db2b2e21-5496-490a-b293-2270672a03bf · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-828-485/2012;Pirmos instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė;procesinio sprendimo kategorijos 11.9.1; 121.15.; 121.21. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS            N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2012 m. kovo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19648-638/2011 pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Nemuno vaistinė“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2-7) prašė pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ atsakovės farmacinės veiklos ir audito vadovo pareigų neteisėtu, į darbÄ negrÄ Å¾inti, priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , penkių mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, jog nuo 1996 metų dirbo A.

B. individualioje įmonėje, kuri vėliau buvo reorganizuota į UAB „Mauda“, pastaroji buvo reorganizuota į UAB „Nemuno vaistinė“. Atsakovės generalinė direktorė 2011-08-31 pasikvietė ieÅ¡kovę, pateikė pasiraÅ¡yti paruoÅ¡tÄ Å¡alių susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 125 str. IeÅ¡kovė, gavusi tokį pasiÅ«lymÄ , buvo užklupta netikėtai, susinervino, negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos, todėl pasirašė susitarimÄ . Vėliau, 2011-09-06, ieÅ¡kovė raÅ¡tu kreipėsi į darbdavį, nurodydama, kad atÅ¡aukia savo sutikimÄ nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 125 str., tačiau atsakovė 2011-09-23 atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu.

IeÅ¡kovė nurodo, kad susitarimÄ pasirašė suklydusi, neturėjo jokio ketinimo ir noro nutraukti darbo sutartį, dirbo visada gerai, jokių drausminių nuobaudų neturėjo, jokių pretenzijų dėl darbo kokybės jai nebuvo reiÅ¡kiama. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu (t. 2, b. l. 90-92) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 3 200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė dirbo UAB „Nemuno vaistinė“ farmacinės veiklos ir audito vadove. 2011-08-31 atsakovės generalinė direktorė A.

B. ir ieÅ¡kovė V. M. pasirašė susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 705 nutraukimo Å¡alių susitarimu pagal LR DK 125 str. Å alys susitarė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove bus nutraukta nuo 2011-09-23, ieÅ¡kovei bus sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, su ieÅ¡kove bus atsiskaityta paskutinę darbo dienÄ . IeÅ¡kovė pasirašė, kad pasiÅ«lymÄ gavo, ir tÄ pačiÄ dienÄ pasirašė, kad su pasiÅ«lymu sutinka. IeÅ¡kovė 2011-09-06 parašė atsakovei, kad ji atÅ¡aukia savo sutikimÄ , duotÄ 2011-08-31, siÅ«lo iÅ¡ naujo tartis dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, konkrečiai dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, tačiau atsakovė 2011-09-23 įsakymu Nr. IS-11-1548 atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo.

Atsakovė paruošė darbo sutarties nutraukimo pasiÅ«lymÄ , kuriame numatė ieÅ¡kovei galimybę pareikÅ¡ti savo valiÄ dėl sutarties nutraukimo per septynių dienų terminÄ , tačiau ieÅ¡kovė tokia teise nepasinaudojo, nes tÄ pačiÄ dienÄ pasirašė, kad sutinka su pasiÅ«lymu. IeÅ¡kovė ir jos atstovė teigė, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma analogija su DK 127 str. 4 d., t.y. darbuotojas turi teisę atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos.

Teismas nurodė, jog DK 125 str. straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ ir Å¡alių susitarimo procedÅ«rÄ . Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta Å¡alių susitarimu; sutarusios nutraukti sutartį Å¡alys sudaro raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo; susitarimu numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sÄ lygos (dėl kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Darbo sutarties Å¡alims sudarius raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio pasiÅ«lytomis sÄ lygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų yra pasibaigę, todėl toks susitarimas Å¡alims įgyja įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdomas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-489/2005 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad DK 125 straipsnis bei DK 127 straipsnis nustato skirtingus darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir natÅ«ralu, kad skirtingus darbo sutarties nutraukimo pagrindus DK reglamentuoja skirtingai. Pagal DK 9 straipsnio 1 dalį įstatymo analogija taikoma tada, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrÄ santykį. Esant DK 125 straipsniui, negalima pripažinti, kad DK nėra tiesioginės teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu teisinį santykį.

Tai, kad DK 125 straipsnis nenumato darbo sutarties Å¡alių, sudariusių raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo, teisės atÅ¡aukti savo valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ susitarime, negali bÅ«ti vertinama kaip įstatymo spraga. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad nutraukiant darbo sutartį pagal DK 125 straipsnį Å¡alių susitarimu, DK 127 straipsnio 4 dalis pagal analogijÄ netaikytina. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad jos pasiraÅ¡ytas sutikimas neatitiko jos valios, iÅ¡reikÅ¡tos 2011-08-31. Nenustatyta, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų buvęs daromas spaudimas, apribota jos laisvė, suvaržyta galimybė apmÄ styti ir įvertinti savo veiksmų reikÅ¡mę, pasekmes.

Ä®vertinant, kad ieÅ¡kovė turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , pagal savo pareigų pobÅ«dį buvo atsakinga už visos įmonės trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, įvairios trukmės planus, turėjo kompetencijÄ teikti pasiÅ«lymus įmonės vadovybei dėl farmacinės veiklos ir audito padalinio rodiklių, jai buvo priskirti platÅ«s įgaliojimai kontroliuojant ir organizuojant įmonės darbÄ ( Pareiginiai nuostatai, t.1, b.l.51-53), teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė buvo pakankamai informuota ir savarankiÅ¡ka priimdama sprendimus tiek dėl visos įmonės veiklos, tiek ir dėl savo pačios veiklos.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė darbe buvo vertinama tik teigiamai, jai buvo reiÅ¡kiamos padėkos, turėjo tik padėti ieÅ¡kovei nepasiduoti jokiam jos atžvilgiu daromam spaudimui dėl darbo sutarties nutraukimo. Kita vertus, jeigu buvo taip, kaip sako atsakovės atstovai, kad ieÅ¡kovės darbo rodikliai paskutiniu metu pasidarė ne tokie geri, tai galimas dalykas, kad ieÅ¡kovė pati pasirinko variantÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, nenorėdama, kad bÅ«tų atliekamas jos darbo įvertinimas drausmine tvarka.IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 93-100) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.IeÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimu dėl Å¡ių motyvų:teismas pažeidė proceso lygiateisiÅ¡kumo bei žodiÅ¡kumo principus, kadangi teismo posėdyje ginÄÄ nagrinėjo ieÅ¡kovei nedalyvaujant;teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo byloje surinktus įrodymus, kadangi ieÅ¡kovės 2011-08-31 pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ laikė pasiÅ«lymu dėl darbo sutarties nutraukimo ir neįvertino ieÅ¡kovės pozicijos, jog ji Å¡io dokumento tokiu pasiÅ«lymu nelaikiusi, o darbo sutarties nutraukimo pasiÅ«lymas, kaip atskiras dokumentas ar pasiÅ«lymas jai nebuvo pateiktas;teismas neteisingai aiÅ¡kino DK 125 str. ir nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi teismas nevertino ieÅ¡kovės valios nutraukti darbo sutartį nebuvimo bei 2011-08-31 Susitarimo (pasiÅ«lymo) nutraukti darbo sutartį pasiraÅ¡ymui įtakos turėjusias tikrÄ sias aplinkybes.

IeÅ¡kovė teigia, jog ji savo pareigas vykdė gerai, darbas jai patiko ir ji neketino jo keisti, o tai patvirtina, kad nebuvo aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų susiformavusi jos valia nutraukti darbo sutartį. IeÅ¡kovė 2011 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio metu buvo apkaltinta „Akropolio piniginių čekių“ vagyste, ir jos paraÅ¡as ant Susitarimo nutraukti darbo sutartį Nr. 705 Å¡alių susitarimu buvo iÅ¡gautas naudojant psichologinę prievartÄ , ieÅ¡kovei patiriant spaudimÄ ir negalint įvertinti pasiraÅ¡omo dokumento reikÅ¡mės;teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė pažeidė DK 125 str. nustatytas procedÅ«ras, kadangi realiai tarp Å¡alių nevyko derybos, todėl atsakovė negalėjo pateikti pasiraÅ¡yti vienÄ dokumentÄ , kuriame sutampa pasiÅ«lymas ir susitarimas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu - dokumentai turėjo bÅ«ti atskiri, suteikiant ieÅ¡kovei tarp jų 7 dienų terminÄ apsisprendimui.

Dėl psichologinės prievartos ir Å¡oko ieÅ¡kovė 2011-08-31 buvo priversta pasiraÅ¡yti susitarimÄ , ieÅ¡kovei po 7 dienų apsigalvojus, atsakovė jokių derybų nebevedė ir atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų;teismas sprendime klaidingai nurodė, jog ieÅ¡kovė rėmėsi teisės analogija su DK 127 str. 4 d., kai tuo tarpu ieÅ¡kovė teisės analogija nesivadovavo, o tik Å¡iaip septynių dienų laikotarpyje nuo 2011-08-31 atsakovei nurodė nesutinkanti su darbo sutarties nutraukimu susitarime nurodytomis sÄ lygomis;teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kuriÄ pareiga įrodyti darbuotojo valiÄ nutraukti darbo sutartį tenka darbdaviui;teismas pažeidė CPK nuostatas dėl aktyvaus teismo vaidmens darbo bylose, nes rėmėsi ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimu ir užimtų pareigų pobÅ«džiu, tačiau nevertino, kad ieÅ¡kovė teisinio darbo nedirbo, o netikėtoje situacijoje ir esant tokiai agresyviai darbdavio pozicijai, neturėjo galimybės susipažinti su jai pateiktu susitarimu ir įvertinti jo pasekmes.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 103-115) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas, apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.pasiÅ«lymas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo gali sutapti viename dokumente.

LR DK 125 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, kad darbo sutarties Å¡alių susitarimas dėl sutarties nutraukimo turi bÅ«ti suraÅ¡ytas kaip atskiras dokumentas, svarbu tik tai, kad susitarimas bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu ir jame bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta darbo sutarties Å¡alių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sÄ lygų. Dispozityvumo principas darbo teisėje reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi teisę susitarti dėl kompensacijos dydžio ir jos iÅ¡mokėjimo terminų; tai gali bÅ«ti pasiekiama derybų metu; darbdavys gali siÅ«lyti arba nesiÅ«lyti kompensacijÄ , o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne;ieÅ¡kovės argumentai apie jos puikius darbo rezultatus neatitinka tikrovės. Byloje yra surinkti duomenys apie tai, kad srityse, už kurias buvo atsakinga ieÅ¡kovė buvo nustatyta pažeidimų, savo atsakomybę už tuos pažeidimus pripažino pati V.

M. dar gerokai iki ginčo pradžios, tačiau darbo trÅ«kumai kartojosi;ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų, kai ieÅ¡kovė buvo apkaltinta vagyste yra naujai nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. CPK 306 str. 2 d. nurodo, jog apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; ieÅ¡kovė neįrodė, jog pasiraÅ¡ant susitarimÄ , ieÅ¡kovei buvo daromas psichologinis spaudimas, tai patvirtina byloje surinkti duomenys bei pačios ieÅ¡kovės parodymai;ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė procesinio lygiateisiÅ¡kumo bei žodiÅ¡kumo principus, kadangi ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai dalyvavo 2011-11-21 parengiamajame posėdyje, kuriame davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų vertinimo.

IeÅ¡kovei klausimus uždavė ne tik teismas ir atsakovės atstovai, bet taip pat ir ieÅ¡kovės advokatė, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino apie visas su ginču susijusias aplinkybes. Be to, teismo posėdyje ieÅ¡kovę atstovavo jos atstovė, todėl laikytina, kad savo teisę dalyvauti teismo posėdyje ieÅ¡kovė įgyvendino (ir buvo iÅ¡klausyta) per savo atstovę;nors ieÅ¡kovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė ieÅ¡kovei, neatsižvelgdamas į tai, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo sutarties Å¡alis, kuri turi bÅ«ti ginama vadovaujantis teisingumo principu, atsakovė pažymi, jog darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių Å¡alies, galimybės byloje įrodinėti savo tiesÄ nėra prastesnės nei darbdavio.

