db2fd7de-117d-4261-99bf-2ce9ef21f237 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr   Baudžiamoji byla Nr. 1-66-549/2014Proceso Nr. 1-06-1-02018-2010-2                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)         1.2.18.10.; 2.3.6.                                                                                        KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos Vardu2014 m. birželio 13 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida KruÅ¡ienė, sekretoriaujant Vitai Å imkienei, Erikai Žigolovaitei, Erikai PalepÅ¡ienei, Kristinai Mečinskienei, Erikai ZiniÅ«tei, dalyvaujant prokurorei S. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),vertėjoms Vidai Rimkienei, Danutei Kontarienei, Virginijai NarmontaiteivieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              OLEGAS PERSIJANOVAS (OLEG PERSIJANOV), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), rusas, be pilietybės, LR pilietis, iÅ¡siskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-06-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d.., 150 str. 1 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., - trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams laisvės atėmimo, 2009-10-13 vadovaujantis LR BVK 157 str. paleistas lygtinai, neatlikus 2 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė:

             O. P. (O. P.) pareikÅ¡ti kaltinimai dėl to, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t.y. tuo, kad :             jis, nuo 2009-12-23 iki 2010-12-07, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d. atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 str. 2 d., kuri numato, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimais“, to paties įstatymo 12 str. 1 d., kuri numato, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais", apskaitos dokumentais nepagrindė Å«kinių finansinių operacijų, iÅ¡ jų:             - laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30 PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis 500 kg iÅ¡darinėtų menkių realizavimo.             - laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30 pardavė 1765 kg menkių kepenų, 1620 kg menkių ikrų, kurių gavimo neužregistravo apskaitos registruose.             - laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30, 3 atvejais darbo užmokesčio žiniaraščiais 13686 Lt priskaityto ir 10400 Lt iÅ¡mokėto darbuotojams darbo užmokesčio, t. y.:             - 1 atveju G.

G. – 1843 Lt priskaičiuoto (2010 m. kovo mėnesį priskaičiuota 1843 Lt) ir 1400 Lt išmokėto (2010 m. kovo mėnesį išmokėta 1400 Lt) darbo užmokesčio;             - 1 atveju J. S. – 7895 Lt priskaičiuoto (2010 m. sausio, balandžio mėnesiais priskaičiuota 7895 Lt) ir 6000 Lt išmokėto (2010 m. sausio, balandžio mėnesiais išmokėta 6000 Lt) darbo užmokesčio;             - 1 atveju N. S. – 3948 Lt priskaičiuoto (2010 m. sausio, balandžio mėnesiais priskaičiuota 3948 Lt) ir 3000 Lt išmokėto (2010 m. sausio, balandžio mėnesiais išmokėta 3000 Lt) darbo užmokesčio;

             Dėl to laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30, negalima iš dalies nustatyti UAB „Senlina“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.              Kaltinamasis O. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2009-12-23 iki 2010-12-27 dirbo UAB „Senlina“ direktoriumi. Kai įsidarbino dirketoriumi, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų jam niekas neperdavė, jokių priėmimo-perdavimo dokumentų jis nematė.

Ä® Å¡ias pareigas jį priėmė J. R., kuris pasiÅ«lė jam darbÄ Vilniuje, žuvies realizavime. J. R. jam nurodė, kad jis susitvarkytų dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų. Ä® jo pareigas įėjo organizuoti prekybÄ Å¾uvimi Vilniaus mieste. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir tvarkymas į jo pareigas neįėjo, nes J. R. pasakė, kad jis turi organizuoti žuvies prekybÄ Vilniuje, o į tai, kas vyksta Klaipėdoje – nesikiÅ¡ti. Klaipėdoje jis atlikinėjo Å«kines operacijas, kai prasidėjo problemos tarp J.

R. ir S. B. ir J. R. buvo nuÅ¡alintas nuo direktoriaus pareigų. Tada jis padėjo S. B. tvarkytis, todėl jis jį supažindino su įgula ir jos nariais ir Å¡ie žinojo, kad jis yra direktorius. Tai, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymÄ , kaip „Senlinos“ direktorius, jis yra atsakingas už apskaitos tvarkymÄ nežinojo, nes jokių dokumentų nepriiminėjo ir apskritai nežinojo, kas vyksta Klaipėdoje. Manė, kad už buhalterinę apskaitÄ Ä¯monėje atsakingas buhalteris. J. R. reikalavo, kad Vilniuje realizacija vyktų kuo didesniu mastu.

Pats tuo metu gyveno Vilniuje, ir „Senlinos“ buhalterinę apskaitÄ organizavo taip, kad kai su kroviniu gaudavo važtaraÅ¡tį, tada atvažiuodavo J. R., kuris pagal važtaraÅ¡tį sutikrindavo pinigų sumas, pasiimdavo pinigus ir iÅ¡važiuodavo. Ūkinės operacijos „Senlinoje“ buvo grindžiamos tik važtaraščiais, nes nebuvo jokių kasos aparatų. Kiek žuvies parduodavo, tiek pinigų ir atiduodavo J. R.. Jis Vilniuje įdarbino 6 žuvų pardavėjus, kuriems buvo mokamas atlyginimas ir už tai buvo atsakingas jis.

Žmonės, kurie dirbo Vilniuje, pasiraÅ¡ydavo algų žiniaraÅ¡tyje, atlyginimas jiems bÅ«davo iÅ¡mokamas iÅ¡ tų pinigų, kuriuos gaudavo už Vilniuje realizuotÄ Å¾uvį, o likusius pinigus pasiimdavo J. R.. Apie tai, kad įmonėje yra buhalterė T.sužinojo tik vasario - kovo mėnesiais. Jis nesusipažino su savo, kaip direktoriaus, pareigomis, nes jam niekas nerodė jokių pareigybių, tik nurodė pardavinėti žuvį. Jis su tokiomis sÄ lygomis sutiko, nes neturėjo kitos iÅ¡eities, kadangi buvo teistas ir jei bÅ«tų netekęs darbo, pataisos inspekcija bÅ«tų atitinkamai sureagavusi.

„Senlinoje“ įsidarbino 2009 m. gruodį, tik grįžęs iÅ¡ įkalinimo vietos. Dėl 2010-01-01 - 2010-04-10 dėl 1270 kg menkių ir plekÅ¡nių realizavimo, gali pasakyti, kad apie 90 proc. dokumentų – sÄ skaitų faktÅ«rų, kasos pajamų orderių pasirašė ne jis. Nežino, iÅ¡ kur atsirado sÄ skaitos faktÅ«ros su serija PER. IÅ¡ Danijos pateikti dokumentai, kad žuvies daugiau sugauta, bet dokumentuose plekÅ¡nių daugiau tik 5 kg. Å is skirtumas galėjo atsirasti dėl techninės klaidos.

Tokia klaida galėjo atsirasti tik dokumentuose, nes realiai žuvies buvo priduota kilogramas į kilogramÄ , tai užfiksuota Žuvininkystės tarnybos dokumentuose, nes ten nurodyta, kad iÅ¡ Danijos gautuose dokumentuose nurodytas toks žuvies kiekis, koks yra nurodytas laivo žuvies sugavimo žurnale. TÄ pagrindžia pateikti krovininiai važtaraščiai, kuriuose nurodyta, kad Danijoje iÅ¡krauta tiek žuvies, kiek ir nurodyta laivo sugavimo žurnale ir tai patvirtino specialistė iÅ¡ Žuvininkystės tarnybos.

Dėl įmonėje dirbančių darbuotojų,parodė, kad apie tai, kad laivas LLB 1094 su visa įgula buvo iÅ¡nuomota „Senlinai“ sužinojo 2010 m. kovo mėn. Nežinojo ir nepagalvojo, kad „Senlina“ gali nuomotis laivÄ . Kol Vilniuje prekiavo žuvimi, A. K. Klaipėdoje sudarė sutartį dėl laivo nuomos, tačiau jis apie tai nežinojo, o taip pat nežinojo, kaip įmonėje vyksta pinigų judėjimas. Kai atvažiavo į KlaipėdÄ , jam pasakė, kad laivas yra iÅ¡nuomotas, kad jis dirba, tačiau kas kapitonas, kokiÄ Å¾uvį gaudo, nežinojo.

Nurodo, kad nors laivo nuomos sutartį turėjo pasiraÅ¡yti direktorius, bet jÄ pasirašė A. K.. Dėl J. S., N. S. ir G. G. priskaičiuotų bei mokėtų atlyginimų nieko paaiÅ¡kinti negali, nes apie tai nežino. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad minėtiems asmenims galėjo bÅ«ti sumokėtas mažesnis atlyginimas dėl tuo laikotarpiu įmonės lėšų trÅ«kumo, bet taip sakė tik norėdamas, kad byla kuo greičiau baigtųsi. Dėl 2010-01-01 iki 2010-04-30 parduotos 500 kg iÅ¡darinėtos menkės, nurodė, kad jei produkcija parduota, turi bÅ«ti ir tai patvirtinantys dokumentai: sÄ skaitos faktÅ«ros bei kasos pajamų orderiai.

Kadangi aptariamu laikotarpiu jis nebuvo Klaipėdoje, todėl negalėjo realizuoti 500 kg iÅ¡darinėtos žuvies. Å is kiekis apskaitytas kaip sugauta, bet neparduota žuvis ir pagal likutį perduota kitam vadovui. Tai patvirtina pirminis Žuvies tarnybos raÅ¡tas, kur (duomenys neskelbtini)parduoda menkę (duomenys neskelbtini)ir už tai atsakingas pirkėjas yra A. K.. Å ie duomenys atsispindi pirminio pirkėjo pažymoje. Pažyma buvo pateikta kartu su Žuvininkystės tarnybos duomenimis. Pagal sÄ skaitas faktÅ«ras (duomenys neskelbtini) pati sau produkcijos parduoti negali.

Å i produkcijos dalis buvo parduota per Å«kininkų turgelį. Tai buvo apskaityta laivo žurnale, nes ten fiksuojamas sugautos žuvies kiekis, o tai kontroliuoja Žuvies saugos skyrius. 500 kg buvo apskaityti. Produkcijos kaina buvo nustatyta ir piniginiu ekvivalentu įneÅ¡ta į kasÄ ir tai buvo atvaizduota kasos pajamų orderyje. Nors Žuvininkystės departamentui pateikti duomenys apie parduotus 500 kg iÅ¡darinėtos menkės, tačiau tokius duomenis teikė ne jis, o A. K., ir tai nereiÅ¡kia, kad žuvis buvo parduota, tai kryžminis pasitikrinimas tarp sugautos ir parduotos žuvies.

Ji vaizduojama kaip sugauta ir atkrauta, o kad parduota – niekur neatsispindi. Žuvininkystės pažymoje, kur paraÅ¡yta apie pirkimÄ ir pardavimÄ , gali bÅ«ti padaryta techninė klaida. Žuvų atkrovimÄ Å½uvininkystės tarnyba mato pagal laivo pateiktus sugautos žuvies žurnalus. Produkcija laikoma parduota jei už jÄ gauti pinigai ir jie įneÅ¡ti į kasÄ . Kitais atvejais „Senlina“ iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras (duomenys neskelbtini), nes pinigai buvo įneÅ¡ti į kasÄ . Å iuo atveju nėra faktÅ«ros, nes žuvis nėra parduota. 2010 m. gegužės-birželio mėnesį 500 kg produkcijos likutį perėmė S. B..

Tai užfiksuota Žuvininkystės tarnybos raÅ¡te, kad žuvis atkrauta ir guli Å¡aldytuve. (duomenys neskelbtini)menkių kepenimis neprekiavo. Kam (duomenys neskelbtini)pardavinėjo menkių kepenis ir ikrus, jis nežino, jo manymu, geriau žino A. K. ir J. R., kurių jis buvo apgautas. Espersene menkių kepenys ir ikrai buvo parduoti. Buhalterijoje tai atsispindi kapitono parvežtomis sÄ skaitomis faktÅ«romis, iÅ¡raÅ¡ytomis iÅ¡krovimo Å¡alies kalba, kurios paskui pateikiamos buhalterijai. Menkių užsienyje iÅ¡krovimo iÅ¡ laivo dokumentus laivo kapitonas atiduodavo A.

K. arba J. R., o jie dokumentus nuveždavo T. V.. Jis, kaip direktorius, žinojo, kad yra atsakingas, bet laivu „Vita“ prekyba nevyko, todėl buvoVilniuje. Nežinojo, kad 2010 m. (duomenys neskelbtini)vykdo Å«kinę veiklÄ , nes jo pareigos buvo - realizuoti žuvies produkcijÄ , kuri atvykdavo į Vilniaus turgų. Be to, iki pat teismo proceso manė, kad buhalterė buvo T. V.. Jos parodymai, jog perdavė jam dokumentus – netiesa. Realiai policija dokumentus paėmė ne iÅ¡ jo, o iÅ¡Â S. B.. 2010 m. balandžio mėn. S. B. perėmė visus finansinius dokumentus.

Pastarasis su J. R. kažko nepasidalino ir S. B. pareiÅ¡kė, kad jo į darbÄ net nebuvo priėmęs, kad jis net ne direktorius, kad J. R. apgavo. Tokiu bÅ«du, „Senlinoje“ atsirado du direktoriai, vienas sakė daryti vienaip, kitas – kitaip. S. B. kreipėsi į policijÄ ir pasiskundė, kad J. R. jį apgavo, kad pasisavino daug pinigų, tačiau pats S. B., kai jis dar dirbo (duomenys neskelbtini)galėjo ateiti ir paimti bet kokius dokumentus, kokių tik norėjo, kad tik galėtų pakenkti J. R.. 2010 m. gruodį jis buvo nuÅ¡alintas nuo direktoriaus pareigų. 2010 m. gegužę Vilniuje taip pat vadovauti niekam negalėjo, nes S. B. 2010 m. gegužę perėmė dokumentus.

Kadangi jis neturėjo patalpų, kur galėtų laikyti dokumentus, T. V. juos sukrovė į S. B. maÅ¡inÄ , ir su dokumentais pastarasis važinėjosi dar kokius tris mėnesius, o po to tie dokumentai pateko į policijÄ . 2010-01-01—2010-04-30 (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai vadovavo J. R.. Pastarasis jo apie tai, kad T. V. nėra įdarbinta, neinformavo. Žinojo, kad T. V. yra buhalterė, nes jam jÄ taip žodžiu pristatė J. R., o jis juo patikėjo. Kol jis buvo direktoriumi, nei N. S., nei J. S.(duomenys neskelbtini) nedirbo.

Jam taip pat nėra žinoma ar J. R. mokėjo atlyginimÄ T. V.. Savo atlyginimÄ pasiimdavo pats, nes su J. R. buvo sutarę, kad gaus 2200 Lt.              Liudytoja A. G. parodė, kad nuo 2010 m. gruodžio dirbo (duomenys neskelbtini)ir „(duomenys neskelbtini)buhaltere. (duomenys neskelbtini)ir „(duomenys neskelbtini)buhalterė buvo ji viena. Jai pradėjus dirbti „Freisoje“, laivas „Freisa“ vykdė veiklÄ ir ten buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos už pagautÄ Å¾uvį. (duomenys neskelbtini)buhalterinė apskaita nebuvo vedama, nes (duomenys neskelbtini)laivas nedirbo, ten ji tik apskaitinėjo atlyginimÄ . (duomenys neskelbtini)nebuvo jokių buhalterinių dokumentų, nes juos buvo paėmusi policija. (duomenys neskelbtini)pinigų gavimÄ patvirtinančių dokumentų, ilgalaikio turto dokumentų buvo labai mažai ir ji nebandė jų atstatyti.

Jai atėjus dirbti į (duomenys neskelbtini)S. B. pasakė, kad buhalterija „Senlinoje“ nebuvo vesta ilgÄ laikÄ ir padavė dėžes su dokumentais. Jai „Senlinos“ dokumentus perdavė S. B., bet nespėjus įsigilinti į Å¡iÄ dokumentacijÄ , viskÄ paėmė policija. Žuvų apskaita laive „Freisa“ buvo vedama pildant žvejybinius žurnalus, kurių kopijas ji paimdavo. Visa „Freisos“ žuvis buvo parduodama aukcionuose iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ tokiam kiekiui žuvies, kuris nurodytas žvejybiniame žurnale.

Duomenų apie „Freisos“ kiekinę žuvies apskaitÄ , kuri buvo iki jos atėjimo dirbti buhaltere, negavo, o „Senlinos“ dokumentų apskritai nebuvo. Tada ji kreipėsi į aukciono buhalterę, kad Å¡i jai paaiÅ¡kintų kaip vedama buhalterija žuvies įmonėse. Žvejybiniame žurnale fiksuojami ir žuvies kiekiai, ir rÅ«Å¡ys. Å iuos duomenis fiksuodavo mechanikas arba kapitonas. Tada žuvis pristatoma į aukcionÄ , kur iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas ir realizavus žuvį pervesdavo pinigus jiems.

Aukcionui atitekdavo 3-4 proc. už žuvies realizacijÄ . Nuo 2010 m. gruodžio mėn. žuvų kiekį ir kainÄ fiksuodavo pildydama lenteles pagal žvejybiniame žurnale nurodytÄ pagautų žuvų kiekį ir iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas. Žuvų kiekis žvejybiniame žurnale ir sÄ skaitose turėjo atitikti. Kai ji dirbo buhaltere, O. P., kiek pamena, „Senlinoje“ dirbo direktoriaus pavaduotoju. Darbo sutartį tiek „Senlinoje“, tiek „Freisoje“ pasirašė S. B.. S. B. pasiraÅ¡ydavo kaip direktorius.

Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad tvarkė ir „Senlinos“ buhalterinę apskaitÄ , nes „Senlinoje“ bandė atstatyti atlyginimus. Å ios įmonės kasos atstatyti jai nepavyko, nes nebuvo pradinių dokumentų. Ä® žuvininkystės aukcionÄ dėl „Senlinos“ dokumentų nesikreipė. Su S. B. kalbėjo dėl ilgo buhalterijos nevedimo laikotarpio, bet ji nesitikėjo, kad atstatinėti teks tiek daug dokumentų. Jai atėjus dirbti į „FreisÄ â€œ, J. R. joje nedirbo. „Senlinoje“ viena darbuotoja buvo dekretinėse.

„Senlinos“ darbuotojais dar laikyti O. P. bei S. B.. Kai S. B. jai atvežė įmonių buhalterinius dokumentus, ten buvo ir „Senlinos“ bei „Freisos“ darbo sutartys. 2010-01-01 – 2010-12-31 laikotarpio „Senlinos“ metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ teikė ji. Nors „Senlinoje“ kažkokia veikla ir buvo, bet ji neturėjo dokumentacijos, kad galėtų jÄ apskaityti, todėl nurodė nulinę deklaracijÄ . Prie „Senlinos“ laivo „Vita“ įgulos nariai priskirti nebuvo.

Atlyginimas niekam nebuvo mokamas. „Freisoje“ buvo mokamas ir atlyginimas, ir dienpinigiai. Tuo užsiiminėjo S. B.. Jis su žmonėmis atsiskaitinėdavo asmeniÅ¡kai.              Liudytojas J. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, dirbo laive LBB 1094 vyr. mechaniku. Darbo laive laikotarpio tiksliai nepamena, bet Å¡is laivas priklausė „Senajai Baltijai“. „Senoji Baltija“ laivÄ nuomojo „Senlinai“. Laivas buvo iÅ¡nuomotas su kapitonu V. R. ir vyr. mechaniku, t.y. juo. 2009-2010 m. laivas buvo nuomojamas ir „Senlinai“, ir kitiems.

Kai jis atėjo dirbti, laivas jau buvo iÅ¡nuomotas. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. laivas buvo iÅ¡nuomotas „Senlinai“, nes „Senlina“ turėjo žvejybos kvotų, tačiau neturėjo laivo. Jis nepamena ar su juo buvo pasiraÅ¡yta darbo sutartis. Iki naujų metų žuvis buvo gaudoma Baltijos jÅ«roje ir vežama į KlaipėdÄ . Kažkurį pavasarį buvo iÅ¡plaukę ir į Danijos bei Å vedijos uostus. Kai buvo žvejojama Baltijos jÅ«roje, žuvis buvo parduodama grįžus į KlaipėdÄ .

Žuvis buvo parduodama ir užsienyje, priklausomai nuo to, kur žvejodavo. Danijoje žuvis buvo parduodama aukcione. Bet daugiau apie pardavimÄ jis nieko negali pasakyti. Kuo įmonėje buvo A. K., jis nežino, bet aukcione A. K. dalyvavo. Pardavus žuvį užsienyje, pinigai bÅ«davo perduodami per kapitonÄ . Danijoje pinigai bÅ«davo sumokami tiesiogiai kapitonui, o Å¡is pinigus veždavo į LietuvÄ . Kapitonas V. R. vedė ir apskaitÄ , ir paimdavo pinigus. AtlyginimÄ gaudavo iÅ¡ kapitono rankų, o iÅ¡ kur pinigus gaudavo pastarasis, jam nėra žinoma.

Bet pinigus yra mokėjęs ir A. K.. Už gautus pinigus niekur nepasiraÅ¡ydavo, nes jokie dokumentai jam nebÅ«davo pateikiami. Jo atlygis priklausydavo nuo to, kiek parduodama žuvies. Kiek kartų „Senlinos“ atstovai iÅ¡mokėjo jam atlyginimÄ , nepamena, tai priklausydavo nuo to, kiek kartų priduodavo žuvį. Periodinio atlyginimo negaudavo. Nepamena iki kokio laikotarpio dirbo „Senlinoje“. Po to iÅ¡ „Senlinos“ grįžo dirbti į „SenÄ jÄ BaltijÄ â€œ, nes laivas nebebuvo nuomojamas. 6-8 tÅ«kst.

Lt jam buvo iÅ¡mokėti 2010 m. balandžio pabaigoje, prieÅ¡ pat baigiantis laivo nuomai. Už darbÄ â€žSenlinoje“, pasak kapitono, jam nebuvo iÅ¡mokėta apie 1000 Lt.              Liudytojas N. S. parodė, kad kaltinamÄ jį matė kelis kartus, kažkas sakė, kad tai antrasis “bosas”. LBB 1094 laive jis dirbo virėju apie 8-9 metus, bet tikslaus laikotarpio nepamena. Pamena laikotarpį kai laivas buvo iÅ¡nuomotas „Senlinai“. Tada žuvis buvo gaudoma Lietuvoje, Baltijos jÅ«roje.

Visada vykdavo į KlaipėdÄ parduoti žuvies, bet kaip vykdavo pardavimai jam nėra žinoma, o aukcione pardavinėjimas prasidėjo tik vėliau. PrieÅ¡ pasibaigiant laivo nuomai, žuvis buvo parduodama Danijoje, aukcione. Laive žuvies apskaitÄ vedė kapitonas V. R.. Kiek žuvies pagaunama, kiek už jÄ gaunama pinigų, jam nežinoma. Nežino, kam bÅ«davo perduodama dokumentacija grįžus iÅ¡ reiso. Jam atlyginimÄ mokėdavo kapitonas, kuris iÅ¡dalindavo visiems ekipažo nariams A. K. atneÅ¡tus ir kapitonui perduotus pinigus.

Nežino kaip buvo skaičiuojamas jo atlyginimas, bet buvo mokama pagal pajų. Aukščiausias pajus priklausė kapitonui, žemiausias - virėjui, t.y. jam. „Senlinoje“ dirbo komandiruotas iÅ¡ „Senosios Baltijos“. Ä® „SenlinÄ â€œ jį priėmė arba A. K., arba J. R.. Jokių priėmimo į darbÄ dokumentų nepasirašė, nes jiems pasakė, kad tai komandiruotė. „Senoji Baltija“ ir „Senlina“ jiems mokėjo atlyginimÄ . Kapitono V. R. teigimu, jam už paskutinį reisÄ sumokėta nebuvo.

Už kiekvienÄ išėjimÄ Ä¯ jÅ«rÄ gaudavo po 1000-1500 Lt. Jis žinodavo, kiek pagaunama žuvies pagal dėžes. ApskaitÄ vesdavo tralo meistras V. S. ir kapitonas. Žuvį tralo meistras paskaičiuodavo pagal dėžes. Gaudydavo tik menkę. Dėžės pakuojamos po 25 kg. Apskaitos dokumentacijÄ vedė tik kapitonas. Žuvis buvo parduodama, kai prisiÅ¡vartuodavo. Kam buvo sumokami pinigai, jis nežino. UAB “Senlinoje” gavo iki 3000 Lt, už gautus pinigus nepasirašė. O. P. pavardė jam nėra žinoma, o A.

K. ir J. R. pavardės jam žinomos. Kai dirbo “Senlina” manė, kad direktorius yra J. R..              Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis atėjo į „SenlinÄ â€œ direktoriauti po jo. Jis buvo „Senlinoje“ direktorius nuo 2007/2008 iki 2009-12. Buhalterinę apskaitÄ â€žSenlinoje“ vedė buhalterė I. K.. Už buhalterinės apskaitos vedimÄ atsako buhalterė, o už kontrolę – direktorius. 80 proc. pagautos žuvies buvo parduodama per aukcionÄ , o 20 proc. realizuojama savarankiÅ¡kai.

Laivo kapitonas vesdavo pagautos žuvies apskaitos žurnalÄ ir taip buvo apskaitomas jos kiekis. Žvejybos žurnalai buvo kontroliuojami tiek uosto inspektorių, tiek žuvininkystės departamento. Ant važtaraščių, pridėtų prie žvejybos žurnalo, bÅ«davo jo paraÅ¡as. Pirkimo sÄ skaitÄ aukcione iÅ¡raÅ¡ydavo buhalterė, priėmimo lapÄ iÅ¡raÅ¡ydavo aukciono atstovas – technologas, realizavus žuvį jiems buvo grÄ Å¾inamas važtaraÅ¡tis su buhalterių paraÅ¡ais. Dėl neapskaitytos žuvies tvirtina, kad taip bÅ«ti negalėjo bÅ«ti, ypač dėl 86 kg, nes žuvis fasuojama po 25 kg.

Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad departamente yra duodamas koeficientas pagautai ir skuodžiamai žuviai ir tuo laikotarpi Å¡is koeficientas tiesiog nesutapo. Su O. P. iki jo atėjimo į įmonę nebuvo pažįstami. Jo santykiai su O. P. neutralÅ«s, nėra susipykę. Kai direktoriumi dirbti pradėjo O. P., jis tapo jo pavaduotoju. I. K., prieÅ¡ iÅ¡eidama vaiko priežiÅ«ros atsotogų, visus buhalterinius dokumentus perdavė jam. Tada J. R. surado buhalterę TatjanÄ , kurios pavardės nepamena, ir buhalterės kabinete O.

P. jis perdavė visus buhalterinius dokumentus, sudėtus į dėžes ir susegtus segtuvuose. Å iuos dokumentus O. P. perdavė T., kuri viskÄ tvarkė. Nežino ar buhalterė T.„Senlinoje“ dirbo oficialiai. O. P., tapęs direktoriumi ir gavęs dokumentus į priėmimo perdavimo aktÄ iÅ¡ karto nepasirašė, bet tai padarė vėliau. Visus klausimus, susijusius su įmonės veikla, sprendė direktorius. Jis darė, kÄ liepė direktorius, o Å¡is tarėsi su J. R.. Jo funkcija buvo iÅ¡lydėti ir sutikti laivus.

Turėjo veikiantį laivÄ â€žFreisÄ â€œ, 94 laivÄ , kuris buvo iÅ¡nuomotas. Kokiomis sÄ lygomis laivas buvo iÅ¡nuomotas, jis nežino. KolÅ«kiui buvo nurodyta mokėtina kasmėnesinė suma už laivo nuomÄ . Sutikus laivÄ reikėdavo iÅ¡krauti žuvį. Pagautos žuvies apskaitÄ jam perduodavo kapitonas, o jis dokumentus priduodavo į buhalterijÄ . Dokumentus sudarė tik žuvies pridavimo važtaraščiai ir jis viskÄ priduodavo buhalterei Tatjanai. Kiek žino, „Senlinos“darbuotojams atlyginimai nebuvo iÅ¡mokėti, nes įmonėje nebuvo pinigų.

KolÅ«kis turėjo mokėti nuomoto laivo darbininkams, o „Senlina“- kolÅ«kiui nuomÄ . Nežino ar Å¡iuo atveju buvo skaičiuojamas pajus. Pats asmeniÅ¡kai pinigų sumų iÅ¡mokėjimui niekam nėra iÅ¡davęs. Pinigai už realizuotÄ Å¾uvį buvo pervedami į įmonės sÄ skaitÄ , kuriÄ tvarkė buhalterė ir direktorius, o jis priėjimo prie sÄ skaitos neturėjo. O. P. nėra jam davęs pinigų. Sutartį su kolÅ«kiu pasirašė jis, o paimti laivÄ remontuoti nurodė J. R.. Tai žino, nes pastarasis buvo Å¡eimininkas, o direktorius pildė jo norus.

Žino, kad S. B. pats draskė ir naikino „Senlinos“ dokumentus, taip jie ir dingo.J. R. buvo ir „Freisos“ ir „Senlinos“ Å¡eimininkas, nes pats taip prisistatė. Jį į darbÄ priėmė S. B., o pakvietė J. R.. Tapo direktoriaus pavaduotoju pasiraÅ¡ydamas darbo sutarties pakeitimÄ su O. P.. Jis pasirašė nuomos sutartį dėl laivo LBB 1094. Sutarties sÄ lygų dėl įgulos narių apmokėjimo už darbÄ nepamena. 2010 m. balandžio mėn. jis dirbo UAB „Senlina“ direktoriaus pavaduotoju.

Žuvies pridavimo dokumentuose ir laivo žuvies registracijos žurnaluose duomenys turi sutapti. Jei 2010 m. balandžio mėn. laivas žvejojo Danijoje ir ten pridavė žuvį, jis į LietuvÄ gali grįžti su pakeliui sugauta žuvimi, bet nuslėpti pagautos žuvies nėra galimybės, nes grįždamas laivas praeina muitinę, kur tikrinami ir dokumentai, ir triumai. Tikrinimus atlieka ir kontrolieriai. Jei laivas iÅ¡ Danijos grįžo su žuvimi, tai jos kiekiai bÅ«tų užfiksuoti Žuvininkystės departamente, faktiÅ¡kai nuslėpti žuvies neįmanoma, nes net menkiausios paklaidos yra fiksuojamos.

Tarp S. B. ir J. R. iÅ¡ pradžių santykiai buvo draugiÅ¡ki, bet jų draugystė baigėsi dėl pinigų, nes J. R. buvo sutaręs su S. B., kad pastarasis parduos jam laivus „Freisa“ ir „Vita“. Tame susitarime jis dalyvavo, bet jo sÄ lygų nežino. 2009-2010 m. R. B. dalį pinigų už laivus jau buvo sumokėjęs ir faktiÅ¡kai buvo bendrovės akcininkas, nors tikslaus laikotarpio neprisimena. J. R. norėjo nupirkti “Freisa” ir “Vita” laivus, todėl faktiÅ¡kai J. R. buvo abiejų įmonių akcininkas.

Ne kartÄ yra girdėjęs, kaip S. B. sakė J. R., kad jis laivų Å¡eimininkas ir pats turi viskam vadovauti. Tik paskui sužinojo, kad J. R. neturi sutarties. Laikotarpiu, kai buvo „Senlinos“ direktoriaus pavaduotoju, tai laivo kapitonas, grįžęs į LietuvÄ su užsienyje parduota žuvimi, gautus už žuvį pinigus asmeniÅ¡kai turėjo priduoti į kasÄ . Kiek žino, tarpininkų pinigų perdavime nebÅ«davo, bet J. R., kaip laivo savininkas, galėjo taip pat paimti. Jei žuvis parduota užsienyje, tai pinigai į kasÄ buvo perduodama tos valstybės valiuta.

Kai buvo „Senlinos“ direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi buvo O. P.. Tuo metu įmonės buhaltere norėjo įsidarbinti T. V., bet ar ji buvo įdarbinta – nežino, nors buhalterijÄ tvarkė ji. Neįdarbino jos oficialiai įmonė todėl, kad jai vis reikėjo laiko susipažinti su dokumentais.             Liudytojas J. R. parodė, kad O. P. pažįsta, jų santykiai normalÅ«s. 2009-2010 m. jis dirbo „Freisos“ direktoriumi. 2010 ten dirbti nustojo. Parodė,kad laivas „Freisa“ priklausė „Freisai“, o kitas „Vita“ priklausė „Senlinai“.

Jis laivus nupirko iš S. B., bet pirkimo sutartis iki galo nerealizuota, nes pasirašė tik jis ir nors sutarties nebuvo pasirašęs S. B., viskam jis vadovavo. Įmonių akcininkas buvo S. B.. O. P. 2009 m. 12 mėn. direktoriumi paskyrė jis, o prieš tai direktorius buvo A. K.. Darbo sutartį su jais sudarė S. B., kuris buvo pagrindinis akcininkas abiejuose įmonėse. O. P. „Senlinoje“ direktoriumi tapo 2009 m. gale arba 2010 m. pradžioje ir juo buvo iki 2010 m. gegužės mėn. Tuo metu buhaltere „Senlinoje“ dirbo T.

V.. Oficialiai ji nebuvo įdarbinta, nes Kepalienė išėjo ir jis paprašė T. V. padirbėti. Kai O. P. tapo direktoriumi, pastarasis Vilniuje prekiavo žuvimi. Jis nežino, kas buvo atsakingas už „Senlinos“ buhalterinę apskaitÄ . Kai O. P. buvo direktorius „Freisos“ ir „Senlinos“ darbuotojams (komandoms) atlyginimai buvo mokami laiku. Atlyginimus mokėjo kapitonas, o kapitonui pinigus duodavo jis bei A. K.. Pinigai už parduotÄ Å¾uvį bÅ«davo pervedami į įmonės sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios pinigus galėdavo paimti A.

K., kai buvo direktorius. Kai A. K. nebebuvo direktorius iÅ¡ sÄ skaitos pinigus galėjo iÅ¡imti S. B., buhalterė ir direktorius. IÅ¡ „Senlinos“ sÄ skaitos pinigų jis iÅ¡imti negalėjo. Už „Senlinos“ apskaitÄ buvo atsakinga buhalterė. Visi buhalteriniai dokumentai buvo buhalterijoje. Viskas buvo tvarkoje, o po to dalis „Senlinos“ dokumentų dingo. O. P. direktoriumi paskyrė jis ir pastarasis turėjo vadovauti parduotuvei Vilniuje. Tokios buvo darbo sÄ lygos. Priimdamas į darbÄ O.

