Legislator Case Law & Legislation
db3166be-3e43-4851-abff-d030fe160725 AI generated

db3166be-3e43-4851-abff-d030fe160725 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number db3166be-3e43-4851-abff-d030fe160725
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1765-859/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45961-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant Viktorijai LukaÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, kaltinamajam V. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui D. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

Legislator headnote

AI generated

db3166be-3e43-4851-abff-d030fe160725 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nuėmė ir patraukė jo rankas nuo savo dukros. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis V. G.) liko stovėti koridoriuje. IÅ¡einant jis (teismo pastaba – kaltinamasis V. G.) spyrė, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis D. V.) užkiÅ¡o rankas. Jis bÅ«tų pataikęs į pilvÄ , gal krÅ«tinę. Ranka iÅ¡ karto pradėjo tinti. V. G. jau atėjo įsiutęs. IÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Kaltinamasis V. G. nuėjo pas V., replikavo, jam buvo linksma. Po 10-15 minučių atvažiavo policija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1765-859/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45961-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant Viktorijai LukaÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, kaltinamajam V. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui D. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), naÅ¡lys, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 45 parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 iki 30 parų areÅ¡to (paskirtÄ bausmę atlikęs), teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : V. G. 2019 m. spalio 27 d. apie 14:35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (2,49 promilių neblaivumas), tyčia koja sudavęs smÅ«gį D. V. į deÅ¡inės rankos dilbį, padarė deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžį su poodine kraujosruva deÅ¡iniajame dilbyje, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ . Kaltinamasis V. G. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad nepažįsta nukentėjusiojo. Susipažino atėjęs į butÄ . Žino, kad jis yra jo pažįstamos V. buvęs vyras.

V. jam paskambino, kad į butÄ yra atėjęs D. V., kuris jÄ Å¡antažuoja. Paprašė jo ateiti, pabÅ«ti. Jis atėjo, bet D. V. jo neįleido. Buto durys buvo atidarytos. Butas (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, (duomenys neskelbtini). D. V. koridoriuje jį labai stipriai pastÅ«mė, stipriai sumušė nugarÄ Ä¯ grindų plyteles. PastÅ«mė į krÅ«tine abiem rankomis. Jis griuvo, nes buvo nepasiruošęs. Vos atsikėlė, pradarė duris ir jį sulaikė policija. V. rankos buvo sveikos, jis jo nelietė, fiziÅ¡kai negalėjo jam įspirti.

Koridoriuje prie buto jį sulaikė policija. V. buvo prie buto durų. Bute gyvena V., vienas kambarys paliktas K. V., yra iÅ¡nuomotas užsienio piliečiams. Parodė, kad D. V. nieko neaiÅ¡kino, užstojo duris. Prašė, kad jis įleistų, bet jis neįleido. V. pravėrė duris kai V. jį stÅ«mė. V. jį pakvietė, jų santykiai draugiÅ¡ki, pažinojo jÄ apie (duomenys neskelbtini) metus. Buvo neblaivus, fiziÅ¡kai negalėjo nieko padaryti. Ä®vykio vietoje buvo V. ir K. V., kuri buvo Å¡alia D. V., virtuvėje.

Ėjo gelbėti V.. Kai D. V. jį stÅ«mė ji nepadėjo, uždarė duris, matyt bijojo buvusio vyro. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ parodė, kad užsiiminėjo (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu V. G. neprisipažino padaręs inkriminuojamÄ veikÄ ir parodė, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 14.00 val., jam paskambino jo draugė R. V., kuri paprašė, kad jis pas jÄ atvyktų į butÄ , nes jÄ Å¡antažuoja jos buvęs vyras D. V. dėl buto pardavimo. IÅ¡ karto nuvyko adresu, (duomenys neskelbtini), pas savo draugę R.

V.. Bute buvo D. V.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Bute buvo R. V., taip pat jos dukra K. V. ir D. V.. R. V. ir K. V. matė įvykusį konfliktÄ tarp jo ir D. V.. Kai jis stovėjo prie buto durų, prie jo priėjo D. V. ir stipriai jį pastÅ«mė. Nuo pastÅ«mimo jis nugriuvo ant nugaros, ant laiptinėje esančių plytelių, kurio metu patyrė didelį fizinį skausmÄ . Jis atsikėlė nuo grindų ir greitai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė. Jį iÅ¡vežė į areÅ¡tinę.

