Legislator Case Law & Legislation
db2b4b3e-8670-485b-8fd2-a53be60b8482 AI generated

db2b4b3e-8670-485b-8fd2-a53be60b8482 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number db2b4b3e-8670-485b-8fd2-a53be60b8482
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2017 m. liepos 26 d. sprendimÄ Nr. (SK-44) SPR-82 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti atsakovÄ Ä¯spėti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „15 min“ (toliau – ir Bendrovė, UAB „15 min“) apie teisės aktų pažeidimus;

Legislator headnote

AI generated

db2b4b3e-8670-485b-8fd2-a53be60b8482 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjo vaikai nenorėjo eiti į mokyklÄ , blogai miegojo, patyrė bendraamžių patyčias, kritikÄ . Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant asmens garbės ir orumo pažeidimo klausimÄ , svarbu įvertinti teisės skleisti informacijÄ ir teisės į garbės ir orumo gynimÄ santykį. Å iuo konkrečiu atveju Bendrovė informavo visuomenę apie pareiÅ¡kėjo veiklÄ , nesuderinamÄ nei su įstatymu, nei su morale – paskleidė informacijÄ , kuri neabejotinai yra vieÅ¡o intereso objektas.

Keywords

AI generated
public access to proceedings criminal liability of the media judicial investigation law relating to information standing of public prosecutor inaction of public prosecutor
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-417-561/2018 Proceso Nr. 3-61-3-03013-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1., (S) 55.1. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. J. skundÄ atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „15min“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. J. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2017 m. liepos 26 d. sprendimÄ Nr. (SK-44) SPR-82 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovÄ Ä¯spėti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „15 min“ (toliau – ir Bendrovė, UAB „15 min“) apie teisės aktų pažeidimus;

3) įpareigoti atsakovÄ , kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir paÅ¡alinti PublikacijÄ iÅ¡ www.15min.lt portalo;

4) įpareigoti atsakovÄ , kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir paÅ¡alinti NuorodÄ iÅ¡ www.15min.lt portalo;

5) įpareigoti atsakovÄ , kad jis įpareigotų UAB „15 min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2014 m. spalio 7 d. internetiniame laikraÅ¡tyje www.15min.lt buvo paskelbta publikacija „Stambus sukčius K. J. ir toliau bus teisiamas už visas senas aferas“ (toliau – ir Publikacija), kuri buvo paskelbta pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) bei Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatas.

Publikacijoje paskelbta informacija yra neteisinga, akivaizdžiai pažeidžianti nekaltumo prezumpcijÄ , pareiÅ¡kėjo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , žeminanti garbę, orumÄ bei kenkianti pareiÅ¡kėjo nepilnamečių vaikų interesams. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , teisė į privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti ribojama tik esant sÄ lygų visetui: galimybė riboti tokiÄ teisę numatyta įstatyme, ribojimu siekiama teisėto tikslo, toks ribojimas bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje.

Jei nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, privataus gyvenimo ribojimas yra negalimas. Nagrinėjamu atveju, duomenų apie pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vykstanti ikiteisminį tyrimÄ paskelbimas, pareiÅ¡kėjo vardo pavardės iÅ¡vieÅ¡inimas bei daugiau kaip 10 mėnesių informacijos neatnaujinimas (t. y. pareiÅ¡kėjo nekaltumo nepaskelbimas), visuomenei ir toliau publikacijos turiniu formuojant įvaizdį, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. birželio 8 d. iki Å¡iol teisiamas už galimai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ sukčiavimÄ , akivaizdžiai pažeidžia Ä®statymo ir Etikos kodekso nuostatas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Bendrovė turėjo laikytis Ä®statymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo – draudimo skleisti informacijÄ , pažeidžiančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ ir kliudančiÄ teisminės valdžios neÅ¡aliÅ¡kumui bei Etikos kodekso 34 straipsnyje nustatyto reikalavimo – draudimo skelbti įtariamojo padarius nusikalstamÄ veikÄ asmens duomenis, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti jo tapatybę. Nesutiko su Inspektoriaus argumentu, jog bylos nutraukimas dėl senaties termino suėjimo neva nepagrindžia pareiÅ¡kėjo nekaltumo, pabrėždamas, kad toks sprendimo motyvas akivaizdžiai pažeidžia nekaltumo prezumpcijÄ , kuriÄ saugo ne tik Europos Žmogaus Teisių Konvencija, bet ir Ä®statymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, suponuoja didelį Inspektoriaus Å¡aliÅ¡kumÄ informacijos skleidėjo naudai.