Atitinkamai, teismas neturi pareigos ir teisės nukrypti nuo procesinio neÅ¡aliÅ¡kumo pareigos ir ginti darbuotojo interesus daugiau, nei trys konkrečios teisės, numatytos CPK 414 str.;ieÅ¡kovės argumentai dėl aktyvaus teismo vaidmens byloje yra nepagrįsti, kadangi CPK 414 str. įtvirtintas aktyvaus teismo vaidmens modelis, kuriuo remiasi apeliantė, reiÅ¡kia tris konkrečias teismui suteiktas galimybes: teisę rinkti papildomus su ginču susijusius įrodymus, teisę įtraukti papildomÄ atsakovÄ , jeigu darbuotojo pasirinktas atsakovas netinkamas ir teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus.

CPK 414 str. nesuteikia teismui teisės bÅ«ti aktyviu vienos iÅ¡ Å¡alių naudai. Taip pat Å¡i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip suteikianti teismui teisę nukrypti nuo bendrosios įrodytumo taisyklės, pagal kuriÄ civiliniame procese įrodyta laikoma tai, kas, pagal byloje surinktÄ medžiagÄ , yra labiau tikėtina, nei netikėtina (nepriklausomai, kuriai proceso Å¡aliai tai yra palanku). Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. IeÅ¡kovė prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų pakanka įvertinti bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka.Byloje keliamas klausimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo DK 125 straipsnio pagrindu teisėtumo bei pagrįstumo.

LR DK 125 straipsnyje įtvirtintas darbo teisinių santykių pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu – labiausiai atitinka sutartinį darbo santykių pobÅ«dį, nes darbo teisinius santykius nutraukiančios Å¡alys gali suderinti savo interesus. Tačiau darbo sutarties nutraukimas Å¡iuo pagrindu galimas tik tada, jeigu Å¡alių susitarimas nutraukti darbo santykius Å¡iuo pagrindu atitinka tikrÄ jÄ jų valiÄ . Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai, teisės normos, reglamentuojančios darbo teisių įgyvendinimÄ ir gynimÄ , be kitų, įtvirtina ir darbo teisės subjektų lygybės, laisvės pasirinkti darbÄ principus, pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nustato draudimÄ piktnaudžiauti savo teise (LR DK 2, 35 straipsniai).

Darbo sutartis negali bÅ«ti laikoma nutraukta Å¡alių suderinta valia, jeigu viena iÅ¡ sutarties Å¡alių primeta savo valiÄ kitai Å¡aliai. Sutarusios nutraukti sutartį, Å¡alys sudaro raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl sutarties nutraukimo. Susitarime nustatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sÄ lygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V.

Å . v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005, pažymėjo, kad Å¡alių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties Å¡alims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situacijÄ , galimus variantus ir pasekmes. Ä®statyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis negali bÅ«ti nutraukta Å¡alių susitarimu, t. y. įstatyme Å¡alių valia nutraukti darbo sutartį susitarimu neribojama. Tačiau įstatyme nustatyta darbo sutarties nutraukimo Å¡iuo pagrindu tvarka, kurios turi laikytis darbo teisinių santykių Å¡alys tam, kad, sudarydamos tokį susitarimÄ , suderintų savo interesus ir iÅ¡reikÅ¡tų jame tikrÄ jÄ savo valiÄ , be to, iÅ¡vengtų ateityje teisminių ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog 2011-08-31 atsakovės generalinė direktorė A. B. ir ieÅ¡kovė pasirašė susitarimÄ dėl darbo sutarties Nr. 705 nutraukimo Å¡alių susitarimu pagal LR DK 125 str. PasiÅ«lyme nutraukti darbo sutartį buvo nustatytas 7 dienų terminas, per kurį ieÅ¡kovė galėjo pareikÅ¡ti savo valiÄ , tačiau ieÅ¡kovė tÄ pačiÄ dienÄ pasirašė, kad sutinka su pasiÅ«lymu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo, vadovaujantis LR DK 125 straipsniu, buvo teisėtas, todėl yra galiojantis.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, jog toks pasiÅ«lymas neatitinka LR DK 125 str. prasmės, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti pateikti du dokumentai, t.y. pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį, su iÅ¡dėstytomis darbo sutarties nutraukimo sÄ lygomis bei susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Be to, ieÅ¡kovė nurodo, jog nesuprato Susitarimo pasiraÅ¡ymo pasekmių, o atsakovės vadovė prieÅ¡ jÄ naudojo psichologinį spaudimÄ . Tokius argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais bei neįrodytais.

