2024-04-08 Nr. CB-2420-2-58-3-00073-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1221

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00073-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 20 d. paduotu ieškovo V. Š. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymais atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas ir ieškinys dėl skolos priteisimo regreso tvarka atmestas, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl solidariosios sutuoktinių prievolės ir regreso teisės prisiteisti iš sutuoktinio pusę įvykdytos solidariosios prievolės sumos. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.88, 3.90, 3.91, 3.117, 3.118, 3.123 straipsnių, 6.9 straipsnio 1 dalies, 6.114 straipsnio 3 punkto normų taikymą ir aiškinimą, taip sukurdamas esminę buvusių sutuoktinių nelygybę. Teismas šalių santuokos nutraukimo byloje padalino ieškovo ūkiui priklausiusį turtą, įgytą santuokoje gautų kreditų pagrindu, sukuriant solidarias šalių prievoles, tačiau pareigą įvykdyti solidariąsias prievoles priskyrė tik tam sutuoktiniui (ieškovui), kuriam atiteko ūkininko ūkis. Atsakovei paskirtas ūkininko ūkio turtas, o visos solidarios ūkininko ūkio prievolės, įskaitant ir susijusias su ūkininko ūkio turto įsigijimu, liko ieškovui. Šiuo metu ieškovas yra perdavęs atsakovei pusę ieškovo iki santuokos įsteigto ūkininko ūkio turto, kartu ir įvykdęs visas solidariąsias santuokos metu įgytas prievoles. Taigi atsakovė po santuokos nutraukimo gavo pusę ūkio turto be pareigos vykdyti santuokos metu įgytas solidariąsias prievoles.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinis teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią santuokos metu gavus pinigus ūkininko ūkio veiklai vykdyti ir tokiu būdu sukūrus solidariąsias sutuoktinių prievoles, o po gyvenimo skyriumi pradžios vienam iš sutuoktinių tokias prievoles įvykdžius, šis sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos sumokėjimo iš antrojo sutuoktinio. Šioje byloje ieškovui vienam įvykdžius solidariąsias prievoles, teismas nepagrįstai paneigė ieškovo regreso teisę reikalauti iš antrojo sutuoktinio sumokėti pusę įvykdytos prievolės sumos. Teismo išvados prieštarauja CK 6.9 straipsnio 1 daliai, 6.114 straipsnio 3 punktui, nes ieškovė nebuvo byloje pareiškusi savarankiško reikalavimo pripažinti, kad solidariosios prievolės sutuoktinių asmeniniuose santykiuose yra asmeninė ieškovo prievolė. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies normas, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, nes padarė išvadas, kurios prieštarauja santuokos nutraukimo byloje padarytoms teismų išvadoms.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymai atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą bei sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą nespręstini.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas