db3395e6-28ac-42da-8a99-decde4d0a643 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas J. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-7), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 30 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             PaaiÅ¡kino, kad 2015-10-06 ir 2015-11-03 LukiÅ¡kių TI-K direktoriui pateikė skundus, nes į kamerÄ Nr. 95, kurioje jis buvo laikomas, užeidavo įstaigos darbuotojai tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi sanitariniu mazgu. Tokie įstaigos darbuotojų veiksmai pareiÅ¡kėjui kėlė diskomformtÄ , buvo pažeistas privatumas. Kameroje tualetas įrengtas prie durų ir nebuvo uždaras. PareiÅ¡kėjas 2015-10-26 pateikė skundÄ LukiÅ¡kių TI-K direktoriui, nes 24 dienÄ pietums nebuvo patiektas kefyras, nors pagal patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį kefyras priklauso.

Kefyro nustatytÄ dienÄ negauna iki Å¡iol, neužtikrinama pilnavertė dienos maisto norma, todėl žalojama pareiÅ¡kėjo sveikata. LukiÅ¡kių TI-K direktoriui 2015-10-29 pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ dėl neteikiamos medicininės pagalbos, kuriame nurodė, kad pateikus praÅ¡ymÄ dėl okulisto apžiÅ«ros, ji nebuvo atlikta, pas specialistÄ jis nepatinka iki Å¡io. PareiÅ¡kėjas 2015-19 skundu kreipėsi į įkalinimo įstaigos administracijÄ dėl to, kad jo kameroje neatliekami dezinfekcijos darbai, nėra stebimi ir naikinami parazitai ir graužikai.

Gyvenimas su graužikais ir parazitais kelia didelius nepatogumus ir žaloja sveikatÄ . LukiÅ¡kių TI-5 administracijai 2015-10-12 buvo teikiamas skundas, kuriame pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ tiekiamais sugedusiais, raugintais-sÅ«dytais agurkais vietoj Å¡viežių. Å ių agurkų neįmanoma valgyti, pareiÅ¡kėjas dėl minėtos priežasties negauna pilnaverčio maitinimo. PareiÅ¡kėjas 2015-10-19 skundu kreipėsi į administracijÄ dėl ribojamos galimybės mokytis. Gautus jo netenkinančius, neigiamus atsakymus vertina kaip diskriminuojančius, pažeidžiančius pareiÅ¡kėjo teisę mokytis.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2015-11-12 kameroje nebuvo tiekiamas vanduo, dėl ko pareiÅ¡kėjas negalėjo nueiti į tualetÄ ir neturėjo geriamo vandens. Tvirtina, kad tai yra kankinimui prilyginamas elgesys. Kai pareiÅ¡kėjas buvo vedamas medicininei apžiÅ«rai, jis buvo uždarytas į laikino laukimo kamerÄ su kitu nuteistuoju, kuris nebuvo valstybės tarnautojas. Dėl to pareiÅ¡kėjas su 2015-11-18 pateikė skundÄ administracijai. PareiÅ¡kėjui taip pat nebuvo tinkamai paaiÅ¡kintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatos, dėl ko pasijuto apgautas.

Dėl Å¡io pažeidimo taip pat kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ su skundu. Skundžiasi, kad dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių gyvenimas buvo nežmoniÅ¡kas, patyrė kankinimus, žeminantį orumÄ elgesį, nepatogumus, buvo sužalota sveikata.             Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 30-34).             PaaiÅ¡kino, kad skunde keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

Sanitarinio mazgo įrengimas kameroje atitinka teisės aktų reikalavimus. Laikotarpiu nuo 2015-11-10 iki 2015-11-12 LukiÅ¡kių TI-K buvo vykdomi gaisrinio hidranto įrengimo darbai, dėl kurių atlikimo, 2015-11-12 nuo 10.30 val. iki 12.30 val. buvo nutrauktas vandens tiekimas. Informacija apie vandens tiekimo nutraukimÄ buvo iÅ¡kabinta visuose įstaigos korpusuose informacinėse lentose. Dėl įstaigos pareigÅ«nų elgesio nurodė, kad atlikdami savo pareigas, susijusias su nuteistųjų nuolatine elgesio kontrole, pareigÅ«nai laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Kita vertus, teisės aktuose nėra nurodyta, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai bÅ«tų atitverti ir nuo kameros duryse įrengtų stebėjimo akučių. Ä®kalinimo įstaigoje už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji, jie aprÅ«pinami tam reikalingu inventoriumi. LukiÅ¡kių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atliekami graužikų, vabzdžių ir kitų buitinių kenkėjų naikinimo, patalpų priežiÅ«ros ir dezinfekcijos darbai.

Maitinimas LukiÅ¡kių TI-K vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų pagal juose nustatytus valgiaraščius ir paros normas. Ä®staigos pareigÅ«nai turi teisę kiekvienÄ dienÄ vykdyti nuteistųjų perkėlimus iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo ir BVK nuostatų. Jeigu pareiÅ¡kėjas pageidauja mokytis, jis turėtų pateikti praÅ¡ymÄ Vilniaus mokymo centro direktoriui. Dėl medicininių paslaugų suteikimo nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2015-08-12 informavo bendros praktikos slaugytojÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjas pageidauja okulisto konsultacijos.

PareiÅ¡kėjui 2015-08-29 buvo paaiÅ¡kinta, kad okulistas atostogauja. Vėliau pareiÅ¡kėjas buvo konsultuotas Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus vedėjos ir pasiraÅ¡ytinai informuotas, kad gydytojo okulisto konsultacijai bus užraÅ¡ytas eilės tvarka. LukiÅ¡kių TI-K administracija yra tinkamai atsakiusi į visus pareiÅ¡kėjo pateiktus skundus ir praÅ¡ymus. Minėti įstaigos administracijos ir darbuotojų veiksmai negalėjo sÄ lygoti pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimo, nėra nustatytų visų sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei atsirasti, visumos.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo nusiskundimai nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kėjas privalo įrodyti, kad jo gyvenimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K tiesiogiai pareiÅ¡kėjui sukėlė neigiamas pasekmes.              Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.              Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuri padaryta dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 95 buvo laikomas nuo 2015-04-16 (b. l. 44-45). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas gyvenamojoje kameroje Nr. 95 buvo laikomas nuo 2015-04-16 iki 2016-11-09 (b. l. 123-125). Ginčo byloje, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko kameroje Nr. 95 nuo 2015-04-16 iki kreipimosi į teismÄ dienos (skundo suraÅ¡ymo data 2016-01-25) nėra, todėl vertinamos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų kalinimo įstaigoje atitikimas teisės aktų reikalavimams ginčui aktualiu laikotarpiu – nuo 2015-04-16 iki 2016-01-25, t. y. 285 paras.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡iui.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . CK 2.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma gali bÅ«ti teisinga. (Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis 2016-01-21 administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje, kurioje buvo laikomas, sanitarinis mazgas nebuvo uždaras, įrengtas prie įėjimo durų, pareiÅ¡kėjui naudojantis sanitariniu mazgu į kamerÄ Ä¯eidavo įkalinimo įstaigos darbuotojai.

Visos minėtos aplinkybės sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimÄ . Pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (taikoma akto redakcija, galiojusi nuo 2011-06-14).

Pagal Å¡ių taisyklių 16.5 punktÄ Â Â Ä¯rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Taigi, minėta norma yra nustatyti reikalavimai, taikomi sanitarinio mazgo įrengimui kapitaliai nesuremontuotoje ar nerekonstruotoje kameroje sanitarinį mazgÄ nuo likusio kameros ploto atitverti ne žemesne, kaip 1,5 metro aukščio pertvara. IÅ¡ esmės tokius pačius reikalavimus sanitarinio mazgo įrengimui nustatė Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusi nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01, ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2015-10-06 ir 2015-11-04 pataisos įstaigos administracijai pateikė skundus (b. l. 36;

51) dėl tualeto įrengimo ir atvejų, kai įstaigos darbuotojai 2015-10-05 bei 2015-11-02 įėjo į kamerÄ pareiÅ¡kėjui naudojantis tualetu. LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ 2015-10-30 raÅ¡te Nr. 96-2943 (b. l.

35) nurodė, kad gyvenamojo kameroje Nr. 95, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, tualetas nuo likusios kameros dalies atitvertas 1,2 metro aukščio sienele, o po planuojamų atlikti remonto darbų sienelė bus padidinta iki 1,50 metro aukščio. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo kameroje sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. neatitvertas nuo likusio kameros ploto nustatyto aukščio sienele ir tokiu bÅ«du, kad priežiÅ«ros tikslais į kamerÄ Ä¯einantys asmenys neturėtų galimybės tiesiogiai matyti pareiÅ¡kėjo, besinaudojančio sanitariniu mazgu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Pagal 7.1 punktÄ asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiÅ«rÄ sudaro, be kita ko, ir asmenų, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.

Vadinasi, teisės aktai sudaro prielaidas pataisos įstaigos darbuotojams neribotai patekti į gyvenamÄ sias kameras ar nuolat stebėti nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti įstaigos vidaus tvarkos reikalavimus ir atlikti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę. Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai galėjo stebėti pareiÅ¡kėjÄ ir tuo momentu, kai jis naudojosi tualetu.Pagal formuojamÄ LVAT praktikÄ tuo atveju, kai pagal teisės aktų reikalavimus laisvės atėmimo vietos neprivalo sanitarinio mazgo įrengti atskirose patalpose (t. y. kai patalpos kapitaliai neremontuotos ar neatlikta rekonstrukcija), jos nėra atleidžiamos nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

Vadovaujantis teismų praktika, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016).

Ginčui aktualiu klausimu pasisakyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje – Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr., pvz., Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas).Apibendrinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktuose įtvirtintus sanitarinio mazgo kameroje įrengimo reikalavimus, suformuotÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovė minėtų reikalavimų nesilaikė, nes pareiÅ¡kėjo kameroje laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2016-01-25 sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros buvo tik dalinai atitverta žemesne, nei reikalaujama, sienele, o įėjimas iÅ¡ viso nebuvo užtvertas.

Teismas vertina, kad Å¡iais neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patyrė nepatogumus dėl gyvenimo su graužikais, nariuotakojais bei kitais parazitais, nes jo kamera nebuvo dezinfekuojama. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015-10-19 skundu (b. l.

42) kreipėsi į atsakovo administracijÄ dėl kameros Nr. 95 nedezinfekavimo, nors ji turi bÅ«ti dezinfekuojama kas pusmetį. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punkte buvo įtvirtintas reikalavimas, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ).

Iš esmės analogiški reikalavimai dėl kenkėjų stebėjimo ir naikinimo keliami ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Taigi, privalomai gyvenamųjų kamerų dezinfekcija atliekama, nustačius, kad šiose patalpose veisiasi graužikai ir kiti parazitai. Šia higienos norma ir Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-02-02 įsakymu Nr. V-55, nėra nustatyta, kokiu periodiškumu laisvės atėmimo vietose turi būti atliekami kenkėjų ir parazitų stebėjimo ir naikinimo veiksmai.Byloje esančios paslaugų teikimo sutartys, galiojusios pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 95 laikotarpiu (b. l. 63-69) patvirtina, kad Lukiškių TI-K buvo vykdomas graužikų ir kitų buitinių kenkėjų naikinimas.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, nei kokie konkrečiai graužikai ar kiti kenkėjai apsunkino jo gyvenimÄ kameroje, nei kaip jam buvo pakenkta (ar buvo pareiÅ¡kėjas sužalotas, sugeltas, užkrėstas parazitų platinama liga ir pan.) ir dėl kenkėjų pablogėjo jo sveikatos bÅ«klė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, Å¡iuo aspektu konstatuoti atsakovės pažeidimÄ dėl pataisos įstaigos gyvenamųjų patalpų nedezinfekavimo teismas neturi pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai su kenkėjų jam padaryta žala vertinami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su netinkamu jo maitinimu – nustatytÄ mėnesio dienÄ jam netiekiamas kefyras, o vietoj žalių agurkų patiekiami rauginti, tačiau dėl itin blogos kokybės jų neįmanoma valgyti. BVK 173 str. 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė parai sudaro 2 298 kcal. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Å ių taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o 6 punkte nurodoma, kad valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams (vegetarams) tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

Maitinimo organizavimo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama.Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiÅ¡kėjas įkalinimo įstaigoje maitinamas pagal valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams (vegetarams), nėra.

Šis valgiaraštis yra patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138, valgiaraščio pastabose nurodyta, kad mėnesio laikotarpiu patiekalai gali būti sukeičiami vietomis, o daržoves galima keisti, atsižvelgiant į metų laikus (4; 7 pastraipos). Minėtos teisės aktų nuostatos suteikia teisę įkalinimo įstaigai nukrypti nuo patvirtinto valgiaraščio, laikantis nustatytų mitybos normų ir atsižvelgiant į valgiaraščio pastabose nurodytas leistinas ribas.

Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ yra iÅ¡nagrinėjusi maitinimo paslaugas LukiÅ¡kių TI-K teikianti UAB „Pontem“, kuri 2015-11-02 raÅ¡tu (b. l.

13) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad maistas gaminamas laikantis teisės aktų reikalavimų, o pasibaigus Å¡viežių lietuviÅ¡kų daržovių sezonui, pagal patvirtintus valgiaraščius pateikiami rauginti agurkai ir kopÅ«stai, be to, maisto kokybė kiekvienÄ kartÄ tikrinama Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo. Skunde pareiÅ¡kėjas detaliai nenurodė, kiek kartų ar kokiomis dienomis jam buvo pateiktos netinkamos kokybės daržovės (agurkai). Pagal teisės aktų reikalavimus Å¡viežių daržovių keitimas, atsižvelgiant į sezonÄ , yra galimas.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotos sugedę, netinkamos valgymui daržovės, buvo pakenkta jo sveikatai. Teismui nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo veiksmais, susijusiais su nuteistiesiems iÅ¡duodamo maisto kokybės kontrole, todėl teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl maitinimo nekokybiÅ¡komis daržovėmis (agurkais) atmeta.Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjo skundÄ yra iÅ¡nagrinėjęs Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2016-01-04 raÅ¡tu Nr. 2S-12 (b. l. 17-18) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jam 2015-11-24 pagal valgiaraÅ¡tį pietums priklausė kompotas.

Kaip minėta, valgiaraÅ¡tyje numatyti patiekalai ar maisto produktai mėnesio laikotarpyje gali bÅ«ti keičiami vietomis. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad mėnesio 24 dienÄ jis negauna kefyro, kai jis gali bÅ«ti tiekiamas kitÄ mėnesio dienÄ apkeičiant numatytus valgiaraščio elementus vietomis, nesudaro pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimus neatitinkančius veiksmus pareiÅ¡kėjÄ aprÅ«pinant maistu. Teismui pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad dėl netinkamo maitinimo buvo nusižengta Vyriausybės nustatytoms mitybos normoms ir dėl to pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, pareiÅ¡kėjas pagal jo praÅ¡ymÄ nebuvo nuvestas pas okulistÄ . BVK 174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (akto redakcija, galiojusi iki 2015-09-01), 252 punkte nurodyta, kad nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos įstaigose, kuriose patekimas į asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybas yra apribojamas, priėmimui pas medicinos specialistÄ registruojami iÅ¡ anksto.LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2015-11-13 raÅ¡tas Nr. 96-3093 (b. l.

37) patvirtina, kad pareiškėjas 2015-08-12 prašė gydytojo okulisto konsultacijos, tačiau ji nebuvo suteikta dėl okulisto atostogų. Pareiškėjas 2015-11-03 buvo konsultuotas Sveikatos skyriaus vedėjos ir informuotas pasirašytinai, kad bus gydytojo okulisto konsultacijai užrašytas eilės tvarka. Daugiau prašymų dėl gydytojo okulisto konsultacijos suteikimo pareiškėjas atsakovės atstovui nereiškė. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-01-04 rašte Nr. 2S-12.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. iÅ¡ anksto, užraÅ¡ytas gydytojo specialisto konsultacijai, konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisę į lygiavertes asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas skundėsi kad jam yra ribojama teisė mokytis, taip pat nurodė, kad dėl Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas buvo kreipęsis ir į administracijÄ . BVK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga pataisos įstaigoje organizuoti nuteistųjų iki Å¡eÅ¡iolikos metų bendrÄ jį ugdymÄ .

BVK 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Vadinasi, vyresnio nei šešiolikos metų nuteistojo mokymas organizuojamas pagal įstaigos galimybes, taip pat atsižvelgiant į BVK 70 straipsnyje įtvirtintus nuteistųjų atskiro ir izoliuoto laikymo principus.Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K 2015-11-16 rašto Nr. 96-3101 (b. l.

39) turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra buvęs valstybės tarnautojas, vienintelis tokios kategorijos nuteistasis, todėl jis negalintis dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, o tuo tarpu individualÅ«s užsiėmimai yra galimi, tačiau prieÅ¡ tai reikia pateikti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ . Atsakovė teisės aktais nėra įpareigota užtikrinti kiekvieno, izoliuotai laikomo, vyresnio nei Å¡eÅ¡iolikos metų, nuteistojo individualaus dalyvavimo pataisos įstaigoje vykdomose mokymo programose ir užsiėmimuose.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, LukiÅ¡kių TI-K administracija teisės mokytis pareiÅ¡kėjui neriboja. Atsakant pareiÅ¡kėjui dėl diskriminacinio minėtų atsakovės veiksmų pobÅ«džio, pažymėtina, kad ir LukiÅ¡kių TI-K, ir Kalėjimų departamento atsakymuose buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra vienintelis tokios kategorijos nuteistasis, ginčo laikotarpiu laikytas įkalinimo įstaigoje. Vadinasi, kitų kalinčių buvusių valstybės tarnautojų, kurie lankė įkalinimo įstaigoje vykdomas mokymo programas, nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjas nebuvo diskriminuojamas analogiÅ¡kos kategorijos nuteistųjų atžvilgiu.             PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2015-11-12 kameroje Nr. 95 nebuvo vandens, dėl ko pareiÅ¡kėjas negalėjo nueiti į tualetÄ ir neturėjo geriamo vandens, iÅ¡ anksto nebuvo informuotas, kad nebus nutrauktas vandens tiekimas.

