 1A-245.

18. Įvertinęs mokestinio ginčo sprendimus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Skola įregistruota įvertinus Ataskaitos duomenis todėl, kad pats pareiškėjas neįvykdė jam priskirtų prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu. Tokiais atvejais, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsniu, atsiranda pagrindas importo skolai muitinei atsirasti. Iš pareiškėjo skundo teismui negalima padaryti išvados, kad pareiškėjas neigtų faktines aplinkybes, dėl kurių atsirado skola muitinei. Atlikus mokestinį patikrinimą, nustatyti trūkumai, tokie kaip duomenų neįrašymas į prekių apskaitą arba pavėluotas įrašymas, pareiškėjo nėra ginčijami. Taip pat pareiškėjas neginčija Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo taikyti Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnį apskaičiuojant ginčo prekių muitinę vertę ir mokesčio dydį. Ginčas yra tik dėl to, ar dėl nustatytų pažeidimų pobūdžio buvo pagrindas konstatuoti pareiškėjo sandėlyje saugotų prekių apskaitos pažeidimus, kaip pagrindą įregistruoti skolą muitinei.

19. Įvertinęs ginčo aplinkybes, teismas pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog mokesčio skolos įregistravimas yra sankcija, nes nagrinėjamu atveju teisės aktais nustatyta, kad toks mokestis turėjo būti įregistruotas (pažeidimai negalėjo būti įvertinami, kaip neturėję esminės įtakos tinkamam muitinės procedūros taikymui), laiku jo nesumokėjus yra skiriama bauda. Todėl muitinės įstaigos pagrįstai taikė tuo metu, kai padarytas pažeidimas, galiojusį teisinį reglamentavimą, numačiusį skolos muitinei atsiradimą. Muitinės sandėlių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pareiškėjas turėjo laikytis pagal sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. RŽ13-58-(2014 m. gegužės 9 d.), pareiškėjas neneigė, kad apskaita nebuvo tvarkoma taip, kaip reikalavo šį klausimą reglamentuojantys teisės aktai (jų reikalavimai išdėstyti MGK sprendime). Atsižvelgiant į tai, nei Muitinės departamentas, nei MGK neturėjo įvertinti pažeidimo pagal Sąjungos muitinės kodeksą, nes pažeidimai padaryti iki jo įsigaliojimo.

20. Teismas akcentavo, kad nepagrįsti yra ir pareiškėjo teiginiai, jog ginčo prekės nepateko į Bendrijos teritoriją, o buvo eksportuotos į trečiąsias šalis, dėl to neturėjo būti taikoma sankcija. Nustatytas pažeidimas dėl to, kad Klaipėdos teritorinė muitinė įvertino pareiškėjo atstovo 2016 m. sausio 8 d. pateiktą muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaitą už 2015 m. IV ketvirtį, atsižvelgdama į Lietuvos muitinės duomenų saugykloje esančią informaciją, susijusią su A tipo muitinės sandėlio Nr. LA0498 (tas pats sandėlis, dėl kurio teikta ataskaita) prekių apyvarta, paieška ir analize.

Muitinė nustatė neatitikimus ir 2016 m. vasario 4 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimą dėl neatitikimų ir dokumentus, įrodančius pateikiamos informacijos teisingumą. 2016 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė klaidas, padarytas pateiktoje ataskaitoje, nes į muitinės sandėlio vedamą prekių apyvartos ataskaitą nebuvo suvestos importo deklaracijos, įtraukti kiti netikslūs duomenys apie prekių judėjimą, neįtrauktos išvežimo deklaracijos (jos išvardintos). Tuo tarpu Reglamento Nr. 2454/93 529 straipsnio 1 dalis, 530 straipsnis reikalauja, kad prekių apskaita visuomet parodytų turimas prekių atsargas, kurioms dar taikomos muitinio sandėliavimo procedūros, į prekių apskaitos dokumentus, susijusius su procedūrų įforminimu, duomenys įrašomi vėliausiai tuo momentu, kai prekės išvežamos iš muitinės sandėlio.