P. aiÅ¡kiai jam pasakė, kad jo pareiga dirbti Vilniuje, o Klaipėdoje darbui turėjo vadovauti A. K.. Nuo 2010-01-01 iki 2010-04-31 už buhalterinius „Senlinos“ dokumentus buvo atsakinga O. K., nes ji buvo priimta dirbti buhaltere. Sugautos žuvies apskaičiavimo tvarka jam yra žinoma. Ji tvarkoma pagal reikalavimus, sveriant po 25 kg dėžėse. Jei lieka mažiau nei 25 kg žuvies, ji supakuojama į dėžes ant kurių nurodomas svoris, priklijuojant specialų lipdukÄ . Skirtumo tarp užfiksuoto žuvies kiekio laivo žurnale ir parduodamo aukcione negalėjo bÅ«ti.

Žvejybos žurnale užraÅ¡omas pagautos žuvies kiekis be koeficiento, o aukcione parduodama žuvis jau su pritaikytu koeficientu. Žuvis buvo parduodama aukcionuose ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir Danijoje. Galima 20 proc. žuvies realizuoti savarankiÅ¡kai, kÄ ir darydavo „Senlina“.Vilniuje žuvis taip pat buvo parduodama per aukcionÄ .              Liudytojas G. G. parodė, kad „Senlinoje“ dirbo vyr. mechaniku, buvo atsakingas už maÅ¡inų skyrių „Freisoje“.

Nuo 2009-04 iki 2009 pabaigos Baltijos jÅ«roje „Senlinos“ vardu buvo gaudoma žuvis su laivu „Freisa“, nes UAB „Freisa“ pergaudė kvotÄ ir negavo jos kitiems metams, o „Senlina“ turėjo kvotÄ todėl „Freisa“ gaudė žuvį „Senlinos“ kvotomis. Laivų savininkas buvo S. B.. Nuo 2009 m. 12 mėn. pradėjo dirbti „Freisos“ kvotomis ir dirbo iki 2010 m.06 mėn. Ä® darbÄ jį priėmė A. K. ir J. R.. „Freisa“ tuo metu dirbo. Nuo 2009 m.12 mėn. iki 2010 m.04 mėn. nebuvo žvejojama, nes pasibaigė laivo registracijos dokumentai.

Ä® darbÄ eiti reikėjo, bet tuo metu vyko remontai. Buvo iÅ¡nuomotas laivas LBB 1094. Tačiau jie tuo laiku nežvejojo. Nurodymus duodavo Å¡eimininkas J. R.. Jam nėra žinoma, kas iÅ¡nuomojo laivÄ . S. B. sakė, kad jis yra pagrindinis Å¡eimininkas. J. R. buvo „Senlinos“ ir „Freisos“ prezidentas. Abu laivai priklausė vienam asmeniui. Å ie duomenys jam žinomi iÅ¡ nuogirdų. „Senlinos“ direktorius buvo A. K., paskui atėjo O. P., tada A. K. tapo „Freisos“ direktoriumi.

Žuvies apskaitÄ vesdavo kapitonas. Jie tik apdorodavo žuvį ir pasakydavo kapitonui kiek išėjo dėžių po 25 kg apdorotos žuvies, o pastarasis ir paskaičiuodavo. Kapitonas žuvies apskaitÄ vesdavo specialiame žurnale. Kaip vykdavo pardavimas, jam nėra žinoma. Jiems O. P. pasakydavo kur ir kiek iÅ¡krauti žuvies. Žuvis buvo parduodama ir aukcionuose, ir į maÅ¡inas. Nors jų atlyginimas priklausydavo nuo pakraunamos žuvies, tačiau atlyginimo jie negaudavo. J. R. jiems kartÄ iÅ¡mokėjo 1400 Lt, tačiau tai buvo tada, kai su UAB „Freisa“ laivu „Freisa“ gaudė žuvį.

Tada kiekvienam atiteko po 300 Lt, bet už juos niekur nepasirašė. Atlyginimo prašė iÅ¡ J. R., nes Å¡is buvo prezidentas. IÅ¡ O. P. nereikalavo pinigų, nes jo nebÅ«davo. O. P. jiems pristatė J. R., sakydamas, kad tai bus direktorius. O. P. atvažiuodavo į įmonę, kai bÅ«davo kraunama žuvis. Pas kapitonÄ jis tvarkydavo dokumentus. Kas tada buvo buhalterė jis nežino.             Liudytoja T. V. parodė, kad buhalterinę apskaitÄ â€žSenlinoje“ tvarkė 2010 m. vasario ir sausio gal ir kovo mėnesiais, bet nedirbo ten, nes nebuvo sudariusi sutarties.

Ji dirbo vienoje bendrovėje, kuri nuomavosi patalpas ten pat, kur J. R. užsiiminėjo žuvininkyste, todėl koridoriuje dažnai susitikdavo. Pastarasis žinojo, kad ji dirba buhaltere ir kartÄ paklausė, ar ji gali padėti jam tvarkyti buhalterijÄ , nes jo buhalterė iÅ¡eina dekretinių atostogų. Tada nežinojo, kieno ta įmonė, manė kad jo, nes kai bendravo, sakė, kad jam reikia padėti įmonėje „Senlina“. Manė, kad V. R. yra akcininkas ir direktorius, nes bÅ«tent jis su ja bendravo.

Po kurio laiko, pagalvojusi, ji sutiko V. R. padėti ir pasakė, kad atneÅ¡tų jai dokumentus, kol bus priimta buhalterė. Po kokio mėnesio, į tÄ kontorÄ , kurioje ji dirbo, dokumentus atnešė A. K.. Bet ne visus, o kÄ turėjo. Kada A. K. atnešė dokumentus, pagal juos ji pamatė, kad pastarasis yra direktorius. Paklausė apie tai jį ir Å¡is prisistatė, kad yra „Senlinos“ direktorius, o V. R. daugiau nepasirodė. Jis atnešė, kÄ turėjo paėmęs iÅ¡ buhalterės, po to atneÅ¡davo važtaraščius, pagal laivo žurnalÄ ji matė kiek yra žuvies.

Pardavimo dokumentai bÅ«davo, žuvies pardavimo žurnalai, kÄ pirkdavo, pinigai, kuriuos iÅ¡leisdavo grynais. Pagal dokumentus matė „Senlinos“ pajamas, panaudojimo dokumetus, pagal pasiraÅ¡ytus pirminius dokumentus irgi bÅ«davo matyti iÅ¡laidos. Panaudodavo pinigus įvairioms prekėms ir laivui kažkÄ pirkdavo. Ji visų pinigų panaudojimo nematė, grynų pinigų kasoje buvo užpajamuota daug. Sumos buvo didelės, nes tuo metu buvo dideli žuvies pardavimai. Dokumentai, patvirtinantys pinigų panaudojimÄ , pagal avansines apyskaitas, buvo.

Pajamos buvo gaunamos iÅ¡ parduotos žuvies, buvo parduodama per aukcionus ir Vilniuje turėjo savo vietÄ . BÅ«davo iÅ¡raÅ¡yti važtaraščiai, kada pakrauta ir iÅ¡gabenta į Vilnių ir tie važtaraščiai bÅ«davo jai atiduodami. Kai parduodavo žuvį, buvo iÅ¡raÅ¡omas pajamų orderis, kurį ji pati iÅ¡rašė. Žuvį pardavinėjo Lietuvoje, vienÄ kartÄ užsienyje. Danijoje buvo žvejojama su iÅ¡nuomotu laivu iÅ¡ UAB „Senoji Baltija“. Tai suprato, nes mokėjo už nuomÄ mokestį.

Užskaita už nuomÄ buvo apmokama žuvimi. Darbuotojams atlyginimai buvo mokami nustatyta alga ir ji pildė žiniaraščius, kuriuos jai pateikdavo A. K.. O po to atsirado kitas direktorius- O. P.. Buhalterinę apskaitÄ tvarkė pagalbos pagrindu, padėjo V. R., bet darbo sutarties neturėjo. ParaÅ¡as ant buhalterinių dokumentų buvo ne jos. Jai atlyginimas nebuvo sumokėtas, V. R. sakė, kad jei turės galimybę, gal dirbsiu ir toliau. Kai atėjo O. P., jis paprastai paėmė visus dokumentus, bet ne perdavimo bÅ«du, nes jų nepriėmiau.

Dabuotojams tada nebuvo mokami atlyginimai, jiems buvo susidariusios didelės skolos. Ji nematė, kad bÅ«tų sumokėta. Dokumentus jai atneÅ¡davo kartÄ per mėnesį. Darbuotojams skaičiuojami atlyginimai buvo pastovÅ«s, priedų nebuvo. Kas dirbo „Senlinoje“ pagal darbo sutartį, ji matė, bet nematė kad bÅ«tų kasininkas, nes atskiro žmogaus nebuvo, todėl galvojo, kad direktorius ir buvo kasininkas. Ji tik iÅ¡rašė paskaičiavimus darbuotojams. Buvo mokama pardavėjams Vilniuje, pagal žiniaraÅ¡tį, O.