AreÅ¡tinėje dėl patirto fizinio skausmo ir sumuÅ¡imo buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jį apžiÅ«rėjo ir suleido vaistų. Ä® įvykio vietÄ nebuvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba. Pabrėžė, kad netrenkė D. V., tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto. Jis buvo neblaivus ir fiziÅ¡kai negalėjo spirti D. V. į jo nurodytÄ vietÄ , t. y. deÅ¡inės rankos dilbį (b. l. 76). Papildomai apklausos metu V. G. patvirtino savo parodymus ir patikslino, kad užėjęs į minėto buto koridorių, prie įėjimo į kambarius durų stovėjo D.

V.. Nieko su juo nesiaiÅ¡kinęs, norėjo užeiti į R. V. kambarį, tačiau D. V. staiga su abiem rankomis pastÅ«mė jį į krutinkaulį ir jis nukrito ant buto koridoriaus plytelių. Nukrito ant nugaros ir atsitrenkė pakauÅ¡iu. Pajuto fizinį skausmÄ . Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis jo nenorėjo įleisti pas R. V.. Sakė niekur jo neleis. Jis atsikėlė ir išėjo iÅ¡ buto. Bute dar buvo D. V. dukra K. V., kuri matė konfliktÄ , o kambario tarpduryje tuo metu stovėjo R. V., kuri irgi matė, kaip jis buvo pargriautas.

Nespėjus jam iÅ¡eiti, atvyko pareigÅ«nai ir jį sulaikė. Taip ir nesuprato už kÄ . D. V. nei vieno smÅ«gio nesudavė. Nuo kritimo jam stipriai skaudėjo nugarÄ , negalėjo pajudėti, be to buvo neblaivus, tai niekaip negalėjo jam trenkti, nes net nesugebėtų to padaryti (b. l. 89). Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, visgi, byloje esantys duomenys teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis), kuriuos iÅ¡tyręs įstatymo nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ir įvertinęs, teismas konstatuoja, kad jie patvirtina faktÄ , jog bÅ«tent kaltinamasis V.

G. yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Taip, kaltinamojo parodymus teisme ir ikiteisminiame tyrime, kad neva jis nukentėjo nuo nukentėjusiojo paneigė teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo D. V. parodymai, kuriuose jis kaltinamÄ jį apibÅ«dino kai pažįstamÄ iÅ¡ matymo asmenį. Parodė, kad minėtÄ butÄ , kur kaltinamojo jis buvo sužalotas, paveldėjo jo dukra ir buvusi sutuoktinė. Ne kartÄ buvęs tame bute. V. tame bute gyveno su sugyventiniu, o K. V. gyveno su juo. Ji tame bute negyveno. Jo buvusi sutuoktinė V. su G. ne kartÄ bute vartojo alkoholį.

TÄ dienÄ su dukra atvyko į butÄ , kurio viename kambaryje gyveno (duomenys neskelbtini) piliečiai. Atvyko, nes 2019 m. spalio 27 d. V. sugyventinis sumušė nuomininkÄ . Po 1-1,5 val. jie atvyko ir iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavo policijos pareigÅ«nai, iÅ¡vežė V. sugyventinį. Ruošėsi iÅ¡eiti. Supypsėjo telefonspynė, durys buvo atrakintos. Kai atėjo G., jautėsi alkoholio kvapas. V. jam (teismo pastaba – kaltinamajam V. G.) paskambino. G. įsikabino į jo dukros paltÄ . Jis jam suėmė per rankas ir į Å¡onÄ nustÅ«mė, sakė dink nuo vaiko.

Nuėmė ir patraukė jo rankas nuo savo dukros. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis V. G.) liko stovėti koridoriuje. IÅ¡einant jis (teismo pastaba – kaltinamasis V. G.) spyrė, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis D. V.) užkiÅ¡o rankas. Jis bÅ«tų pataikęs į pilvÄ , gal krÅ«tinę. Ranka iÅ¡ karto pradėjo tinti. V. G. jau atėjo įsiutęs. IÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Kaltinamasis V. G. nuėjo pas V., replikavo, jam buvo linksma. Po 10-15 minučių atvažiavo policija.