Kolegija pažymi, jog teismų praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, jog LR DK 125 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, jog darbo sutarties Å¡alių susitarimas dėl sutarties nutraukimo turi bÅ«ti suraÅ¡ytas kaip atskiras dokumentas, t.y. pasiÅ«lymas dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo gali sutapti viename dokumente. Pabrėžiama, jog esminis reikalavimas yra tai, jog susitarimas bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu ir jame bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta darbo sutarties Å¡alių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sÄ lygų.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovei pateiktas pasiraÅ¡yti Susitarimas atitinka LR DK 125 straipsnio prasmę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog toks pasiÅ«lymo bei susitarimo patvirtinimas prieÅ¡tarautų LR DK 125 straipsnyje nustatytai darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rai. Taigi, darbo sutarties Å¡alims sudarius raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio pasiÅ«lytomis sÄ lygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų yra pasibaigę, todėl toks susitarimas Å¡alims įgyja įstatymo galiÄ , todėl turi bÅ«ti vykdomas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė Susitarime pažymėjo su pasiÅ«lymu sutinka bei grafose „PasiÅ«lymÄ gavau:“ bei „Darbuotojo atsakymas:“ savo sutikimÄ patvirtino paraÅ¡u. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, jog pasiraÅ¡ant minėtÄ SusitarimÄ prieÅ¡ jÄ buvo naudojamas psichologinis smurtas, o dėl netikėto pasiÅ«lymo ieÅ¡kovė nesuprato kÄ pasiraÅ¡o. Pažymėtina, jog byloje esantys pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai suteikia prielaidas abejoti Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais, kadangi, kaip byloje nustatyta, ieÅ¡kovė buvo viena iÅ¡ vadovaujančias pareigas einančių atsakovės įmonėje asmenų, derybos dėl darbo sutarties nutraukimo vyko ieÅ¡kovei pažįstamoje aplinkoje, t. y. patalpose, kuriose vykdavo atsakovės darbuotojų susirinkimai ir kuriuose dalyvaudavo ir ieÅ¡kovė.

Taip pat pažymėtina, jog ieÅ¡kovei buvo sudarytos sÄ lygos susipažinti su jos atleidimÄ iÅ¡ darbo reglamentuojančiomis DK nuostatomis. Tai reiÅ¡kia, jog darbdavys nenaudojo apgaulės, sudarė ieÅ¡kovei sÄ lygas susipažinti su teisės norminiais aktais, suteikė ieÅ¡kovei terminÄ apmÄ styti pasiÅ«lymÄ . Taip pat pažymėtina, jog ieÅ¡kovė patvirtino, kad tik vėliau ėmė kalbėti apie patirtÄ stresÄ atleidimo iÅ¡ darbo metu, kodėl taip elgėsi, ieÅ¡kovė teismui paaiÅ¡kinti negalėjo (t. 1, b. l. 164).

Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog bÅ«tų nustatyti kokie nors ieÅ¡kovės valios iÅ¡raiÅ¡kos trÅ«kumai pasiraÅ¡ant susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Taip pat ieÅ¡kovė patvirtino, jog iÅ¡ esmės su atleidimu iÅ¡ užimamų pareigų sutiko, tačiau jos netenkino sÄ lyga, jog darbdavys jai nepasiÅ«lė iÅ¡eitinės kompensacijos. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, gavusi atsakovės parengtÄ susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektÄ , kuriame buvo aptartos darbo sutarties nutraukimo sÄ lygos, turėjo galimybę įvertinti atsakovės siÅ«lomas sÄ lygas ir, nesutikdama su siÅ«lomomis sÄ lygomis, nepasiraÅ¡yti tokio susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo.