Byloje pateiktas Lukiškių TI-K 2015-11-18 raštas Nr. 96-3144 (b. l.

46) tvirtina, kad dėl atliekamų gaisrinio hidranto įrengimo darbų LukiÅ¡kių TI-K 2015-11-12 nuo 10.30 val. iki 12.30 val. buvo nutrauktas vandens tiekimas. Informacija apie vandens nutraukimÄ buvo iÅ¡kabinta visuose įstaigos korpusuose informacinėse lentose.              Laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės turi bÅ«ti aprÅ«pintos geriamuoju vandeniu (HN 134:2015 6 punktas). Teismo vertinimu, trumpalaikis Å¡alto vandens tiekimo nutraukimas į kamerÄ dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, negali bÅ«ti prilyginamas kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl Å¡alto vandens nutraukimo negalėjo naudotis tualetu ir nebuvo pasiruošęs geriamo vandens atsargų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir/ar pareigÅ«nus praÅ¡ydamas jam atneÅ¡ti vandens, o toks jo praÅ¡ymas bÅ«tų nepatenkintas. Tikėtina, kad dėl trumpalaikio vandens tiekimo nutraukimo pareiÅ¡kėjas galėjo patirtinti tam tikrus nepatogumus, tačiau laikini ir mažareikÅ¡miai nepatogumai nėra pakankamas pagrindas civilinei atsakomybei kilti.             PareiÅ¡kėjas prieÅ¡taravo, kad vedant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ medicinos punktÄ , jis buvo uždarytas į laikino laukimo kamerÄ kartu su kitu nuteistuoju, kuris nebuvo valstybės tarnautojas, pareiÅ¡kėjui taip pat nebuvo tinkamai paaiÅ¡kintos BVK 70 straipsnio nuostatos, dėl ko pasijuto apgautas.

BVK 70 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų atskirÄ ar izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigoje. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus. Tai, kad pareiÅ¡kėjas yra buvęs valstybės tarnautojas, ginčo byloje nėra. Å iuo aspektu pažymėtina, kad vien tik nurodymas, kad pareiÅ¡kėjas trumpÄ laikÄ buvo patalpintas vienoje kameroje su nuteistuoju ne valstybės tarnautoju, ar, abstrakčiai nurodant, kad jis pasijuto apgautas, nelaikytina pakankamu pagrindu konstatuoti atsakovės neteisėtÄ elgesį ir žalos atsiradimo faktÄ .

Be to, iš pareiškėjo 2015-11-20 prašymo (b. l.

49) matyti, kad skundo nagrinėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių prašė nutraukti, kas atitinkamai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas pretenzijų LukiÅ¡kių TI-K dėl trumpalaikio laikymo su kitos kategorijos nuteistuoju ir BVK 70 straipsnio turinio iÅ¡aiÅ¡kinimo neturi.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pagrįstais pripažįsta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų pažeidimų, o kitus atmeta kaip nepagrįstus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiÅ¡kėjas 285 paras, teismo vertinimu pakankamai ilgÄ laikÄ , buvo kalinamas pažeidžiant sanitarinio mazgo įrengimo kameroje reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui kėlė diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ bei sumenkino jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. LukiÅ¡kių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas skunde jokių iÅ¡skirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas kameroje visÄ ginčo laikotarpį Nr. 95 buvo laikomas vienas, o tai lemia, kad jo privatumÄ pažeidė tik LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016), valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 30 000 Eur suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatyto pažeidimo atveju, pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į jo buvimo įkalinimo įstaigoje laikÄ (285 paras, kas atitinka 8 mėnesius ir 9 paras), ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 900 Eur.             Atsakovės atstovas praÅ¡o priteisti 2,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas.             ABTÄ® 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 45 str. 1 d., dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.             Nustatyta, kad kartu su atsiliepimu atsakovės atstovas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ pateikė teismui su pareiÅ¡kėjo keliamu ginču susijusius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai teismui buvo siųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ , institucija negalėjo patirti dokumentų popierinių kopijų rengimo iÅ¡laidų. Atsakovės atstovo praÅ¡ymas dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais,n u s p r e n d ė : J. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti J.

S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.              KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                        Jolanta Malijauskienė