V. G. suvokė, kad bus negerai, jis atsistojo išeiti ir išėjo. Kadangi viena ranka buvo sužalota, išėjo jam iš paskos. Ėjo iš paskos, o šis griuvinėdamas spruko. Dukra pasiliko bute. Jo telefone yra įrašas kai bendravo su policija. V. G. sulaikė prie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) namo. Pasakė, kad lūžo ranka, nes ji buvo kreiva, pradėjo tinti ir mėlynuoti. Gynėsi, koridoriuje nebuvo kaip pasitraukti, jis labai mažas. Atvažiavo GMP, nurodė, kad pats nuvyks į ligoninę, nes ten buvo likusi dukra.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis D. V. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 13.30 val., jis su dukra K. V. atvyko į butÄ adresu, (duomenys neskelbtini), kurio pusė priklauso dukrai, o kitoje dalyje gyvena jo buvusi žmona R. V.. Apie 14.30 val. į butÄ atėjo jo žmonos pažįstamas vardu V., kuris buvo neblaivus ir pradėjo keikti jį ir dukrÄ necenzÅ«riniais žodžiais, su jais konfliktuoti. Jis pradėjo ginti dukrÄ . Tuomet V. jam koja, kuria neįsidėmėjo, spyrė į jo deÅ¡inę kÅ«no pusę, o jis, norėdamas apsiginti, užsidengė su deÅ¡ine ranka, ir koja pataikė į rankos dilbį.

Nuo smÅ«gio jis pajuto stiprų skausmÄ dilbio srityje, kuris pradėjo tinti. Po smÅ«gio paskambino policijai, o V., suprasdamas, kad ji atvyksta po 15 min., pradėjo Å¡alintis iÅ¡ buto. IÅ¡ buto išėjo ir jis, sakydamas V., kad lauktų policijos, bet jis vis tiek ėjo. Pakartotinai praneÅ¡us policijai apie įtariamojo buvimo vietÄ , policija atvyko ir minėtÄ asmenį sulaikė. SulaikytÄ asmenį policija iÅ¡sivežė, o jis dėl rankos dilbio skausmų nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Kai bute jam buvo suduotas smÅ«gis, tai matė jo dukra, o ar matė buvusi žmona, negalėjo pasakyti.

Asmenį kuris jį sužalojo, vardu V., jis matė pirmÄ kartÄ , jam apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio sudėjimo, plaukai žili, vidutinio ilgio, apsirengęs su juodomis sportinėmis kelnėmis, striukė mėlynos spalvos be rankovių, jį atpažinti galėtų (b. l. 13). Nukentėjusiojo parodymus tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminiame tyrime patvirtino ir liudytoja K. V., kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad nepažįsta kaltinamojo. TÄ butÄ buvo paveldėjusi jos mama R. V. ir ji.

Nuomojo kambarį (duomenys neskelbtini) piliečiams. VienÄ iÅ¡ nuomininkių sumušė – stipriai trenkė per veidÄ . Greitai su tėčiu atvažiavo į butÄ . Kai atvyko su tėčiu, bute dar buvo nuomininkai. Jos mamos sugyventinį A. M. iÅ¡vežė policija. Mama buvo labai įsiutusi, todėl pasikvietė V. G.. Pokalbio negirdėjo. Kai A. M. iÅ¡vežė, ji su tėčiu norėjo iÅ¡eiti. IÅ¡girdo telefonspynę. Buto durys buvo atrakintos, nes norėjo iÅ¡eiti. V. G. buvo įsiutęs, prieÅ¡iÅ¡kai, agresyviai nusiteikęs. Nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Jis jos bute keikėsi, priekaiÅ¡tavo jai, kad iÅ¡kvietė mamai policijÄ . Mama buvo neblaivi, vaikščiojo po namus. Ji matė kaip tėčiui buvo sužalota ranka. Kaltinamasis vartojo rusiÅ¡kus necenzÅ«rinius žodžius. Jis buvo įsiutęs. Stvėrė jÄ už skvernų, abiem rankomis stvėrė už atlapų. Tėtis jį patraukė, nes norėjo jÄ apginti. PastÅ«mė V. G.. Jis nenukrito. Atsitraukė ir paleido jÄ . Jie su tėčiu norėjo iÅ¡eiti, o V. G. spyrė tėčiui. Tėtis užsidengė ranka.

Po smÅ«gio pradėjo skaudėti, jis jos negalėjo judinti. Veiksmas vyko koridoriuje. Tėčiui spyrė į deÅ¡inę rankÄ . Jie buvo vienas į kitÄ atsisukę veidu, nes dar nespėjo iÅ¡eiti. Spyrė ir pataikė į rankÄ , nes tėtis norėjo apsiginti. Matė, kad tikrai buvo spyris. Ranka greitai iÅ¡tino, nuėjo į virtuvę, o kaltinamasis nuėjo į kambarį, kur buvo mama, jie ten kažkÄ kalbėjo, Å¡aipėsi, nes matyt girdėjo, kad skambino policijai. Po kiek laiko jis atėjo, pradėjo provokuoti muÅ¡tynes, stumdyti pilvu, keikėsi.