P. mokėjo grynais pinigais, o žiniaraÅ¡tyje buvo pasiraÅ¡yta, kad gavo algÄ ir buvo grÄ Å¾inta su paraÅ¡ais. Ji nežino, kas pasiraÅ¡ydavo buhalterinius dokumentus, ji atiduodavo juos direktoriui. Kad trÅ«ksta dokumentų, toks įspÅ«dis jai nesusidarė, kÄ jai atnešė, tÄ ji ir žiÅ«rėjo. Duomenų nesutapimo dėl sugautos žuvies užfiksuotos žurnale ir finansiniuose dokumentuose, ji netikrino, tik matė dokumentÄ , kad buvo pardavimai Danijoje, o kas pardavė tÄ Å¾uvį, ji nežino.             Liudytojas V.

R. parodė, kad “Senlinoje” dirbo pagal darbo sutartį. Jis dirbo “Senoji Baltija”, o “Senlina” juos iÅ¡sinuomavo. Buvo nuomos sÄ lygos, bet jų neprisimena, nuomavosi laivÄ ir įgulos narius. Kai laivas buvo iÅ¡nuomotas “Senlinai”, jis nenutraukė darbo sutarties su “Senoji Baltija”. Ar pasirašė darbo sutartį, neprisimena. Per tÄ laikotarpį atlyginimÄ mokėjo “Senlina”, o “Senoji Baltija” mokėjo minimumÄ . A. K. mokėjo voke, bet tikslaus laikotarpio neprisimena.

Mokėjo grynaisiais pinigais vien tik Kradko, nes jis buvo naujasis Å¡eimininkas. Taip jam pasakė V. R.. IÅ¡ pradžių jie dirbo „Freisa“, kurios Å¡eimininkas buvo V. R., o kai perėjo į „SenlinÄ â€œ, Å¡eimininkas tapo A. K., nuomotojas. A. K. mokėjo ne iÅ¡ karto už kiekvienÄ reisÄ atlyginimÄ , o už praėjusį reisÄ , grįžus iÅ¡ jÅ«ros. O. P. jis matė tik du kartus, kai jis atėjo į laivÄ ir prisistatė kaip laivo nuomotojas ir direktorius, tačiau pinigus jam duodavo V.

K.. O. P. niekada nėra jam mokėjęs pinigų. Už paskutinį reisÄ , kai grįžo iÅ¡ Danijos, jiems nebuvo iÅ¡mokėta 5900 Lt. S. B. jam nėra žinomas. Kai buvo Danijoje, žuvis buvo ten sugauta, gavo dokumentus, nuplaukė į uostÄ ir pridavė ten žuvį. Priduotos žuvies kiekis buvo užraÅ¡ytas į laivo žurnalÄ , pirkėjas iÅ¡duodavo „invoisÄ â€œ. „Invoiso“ duomenys sutapdavo su žurnalo duomenimis. Jis laive dirbo kapitonu. Grįžtant į LietuvÄ , jis A. K. atiduodavo žuvį, žurnalÄ ir invoisÄ , pinigus.

Kaip buvo paraÅ¡yta invoise, tiek ir atiduodavo pinigų. A. K. jokio dokumento nepasiraÅ¡ydavo, tik sulygindavo popierius ir patikrindavo, kad nebÅ«tų nesutapimų. Baltijos kryžminio sutikrinimo ataskaitoje skirtumo negalėjo bÅ«ti, nes jis užrašė į žurnalÄ tiek, kiek pagavo. Skirtumas galėjo atsirasti tarp jų nustatyto ir danų nustatyto svorio. Pirkėjas viskÄ pasveria ir skirtumas gali atsirasti dėl nepilnos dėžės, jei tarkim dėžėje žuvies vienu kilogramu per daug ar per mažai.             Liudytoja L.

K. parodė, kad nuo 2005 m. iki Å¡iol dirba Žvejybos Baltijos jÅ«roje reguliavimo skyriaus vyr. specialiste. Ä® jos pareigas įeina pirminė pardavimų kontrolė ir kitos funkcijos, susijusios su žvejybos kontrole. Ji dirba su pardavimų duomenimis, o pirminiai iÅ¡krovimo duomenys ateina jos kolegei. Vėliau iÅ¡krovimų duomenys lyginami su pardavimų duomenimis. Žino Lietuvoje nustatytÄ tvarkÄ , kurios laikantis laivo kapitonas turi registruoti sugautÄ Å¾uvį, tačiau apie Danijos karalystę jau nieko pasakyti negali, nes ES valstybės vadovaujasi ES reglamentais arba nusistato savo griežtesnę tvarkÄ . Kiek žuvies buvo sužvejota ir kiek jos parduota kontroliuoja tam įgaliota institucija.

Parodė, jog kalbant apie Danijos karalystę ir apie LietuvÄ , gali bÅ«ti, kad sužvejotos ir parduotos žuvies kiekiai nesutampa. Tai gali lemti tokie faktoriai kaip žuvies svėrimas tam nepritaikytomis svarstyklėmis, oro sÄ lygos, ledo kiekis, žuvies Å¡viežumas, žmogiÅ¡kasis faktorius ir pan. Negali atsakyti, kokia gali bÅ«ti leistina minimali ar maksimali paklaida. Neatitikimai paprastai atsispindi daromuose patikrinimuose tarp iÅ¡krovimo ir pardavimo. Å ie duomenys suvedami į duomenų bazę, kur nurodomi ir iÅ¡krovimo, ir pardavimo duomenys.

Ji yra atsakinga už tÄ dalį, kuri liečia pardavimus ir tik apie Lietuvos duomenų bazę, nes duomenų iÅ¡ kitų Å¡alių jie neturi. 2009-2010 m. jiems duomenys apie sužvejotÄ Å¾uvį bÅ«davo pateikiami popieriniuose žurnaluose. Popieriniai žurnalai Žuvininkystės tarnybai turi bÅ«ti pateikiami per 48 val. nuo paskutinės dėžės iÅ¡krovimo iÅ¡ laivo. Tada tie duomenys suvedami į duomenų bazę. Duomenys apie pardavimus pateikiami tokia pat tvarka ir terminais. IÅ¡krovimo duomenis gauna jos kolegė I.

J., kokia forma dabar jie jai pateikiami – nežino. Duomenis apie pardavimus iš Danijos turėtų gauti iš tos šalies ataskaitos forma, kaip tai numato ES teisės aktai, tačiau jų įgyvendinimas kol kas nėra baigtas ir konkrečios nustatytos duomenų pateikimo tvarkos iš užsienio valstybių nėra. Todėl 48 val. terminas duomenų pateikimui netaikomas, kai kalbama apie užsienio valstybes. Jei laivas prekiavo ir Lietuvoje, ir užsienyje, tai jie turi duomenis, kiek laivas pagavo, bet kiek jis pardavė – ne, nes yra problemų su duomenų apsikeitimais su užsienio šalimis.

Å iuo metu dalis duomenų pateikiama elektroniniu bÅ«du, dalis -popieriniu variantu. Duomenų apie pardavimus pateikimas priklauso nuo pardavimo bÅ«do: jei žuvis parduodama per žuvininkystę, duomenis pateikia aukcionas, jei žuvis parduodama registruotam supirkėjui – supirkėjas. Gavusi duomenis už pardavimus ir radusi neatitikimus su laivo žurnalais bando aiÅ¡kintis, kas sÄ lygojo nesutapimus. Jei sugauta 4000 kg, o parduota 4025 kg. tokia paklaida nėra svari. Jai nėra žinoma ar 2009-2010 m. buvo taikomas sertifikuotų svarstyklių reikalavimas, tačiau toks reikalavimas yra taikomas dabar.

             Specialistė V. V. patvirtino pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir parodė, kad remiantis atsakymais iÅ¡ žuvininkystės tarnybos (16 ir 5 priedai) ir iÅ¡ bendrovės paimtais pardavimo dokumentais sugautų žuvų ir parduotų žuvų kiekiai buvo sulyginti. Žurnaluose užregistruotas sugautos žuvies kiekis, pagal žuvininkystės tarnybos paskaičiavimus, pervestas į parduodamos žuvies kiekius ir pridėjus pardavimo dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad nuo 2008-12-01 iki 2008-12-31 apskaitos registruose sugautos ir parduotos žuvies kiekiai atitiko. 2009 m. laivo žurnale užregistruota 82786 kg sugautos menkės, o parduota 82700 kg t.y. parduota mažiau nei sugauta, o kur padėtas neparduotas kiekis – dokumentais nepagrįsta. 2009 m tokiu pat bÅ«du nustatyta, kad plekÅ¡nių parduota 25 kg daugiau nei jų buvo sugauta.