Pabrėžė, jog nebuvo įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko apie jokį pareiÅ¡kėjo nekaltumo nepagrindimÄ net negalima diskutuoti, t. y. pareiÅ¡kėjo kaltė iÅ¡viso nebuvo įrodyta. PareiÅ¡kėjas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) iÅ¡aiÅ¡kinimais, pabrėždamas, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ laikoma, jog asmens garbė ir orumas buvo pažeminti, jeigu buvo paskleista klaidinga informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį buityje, Å¡eimoje, vieÅ¡ajame gyvenime.

Publikacijos bei skundžiamas Sprendimas tvirtina, kad nors 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos sprendimu pareiškėjo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, buvo nutraukta, po baudžiamosios bylos nutraukimo, pareiškėjo atžvilgiu nesant užvestų jokių ikiteisminių tyrimų ir nesant iškeltų jokių baudžiamųjų bylų, dar apie 10 mėnesių ginčo publikacijoje buvo viešinama, kad pareiškėjas vis dar teisiamas dėl nusikalstamos veikos – sukčiavimo, nurodoma, kiek galimai žalos padaryta, kad gresia kalėjimas.

Vertino, kad publikacijoje daugiau nei 10 mėnesių vieÅ¡inama neteisinga informacija, jog pareiÅ¡kėjas vis dar teisiamas dėl nusikalstamos veikos – sukčiavimo, padarymo, yra esminė, pareiÅ¡kėjÄ Å¡meižianti bei žeminanti garbę ir orumÄ . Nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, jog neva Publikacijos turinys nepažeidė pareiÅ¡kėjo nepilnamečių vaikų interesų. PavieÅ¡inus informacijÄ atsirado neigiamų pasekmių, lemiančių pareiÅ¡kėjo nepilnamečių vaikų asmens raidÄ Ä¯ normalų vystymÄ si.

PareiÅ¡kėjo vaikai nenorėjo eiti į mokyklÄ , blogai miegojo, patyrė bendraamžių patyčias, kritikÄ . Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant asmens garbės ir orumo pažeidimo klausimÄ , svarbu įvertinti teisės skleisti informacijÄ ir teisės į garbės ir orumo gynimÄ santykį. Å iuo konkrečiu atveju Bendrovė informavo visuomenę apie pareiÅ¡kėjo veiklÄ , nesuderinamÄ nei su įstatymu, nei su morale – paskleidė informacijÄ , kuri neabejotinai yra vieÅ¡o intereso objektas.

Pažymėjo, kad skundo tyrimo metu nustatyta, jog 2011 m. liepos 1 d. Molėtų rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-99/2011, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1004-376-2011 panaikino 2011 m. liepos 1 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2012 m. sausio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi Å¡i byla buvo perduota nagrinėti Å irvintų rajono apylinkės teismui. 2013 m. spalio 18 d. Å irvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-880/2013 K. J. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. 2014 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pakeitė 2013 m. spalio 18 d. Å irvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir pareiÅ¡kėjui sutrumpino laisvės atėmimo bausmę, tačiau pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Faktinė aplinkybė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas aukÅ¡tesnės instancijos teismo, nepanaikino pagrindinės faktinės aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas jau ankščiau buvo teistas dėl sukčiavimo stambiu mastu ir nesudarė jokio pagrindo Å¡io neesminio netikslumo pripažinti žeminančiu pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , t. y. manyti, jog Å¡is netikslumas lemia papildomÄ konstatuojamÄ jÄ neigiamÄ reikÅ¡mę. Akcentavo, kad tÄ pačiÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjęs Å irvintų rajono apylinkės teismas ir nuosprendį peržiÅ«rėjęs Vilniaus apygardos teismas, pareiÅ¡kėjÄ pripažino kaltu dėl sukčiavimo stambiu mastu.

Sprendė, kad Bendrovė neabejotinai turėjo teisę informuoti visuomenę apie teismų procesus, atliktas teisei ir gerai moralei prieÅ¡ingas veikas. IÅ¡ publikacijos konteksto matyti, jog Bendrovė, paskelbdama informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , iÅ¡skirtinai rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro praneÅ¡imu. Publikacijoje tai aiÅ¡kiai nurodyta. IÅ¡ Publikacijoje paskelbtos informacijos taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡ki Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nų atlikto ikiteisminio tyrimo stadija, t. y. ikiteisminis tyrimas yra baigtas kaltinimų pareiÅ¡kimu ir bylos perdavimu į teismÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimui.

Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad Bendrovė tik po skundo atsakovui pateikimo ir atsakovo kreipimosi papildė ginčo publikacijÄ duomenimis apie senaties termino pabaigÄ ir 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kuriuose nurodyta, kad žurnalisto veikloje bÅ«tų nepagrįsta iÅ¡ jo reikalauti savo paskleistÄ informacijÄ patvirtinti ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. laukti, kol ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Minėto teismo vertinimu, negalima daryti asmenų, paskleidusių informacijÄ , likimÄ priklausomÄ nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieÅ¡ kuriuos žiniasklaidos atstovai pateikė teiginius žiniasklaidoje, nuteisimÄ , todėl situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobÅ«džio teiginiai ir nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti, o žurnalistas diskutuoja apie „tikrÄ â€œ vieÅ¡Ä jį, visuomeninį interesÄ , pirmaeiliu dalyku tampa patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sÄ Å¾iningai.

Sprendime nustatyta, kad Publikacijos paskelbimo metu, t. y. 2014 m. spalio 7 d., ir iki 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties, paskelbta informacija buvo teisinga, o Bendrovės elgesys sÄ Å¾iningas. 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje pareiÅ¡kėjas kaltinamas padaręs 3 nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, nutraukti suėjus senaties terminui, atsirado faktinis pagrindas papildyti ginčo publikacijÄ , nurodant naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę.

Pažymėjo, kad kuomet pareiÅ¡kėjui tapo žinoma apie jo paties atžvilgiu priimtÄ nutartį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, jis galėjo bÅ«ti aktyvus ir pats informuoti Bendrovę apie poreikį visuomenei pateikti aktualiÄ informacijÄ , tačiau tai padaryta nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė tik gavusi informacijÄ apie tai, kad byla buvo nutraukta, informacijÄ atnaujino. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl jo teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ pažeidimo, ir pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, absoliutindamas savo neturtines teises, ignoruoja objektyviai egzistavusį teisėtÄ ir pagrįstÄ pagrindÄ (jo atžvilgiu vykdytÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ ) susiaurinti teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ ribas, neesminiam informacijos netikslumui (baudžiamosios bylos nutraukimÄ suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui) nepagrįstai suteikia prioritetÄ vieÅ¡ojo intereso atžvilgiu.

Atsakovo įsitikinimu, 2014 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pareiÅ¡kėjÄ pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė turėjo pagrįstÄ interesÄ vieÅ¡inti tokiÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjas, kaip asmuo, atlikęs teisei prieÅ¡ingas veikas, dėl kurių yra pripažintas kaltu teismo sprendimu, nepagrįstai plečiamai supranta savo teisę į privataus gyvenimo apsaugÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, jog buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nurodė, kad buvo remiamasi teisėsaugos institucijos praneÅ¡imu apie nustatytas aplinkybes, informacija paskelbta gerbiant nekaltumo prezumpcijos principÄ .

Publikacijoje buvo nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas kaltinamas teisei prieÅ¡ingų veikų padarymu, t. y. jam buvo pareikÅ¡ti kaltinimai, o ne, kad jis pripažintas kaltu dėl nurodomų veikų. Po pareiÅ¡kėjo kreipimosi į atsakovÄ Bendrovė papildė publikacijÄ informacija, jog „baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutarė nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ”.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluota asmenų, pažeidžiančių įstatymus, privataus gyvenimo apsaugos doktrina. Jos esmė – įstatymÄ pažeidžiančio asmens privataus gyvenimo apsaugos lÅ«kesčiai turi bÅ«ti teisėti, už daromus teisės pažeidimus toks asmuo susilaukia neigiamų pasekmių. Žiniasklaida gali be asmens sutikimo informuoti visuomenę apie tokio asmens privatų gyvenimÄ tokiu mastu, kokiu to asmens elgesys, kitos privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams ir dėl to skelbiama informacija turi visuomeninę reikÅ¡mę.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad paskelbtos informacijos visuomeninė reikÅ¡mė ir vieÅ¡as interesas tokios informacijos sklaidai buvo akivaizdus. Bendrovė, skelbdama pareiÅ¡kėjo ginčijamÄ informacijÄ siekė informuoti visuomenę ir patenkinti jos teisėtÄ bei pagrįstÄ interesÄ Å¾inoti atitinkamus faktus apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, teismų procesus, nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pareikÅ¡tus kaltinimus. Dėl nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo nurodė, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo vieÅ¡osios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti neigiamÄ poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiÄ informacijÄ , susijusiÄ su asmens duomenimis, kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai.