Tėtis pasakė jam atsitraukti, pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ . Jis nusiÅ¡ypsojo ir nuėjo į kambarį. Po 10-15 min. V. G. pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, tėtis nusekė jį, o ji liko bute laukti policijos. Protokole pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 14.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu V. G. koja spyrė D. V. į deÅ¡inės rankos dilbį, taip sukeldamas jam stiprų fizinį skausmÄ (b. l. 1). Ikiteisminiame tyrime Liudytoja K. V. parodė, kad 2019 m. spalio 27 d. 13.30 val. kartu su savo tėvu D.

V. atvyko adresu, (duomenys neskelbtini), kur jai priklausančioje buto dalyje gyveno nuomininkai. Kitoje minėto buto dalyje gyveno jos motina R. V. su savo draugu A. M.. Ä® minėtÄ butÄ atvyko, nes ten gyvenanti nuomininkų pora jiems pranešė, kad jos motinos sugyventinis A. M. trenkė per veidÄ . Apie tai jai pranešė telefonu. Jiems atvykus ir iÅ¡siaiÅ¡kinus susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl A. M. elgesio, tėtis D. V. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykus pareigÅ«nams A. M. buvo sulaikytas, o nuomininkų pora iÅ¡važiavo kartu su pareigÅ«nais į komisariatÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl A.

M. elgesio. IÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams bei nuomininkams, jie su tėvu D. V. norėjo jau iÅ¡eiti iÅ¡ buto. IÅ¡girdo domofono skambutį ir po poros minučių į butÄ užėjo nepažįstamas jai vyras. Kaip vėliau sužinojo, tai buvo motinos pažįstamas vardu V.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Užėjęs į butÄ , pradėjo rėkauti, priekaiÅ¡tauti dėl to, kad buvo iÅ¡kviesti pareigÅ«nai, kad tokiu savo elgesiu tik nervuojam jos motinÄ R. V.. Motina įvykio metu buvo kambaryje, ji buvo stipriai iÅ¡gėrusi.

V. rėkaudamas bei keikdamas jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, priėjo prie jos ir griebė jai už palto atlapų. Klausė, kÄ jie su tėčiu čia daro. Tėtis nustÅ«mė su savo ranka V. rankas nuo palto atlapų ir pasakė V., kÄ jis daro. Ji irgi V. pasakė, kad apsiramintų. Ji iÅ¡sigando jo elgesio. Su tėčiu jau norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, bet staiga, V. koja spyrė jos tėvui D. V. į deÅ¡inę kÅ«no pusę. Tėtis, matyt norėdamas apsiginti, užsidengė su deÅ¡ine ranka ir V. su koja pataikė tėčiui į rankos dilbį.

Ä® rankÄ V. tėčiui trenkė koja du kartus. Po smÅ«gių sudavimo V. nuėjo į motinos kambarį. Tėtis, nieko nelaukdamas, iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Tėtis virtuvėje jai parodė sumuÅ¡tÄ rankÄ . Ji buvo visa sutinusi. Jiems laukiant policijos, V. motinos kambaryje šūkavo, sakė, kad gali jie daryti kÄ nori, t. y. kviesti policija ir pan. nes jis nieko nebijo. V., atėjęs pas juos į virtuvę, vėl pradėjo kabinėtis prie tėčio. Tėtis prašė apsiraminti.

Matyt supratęs, kad greit atvyks pareigÅ«nai, jis išėjo iÅ¡ buto. Tėtis su skaudančia ranka nuėjo paskui V.. Ji liko bute. Po pusvalandžio tėtis kartu su pareigÅ«nais grįžo į butÄ . Kiek suprato, V. buvo sulaikytas. Viso įvykio metu motina R. V. buvo savo kambaryje. Pačio įvykio ji nematė. Ji buvo ant tiek girta, kad net nesuprato kas įvyko (b. l. 21). Taigi, Å¡ie įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus, 2019 m. spalio 27 d. apie 14.35 val., buto, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje, be jokios priežasties sukėlė konfliktÄ , kurio metu ne tik vartojo necenzÅ«rinius žodžius, bet ir kaltindamas liudytojÄ K.

V. tuo, kad ji savo motinos sugyventiniui iÅ¡kvietė policijÄ , sugriebė jÄ už atlapų. Reaguodamas į tokius neteisėtus kaltinamojo veiksmus, K. V. tėvas, t. y. nukentėjusysis D. V., patraukė kaltinamojo rankas nuo dukters ir atstÅ«mė jį nuo jos. Pažymėtina, kad dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų kaltinamasis pargriuvęs nebuvo. O nukentėjusiajam ir liudytojai K. V. norint iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kaltinamasis sudavė koja smÅ«gį nukentėjusiajam, kuris, norėdamas nuo tokio smÅ«gio apsiginti, atkiÅ¡o savo deÅ¡inę rankÄ , į kuriÄ teko kaltinamojo kojos smÅ«gis.