Be kita ko, šios aplinkybės patvirtina, kad ne pareiškėjas nustatė padarytą pažeidimą, o Klaipėdos teritorinė muitinė, kuri dėl rasto neatitikimo ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą. Tik vėliau pareiškėjas nustatė, kokie dokumentai neįtraukti į sandėlio prekių apyvartos ataskaitą. Minėta, kad pažeidimų pareiškėjas neneigė. Kaip nurodyta skundžiamuose sprendimuose, tokiu atveju taikomos Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punkte esančios nuostatos, nurodančios, kada atsiranda skola muitinei.

Taip vertinti pažeidimus, kaip juos vertina pareiškėjas, muitinė galimybės neturėjo, nes Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 859 straipsnis, pateikiantis išsamų sąrašą pažeidimų, kurie neturi esminės įtakos (tinkamam) laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui, tokio pažeidimo nenurodo. Šiame straipsnyje nėra nuorodos į prekių neįrašymą ar pavėluotą įrašymą į prekių apskaitą muitinės sandėlyje. Ataskaitoje nurodoma, kad toks apskaitos netinkamas tvarkymas kelia riziką, kad ne Bendrijos kilmės prekės gali neatlikus muitinės formalumų patekti į valstybių narių rinkas, tai rizika, kurios norima išvengti taikant Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnį.

Šis argumentas naudotas kaip papildomas, aiškinant minėtą 859 straipsnį, tačiau tai, kad prekės nepateko į valstybių narių rinkas (tas buvo patvirtinta Ataskaitoje, nes taikytas 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas), dar nereiškia, kad padarytas pažeidimas gali būti vertinamas netaikant minėtų teisės aktų nuostatų.

21. Teismas pažymėjo, kad visas paminėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą savo sprendime tinkamai įvertino MGK, papildomai nurodžiusi reikalavimus, keliamus Bendrijos muitinės kodekso 105 straipsnyje, Taisyklėse, kurių pareiškėjas nesilaikė vykdydamas muitinio sandėliavimo procedūras, nors sutartimi įsipareigojo teikti ataskaitas, kurios realiai parodytų prekių, laikomų muitinės sandėlyje, kiekį. Pareiškėjas nepaneigė, kad minėta 2015 m. IV ketvirčio ataskaita buvo parengta klaidingai. MGK skundžiamame sprendime rėmėsi nurodytomis Bendrijos muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo nuostatų normomis, o taip pat jų aiškinimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bylose, todėl teismas sutiko su MGK išvada, kad pareiškėjo neįvykdyta su muitiniu sandėliavimu susijusi prievolė nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą lemia skolos muitinei atsiradimą pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą, neatsižvelgiant į tai, kad prekės buvo eksportuotos iš Bendrijos teritorijos ir joje nepateko į apyvartą. MGK sprendime tinkamai įvertinti ir pareiškėjo teiginiai dėl lengvinančių aplinkybių taikymo ir nurodyta, kad skola muitinei nuo to negali priklausyti, o skiriant baudą į tokias aplinkybes buvo atsižvelgta, nes skirta minimali 10 proc. importo mokesčio bauda.

22. Teismas įvertino skundžiamus sprendimus ir darė išvadą, kad juose pagrįstai nustatytos aplinkybės įvertintos, kaip nulemiančios skolos muitinei atsiradimą pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnį, Muitinės departamento ir MGK sprendimai motyvuoti ir pagrįsti, jais tinkamai atsakyta į visus pareiškėjo keliamus argumentus, pareiškėjo reikalavimai atmesti pagrįstai, todėl teismas pareiškėjo skundo netenkino. Palikęs galioti skundžiamus sprendimus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo sumokėta mokesčio ir baudos suma negali būti sugrąžinta pareiškėjui.

III. 23. Pareiškėjas UAB „Autoverslo logistika“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto tokius pagrindinius argumentus:

23.1. Bendrijos muitinės kodeksas nustato, kad prekės pagal Ataskaitos priedą Nr. 1 iš UAB „Autoverslo logistika“ muitinės sandėlio išvyko prižiūrimos muitinės, t. y. MDAS sistemoje joms buvo laiku ir tinkamai įforminti išvežimo dokumentai. Išvežimo muitinės procedūra užbaigta tinkamai, be pažeidimų. Vertindamas aptariamą situaciją per pažeidimo sudėties analogijos principą, pareiškėjas mano, kad tarp pareiškėjo veiksmų ir Klaipėdos teritorinės muitinės nustatyto mokestinės prievolės dydžio nėra jokio priežastinio ryšio. Apskritai, mokestinė prievolė neatsirado, nes Bendrijos teritorijoje prekės nebuvo nei importuotos, nei išimtos iš muitinės priežiūros.