Å i įstatymo norma yra skirta apsaugoti nepilnametį asmenį nuo jo duomenų vieÅ¡inimo. Pabrėžė, kad Publikacijoje nėra minimi jokie konkretÅ«s ar kiti duomenys apie nepilnamečius asmenis, todėl pareiÅ¡kėjo skundo tyrimo metu nebuvo jokio pagrindo nustatyti, jog paskelbiant informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tų pakenkta jo nepilnamečiams vaikams. Bendrovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad skelbdama Å¡iÄ informacijÄ , siekė ne sumenkinti pareiÅ¡kėjÄ , o atskleisti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , kuriÄ visuomenė turi žinoti.

Pabrėžė, kad Publikacijos tekstas buvo parengtas pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro praneÅ¡imÄ spaudai, kas tekste ir yra pažymėta. Bendrovė neiÅ¡sigalvojo jokių kaltinimų ar faktų, visa tai, kas raÅ¡oma tekste, buvo suraÅ¡yta kaltinamajame akte, o pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelta byla buvo nagrinėjama teisme. Iki Å¡io pareiÅ¡kėjo skundo redakcija neturėjo jokių duomenų, kad bylos nagrinėjimas yra nutrauktas. PareiÅ¡kėjas iki Å¡iol į redakcijÄ nesikreipė dėl Å¡io 2014 m. teksto su pretenzijomis, kad jau nebėra teisiamas dėl Å¡iame straipsnyje nurodytų veikų, kad jam reikÅ¡ti kaitinimai panaikinti.

Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydama informacijos, ar iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu byla buvo nutraukta, o jei taip, – kokiu pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad pagal iÅ¡ teismo gautÄ informacijÄ tekstÄ papildė Å¡ia informacija: „Vis dėlto pastarojoje byloje apskaičiuotas senaties terminas baigėsi 2016 m. gegužės 24 d. Todėl baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutarė nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.“ Pabrėžė, kad Publikacijoje pateikti teiginiai atitiko tikrovę, todėl prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Teismas konstatuoja: RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 13 d. su skundu kreipėsi į atsakovÄ dėl Bendrovės 2014 m. spalio 7 d. paskelbtos Publikacijos „Stambus sukčius K. J. ir toliau bus teisiamas už visas sena aferas“ (b. l. 70–74). Atsakovas 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į Bendrovę „Dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo“ (b. l. 80). Bendrovė, 2017 m. balandžio 10 d. pateikė atsakovui paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjo skundo (b. l. 82–83).

PaaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad Publikacijos pavadinimu nėra formuluojama nuomonė, kad pareiÅ¡kėjas teisiamas, o konstatuojamas faktas, kad jis bus teisiamas, nes Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigÅ«nai baigė ikiteisminį tyrimÄ ir į teismÄ perdavė bylÄ dėl sukčiavimo stambiu mastu įtariamo pareiÅ¡kėjo. Bendrovė taip pat nurodė, kad Publikacijos tekstas buvo parengtas pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro praneÅ¡imÄ spaudai, kad Bendrovė neiÅ¡sigalvojo jokių kaltinimų, faktų, visa tai, kas raÅ¡oma Publikacijoje, buvo suraÅ¡yta kaltinamajame akte, o pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme.

Taip pat buvo paaiÅ¡kinta, jog pareiÅ¡kėjas į Bendrovę nesikreipė su pretenzija. Atsakovas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2017 m. liepos 26 d. priėmė sprendimÄ Nr. (SK-44) SPR-82, kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu (b. l. 119–125). PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti SprendimÄ ir įpareigoti atsakovÄ Ä¯spėti Bendrovę apie teisės aktų pažeidimus;

įpareigoti atsakovÄ , kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir paÅ¡alinti PublikacijÄ iÅ¡ www.15min.lt portalo; įpareigoti atsakovÄ , kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir paÅ¡alinti NuorodÄ iÅ¡ www.15min.lt portalo; įpareigoti atsakovÄ , kad jis įpareigotų UAB „15 min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse (b. l. 45–52). Ginčas byloje kilęs dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Vertintina, ar Inspektorius skundžiamu Sprendimu tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2017 m. kovo 13 d. skundÄ , kuriame jis skundėsi dėl to, kad Publikacijoje paskelbus nurodytÄ informacijÄ , galimai buvo pažeistos jo teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ , jo garbę ir orumÄ bei jo nepilnamečių vaikų interesus. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Pagal Ä®statymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punktÄ , vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams, vieÅ¡oji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal iÅ¡ankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas.