Taigi, kaltinamasis neteisėtais, aktyviais veiksmais tyčia, norėdamas suduoti smūgį nukentėjusiajam, šį puolė pirmas, suduodamas smūgį koja. O nukentėjusysis, gindamasis nuo puolimo blokavo smūgį dešine ranka. Nuo tokio suduoto kaltinamojo smūgio nukentėjusiojo ranka lūžo, t. y. buvo padarytas uždaras lūžis kas yra konstatuota tiek medicinos dokumentų išraše (b. l. 31–32), tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3847/2019 (01), kad D.

V. nustatytas deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžis su poodine kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje. Sužalojimas padarytas kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du, prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35–36). Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad jam dėl nukentėjusiojo pastÅ«mimo ir jo kritimo, buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo sužalotas, jokių tai patvirtinančių duomenų kaltinamasis nenurodė.

Ä® teismo kelis kartus pateiktus siÅ«lymus pasinaudoti ne kartÄ aiÅ¡kinta viena iÅ¡ kaltinamojo teisių, t. y. pateikti byloje praÅ¡ymus ir teikti duomenys, kaltinamasis praÅ¡ymų dėl liudytojų apklausos nepateikė, nurodęs, kad jis juos dar tik suras. Vertinant kaltinamojo nurodytÄ pozicijÄ , dėl jo galimo sužalojimo, svarbu ir tai, kad liudytoja R. V. patvirtino konfliktÄ tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tai yra, kad pastarieji, jos teigimu, grÅ«mėsi. Tai nurodyta teisiamajame posėdyje perskaitytame tarnybiniame praneÅ¡ime dėl R.

V. apklausos. Jame užfiksuota, kad 2020 m. kovo 30 d. nuo 13.10 val. iki 13.16 val. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas bendravo su liudytoja R. V., kuri nurodė, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 14.30 val. bute (duomenys neskelbtini), tarp jos sugyventino A. M. ir buvusio vyro D. V. vyko žodinis konfliktas, dėl ten gyvenančių (duomenys neskelbtini) tautybės nuomininkų. D. V. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir jos sugyventinis buvo sulaikytas. Po kurio laiko, greičiausiai pro Å¡alį ėjo jos pažįstamas V. G. ir užėjo pas jÄ Ä¯ svečius.

Jis buvo neblaivus. Kaip ten ir kas tiksliai įvyko R. V. neatsiminė, bet buto koridoriuje pamatė grumtynes tarp D. V. ir V. G.. Dėl ko pas juos kilo konfliktas ji nematė. Matė, kaip D. V. nugriovė V. G. ant grindų (plytelių). Jie grumėsi ant grindų. V. G. atsistojo ir rankomis stvėrė už D. V. rankos, kurios tiksliai neatsiminė. Ar V. G. trenkė koja D. V. nematė. V. G. išėjo iš buto. Paskui jį išėjo ir D. V.. Dėl techninių kliūčių pokalbio garso įrašas išsaugotas nebuvo (b. l. 25).

Taigi, nors iÅ¡ dalies tokios aplinkybės patvirtino kaltinamojo nurodytas, t. y. dėl galimo pastÅ«mimo, visgi, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati liudytoja, kurios apklausa dėl karantino nebuvo vykdoma pagal BPK nuostatas, o vyko pokalbio forma ir atspindėtas tarnybiniame praneÅ¡ime, visgi pradžioje patvirtino, kad kaip ten ir kas tiksliai įvyko ji neatsiminė. O jos matytas grumtynes tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, faktiÅ¡kai patvirtino nukentėjusysis ir liudytoja K. V., kurių teigimu, po to, kai kaltinamasis keiksmažodžiais reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ iÅ¡kviesta policija, jis sugriebė už atlapų K.

V., o jÄ gindamas, nukentėjusysis atitraukė kaltinamojo rankas nuo dukters ir šį atstÅ«mė. Pažymėtina ir tai, kad anot tarnybinio praneÅ¡imo duomenų, R. V. patvirtino, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Ji nepatvirtino, kaltinamojo teiginių, kad jis atvyko jos kviečiamas, nurodžiusi, kad kaltinamasis užėjo galimai eidamas pro Å¡alį. Taip pat pastaroji nepatvirtino konflikto aplinkybių, t. y., kad V. G. buvo sugriebęs jos dukrai už atlapų, po ko jÄ gindamas nukentėjusysis, nutraukė kaltinamojo veiksmus dukters atžvilgiu.