Apskaitoje nėra duomenų, paaiÅ¡kinančių šį neatitikimÄ . Nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 užregistruota 1265 kg daugiau parduotų menkių ir 5 kg daugiau parduotų plekÅ¡nių. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius liudytojų apklausos protokolus buvo nustatyta, kad trims darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, kuris nebuvo užregistruotas apskaitos registruose ir atitinkamai nesumokėti mokesčiai valstybei. Dėl svorio pakitimo pvz. įdėjus žuvį į ledÄ , tai buhalteriÅ¡kai skirtumai turi bÅ«ti įforminti dokumentuose ir užregistruoti apskaitos registruose.

Bet kokie neatitikimai, tiek trūkumai, tiek perteklius turi būti pagrįsti dokumentais. Dėl nustatytų pažeidimų kyla pasekmės, nes negalima nustatyti įmonės turto, nes tai yra pajamos, negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes neaišku kam ir už kiek žaliava parduota, tokiu būdu pažeistas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. Pažeidimai nustatyti remiantis laivo žiniaraščiais, žuvininkystės atsakymu ir apskaitos dokumentais. Neoficialiai darbuotojams išmokėtas atlyginimas ir nesumokėta mokesčių suma apskaičiuota pagal liudytojų apklausos protokolus, kuriuose užfiksuota, kiek pinigų jie gavo į rankas.

Nurodytos sumos buvo lyginamos su darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais ir pagal tai paskaičiuota, kiek įmonė turėjo sumokėti mokesčių. Tai, kad Å¡itie žmonės įmonėje dirbo UAB „Senlina“ patvirtina duomenys, esantys iÅ¡vados prieduose Nr. 25 ir 26. Jai nebuvo pavesta nustatyti, ar asmenys buvo įmonės darbuotojai. Å ie asmenys buvo traktuojami kaip darbuotojai, nes jie teigė, kad dirbo UAB „Senlina“. IÅ¡vadoje neapskaitytas darbo užmokesčio mokėjimo laikotarpis apima laikÄ nuo 2010-01-01 iki 2010-03-30, t.y. laikÄ , kada UAB „Senlina“ laivas žvejojo.

Ji netikrino, ar laivas LB0094 tikrai buvo „Senlinos“ laivas, tačiau UAB „Senlina“ pateikė Å¡io laivo žuvies pajamavimo ir pardavimo dokumentus. Rengdama specialisto iÅ¡vadÄ , vertino visÄ jai pateiktÄ medžiagÄ . Laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2010-04-31 yra bendras, O. P. UAB „Senlina“ direktoriumi buvo nuo 2009-12-23 iki 2010-12-07 ir už šį laikotarpį jis atsako už pažeidimus pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., t.y. už apskaitos organizavimÄ . Kadangi tuo metu įmonėje nebuvo buhalterės, jis atsako ir už įrašų teisingumÄ , t.y. už Å«kinę finansinę įmonės veiklÄ .

Dėl specialisto iÅ¡vados priedo Nr.17 (duomenys apie UAB „Senlina“ sugautos žuvies realizacijos ir užregistravimo buhalterinės apskaitos registruose), kur nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-20 UAB „Senlina“ realizavo 1265 kg daugiau menkių ir 5 kg daugiau plekÅ¡nių, negali nurodyti, kuriuo bÅ«tent metu atsirado minimas skirtumas, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ buhalteriniai apskaitos duomenys registruojami mėnesiais. Pagal ekspertizės aktÄ , ekspertė skaičiavo parduotus ikrus ir kepenis, tačiau buhalterinėje apskaitoje buvo užregistruota tik menkė, neiÅ¡skiriant nei ikrų, nei kepenų.

Pardavime ji skaičiavo menkę, plekÅ¡nę kaip žuvį ir dėl to gavosi skirtumas 1265 kg. Teiginys, kad skirtumas atsirado balandžio mėn., kai žuvis buvo parduota Danijos Karalystėje liečia „FreisÄ â€œ, o ne „SenlinÄ â€œ. Ji neturėjo jokių duomenų, kad „Senlina“ bÅ«tų pardavinėjusi žuvį Danijoje. Jiems Žuvininkystės tarnyba duomenų apie Espersen nepateikė, nors į tarnybÄ buvo kreiptasi ir klausiama, kam žuvis buvo parduota ir jie parašė, kiek ir kam žuvies buvo parduota, tačiau apie DanijÄ jokių duomenų nenurodė.

Taip pat ji negalėjo pasakyti ar bÅ«tų įmanoma nustatyti įmonės finansinę veiklÄ , įsipareigojimų dydį, turto ir nuosavo kapitalo dydį, jei per klaidÄ duomenys bÅ«tų neteisingai užregistruoti įmonės apskaitos registruose. Ji atliko tyrimÄ pagal pateiktus dokumentus, o nustačius, kad registruose buvo padaryta klaida, reiktų vertinti duomenų visumÄ ir tik tada bÅ«tų galima teikti atitinkamÄ iÅ¡vadÄ .              IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojo S. B. parodymų matyti, kad jis parodė, jog buvo UAB “Freisa” direktoriumi ir akcininku nuo pat įmonės atsiradimo.

Bet vienu momentu, jam nežinant, nuo 2009-05-28 iki 2010-05-21, jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Tuo metu įmonei neteisėtai ir apgaulės būdu vadovavo J. R., kurį pažįsta seniai. Kaip ir kas šį asmenį paskyrė UAB “Freisa” direktoriumi jam nėra žinoma, nes ji jo neskyrė. Nuo 2010-12-18 jis yra UAB “Senlina” direktorius. Šiaip visada buvo UAB “Senlina” direktoriumi. Bet iki 2010-12-18 buvo neteisėtai ir apgaulės būdu atleisras iš direktoriaus pareigų, o direktoriais buvo V.

K. ir O. P.. Kaip juos ir kas paskyrė UAB “Senlina” direktoriais, jis nežino, nes jų neskyrė. A. K. jis žaįsta nuo 2010 m. kovo mėn., o O. P. pažįsta nuo 2010 m. geguižės mėnesio. Ä®monė “Senlina” užsiėmė žuvies gaudymu Baltijos jÅ«roje ir jos realizavimu. Kodėl 2010 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje “Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma” buvo deklaruota 0 Lt, tačiau nedeklaruota 421514 Lt pajamų, o 49 eilutėje “Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas” buvo deklaruota 0 Lt, tačiau nebuvo deklaruota 63227 Lt (421514x15 %) pelno mokesčio, gali pasakyti, kad UAB „Senlina“žuvies už Å¡iÄ sumÄ negaudė.

Žuvį gaudė A. K., J. R. ir O. P. su laivo LBB įgula. Å ių pinigų UAB „Senlina“ negavo, o gavo A. K., J. R. ir O. P.. Dėl fakto, kd UAB „Senlina“ virÅ¡ijo kvotas yra iÅ¡kletos civilinės bylos ir UAB „Senlina“ reikia mokėti baudÄ 380000 Lt. Metinę pelno mokesčio deklaracijÄ pildė ne jis ir negali atsakyti, kodėl deklraracijoje nurodyti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas. Ä®monė neturėjo dokumentų, kadangi dokumentai buvo paimti policijos, todėl negalėjo deklaracijoje nurodyti tikslių duomenų (t. 10 b. l. 16-17; 21-22).             Ekspertė M.

K. patvirtino ekspertizės aktÄ ir paaiÅ¡kino, kad ji tyrė dokumentus iki 04.30 d. Pagal jai pateiktus duomenis sugauta buvo 102125 kg menkės, o parduota 121090, todėl tai sukelia paskemes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. Pagal UAB „Senlina“ pateiktus apskaitos duomenis iÅ¡eina, kad skirtumas susidarė 1765 kg, nes menkė ir menkės kepenys nebuvo iÅ¡skirtos ir buvo suraÅ¡ytos vienu pavadinimu. Pažymose gavosi neatitikimas 500 kg menkės, todėl buvo pažeistas buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimas.             2010-10-14 patikrinimo akte matyti, kad UAB „Senlina“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „Senlina“ direktorius – O.

P.. PapraÅ¡ius direktoriaus pateikti pinigininių lėšų bendrovės kasoje likučius bendrovės banko sÄ skaitoje ir grynuosius, nurodė, kad jokių pinigų bendrovės kasoje ar bendrovės banko sÄ skaitoje nėra, o už parduotÄ Å¾uvį gautas pinigines lėšas pasisavino UAb „Freisa“ direktorius J. R., buvęs UAB „Senlina“ direktorius A. K. ir laivo LBB 1094 kapitonas V. R.. Apie sugautus tikslius žuvies kiekius, pardavimÄ , gautas pinigų sumas duomenų nėra (tomas 1 b. l. 11-12).             IÅ¡ 2009-12-22 UAB „Senlina“ akcininko S. B. sprendimo matyti, kad nuo 2009-12-23 bendrovės dirketoriumi paskirtas O.