23.2. Pareiškėjas vadovaujasi Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad, atlikdamas dokumentų inventorizaciją, nustatė prekių išvežimo dokumentų neįregistravimo faktą ir apie jį savanoriškai pranešė Klaipėdos teritorinei muitinei, teikė dokumentus ir paaiškinimus Klaipėdos teritorinei muitinei. Todėl mano, kad pareiškėjo pažeidimas turėtų būti pripažintas neturinčiu esminės įtakos tinkamam laikinajam prekių saugojimui.

23.3. Klaipėdos teritorinės muitinės reikalavimas sumokėti importo muitą už prekes, kurios nebuvo importuotos į Bendrijos teritoriją, yra nesuderinamas su vieninga, suderinta ir darnia nacionaline ir Bendrijos mokesčių sistema. Be to, pažeidžiamas apmokestinimo aiškumo principas, numatantis, kad mokesčių administratorius turi pareigą priimti mokesčių mokėtojui suvokiamą sprendimą.

23.4. Nagrinėjamu atveju, apskaičiuoti mokesčiai yra tarsi sankcija, tuo tarpu Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį pažeidimą) principu draudžiama taikyti dvi sankcijų rūšis už vieną pažeidimą.

23.5. Įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, skola muitinei išnyks, kai prekės tikrai bus nebe Sąjungos muitų teritorijoje. Nagrinėjamu atveju prekės buvos eksportuotos į trečiąsias šalis, todėl laikyti, kad formalus prekių judėjimo apskaitos pažeidimas, kai prekės nebuvo išimtos iš muitinės priežiūros, yra pagrindas mokestinei prievolei, t. y. importo muitui atsirasti, nėra suderinama su darniu nacionalinės ir Bendrijos mokesčių sistemos įgyvendinimu. Vadovaujasi 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k punktu ir pažymi, kad Ataskaitos priede Nr. 2, konstatuota, jog prekės nebuvos naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, nurodant kiekvienos prekės išvykimui įformintą muitinės dokumentą. Atsižvelgdamas į tai, kad Sąjungos muitinės kodeksas numato atleidimą nuo skolos muitinei sumokėjimo, jei prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, pareiškėjas mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas atsakomybę panaikinantis teisės aktas atgal.

24. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad apelianto sandėlyje laikytos prekės turėjo būti apskaitomos taip, kad muitinei būtų sudarytos sąlygos patikrinti sandėliuojamų prekių pateikimą muitinės sankcionuotiems veiksmams, taip pat patikrinti jų kiekį, tapatumą ir t. t. Procedūros vykdytojui tenka prievolė pateikti reikiamus duomenis ir dokumentus, kurių pagrindu mokesčių administratorius galėtų patikrinti muitinės priežiūroje buvusias ar esančias prekes. Pareiškėjas neginčija prekių apskaitos vedimo pažeidimo.

26. Akcentuoja, jog pareiškėjas neteisingai nurodo, jog apie padarytus pažeidimus informavo atsakovą, nes pažeidimai buvo nustatyti tik muitinei pradėjus mokestinį patikrinimą. Patikrinimo dalykas buvo 2015 m. IV ketvirčio prekių apyvartos apskaita, todėl atsakovas mano, jog pagrįstai buvo taikomos Bendrijos muitinės kodekso normos. Nei Bendrijos muitinės kodeksas, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei atsiradimą arba išnykimą nustatančių normų galiojimo atgal. Apelianto nuomonė, kad jam priskaičiuoti mokesčiai prilygintini sankcijai, prieštarauja MAĮ nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2618/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai Klaipėdos teritorinės muitinė 2016 m. kovo 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 6LM180038P (toliau – ir Ataskaita) pripažino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autoverslo logistika“ sandėlyje laikomų prekių neįtraukimo į įmonės vedamą muitinės sandėlio prekių apskaitą pažeidimus ir nustatė 3 153 Eur mokestinę prievolę bei paskyrė 315 Eur baudą.