Nepatvirtino liudytoja ir dėl kaltinamojo V. G. nurodomų aplinkybių dėl to, kad jis neva nebuvo įleistas pas liudytojÄ Ä¯ kambarį ir neva dėl to buvo pastumtas nukentėjusiojo, dėl ko nukrito. PrieÅ¡ingai, liudytojos R. V. teigimu, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo pargriuvę ir grÅ«mėsi ant grindų, o kai kaltinamasis atsistojo, jis stvėrė už nukentėjusiojo D. V. rankos, tačiau ji nematė, ar Å¡is nukentėjusiajam spyrė. Nepatvirtina liudytoja R. V. ir kaltinamojo parodymų, neva iÅ¡karto po to, kai dėl nukentėjusiojo pastÅ«mimo jis nukrito ir jo teigimu susižalojo, atsistojus jau buvo atvykusi policija ir jį sulaikė.

Aptartos liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui per karantinÄ telefonu nurodytos aplinkybės, kurių garso įraÅ¡as nebuvo iÅ¡saugotas, iÅ¡ esmės yra prieÅ¡taringos ir neatitinka nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo bei jos pačios dukters, apklaustos kaip liudytojos, parodymams. Todėl teismas sprendžia, kad tokios aplinkybės negali bÅ«ti laikomos tikrÄ jÄ Ä¯vykio situacijÄ apibÅ«dinančiomis, dėl to tai nelaikytina byloje įrodymais. O dėl to, kad Å¡i liudytoja nebuvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, konkrečiu atveju, teismas nesprendžia klausimas dėl jos parodymų galimo melagingumo.

Kiti bylos duomenys nepatvirtina kaltinamojo nurodytų aplinkybių dėl jo sužalojimo ar skausmo sukėlimo. Todėl jos teismo nelaikytinos įrodymais byloje. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo D. V. ir liudytojos K. V. nurodytas aplinkybes dėl įvykio patvirtina ir BIRT žiÅ«ryklės duomenys, kad 2019 m. spalio 27 d. registruotas įvykis – vyksta konfliktas, trenkė pranešėjui į rankÄ , kuri iÅ¡tino. Å iame praneÅ¡ime papildomai nurodyta į įvykį atvykusių policijos patrulių praneÅ¡imas, kad jiems nukentėjusysis D.

V. nurodė V. G. kaip asmenį, kuris jo akivaizdoje pradėjo kabinėtis prie dukters K. V., o jam ginant savo dukrÄ , V. G. pradėjo konfliktuoti ir koja spyrė D. V. į deÅ¡inį dilbį, dėl ko dilbis iÅ¡tino, o V. G. pradėjo Å¡alintis link (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. (b. l. 6). Gi kaltinamasis policijai apie galimÄ jo sužalojimÄ nebuvo pranešęs. PrieÅ¡ingai, papildomoje informacijoje apie įvykį, į iÅ¡kvietimÄ atvykę patruliai nurodė, kad kaltinamasis V. G. nurodė, kad jis buvo atvykęs pas (duomenys neskelbtini), o į butÄ atėjęs D.

V. pats pradėjo konfliktÄ (b. l. 6). Taigi kaltinamojo parodymai dėl prieÅ¡ jį neva pavartotÄ nukentėjusiojo smurto ir Å¡iais įrodymais paneigiami. Svarbu ir tai, kad kaltinamojo parodymai yra prieÅ¡taringi, neatitinkantys nustatytoms teismo faktinėms aplinkybėms ir dalyje dėl to, kaip kaltinamasis policijos buvo sulaikytas bei kur. Jau aptarti BIRT žiÅ«ryklės duomenys patvirtina, kad kaltinamasis policijos buvo sulaikytas ne bute ar prie buto, adresu, (duomenys neskelbtini), kaip jis pats ne kartÄ nurodė, o prie (duomenys neskelbtini).

Taigi, nurodomos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo ir jo dukters, t. y. liudytojos parodymus, kad kaltinamasis po suduoto nukentėjusiajam smÅ«gio koja, sužalojęs pastarojo rankÄ , iÅ¡ buto neužilgo pasiÅ¡alino iÅ¡girdęs, kad yra iÅ¡kviesta policija ir nuėjo iki savo namo, kur ir buvo sulaikytas. O ne prie pat minėto buto durų, neva tik atsikėlęs dėl neva nukentėjusiojo pastÅ«mimo. Dėl tokių kaltinamojo parodymų teisingumo abejonę kelia ir pats faktas, kad sulaikytas buvo ne nukentėjusysis, o pats kaltinamasis.