Å i teisė yra vienas iÅ¡ esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena iÅ¡ svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas teisės skleisti informacijÄ turinį (Konvencijos 10 straipsnis), yra nurodęs, kad teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ darė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų Å¡ios teisės ribų. Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ), tačiau pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai:

Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1976 m.; Obsertver ir Guardian prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1991 m.; De Haes ir Gijsels prieÅ¡ BelgijÄ , 1997 m.; Lingens prieÅ¡ AusrijÄ , 1986 m., bylose). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika patvirtina, kad, sprendžiant konfliktÄ , kilusį tarp teisės skleisti informacijÄ ir teisės į garbės ir orumo gynimÄ , bÅ«tina vadovautis Å¡ių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad, sprendžiant analogiÅ¡kas bylas, teismų praktikoje ne kartÄ yra pabrėžta, kad publikacijos teiginiai turi bÅ«ti vertinami visos publikacijos ir kitų su apraÅ¡oma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukcijÄ , minčių dėstymÄ , logines paskelbtos informacijos sÄ sajas; publikacijos teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto (LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-104/2014, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1281/2014, LVAT 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A207-261/2015, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1804-662/2016). Ä®statymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ .

Ä®statymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams. VieÅ¡oji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal iÅ¡ankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus. Ä®statymo 41 straipsnyje, reglamentuojančio žurnalistų pareigas, 2 dalies 1 punkte nustatyta žurnalistų pareiga teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais.

Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų darytina iÅ¡vada, kad Ä®statymo pažeidimu yra laikomas ne tik dezinformacijos skleidimas, bet ir vien Å¡meižiančios, įžeidžiančios žmogų, žeminančios jo garbę ir orumÄ , informacijos skleidimas. IÅ¡ paminėtų nuostatų akivaizdu, jog tokiu atveju nereikalaujama, kad tai bÅ«tų tik tikrovės neatitinkanti informacija. Pagal Ä®statymÄ , subjektų, kurie paskleidė informacijÄ , nors ir atitinkančiÄ tikrovę, tačiau Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ , atžvilgiu Inspektorius taip pat turėtų taikyti Ä®statyme numatytas už šį įstatymo pažeidimÄ numatytas poveikio priemones.

Todėl, kaip ir Å¡iuo atveju, svarbu nustatyti, ar vieÅ¡osios informacijos skleidėjas UAB „15min“ nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, t. y., ar ginčo publikacijoje paskleista informacija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra žeminančio pobÅ«džio, ar atitinka tikrovę, ar ja nėra pažeista pareiÅ¡kėjo reputacija, nekaltumo prezumpcija. Asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija yra ginami, kai nustatoma faktų visuma: žinios paskelbimas; žinios yra apie asmenį; paskelbtos žinios yra žeminančio pobÅ«džio; paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ä®statymo nuostatos aiÅ¡kiai nustato, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai, draudžiama platinti dezinformacijÄ , informacijÄ Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo orumÄ ir garbę, numato žurnalistui pareigÄ teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais.

LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog minėti skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies (žinia ar nuomonė). Tokia išvada darytina, įvertinus Įstatymo pateiktas žinios ir nuomonės definicijas (2 straipsnio 33 dalis, 2 straipsnio 69 dalis) bei jau paminėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas (LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-795/2011). Konstitucinės justicijos bylose pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti.

Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informacijÄ , privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas Å¡iÄ teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių.

Pagal KonstitucijÄ , negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas bÅ«tų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrÄ (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d. nutarimai). LAT taip pat Å¡iuo aspektu yra pažymėjęs, jog „Teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija.

Ä®statymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti“ (LAT nutartys civilinėse bylose:

Nr. 3K-3-169/2006; Nr. 3K-3-667/2006; Nr. 3K-3-479/2012). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio bei pateiktų argumentų spręstina, jog, pareiÅ¡kėjo teigimu, Publikacijoje pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes pareikÅ¡ti kaltinimai buvo nagrinėti teisme, tačiau 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė. Pažymėtina, kad Publikacija yra publikuota 2014 m. spalio 7 d., joje vartojami teiginiai „įtariamo“, „ikiteisminio tyrimo metu“, „įtariant, kaltinamas“ aiÅ¡kiai nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo statusas tuo metu buvo kaltinamasis.

