db302239-30f2-447f-ba51-e99ad8fc2890 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1985-358/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01489-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2; 2.7.4.4; 2.7.5.4; 2.14.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 14 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,   dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje R.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir  nustatė: R. M. 2016 m. sausio 30 d. apie 13.05 val. Kauno r. sav., Karmėlavos mstl., Oro uosto g. 4, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio užtvarÄ .

Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio užtvaras ir automobilis. Ä®vykus eismo įvykiui ir nesutarus dėl aplinkybių, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Å iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.R. M. paaiÅ¡kino, kad pasiėmė keleivius, pirmÄ kartÄ ten važiavo, viskas perdaryta.

Ä®važiavo per kitÄ aikÅ¡telę, važiavo deÅ¡ine puse, kairėje pusėje buvo tvora. Pasuko galvÄ , paaiÅ¡kino kur važiuos, atsisuko ir Å¡lagbaumas palindo, pakilo per kapotÄ . Å lagbaumas atsidarė ant lanksto ir sukinėjosi. Pavažiavo atgal, jis nustojo sukinėtis. Po to iÅ¡lipo, galvojo kÄ daryti. Kai jis nustojo sukinėtis, pastÅ«mė, užvažiavo ir atsistojo į vietÄ . PažiÅ«rėjo, kad lygu viskas, tvarkinga. Privažiavo arčiau, suveikė Å¡vieselė, atsidarė gražiai ir jis pravažiavo.

Pasakė, kad jį sutvarkė. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad vis tiek reikia palaukti kol atvažiuos sargyba. Su juo beÅ¡nekant privažiavo autobusas, pasignalino, kad pasitrauktų. Pasitraukė, pažiÅ«rėjo, kad viskas tvarkoj. Keleiviai sėdėjo pas jį automobilyje, pinigai tiksi, klausė, kada važiuos. Apsauginiui pasakė, kad yra firma, užsiraÅ¡yk numerius, nuvež žmones, jeigu kÄ , paskambins, nes viskas buvo tvarkoje. Jis kažkÄ užsirašė. Nuvežė keleivius ir laukė skambučio, bet niekas nepaskambino.

Eismo įvykio vietoje buvo apie 10 minučių, žalÄ atlygino. Atstovas paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Taigi bÅ«tent prieÅ¡ingai nei tiriamo įvykio metu elgėsi R.

M.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panaÅ¡iai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Kitaip tariant, R. M. tiesiog sÄ Å¾iningai klydo, manydamas, kad nepadarė jokios žalos kelio atitvarui, juo labiau vizualiai jos nesimatė, atitvaras jį atstačius į fiksacijos vietÄ funkcionavo tinkamai.

Informacija apie įvykį policijoje buvo gauta tik 13:18 val., kai įvykis įvyko 13:05, taigi J. R. paaiÅ¡kinimai, esÄ , reikia sulaukti policijos neatitinka kitų bylos medžiagoje esančių duomenų, vadinasi policijos pareigÅ«nus buvo nuspręsta informuoti jau tik po įvykio, ir po to, kai R. M. iÅ¡vyko iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės. R. M. nematė jokių savo vairuojamos transporto priemonės sugadinimų, tai galėjo nutikti ir dėl vairuotojo susijaudinimo, atitvaras funkcionavo, todėl atsakomybėn traukiamas asmuo manė, kad žala nepadaryta, juo labiau, jokių akivaizdžių sugadinimų nebuvo matyti, automobilis įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, o R.

M. vykdo individualiÄ taksi veiklÄ , taigi nebuvo jokio logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamo tikslo, dėl kurio R. M. bÅ«tų sÄ moningai ir tyčia bėgęs iÅ¡ eismo įvykio vietos ar vengęs atsakomybės atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ . Be kita ko, apsaugos darbuotojo J. R. R. M. buvo informuotas, kad stovėjimo aikÅ¡telė yra filmuojama, jis pats nesislėpė, neslėpė savo veido, buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės, nebuvo slepiami transporto priemonės valstybiniai numeriai, nebėgo, suteikė J. R. savo kontaktinę informacijÄ , kalbėjosi su aikÅ¡telės apsaugos darbuotoju.

Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad R. M. neturėjo ketinimų pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, jis tiesiog suprato, kad nepadarė jokios žalos, nes atitvaras funkcionavo, nebuvo vizualiai sugadintas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (b. l. 33), netgi oro uosto atstovai sprendė, ar apskritai kreiptis į policijÄ , taigi žala iÅ¡ pažiÅ«ros tikrai galėjo atrodyti mažareikÅ¡mė. Be to, žala buvo atlyginta geranoriÅ¡kai (2016 m. kovo 10 d. Kauno oro uosto praneÅ¡imas), tik R. M. sužinojus, kad ji kilo.

R. M. jokio skambučio nesulaukė, taigi pamanė, kad žalos nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog R. M. veiksmai buvo padaryti dėl sÄ Å¾iningo suklydimo, o ne dėl tyčios, todėl nenustačius privalomo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyvio­sios pusės požymio – kaltės, administracinio teisės pažeidimo byla dėl 130 straipsnio 1 dalies turėtų bÅ«ti nutraukta. Liudytojas J. R. parodė, kad dirbo Kauno oro uoste, reguliavo eismÄ juostose.