Aptartas aplinkybes dėl policijos atvykimo į įvykį ir jų nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina nukentėjusiojo D. V. ir liudytojos K. V. parodymus, patvirtina Vilniaus apsk. VPK PER (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) bÅ«rio rinktinės vyriausiojo patrulio V. M. tarnybinis praneÅ¡imas, kad 2019 m. spalio 27 d. patruliuojant, apie 15.00 val. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) pakartotinas iÅ¡kvietimas dėl muÅ¡tinių. Pranešėjui sužalota ranka, įtariamasis Å¡alinasi link (duomenys neskelbtini).

Važiuojant į įvykį buvo gautas praneÅ¡imas, kad įtariamasis randasi, adresu (duomenys neskelbtini) bando atidaryti laiptinės duris. Privažiavus pamatė prie laiptinės durų stovintį pranešėjÄ ir įtariamÄ vyrÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo tai V. G.. Pranešėjas D. V. paaiÅ¡kino, kad atvažiavo pas savo dukrÄ , adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jam nepažįstamas vyras (V. G.) ir pradėjo konfliktuoti, konflikto metu V. G. iÅ¡ kojos spyrė jam į deÅ¡inę rankÄ (ant rankos matėsi patinimas) ir pradėjo Å¡alintis.

Pranešėjas ėjo iÅ¡ paskos ir paskambino į policijÄ (b. l. 11). Alkotesterio duomenimis V. G. 2019 m. spalio 27 d., 15:22 val., nustatytas 2,49 promilių neblaivumas (b. l. 65). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas butas, (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu reikÅ¡mingų tyrimui objektų nerasta, nepaimta. Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 56–58). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas – garso įraÅ¡ai iÅ¡ BPC. Pateikti garso įraÅ¡ai (b. l. 51–55), iÅ¡ kurių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), buvo kviesta policija dėl iÅ¡puolio prieÅ¡ užsieniečius.

Tai patvirtina D. V. ir liudytojos K. V. parodymus dėl priežasties, kodėl jie vyko į minėtÄ butÄ . Aptariamo garso įraÅ¡o apžiÅ«roje fiksuota ir tai, kad atėjo kitas neblaivus asmuo (nurodoma, kad atėjo girtuoklis (b. l. 54)), ir puolė ant dukters, dabar ant pranešėjo, trenkė stipriai pranešėjui į ranka, ranka stipriai sumuÅ¡ta, iÅ¡tino, gal reikės medikų pagalbos. Pranešėjas prisistatė kaip D. V. (b. l. 54, reversinės pusės pradžioje). Trečias skambutis patvirtina, kad nukentėjusysis ir vėl skambino, teigdamas, kad kaltinamasis jį ir vėl puolė, kÄ nukentėjusysis buvo parodęs savo parodymose.

Nukentėjusiajam praneÅ¡ta, kad policija jau informuota. Kitame garso įrašė fiksuotas nukentėjusiojo eilinis praneÅ¡imas, kad kaltinamasis bandė pabėgti ir jis jį dabar seka iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo. Pranešė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam galimai sulaužė rankÄ . Jis jį seka, eina nuo parduotuvės link paparčio į viršų link (duomenys neskelbtini) aukščių (duomenys neskelbtini). Apibudino kaltinamÄ jį. Nurodė jo judėjimo kryptį iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 55).

Dėl veikos kvalifikavimo. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Å i nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs byloje surinktus aptartus įrodymus konstatuoja, kad V. G. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta jau aptartais įrodymais.

Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už kuriÄ numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje. Dėl skirtinos bausmės. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, skirdamas bausmę V. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikÅ¡mingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

Kaltinamasis V. G. padarė tyčinį nesunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ . Veika baigta, nes kilo aptarto straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Vertinant tai, kad kaltinamojo smurtinis veiksmas – spyris koja, buvo nukreiptas į nukentėjusiojo sveikatos žalojimÄ , t. y. kaltinamasis norėjo taip elgtis, nors jam nebuvo svarbios pasekmės ir kur jis pataikys, visgi, atsiradusios pasekmės, nors ir dėl nukentėjusiojo ginimosi nuo spyrio veiksmų, kilo bÅ«tent dėl kaltinamojo neapibrėžtos tyčios, kur jis pataikys spirdamas.