IeÅ¡kovė galėjo suvokti jai siÅ«lomas darbo sutarties nutraukimo sÄ lygas, kadangi jai pateikto pasiraÅ¡yti susitarimo turinys buvo aiÅ¡kus ir suprantamas. Be to, iÅ¡ 2011-11-21 teismo posėdžio protokolo turinio matyti, jog atsakovė stengėsi nagrinėjamÄ bylÄ baigti taikiai, teikė ieÅ¡kovei pasiÅ«lymÄ dėl 3 mėn. iÅ¡eitinės kompensacijos iÅ¡mokėjimo, ieÅ¡kovės atstovė šį faktÄ patvirtino, tačiau ieÅ¡kovė su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko. Byloje esamų raÅ¡ytinių įrodymų bei liudytojų parodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę apsvarstyti atsakovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , turėjo galimybę nepasiraÅ¡yti pateikto susitarimo, tačiau iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir Å¡iuos dokumentus pasirašė.

Taigi, kai darbo santykių Å¡alys pasiraÅ¡o susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina, kad darbuotojas sutiko su darbo sutarties nutraukimu ir darbdavio iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis, todėl toks susitarimas Å¡alims yra privalomas. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė nuomonę, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi teismas nevertino ieÅ¡kovės valios nutraukti darbo sutartį nebuvimo, be to, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kuriÄ pareiga įrodyti darbuotojo valiÄ nutraukti darbo sutartį tenka darbdaviui, kolegija su tokia iÅ¡vada nesutinka.

Kolegija pažymi, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-293/2005, 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-952/2003 ir 2003-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2003, nepagrįsti, nes kasacinio teismo išaiškinimai gali būti taikomi tik tose bylose, kurių ratio decidendi sutampa, o ieškovės įvardytų ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi skiriasi.

Ieškovės minimoje byloje Nr. 3K-7-293/2005 buvo nustatyta, jog atleidžiamam darbuotojui nebuvo pateiktas rašytinis pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, t.y. šalių derybos dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį prasidėjo ir vyko nesant atsakovo rašytinio pasiūlymo, todėl ši byla negali būti tapatinama su nagrinėjamu atveju. Tas pat pasakytina ir apie ieškovės nurodytas civilines bylas Nr. 3K-3-952/2003 ir 3K-7-4/2003, kadangi šiose bylose buvo nagrinėjamas klausimas dėl darbo santykių pasibaigimo suėjus terminui, nustatytam terminuotoje darbo sutartyje.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kelia procesinio pobÅ«džio klausimus dėl pažeidimų, kuriuos neva padarė pirmosios instancijos teismas, t.y. ieÅ¡kovė nurodo, jog teismas pažeidė proceso lygiateisiÅ¡kumo bei žodiÅ¡kumo principus, kadangi teismo posėdyje ginÄÄ nagrinėjo ieÅ¡kovei nedalyvaujant, taip pat teismas pažeidė CPK nuostatas dėl aktyvaus teismo vaidmens darbo bylose, nes rėmėsi ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimu ir užimtų pareigų pobÅ«džiu, tačiau nevertino, kad ieÅ¡kovė teisinio darbo nedirbo, o netikėtoje situacijoje ir esant tokiai agresyviai darbdavio pozicijai, neturėjo galimybės susipažinti su jai pateiktu susitarimu ir įvertinti jo pasekmes.

Kolegija Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė davė parodymus teismui, atsakė į teismo bei prieÅ¡ingos Å¡alies jai užduotus klausimus, ieÅ¡kovę viso proceso metu teisme atstovavo advokatė, todėl teigti, jog ieÅ¡kovė byloje liko neiÅ¡klausyta pagrindo nėra. Taip pat nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Detaliai susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog teismas sudarė Å¡alims galimybes teikti jų praÅ¡ymus ir atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, teismas iÅ¡samiai juos vertino bei dėl jų pasisakė, todėl teigti, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus byloje taip pat pagrindo nėra.Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų kolegija plačiau nepasisako.Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui taikytinas LR DK teisės normas, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , spręstina dėl atsakovės praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 110,39 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 93 straipsnio pirmoji dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į patį ginÄÄ , pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimÄ teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4/2007).

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovas ruošė vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atsižvelgiant į tai, jog byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alių atstovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, taip pat į bylos pobÅ«dį bei sudėtingumÄ , teismas priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 500 Lt iÅ¡laidas, advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei UAB „Nemuno vaistinė“ (į. k. 134778482) iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                    Raimondas Buzelis                                                                  Gintautas Koriaginas                                                                  Algirdas Remeika