IÅ¡girdęs garsÄ , atsisuko ir pamatė iÅ¡lipusį vairuotojÄ bei nulinkusį užtvarÄ . Paprašė vairuotojo, kad palauktų, tačiau jis nuvažiavo. VairuotojÄ perspėjo, kad Å¡i vieta filmuojama. Vairuotojas atstatė užtvarÄ ant Å¡arnyro, tačiau buvo nulūžęs apsauginis kaiÅ¡tis, kuris yra prie pakėlimo mechanizmo Å¡arnyro. IÅ¡ dalies užtvaras veikė, jis kilnojosi. Vairuotojas nepaliko kontaktinių duomenų, pasakęs, kad jam reikia vežti keleivius. VairuotojÄ perspėjo, kad tai eismo įvykis ir nereikia nuvažiuoti.Pažeidimų faktas ir R.

M. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), pranešimo informacija (b. l. 2-3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), J. R. paaiškinimu dėl eismo įvykio (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta Kauno r. sav., Karmėlavos mstl., Oro uosto g. 4 (b. l. 8), eismo įvykio vietos fotonuotraukomis (b. l. 9-10), transporto priemones Audi A6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiÅ«ros aktu, kurio iÅ¡vadoje nurodyta, kad rasti techniniai defektai: automobilio priekiniame stikle 1,05 m. aukÅ¡tyje nuo žemės plokÅ¡tumos matomas 0,1 m ilgio horizontalaus įbrėžimas, kuris galėjo kelio atsirasti užtvarui atsitrenkus į stiklÄ , automobilis apgadintas eismo įvykio metu, apgadinimo žymė pagal savo aukÅ¡tį ir pobÅ«dį atitinka susidÅ«rimÄ su užtvaru (b. l. 15).Å ių įrodymų visuma nustatyta, kad R. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

– sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. 1 d. - pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl baustinas. Byloje kilo ginčas dėl teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str.1 d. Å ioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Å io administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka.

Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Pažymėtina, jog jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, iÅ¡siaiÅ¡kinamas ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Kartu pažymėtina, kad tikslas ir motyvas nėra bÅ«tinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal Å¡iÄ dalį administracinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos įžūliai pasiÅ¡alina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sÄ Å¾iningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes.

Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ bÅ«tina vertintini visas reikÅ¡mingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Nagrinėjamojoje byloje nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės - transporto priemones Audi A6, valst. Nr. T13747 techninės apžiÅ«ros aktu, kurio iÅ¡vadoje nurodyta, kad rasti techniniai defektai: automobilio priekiniame stikle 1,05 m. aukÅ¡tyje nuo žemės plokÅ¡tumos matomas 0,1 m ilgio horizontalaus įbrėžimas, kuris galėjo kelio atsirasti užtvarui atsitrenkus į stiklÄ , automobilis apgadintas eismo įvykio metu, apgadinimo žymė pagal savo aukÅ¡tį ir pobÅ«dį atitinka susidÅ«rimÄ su užtvaru, kelio užtvaras apgadintas, Kauno oro uostui padaryta žala sudaro 145,20 Eur (b. l. 35), kaip teigė aikÅ¡telės darbuotojas J.

R., vairuotojas buvo įžūlus, reiÅ¡kė savo pasipiktinimÄ , Jonas spėjo užsiraÅ¡yti automobilio numerį, nes vairuotojas tiesiog nuvažiavo (b. l. 33). Pirminiame paaiÅ¡kinime J. R. nurodė, jos taksi automobilio vairuotojas iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos pats pastatė į vietÄ barjerÄ ir į perspėjimÄ sulaukti policijos nereagavo iÅ¡ iÅ¡važiavo (b. l. 6). Kad nelaukė policijos pareigÅ«nų, to neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 7). Kad vairuotojas paliko savo kontaktinius duomenis, paneigia liudytojo J.

R. paaiÅ¡kinimai, nes jis pats vos spėjo užsiraÅ¡yti automobilio numerį, kuris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo buvo netikslus, bei tai, kad taksi vairuotojÄ per duomenų bazę surado policijos pareigÅ«nai.                      Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje konkrečioje situacijoje R. M. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai – turėdamas pareigÄ pasilikti, tačiau sÄ moningai jÄ ignoruodamas.

Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.R. M. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarytÄ Å¾alÄ atlygino, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Å iame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ .Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

R. M., pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo Å¡eimos ratui, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, R. M. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos iÅ¡imtinėmis ir sudaro pagrindÄ skiriant administracinę nuobaudÄ už jo padarytÄ pažeidimÄ , taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus mažesnę nuobaudÄ nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 301 str.), t. y. paskiriant mažesnę, nei sankcijoje numatytÄ Â minimaliÄ numatytÄ piniginę baudÄ ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam terminui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 286 - 288, 293 str., n u t a r i a:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti:padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bauda;padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30 1 str., nubausti 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudÄ paskirti 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti :

ROIK 16055385625.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu organas (pareigÅ«nas), priimdamas nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Å¡io kodekso 313 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                               Audronė Levinskienė