Todėl, Å¡iuo atveju veika ir įvertinta pagal pasekmes. Visgi, tai yra tyčinis, konkrečiai nukentėjusįjį sužaloti nukreiptas veikimas. Todėl yra pavojingas, nes dėl suduoto ir į kitÄ gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį pataikytas spyris galėjo sukelti ir skausmingesnes pasekmes. Konkrečiu atveju kaltinamojo galimas pyktis buvo sukeltas dėl to, kad neva buvo iÅ¡kviesta policija dėl prieÅ¡ tai įvykusio įvykio su užsieniečiais. Visgi, vertinant kaltinamojo neblaivumÄ , pažymėtina, kad toks pastarojo pavojingas ir prieÅ¡ingas teisei elgesys kaip tik laikomas pavojingesniu dėl jo neblaivumo, kai kaltinamasis negeba tinkamai kontroliuoti savo emocijų.

O vertinant kaltinamojo parodymus, kad jis sportavo profesionaliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kovines sporto Å¡akas, tai daro tik jo elgesį dar pavojingesnį. Todėl, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Parinkdamas kaltinamajam V. G. bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį – pensinio amžiaus, teistas 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-3027-276/2018 už tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskiriant galutinę sumažintÄ (BK 641 straipsnis) trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę - 30 parų areÅ¡to, nustatant jÄ atlikti areÅ¡tinėje (b. l. 61–62, LITEKO duomenys).

Teistumas Å¡iame nuosprendyje konstatuoto nusikaltimo padarymo dienai, t. y. 2019 m. spalio 27 d. nebuvo iÅ¡nykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas „a“), todėl laikytina, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), kas pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamasis nebaustas už administracinių nusižengimų padarymÄ (b. l. 69), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį V. G. apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , nustatant bausmės dydį didesnį, nei numatytas Å¡ios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 75 (septyniasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes kaltinamasis jau buvo teistas areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas V. G. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. spalio 27 d. 15.10 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 15.48 val. (b. l. 67, 81) iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai ir paskiriant galutinę 74 (septyniasdeÅ¡imt keturių) parų areÅ¡to bausmę. V. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, jÄ panaikinti.

Dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 102,72 eurų žalos atlyginimo. Gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad 2019 m. spalio 27 d. suteiktos paslaugos – skubios medicinos pagalbos paslauga, radiologo, chirurgo, radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas). SumÄ sudaro – 102,72 eurai (b. l. 40–42). Teismui nekyla abejonių dėl praÅ¡omos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika.

PraÅ¡omas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktais įrodymais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl V. G. nusikalstama veika sukelto D. V. gydymo patirtos 102,72 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iÅ¡ V. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 102,72 (vienas Å¡imtas du eurai, 72 ct)eurų suma. Nukentėjusysis D. V. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kurio sumÄ sudaro – 450 EUR turtinė žala ir 2 000 EUR neturtinė žala.

Nurodė, kad negalėjo normaliai maitintis, dirbti, vairuoti dėl sugipsuotos rankos. Daugiau kaip du mėnesius turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . Mėnesį lankÄ paskirtÄ reabilitacijÄ . Iki Å¡iol negali lankstyti deÅ¡inės rankos per rieÅ¡o sÄ narį, ranka dažnai nutirpsta. Patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. NuogÄ stauja, kad sveikata neatsistatys (b. l. 48). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos – nesunkiai sutrikdyta sveikata – nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas D. V. patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes bei emocijas, nepatogumus, stresÄ , iÅ¡gyvenimus ir pan. Pripažintina, kad kaltinamojo kaltė dėl suduoto smÅ«gio – spyrio koja nukentėjusiajam, iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais veiksmais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis žalos nėra atlyginęs, o priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų apsunkintas dėl jo pensinio amžiaus, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus ir siekdamas kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ , nusprendžia, kad priteistina 700 EUR (septyni Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio atsižvelgia į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad nepateikė teismui jo nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, sprendžia, kad turtinės žalos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nėra įrodęs. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas. Kiti klausimai Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su BPC garso įrašu (b. l. 52).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti V.

G. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. spalio 27 d. 15.10 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 15.48 val. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai ir paskirti galutinę 74 (septyniasdeÅ¡imt keturių) parų areÅ¡to bausmę, nustatant jÄ atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje arba kitoje pataisos įstaigoje pagal pataisos įstaigos nurodymÄ . Priteisti iÅ¡ V. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 102,72 EUR (vienas tÅ«kstantis Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai, 97 ct.).

Civilinio ieÅ¡kovo D. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ V. G. nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui D. V. 700 EUR (septyni Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, o ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos netenkinti. V. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, jÄ panaikinti. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos daiktus, reikÅ¡mingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokÅ¡telę (1 vnt.) su BPC garso įraÅ¡u.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti areÅ¡to bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privaloma raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu (el. paÅ¡tas info@kaunoti.lt, telefonas (8 37) 452 371; (8 37) 407 902) apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

Teisėjas Vladimir Berezovskij