PareiÅ¡kėjas ir pats neneigia, jog baudžiamoji byla dėl jam inkriminuotų veikų buvo nagrinėjama teisme ir ji buvo nutraukta dėl senaties termino suėjimo, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai priėjo iÅ¡vados, kad Publikacijos paskelbimo metu 2014 m. spalio 7 d. informacija atitiko tikrovę. Pastebėtina ir tai, kad iÅ¡ Publikacijos konteksto yra akivaizdu, jog Bendrovė, paskelbdama informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro praneÅ¡imu ir šį informacijos Å¡altinį nurodė pačioje Publikacijoje (b. l. 77–78).

Taigi, iÅ¡ paskelbtos informacijos visumos matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo pareikÅ¡ti kaltinimai sukčiavimu, tačiau Publikacijoje nebuvo sprendžiamas pareiÅ¡kėjo kaltumas. Pritartina atsakovo argumentams, jog su pareiÅ¡kėju susijusi informacija buvo paskelbta laikantis asmens neturtinių teisių gerbimui bÅ«tinų sÄ lygų, o Bendrovės elgesys paskleidžiant informacijÄ pripažintas sÄ Å¾iningu. Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog Bendrovė tik po skundo atsakovui pateikimo ir atsakovo kreipimosi papildė ginčo publikacijÄ duomenimis apie senaties termino pabaigÄ , pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui nei raÅ¡ytinių įrodymų, nei argumentų, jog teismui nutraukus bylÄ , jis su pretenzija kreipėsi į Bendrovę.

Dar daugiau, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su paklausimu ir gavusi informacijÄ apie nutrauktÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ atnaujino informacijÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad Publikacijoje paskelbta informacija pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ . LAT savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad negali bÅ«ti kliudoma valstybės institucijoms informuoti visuomenę apie vykstančius ikiteisminius tyrimus ar konstatuoti, kad kažkas tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimÄ , tačiau reikalaujama, kad tai bÅ«tų daroma korektiÅ¡kai ir santÅ«riai, gerbiant nekaltumo prezumpcijÄ .

Publikacijoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas kaltinamas teisei priešingų veikų padarymu, t. y. jam buvo pareikšti kaltinimai, o ne, kad jis pripažintas kaltu dėl nurodomų veikų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas Sprendime pagrįstai nustatė, jog informacija apie pareiškėjui pareikštus kaltinimus buvo paskelbta esant teisėtam ir pagrįstam viešajam interesui, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos. Pareiškėjo įsitikinimu, Publikacija pažeidė jo nepilnamečių vaikų interesus.

Atsakovas tvirtino prieÅ¡ingai – kad Publikacijoje pateikta informacija pareiÅ¡kėjo nepilnamečių vaikų interesų nepažeidė, kadangi jie Publikacijoje nebuvo minimi. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo vieÅ¡osios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti neigiamÄ poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiÄ informacijÄ , susijusiÄ su asmens duomenimis, kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai.

Ä®vertinus Publikacijos turinį, nenustatyta, kad joje kokiame nors kontekste bÅ«tų minimi pareiÅ¡kėjo nepilnamečiai vaikai, todėl skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Publikacijoje pateikiama informacija pareiÅ¡kėjo nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į Publikacijoje paskelbtÄ informacijÄ , surinktus duomenis, pareiÅ¡kėjo statusÄ , jo paties pateiktÄ informacijÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog esminių netikslumų nebuvo pateikta, todėl laikoma, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) informacijos (saviraiÅ¡kos) laisvės ribų neperžengė.

Taip pat pripažintina, kad atsakovas skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas Sprendimas, remiantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas SprendimÄ panaikinti yra atmestinas. Skundo reikalavimai, kuriais praÅ¡oma įpareigoti atsakovÄ Ä¯spėti Bendrovę apie teisės aktų pažeidimus; įpareigoti atsakovÄ , kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir paÅ¡alinti PublikacijÄ iÅ¡ www.15min.lt portalo;

įpareigoti atsakovÄ , kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir paÅ¡alinti NuorodÄ iÅ¡ www.15min.lt portalo; įpareigoti atsakovÄ , kad jis įpareigotų UAB „15 min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse laikytini iÅ¡vestiniais iÅ¡ reikalavimo panaikinti Inspektoriaus skundžiamÄ SprendimÄ . Teismui konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestini ir iÅ¡vestiniai skundo reikalavimai. PareiÅ¡kėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo K. J. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai ArÅ«nas Kaminskas Jolita Rasiukevičienė Milda Vainienė