P. (tomas 1 b. l. 61)               2011 m. lapkričio 5 d. specialisto iÅ¡vadoje matyti, kad dėl UAB „Senlina“ Å«kinės finansinės veiklos, specialistas pateikia iÅ¡vadÄ , kad apskaitos dokumentais nebuvo pagrįsta:                     laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, iÅ¡ viso 1270 kg žuvies realizavimo, iÅ¡ jų: 1265 kg menkių ir 5 kg plekÅ¡nių.                     laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30, 3 atvejais darbo užmokesčio žiniaraščiais 13686 Lt priskaityto ir 10400 Lt iÅ¡mokėto darbuotojams darbo užmokesčio, t. y.:                    1 atveju G.

G. – 1843 Lt priskaičiuoto ir 1400 Lt išmokėto darbo užmokesčio;                     1 atveju J. S. – 7895 Lt priskaičiuoto ir 6000 Lt išmokėto darbo užmokesčio;                   1 atveju N. S. – 3948 Lt priskaičiuoto ir 3000 Lt išmokėto darbo užmokesčio.                      Tuo UAB „Senlina“ direktorius O. P. pažeidė: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:                     6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“,                      12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“. (5 tomas, 20 psl.) ir apgaulingai tvarkė UAB „Senlina“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko, tiriamuoju laikotarpiu negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Senlina“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros ( 5 t. 15-174 b.l.).              IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „Senlina“ direktorius nuo 2009-12-23 iki 2010-12-07 buvo O.

P. (7 tomas, 148, 149 psl.).               2013-11-27 ekspertizės akte Nr. 11-1601 (13) nustatyta, kad Europos bendrijų laivo žvejybos žurnale nurodyta, kad 2009-12-23 – 2010-12-07 laikotarpiu UAB “Senlina” iÅ¡krovė 102150 kg skrostų menkių ir 5 615 kg plekÅ¡nių. Pagal tyrimui pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras nustatyta, kad UAB “Senlina” minimu laikotarpiu skrostų menkių pardavė 29835 kg mažiau negu iÅ¡krovė pagal Europos bendrijų laivo žvejybos žurnalo duomenis.

Jeigu 2009-12-23 UAB “Senlina” skrostų menkių likutis sudarė 17975 kg ir pagal nurodytus, bet tyrimui nepateiktus dokumentus, buvo parduota 49075 kg menkių, tai 2009-12-23 – 2010-12-07 laikotarpiu UAB “Senlina” pardavė visÄ iÅ¡krautÄ 102150 kg skrostų menkių kiekį. Be to, parduota 1765 kg menkių kepenų ir 1620 kg ikrų, kurių iÅ¡gavimo kiekiai neatsispindi Europos bendrijų laivo žvejybos žurnale <...> Jeigu 2010-04-27 UAB “Senlina” pardavė 500 kg iÅ¡darinėtų menkių už 2 299 Lt kaip nurodyta Žuvininkystės tarnybis pateiktoje pirminio žuvininkystės produktų pardavimų pažymos kopijoje, tai neatvaizduojant jo 2010-01-01 – 2010-04-30 laikotarpio 2411 buhalterinės sÄ skaitos Pirkėjai apyvartos žiniaraÅ¡tyje nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 1 d. ir 16 str. 1 d. reikalavimų.

Jeigu Å¡iam pirkėjui nebuvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, tai nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimų. Dėl nurodyto teisės akto reikalavimų nesilaikymo negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB “Senlina” veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (11 tomas b. l. 160-174). Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo O. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių.Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å i straipsnio dispozicija yra blanketinė, o tai reiÅ¡kia, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neiÅ¡dėsto nei Å¡ioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Buhalterinės apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarkÄ .

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus. Tačiau pagal minėtÄ straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant padariniams, t.y., kai padarius įstatymo dispozicijoje numatytÄ veikÄ , negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis numato, kad už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas, o pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktÅ«rinio padalinio, tvarkančio apskaitÄ , vadovas, arba kiti Å¡io Ä®statymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ .

Tad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje subjektas yra Å«kio subjekto vadovas.             IÅ¡ byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis O. P. kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažįsta ir tvirtina, jog jis buvo atsakingas už UAB „Senlina“ veiklÄ tik Vilniuje, o Klaipėdoje viskam vadovavo J. R. ir A. K.. Jam žinoma, kad įmonės akcininkas buvo S. B., kuris imdavo UAB “Senlina” buhalterinius dokumentus kada tik panorėjęs, kad tik pakenktų J.

R.. Buhalterinę apskaitÄ jis tvarkė tiek, kiek tai buvo susiję su minėtos įmonės veikla Vilniuje ir buvo įsitikinęs, kad Klaipėdoje buhalterinius klausimus sprendžia UAB „Senlina” buhalteris ir J. R.. J. R. iÅ¡ esmės patvirtino kaltinamojo parodymus ir parodė, kad 2009 m. jis paskyrė O. P. direktoriumi su sÄ lyga, kad Å¡is vadovaus žuvies prekybai Vilniuje, o atlyginimams pinigus duodavo jis ir A. K. (t. 10 b. l. 139). Tai, kad bÅ«tent J. R. paskyrė O. P. UAB “Senlina” direktoriumi patvirtina ir 2010-12-07 UAB “Senlina” akcininkų protokolas, kuriame nurodyta, kad S. B., vienintelis bendrovės akcininkas, neskyrė O.

P. bendrovės direktoriumi (t. 5 b. l. 116). Liudytojas A. K. parodė, kad kai O. P. buvo paskirtas direktoriumi, jis tapo pavaduotoju. Tuo metu buhalterinę apskaitÄ vedė I. K., po to J. R. surado buhalterę T. V., kuri perdavė visus buhalterinius dokumentus O. P.. Buhalterė darė kÄ liepė direktorius, o pastarasis tarėsi su J. R., tačiau A. K. neigia, kad bÅ«tų kam nors davęs pinigus algų iÅ¡mokėjimui (t. 10 b. l. 138).Vis dėlto tokia A. K. versija yra paneigta liudytojų J. S., N. S., G. G., V.

R. parodymais, kurie teigė, kad pinigus už darbÄ gaudavo iÅ¡ A. K. arba J. R.. Liudytojo G. G. tvirtinimu, nurodymus dėl darbo duodavo J. R., o S. B. jam sakė, kad J. R. yra pagrindinis Å¡eimininkas. 2010 m. kovo mėn. atlyginimo reikalavo iÅ¡ J. R., nes O. P. net nebÅ«davo vietoje (t. 10 b. l. 140). Be to, atkreiptina, jog specialistė V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad neoficialiai minėties darbuotojams iÅ¡mokėtas atlyginimas ir nesumokėta mokesčių suma apskaičiuota pagal liudytojų apklausos protokolus, kuriuose užfiksuota, kiek pinigų jie gavo į rankas.

Nurodytos sumos buvo lyginamos su darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais ir pagal tai paskaičiuota, kiek įmonė turėjo sumokėti mokesčių, tačiau jai nebuvo pavesta nustatyti, ar asmenys buvo įmonės darbuotojai. Liudytoja T. V. parodė, kad UAB „Senlina” buhalterinę apskaitÄ tvarkė papraÅ¡yta J. R., tačiau toje įmonėje įdarbinta nebuvo (t. 11 b. l. 32). Liudytojo V. R. tvirtinimu, po žvejybos jÅ«roje, užpildytÄ Å¾uvų žurnalÄ , invoisÄ ir pinigus jis perduodavo A.

K., nurodymus prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ DanijÄ gavo iÅ¡ J. R., dėl pajų bendravo taip pat tik su J. R., o O. P. jis matė tik du kartus, kurių metu pastarasis prisistatė kaip laivo nuomotojas ir direktorius, bet O. P. niekada nėra mokėjęs jiems pinigų (t. 11 b. l. 34). Tai, kad O. P. įmonėje buvo tik formalus direktorius, patvirtina ir tas faktas, kad kaltinamojo direktoriavimo metu laivo LBB-1094 nuomos sutartis UAB “Senlina” vardu sudarė A. K. (t. 8 b. l. 6-14). Tad surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad faktiniais UAB “Senlina” vadovais buvo J.

R. ir A. K., nes bÅ«tent jie atliko visas tiesiogines vadovo funkcijas – valdė įmonės finansus, ruoÅ¡davo ir pasiraÅ¡ydavo sutartis, priimdavo į darbÄ darbuotojus, buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma per J. R. ir A. K. nusikalstamų veiksmų nesuvokiantį jų pačių paskirtÄ direktorių. Tad O. P. negali bÅ«ti atsakomybės subjektu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, ir todėl iÅ¡teisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).               O.

P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, panaikintina.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., n u s p r e n d ž i a :              O. P. (O. P.) iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.              KardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

             Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Teisėja                                                                              Ingrida KruÅ¡ienė             Â