28. Pareiškėjui 3 153 Eur skola muitinei buvo apskaičiuota vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 204 straipsnio 1 dalies a punktu numatančiu, jog importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu.

29. Skola muitinei buvo apskaičiuota Klaipėdos teritorinei muitinei patikrinus pareiškėjo aptarnaujamo A tipo muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaitą už 2015 m. IV ketvirtį ir nustačius, jog pareiškėjas nesilaikė prievolės laiku įtraukti į prekių apskaitą duomenis, susijusius su prekių išgabenimu iš muitinės sandėlio.

30. 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 528 straipsnio 1 dalis nustato, kad A, C, D ir E tipo sandėliuose asmuo, paskirtas tvarkyti prekių apskaitą, yra sandėlio savininkas. Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 529 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekių apskaita visuomet parodo turimas prekių atsargas, kurioms vis dar taikomos saugojimo muitinio sandėliavimo procedūros. Muitinių nustatytu laiku sandėlio savininkas prižiūrinčiai įstaigai pateikia minėtų atsargų sąrašą. Šių nuostatų 530 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog į prekių apskaitos dokumentus, susijusius su procedūrų įforminimu, įrašoma vėliausiai tuo metu, kai prekės išvežamos iš muitinės sandėlio arba iš turėtojo sandėlio.

31. Pareiškėjas neginčija vietos mokesčių administratoriaus nustatytų faktų, jog dalies prekių išvežimo duomenys nebuvo įrašyti į prekių apskaitos dokumentus vėliausiai tuo metu, kai prekės buvo išvežamos iš muitinės sandėlio, tačiau nurodo, kad, jo nuomone, muitinės nustatytas pažeidimas turėtų būti pripažintas neturinčiu esminės įtakos tinkamam laikinajam prekių saugojimui, t. y. pažeidimu, kuris būtų pagrindas atsirasti skolai muitinei.

32. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. prejudiciniu sprendimu byloje Eurogate Distribution GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Stadt (C-28/11) yra nusprendęs, kad 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005, 204 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip: ne Bendrijos kilmės prekės atveju neįvykdžius prievolės nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą šiuo tikslu vedamoje prekių apskaitoje ne vėliau kaip šios prekės išgabenimo momentu atsiranda skola muitinei už šią prekę, net jei ji buvo reeksportuota.

33. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje suformuluotą Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimą, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad dėl muitinės nustatytų pažeidimų pareiškėjui atsirado skola muitinei.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skundo taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentas (ES) Nr. 952/2013 kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, numato atleidimą nuo skolos muitinei sumokėjimo, jei prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, jo atžvilgiu turėtų būti atgal taikomas Sąjungos muitinės kodeksas, kaip atsakomybę panaikinantis teisės aktas.

35. „Skola muitinei“ – asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 9 punktas). „Skolininkas“ – bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punktas).

36. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė, o ne teisinės atsakomybės forma. Taigi ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas pripažinti pareiškėjo prievolės sumokėti mokesčius (nagrinėjamu atveju muitą) atsiradimą nėra teisinės atsakomybės taikymas. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Sąjungos muitinės kodekso, kaip teisės akto, panaikinančio teisinę atsakomybę, taikymo, bei argumentai dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį pažeidimą) principo taikymo visiškai nėra reikšmingi sprendžiant pareiškėjo skolos muitinei nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

37. Pareiškėjo prievolė sumokėti muitą (skola muitinei) atsirado galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, todėl vietos mokesčių administratorius, nustatydamas pareiškėjo prievolę sumokėti muitą, pagrįstai vadovavosi Ataskaitos priėmimo metu galiojusiomis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis.

38. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalį, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

39. Pareiškėjui ginčijamu vietos mokesčių administratoriaus sprendimu buvo paskirta minimali 10 procentų papildomai apskaičiuotų mokesčių dydžio bauda, kuri atitinka pažeidimo pobūdį ir tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su baudos skyrimu, neskirti baudos, atleisti nuo baudos ar sumažinti baudą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė