db2a9890-6410-4d93-9352-e0b7eee6fed3 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-327/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22900-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.27.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir pra­ne­Å¡Ä—­jas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nukentėjusiosios U.

Å . atstovui advokatui V. J., nuteistojo M. M. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, ir nu­teis­tas: - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimu; - pagal 145 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimu; - pagal 286 straipsnį – aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos už nu­sikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos jas apimant ir paskirta vienerių metų laisvės atė­mi­mo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė paskirta už nusi­kals­ta­mas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, subendrinta dalinio su­dėjimo bÅ«du su bausme, paskirta už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pa­tai­sos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtÄ bausmę įskaitytas M. M. lai­ki­na­me sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. gegužės 17 d., iÅ¡ viso – dvi paros ir laikas iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2018 m. gegužės 30 d. M. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas - palikta galioti iki nuos­pren­džio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinta. IÅ¡ M. M. priteista 973,13 Eur proceso (ekstradicijos) iÅ¡laidų Policijos de­par­tamentui prie Lietuvos Respublikos VRM.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. M. PSDF biudžetui 84,75 Eur turtinė žala. Nukentėjusiosios - civilinės ieškovės U. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo M. M. U. Š. naudai priteista 500 Eur eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo J. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo M. M. J. G. naudai priteista 200 Eur eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. M. nuteistas už tai, kad: 1.1. 2016 m. gegužės 15 d., apie 17 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (0,94 promilių), kas turėjo įtakos nusi­kals­ta­mos veikos padarymui, muÅ¡damas, tai yra nemažiau nei vienuolika kartų įspirdamas ir ran­ko­mis suduodamas į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiajai – Å¡eimos narei sugyventinei U. Å ., padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, deÅ¡inės akies apatiniame voke, smak­­re, pakauÅ¡yje, pilve, kairiame Å¡one, juosmenyje, kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos penktame pirÅ¡te, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, ir kitaip smurtaudamas, tai yra tampydamas U.

Å . už plaukų, o po to rankomis suim­da­mas jos galvÄ ir trankydamas į sienÄ , tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatÄ savo Å¡ei­mos nariui – sugyventinei U. Å .; 1.2. be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (0,94 pro­milių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grėsmingai nusiteikęs, muÅ¡­da­mas ir kitaip smurtaudamas sugyventinės U. Å . atžvilgiu, tuo padarydamas jai po­odines kraujosruvas kaktoje, deÅ¡inės akies apatiniame voke, smakre, pakauÅ¡yje, pilve, kai­riame Å¡one, juosmenyje, kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡i­nės plaÅ¡takos penktame pirÅ¡te, muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, ir kitaip smurtaudamas, tai yra tampydamas U.

Å . už plaukų, o po to rankomis suimdamas jos galvÄ ir trankydamas į sienÄ , grasino nukentėjusiÄ jÄ U. Å . užmuÅ¡ti, sakydamas, kad „vaikai jaučia, kad Å¡iandien nebeliks mamos“, kas U. Å . dėl jo veiksmų grėsmingumo buvo pakan­ka­mas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas; 1.3. be to, jis, atvežtas iÅ¡ namų po nusikalstamų veikų padarymo, 2016 m. gegužės 15 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (0,94 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtÄ ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pasiprieÅ¡ino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams (duomenys neskelbtini) aps­kri­ties vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos AreÅ¡tinės ir konvojaus sky­riaus areÅ¡tinės (grupės teisėmis) vyriausiajam postiniui R.

V. ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų re­gistravimo skyriaus tyrėjui J. G., o bÅ«tent: laikinai sulaikytas Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka dėl smurto artimoje aplinkoje, M. M., atsisakęs susipažinti su jo atžvilgiu parengtais as­mens sulaikymo dokumentais ir juos pasiraÅ¡yti, elgėsi įžūliai ir agresyviai, į teisėtus daug­kartinius tyrėjo J.

G. perspėjimus bei reikalavimus nutraukti agresyvų elgesį nerea­gavo, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais ir jais bei kitais, įžeidžiamo pobÅ«džio, žodžiais įžei­dinėjo tyrėjÄ J. G., kuriam grasino susidoroti „pasigavus gatvėje“, atsisakė eiti į AreÅ¡­tinės patalpas ir aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi, atsistodamas prieÅ¡ tyrėjÄ J. G. ko­vine stovėsena, pri­im­damas kovinę pozicijÄ , bei sugniaužęs kumščius kaire ranka smogė ty­rėjui J.

G., o Å¡iam atsitraukus ir smÅ«gio iÅ¡vengus, toliau įžūliai ir agresyviai elgėsi, grasino tyrėjui J. G. fizinį smurtÄ imituojančiai veiksmais, todėl, panaudojus kovinių im­tynių veiksmus buvo par­griautas ant žemės ir surakintas antrankiais, po ko toliau muis­tėsi, kėsinosi įspirti J. G., po ko, pagrasinus elektros impulsiniu prietaisu „Taser“, ap­ri­mo, po ko, tuoj pat pristatytas į AreÅ¡tinės patalpas, toliau tęsė savo nusikalstamus veiks­mus, elgėsi įžūliai ir agresyviai, at­si­sakė paklusti vyr. postinio R.

V. tei­sė­tam rei­ka­lavimui nutraukti agresyvų elgesį ir praeiti už Å¡irmos bei nusirengti dėl laikinai su­laikyto asmens kratos ir kÅ«no apžiÅ«ros, toliau keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais ir jais bei kitais, įžei­džia­mo pobÅ«džio, žodžiais įžei­dinėjo vyr. postinį R. V. bei staigiu galvos ju­de­siu grasino jam suduoti į galvÄ , o vyr. postiniui R. V. atsitraukus ir tokiu bÅ«du iÅ¡­vengus smÅ«gio, M. M. atsistojo kovine stovėsena, priimdamas kovinę pozicijÄ , ir sugniaužtais kumščiais mosuo­da­mas artinosi prie vyr. postinio R.

V., kė­sin­damasis jam suduoti, o vyr. postiniui R. V., priremtam prie sienos, nus­tÅ«­mus M. M. nuo savęs, M. M., su vis didėjančia agresija, toliau keik­da­ma­sis necenzÅ«riniais žodžiais, vėl puolė vyr. postinį R. V., mosuodamas kumÅ¡­Äiais jam prieÅ¡ veidÄ ir stverdamas vyr. postinį R. V. už uniformos, po ko, vyr. postiniui R. V. panaudojus kovinių imtynių veiks­mus, siekiant apsaugoti save ir iÅ¡vengti sužalojimų bei sustabdyti akivaizdų M. M. prie­Å¡i­ni­mÄ si, parbloÅ¡kė M.

M. ant grindų, po ko, M. M. toliau aktyviai fizine jėga prieÅ¡inantis, spardant ir smÅ«giuojant jį tramdančiam vyr. postiniui R. V., pa­naudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ byloje su­rinktų ir teisme patikrintų įrodymų matyti, kad kaltinamojo M. M. elgesys atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratÄ , be to, pasižymi nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu. Taip pat teismas, įvertinęs M. M. veiksmų pobÅ«dį, jų intensyvumÄ vengiant sulai­ky­mo, laikė, kad jo veiksmai sudaro BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. M. gynėjas praÅ¡o panaikinti Kauno apy­lin­kės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo: M. M. iÅ¡­tei­sinti reabilituojančiais šį asmenį pagrindais visoje jam pareikÅ¡to kaltinimo apimtyje, M. M. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kininius reikalavimus atmesti, nepriteisti iÅ¡ M. M. jokių procesinių iÅ¡laidų, panaikinti visas M. M. paskirtas kardo­mÄ ­sias prie­mones ir paleisti jį iÅ¡ suėmimo; arba Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuos­prendį pakeisti ir nuteistajam M.

M. už inkriminuotas jam nusikalstamas vei­kas paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu (paskiriant Å¡iam nuteistajam ir ati­tinkamÄ galutinę bausmę); o jeigu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenus­ta­ty­tų pa­grindų skirti nuteistajam M. M. bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atė­mimu, tokiu at­veju taikant BK 75 straipsnio normas paskirtos nuteistajam M. M. bausmės vyk­dymÄ atidėti. 3.1. Skunde nurodo, jog nusikaltimų jis nepadarė. Mano, kad nu­ken­tėjusioji U.

Å . nestabilios psichikos, pradžioje teigė, kad buvo jo iÅ¡prievartauta, vėliau pakeitė kaltinimus. PrieÅ¡ vaikus nuteistasis niekada nėra pakėlęs rankos. Vaikai buvo pas jį au­ginami. Buvo praÅ¡oma, kad pareigÅ«nai patikrintų kaip U. Å . su vaikais elgiasi, tačiau niekas į tai neatsižvelgė. Nurodė, kad po įvykio buvo nubėgusi pas kaimynę, tačiau Å¡i sumuÅ¡imų pas U. Å . nema­tė. Jų nematė ir pusbrolis, o kitÄ dienÄ daktarai nustatė jai suža­lo­jimus. Jis pats narkotinių me­džiagų nevartoja.

IÅ¡gėrusi alkoholio U. Å . savęs nevaldo. U. Å . arba pati save susižalojo, arba paprašė, kad kažkas jÄ sužalotų. Jam nuėjus miegoti vaikai buvo kambaryje. Atvykę pareigÅ«nai pažadino jį ir pranešė, kad jis sumušė moterį. Sutiko su kaltinimu dėl to, kad greičiau viskas pasibaigtų. 3.2. Kaltinamojo parodymai nėra nuginčyti. Byloje esančių abejonių pirmosios instancijos teis­mas nesprendė traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Liudytojų R. B., P. Å . parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada sudarė tik prie­lai­dÄ kaltinti M.

M., tačiau nesudaro pagrindo priimti apkaltinamÄ jį nuos­pren­dį. Nepa­naikintos pagrįstos abejonės, ar U. Å . neapkalbėjo M. M.. Apelianto teigimu, U. Å . suvaidinusi tariamus jos užpuolimÄ , sumuÅ¡imÄ tam, kad jį nu­teis­ti ir tokiu bÅ«du atimti iÅ¡ jo teisę auginti vaikus, teisę gauti iÅ¡ U. Å . pinigus jų iÅ¡laikymui ir prisiteisti alimentus vai­kų auginimui. Bylos dokumentai apie U. Š. netrukus po bau­džia­mo­jo proceso inspiravimo iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ patvirtina tÄ kal­tinamojo versijÄ . 3.3.

Skunde pažymėta, jog A. M. nors ir turi sub­jek­tyvų suinteresuotumÄ byloje (yra kaltinamojo tėvas), tačiau iÅ¡reiÅ¡kė savo pagrįstÄ abejonę U. Å . paro­dy­mais. Jis nematė sužalojimų pas nukentėjusiÄ jÄ po to, kuomet ji pareiÅ¡kė, jog esÄ buvo su­muÅ¡ta M. M.. U. Å . puolama nebÅ«tų nesigynusi, o tokiu bÅ«du bÅ«tų likę pėdsakai M. M. kÅ«ne. 3.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo medicinos specialisto konstatuoti nuken­tė­ju­sia­jai visi nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai yra tokie, jog gali bÅ«ti pasidaryti ir pačios nuken­tė­ju­siosios.

Ekspertė M. K. negalėjo atsakyti į klausimÄ , ar U. Å . ga­lė­jo susižaloti, tačiau akcentavo, jog sužalojimai yra savo ranka pasiekiamosiose lo­kali­za­ci­jose. Pasak U. Å . versijos, ji po nusikalstamų M. M. veiks­mų iÅ¡ namų išėjo ir paliko vienus savo mažamečius vaikus M. M., t. y. as­me­niui, kuris, kaip sektų iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, tuo metu buvo nenumatomo elge­sio ir buvo kÄ tik įvykdęs nusikalstamus veiksmus. M. M. miegojo ir jeigu bÅ«tų atlikęs nusikalstamus veiksmus, U. Š. nebÅ«tų palikusi savo mažamečių vaikų prie jo. 3.5.

Skunde teigiama, kad atvežtas į policijos nuovadÄ , M. M. prašė iÅ¡kviesti jam advokatę. Kadangi praÅ¡ymai nebuvo patenkinti, todėl galėjo pasakyti necenzÅ«rinius žo­džius, tačiau pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino. Kai buvo sulaikomas, galėjo bÅ«ti neadekvatus, tačiau nei vieno pareigÅ«no nepuolė muÅ¡ti, galėjo tik gintis nuo jų. Nors M. M. ir sakė pareigÅ«nams, kad turi Å¡irdies problemų, tačiau jie vis tiek prieÅ¡ jį panaudojo elek­tro­Å¡oko prie­taisÄ â€žTazer“.

Su policijos pareigÅ«no civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad buvo pa­Å¾eista M. M. teisė pasinaudoti advokato pas­lau­gomis. IÅ¡ kaltinamojo pa­ro­dymų, liudytojų J. G., R. V., V. J. parodymų seka, kad sulai­ky­to­jo M. M. atžvilgiu buvo pažeista jo teisė, numatyta Lie­tuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje. Pačių policijos pareigÅ«nų veiksmai sÄ ly­gojo konfliktinę situacijÄ . 3.6. Kaltinimas M. M. ban­domas įrodinėti tik pačių policijos pareigÅ«nų paro­dy­mais, kurių nepa­tvirtina jokie kiti bylos duomenys.

Nukentėjusiaisiais pri­pa­Å¾in­ti policijos pareigÅ«nai, liudiję Å¡iame kaltinimo epizode, taip pat ir bylÄ tyrusi ty­rė­ja priklauso vienam po­licijos padaliniui - Kauno vyriausiajam policijos komisariatui, kurio patalpose buvo ta­ria­mi įvykiai, kuris turėjo patalpų vaizdo/garso įraÅ¡Ä , kuris patvirtintų arba paneigtų nuo­seklius M. M. parodymus apie tai, kad jis neatliko tariamų pasiprieÅ¡inimo veiks­mų, arba patvirtintų ar paneigtų pa­rei­gÅ«nų parodymus. Byloje remtasi subjektyvaus pobÅ«džio įro­dy­mais, tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi policijos pareigÅ«nų paro­dy­mais.

M. M. atimta teisė į teisingÄ procesÄ , byloje iki Å¡iol netirtas, nepa­teiktas ir neiÅ¡­sau­go­tas vaizdo/garso įraÅ¡as. 3.7. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neapsvarstė ga­li­my­bės paskirti nuteistajam M. M. bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Jeigu bÅ«tų pagrindas net visoje inkriminuoto kaltinimo apimtyje laikyti M. M. kaltu, tokiu atveju atitiktų BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas paskyrimas Å¡iam nuteistajam baus­mių, nesusijusių su laisvės atėmimu.

M. M. yra pakankamai jau­no am­Å¾iaus, dar­bingas, dirbo fizinį darbÄ , augino du mažamečius vaikus, artimai bendrauja su savo tėvais. BÅ«damas suimtas ir turėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę M. M. nega­li vykdyti vaikų tėvo pareigų. Nors M. M. buvo teistas, tačiau nepri­klau­so nusi­kals­ta­moms grupuotėms, buvo teistas už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ tos pačios U. Š. atžvilgiu. M. M. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Psi­chiatrijos de­partamente gydėsi 11 kartų, tačiau M.

M. psichikos sveikatos bÅ«sena neįver­tin­ta sprendžiant bausmės klausimÄ . Pati nukentėjusioji U. Å . ne kartÄ gydyta dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Skiriant nuteistajam bausmę neįvertintas neteisingas polici­jos pareigÅ«nų elgesys M. M. atžvilgiu. 3.8. Ä®vertinant byloje nustatytas aplinkybes, M. M. inkriminuotų nusikalstamų vei­kų pobÅ«dį, M. M. asmens savybes, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog jeigu M. M. bÅ«tų pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas turėtų bÅ«ti ati­dė­tas, remiantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

M. M. pripažino, jog teismo neinformavęs iÅ¡vyko dirbti į VokietijÄ , kur padarė nusikaltimÄ ir buvo nuteistas, ten atliko jam paskirtÄ laisvės atė­mimo bausmę, nuo 2018 05 30 buvo sulaikytas ir suimtas, nes su­tiko, kad pagal Europos areÅ¡to orderį bÅ«tų parvežtas į LietuvÄ . Å ie veiksmai negalėjo nu­lemti Å¡ios baudžiamosios bylos galutinių procesinių sprendimų.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skun­de pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiosios U. Å . atstovas prašė apeliacinį skun­dÄ atmesti.

5. Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nu­teis­tas. Tinkamam baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimui BK 2 straipsnyje yra įtvir­tintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, remiantis kuriomis, asmuo atsako pagal bau­džiamÄ jį ko­dek­sÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Spren­džiant asmens bau­džia­mo­sios atsakomybės klausimÄ ir nustačius, jog jo veiksmai atitinka bau­džia­ma­ja­me įs­ta­tyme įtvir­tin­to nusikalstamo elgesio modelį, asmens atžvilgiu priimamas apkal­ti­na­masis nuos­pren­dis, ati­tin­kantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straips­nio 1 dalies reikalavimus. Jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir at­lik­ta jų analizė, tiek kal­ti­nan­tys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įro­dy­mus atmeta, o kitais grin­džia savo iÅ¡vadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos ap­lin­ky­bes.

Teisėjai įrodymus įver­tina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡a­liÅ¡­ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­jimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pa­grįstų iÅ¡vadų byloje spren­džiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti tei­sė­tu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiek­vienas įrodymas atskirai ir jų visu­ma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kom­petencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso daly­vių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atme­ti­mas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas mo­ty­vuo­tas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino įrodymus ir spręsdamas nuteistojo kaltės klausimÄ esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepa­darė, remdamasis surinkta bylos medžiaga savo iÅ¡vadas tinkamai motyvavo, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, tačiau nepagrįstai sprendė, kad M. M. nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 8. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. nuteistas už tai, kad nukentėjusiajai, savo sugy­ven­tinei U. Å ., nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , kas, apylinkės teismo vertinimu, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Nors apeliaciniame skunde su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinkama, nurodant, kad byloje nėra ob­jek­tyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinimus, tačiau tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepa­grįsti.

Jo kaltę nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajai U. Å . sveikatÄ kaltinime iÅ¡­dės­ty­tomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pakankamai patikimai patvirtina byloje su­rinkti duomenys, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai pripažino įrodymais, o skunde nurodomos ap­lin­kybės neteikia pagrindo atmesti Å¡iuos įrodymus ir nesivadovauti jais vertinant nuteistojo veiks­mus.

9. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smur­taudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objek­ty­viai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), pa­da­riniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, prie­Å¾as­tiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl kon­kre­taus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas as­meniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesie­kiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

10. Nukentėjusioji U. Å . apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad tvirtina iki­teis­minio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad 2016-05-15, kai įvyko konfliktas, tu­rėjo su vaikais važiuoti į gamtÄ . M. M. grįžęs pradėjo vartoti alkoholį, dėl to ji pa­prie­kaiÅ¡­tavo, kad vėl niekur neiÅ¡važiuos. M. M. pasiÅ«lė jai iÅ¡eiti į laukÄ , parÅ«kyti ir pa­si­kal­bėti. Jiems kalbant M. M. jai priekaiÅ¡tavo ir vis agresyvėjo. Vėliau M. M. trenkė į veidÄ , griebė už plaukų, pradėjo muÅ¡ti į įvairias kÅ«no vietas, trankė į pilvÄ , suė­męs už plaukų trenkė jos galvÄ Ä¯ sienÄ , spyrė.

JÄ sumuÅ¡tÄ matė kaimynas R., M. M. draugas. Vėliau jÄ bėgančiÄ gatvėje pamatė nepažįstama moteris R. Nukentėjusioji jai pa­sakė kas atsitiko. Nukentėjusiosios parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuo­sek­lÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir analogiÅ¡ki duotiesiems teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, todėl apylinkės teismas jais pagrįstai rėmėsi kaip patikimais, iÅ¡samiais ir nekeliančiais abejonių.

11. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos R. B. parodymai, kad 2016-05-15 pribėgusi mergina paprašė pagalbos, minėjo, kad jÄ stipriai sumušė. Nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, drebėjo. Matė, kad jos kakta buvo sužalota. AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytoja nu­ro­dė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.

12. Liudytojas P. Å ., kurio parodymai pagarsinti pirmosios instancijos teisme, ikiteis­mi­nio tyrimo metu parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusioji U. Å . sakė, kad jÄ su­mušė sugyventinis, matė gumbÄ galvoje. Nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis trenkė jai į galvÄ . Liudytojas su kolege pažadino miegojusį M. M., kuris buvo neblaivus (t. 1, b. l. 192-193).

13. Nuteistojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ grindžiama ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti U. Å . padaryti sužalojimai (t. 1, b. l. 108). 2016 m. gegužės 15 d. greitosios medicinos pagalbos kvie­timo kortelėje užfiksuota, jog apžiÅ«rėjus U. Å ., preliminari diagnozė - galvos, nugaros ir pilvo sumuÅ¡imai (t. 1, b. l. 30-31).

14. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina apelianto teiginius, jog U. Å . sužalojimų nematė nei kaimynė, nei pusbrolis, kad juos galėjo pasidaryti pati nukentėjusioji arba papraÅ¡yti, kad kažkas jÄ sužalotų. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nu­rodytos aplinkybės nepatvirtina Å¡ių teiginių, o skundžiamame nuosprendyje aptartais įro­dymais visos Å¡ios aplinkybės buvo paneigtos. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme teigė, jog iÅ¡bėgusi iÅ¡ namų, pirmiausiai bėgo pas kaimynus, tačiau niekas durų neatidarė, todėl kaimynai U.

Å . iÅ¡ viso nematė. Aplinkybę, jog pati nukentėjusioji sau pasidarė sužalojimus, paneigiama ekspertės M. K. paaiÅ¡kinimų pro­to­­kole, kuriame nurodoma, jog nekonstatuoti tipiniai sužalojimai, bÅ«dingi savęs žalojimo loka­li­za­ci­joms. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ekspertė M. K. parodė, kad suža­lo­jimai nėra bÅ«dingi pačio savęs sužalojimui.

15. Nuteistojo gynėjo argumentai, kad nukentėjusioji apkalba nuteistÄ jį, siekdama atimti iÅ¡ jo teisę auginti vaikus ir prisiteisti alimentus, ir taip sudaro pagrindÄ abejoti nukentėjusiÄ ja, yra dekla­ra­tyvÅ«s ir nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai ver­ti­na nuteistojo parodymus, laiko juos gynybine versija bei siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsa­ko­mybės, kadangi juos paneigia byloje esantys įrodymai. Skunde teigiama, jog liudytojas A. M. iÅ¡reiÅ¡kė pagrįstÄ abejonę U.

Å . pa­rodymais, nematė nukentėjusiosios sužalojimų, kad puolama pastaroji nebÅ«tų nesigynusi, o tokiu bÅ«du bÅ«tų likę sužalojimai nuteistojo kÅ«ne. Atsakant į šį argumentÄ , apygardos teismas pažymi, jog liudytojas A. M. yra nuteistojo tėvas, yra suinteresuotas padėti M. M/ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to Å¡io liudytojo parodymai yra prielaidų po­bÅ«džio, prieÅ¡tarauja byloje esančiai įrodymų visumai, todėl apylinkės teismas pagrįstai jo pa­ro­dymais nesirėmė, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 16. Skundžiamu nuosprendžiu R. M. nuteistas ir už tai, kad savo namuose, bÅ«damas aps­vaigęs nuo alkoholio, grėsmingai nusiteikęs, muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas prieÅ¡ sugyven­tinę U. Å ., grasino jÄ nužudyti, sakydamas: ,,vaikai jaučia, kad Å¡iandien nebeliks ma­mos“, kas, apylinkės teismo vertinimu, atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nu­si­kals­tamos veikos požymius. Nors apeliaciniame skunde su to­kiomis pirmosios instancijos teis­mo iÅ¡vadomis nesutinkama, tačiau nuteistojo kaltę - grasinus nužudyti U.

Å . kaltinime iÅ¡­dės­tytomis ap­lin­kybėmis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pakan­ka­mai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai pripažino įrodymais.

17. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti kon­kre­tus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus rea­li­zuo­tas. Vertinant grasinimo realumÄ , reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp gra­sin­tojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Kvalifikuojant veikÄ dėl gra­sinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bÅ«­ti­na nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad jis suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gy­vy­bę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori. Atsižvelgiant į komentuojamos nusi­kals­tamos veikos po­Å¾y­mių analizę, neabejotina, jog tokio pobÅ«džio nusikaltimuose ypatinga reikÅ¡mė suteikiama nu­kentėjusiųjų parodymams bei jų analizei.

Tik tinkamai įvertinus Å¡iuos įro­dy­mus, galima kons­ta­tuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiks­mai, atliekami nuken­tė­jusių asmenų atžvilgiu, sukėlė jiems įtampÄ , stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jaus­mÄ , privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pa­sekmės.

18. Nukentėjusioji U. Å . parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 131-133, 134-139, 141-143) duotus parodymus ir tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė ana­lo­giÅ¡kai. Ji pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. M. jai priekaiÅ¡tavo ir vis agre­sy­vėjo. Vėliau M. M. trenkė į veidÄ , griebė už plaukų, pradėjo muÅ¡ti į įvairias kÅ«no vietas. Vaikams pradėjus verkti, M. M. pasakė ,,girdi vaikai verkia, jie supranta, kad mamos Å¡iandien nebeliks, kÄ už tave gausiu, 5 metus kokius, atsėdėsiu, pasiimsiu vaikus ir mes ramiai gyvensim“. Jo iÅ¡sakytas grasinimas nužudyti, buvo realus, sudarė pagrindÄ tuo patikėti. Norėdama iÅ¡vengti mirties, ji sutiko su kaltinamojo nurodymais. TÄ kartÄ jis reikalavo užsiimti oraliniu seksu, ji mano, kad jei ji to bÅ«tų nedarius, jis bÅ«tų jÄ užmušęs (t. 5, b. l. 76).

19. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios U. Å . parodymų, viso baudžiamojo proceso metu ji savo parodymuose buvo nuosekli, nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esminių prieÅ¡taravimų jos paro­dy­muose aukÅ¡­tesnysis teismas neįžvelgia, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, pa­grįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais apkaltinamajame nuosprendyje.

20. Nuosprendis buvo priimamas vertinant ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojos R. B. pa­ro­dymus, netiesiogiai patvirtinančiais nuteistojo kaltę. Å i liudytoja teisiamojo posėdžio metu pa­ro­dė, kad pribėgusi nukentėjusioji paprašė pagalbos, minėjo, kad jÄ stipriai sumušė ir bijo, kad nepavytų, drebėjo, buvo iÅ¡sigandusi, bijojo grįžti į namus, kadangi jÄ grasino nužudyti. By­loje nėra duo­menų, kad Å¡i liudytoja bÅ«tų suinteresuota bylos baigtimi. Teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais.

Nukentėjusioji visas įvykio aplinkybes, M. M. veiksmus nu­rodė netrukus po įvykio sutiktai liudytojai R. B., todėl nėra pagrindo spręsti, kad savo paaiÅ¡­ki­ni­mus ji bÅ«tų iÅ¡galvojusi ir suderinusi su Å¡ia liudytoja. Liudytojos R. B. pa­ro­dy­muose nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiosios iÅ¡kart po įvykio nurodytas ap­lin­kybes. Nuosprendyje teismas rėmėsi ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡­tir­tais raÅ¡ytiniais įro­dy­mais, kurie taip pat patvirtino nukentėjusiosios parodymus ir nepaneigė nu­teistojo kaltės. Kaltinime nurodyti grasinimai buvo iÅ¡sakyti nukentėjusiajai netrukus po prieÅ¡ jÄ panaudoto fizinio smurto, kas suteikė pakankamai pagrindo patikėti grasinimų realumu.

Taigi, pir­mosios ins­tancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino nuteistÄ jį M. M. kaltu, pa­darius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pilnai įrodžius objek­tyviuo­sius ir subjek­tyviuo­sius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 21. M. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir už pasiprieÅ¡inimÄ policijos parei­gÅ«­nams, panaudojant fizinį smurtÄ ir grasinant jį panaudoti. BK 286 straipsnyje yra numatyta bau­džiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pa­siprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asme­niui.

Teismų praktikoje pasiprieÅ¡inimas įvardijamas kaip valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo admi­nis­travimo subjekto muÅ¡imas, smaugimas, pargriovimas, intensyvus stumdymas, dÅ«rimas peiliu, Å¡au­namojo ginklo panaudojimas prieÅ¡ jį, grasinimai nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieÅ¡ valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį sub­jektÄ gali pasireikÅ¡ti tyčiniu smÅ«gių sudavimu, kankinimu, suriÅ¡imu, uždarymu, laikymu, smau­gimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti ant­ran­kius, smÅ«giais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kiÅ¡enę ir nagais – veidÄ ), smÅ«giavimu taburete, nors smÅ«gio buvo iÅ¡vengta, dÅ«rimu pei­liu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015).

22. Nors nuteistasis M. M. viso proceso metu nuosekliai neigė pasiprieÅ¡inęs vals­ty­bės tarnautojams bei panaudojęs prieÅ¡ juos fizinį smurtÄ , tačiau jo kaltę patvirtina bau­džia­mojoje by­loje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, jo kaltės neigimÄ pir­mosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, o teismo iÅ¡vadas grindė įstatymo nus­ta­ty­ta tvarka gautų įrodymų visuma. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teis­mas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nuosekliais nukentėjusiųjų J. G., R. V. parodymais, kurie kartu su liudytojo V. J. parodymais, tar­pu­savyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplin­kybes.

23. Apeliaciniame skunde M. M., kritikuodamas nukentėjusiųjų parodymų patikimumÄ , pažymi, jog kaltinimas grindžiamas tik subjektyviais policijos pareigÅ«nų parodymais ir nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę. Atmesdama Å¡iuos skundo ar­gu­mentus teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pats nuteistasis skunde nurodo, jog su­laikomas galėjo pareigÅ«nų atžvilgiu vartoti necenzÅ«rinius žodžius, bÅ«ti neadekvatus, todėl pats M. M. iÅ¡ esmės nėra užtikrintas dėl savo veiksmų, kuriuos atliko sulaikymo metu.

Teisėjų ko­le­gija įvertina ir aplinkybę, kad nuteistajam netrukus po įvykio buvo nustatytas 0,94 promilių gir­tu­mas, kuris akivaizdžiai turėjo įtakos tiek nuteistojo nusikalstamai veikai, tiek savo veiksmų ver­tinimui, suvokimui. Be to, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti nu­kentėjusiųjų J. G., R. V., liudytojų V. J. parodymais, kadangi jų suinteresuo­tu­mas bylos baigtimi nenustatytas, taip pat nėra jokių duomenų, kad jie turėtų siekį apkalbėti M. M. nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu.

24. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti nuteistojo M. M. gynėjo motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės jam in­kri­mi­nuojamų nusikaltimų padarymu ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau ob­jek­ty­viai nepa­grįsta įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡­vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , pre­ro­ga­tyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei ti­kėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuos­ta­tos ir padarytos netei­singos teismo iÅ¡vados.

IÅ¡ to seka, kad nuteistojo apeliacinio skundo mo­ty­vai, jog apylinkės teis­mas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįver­tino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti ir atmetami. Dėl bausmės 25. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi, nurodant, kad Å¡iuo at­veju teismas neapsvarstė galimybės paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba baus­mės vykdymÄ atidėti, kadangi nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, augino du mažamečius vaikus, artimai bendrauja su savo tėvais, nepriklauso nusikalstamoms grupuo­tėms, 11 kartų gydėsi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos departamente.

Teisėjų ko­le­gija neturi pagrindo konstatuoti, kad M. M. parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį bÅ«tų neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Bausmių skyrimÄ reglamentuojančios nor­mos pažeistos nebuvo, nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka nusikalstamų veikų pavojingumÄ , jo asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo pa­darytoms nusi­kals­tamoms veikoms. Ji atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tin­ka­mai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas ap­linkybes, tačiau teisėjų ko­legijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad M. M. nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

26. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai­kyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus su­lai­ky­tas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota ga­li­mybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

27. Na­gri­nėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. M., spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymÄ , anks­tes­niam teistumui suteikė do­minuojančiÄ reikÅ¡mę. Baudžiamosios bylos duomenimis, M. M. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , jam in­kri­mi­nuoti nusikalstami veiksmai sunkesnių pasekmių iÅ¡ esmės nesukėlė – nuken­tė­jusiajai pa­da­ry­tas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikalstami veiksmai truko neilgai, nu­teis­ta­sis elgėsi spon­taniÅ¡kai, iÅ¡ anksto neapgalvodamas ir nenumatydamas savo veiksmų.

BK 145 straips­nio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė vienos frazės pasakymu. Todėl Å¡ie jo veiksmai nelaikytini labai pavojingais. Neatmestina, kad M. M. veiks­mai prieÅ¡ policijos pa­rei­gÅ«nus nebuvo laiku sustabdyti ir nutraukti ir dėl nepakankamo pareigÅ«nų pro­fesionalumo. Jie taip pat žymesnių pasekmių nesukėlė. Bylos duomenimis M. M. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos departamente buvo gydomas 11 kartų. Nors 2016 m. birželio 16 d. teismo psichiatro specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. M. skir­ti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, tačiau kolegija sprendžia, kad jo psichikos svei­katos bÅ«klė galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civiliniai ieÅ¡­kiniai dėl žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai ir neturtinės žalos atlyginimo nuken­tėju­siajai U. Š. yra atlyginti. Byloje nėra jokių duomenų apie M. M. naujai padarytas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Nors apylinkės teismas konstatuodamas, jog nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymÄ M. M., motyvavo, jog praeityje jis teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ U. Š., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡i nusikalstama veika buvo pa­da­ryta pakan­ka­mai seniai – prieÅ¡ daugiau nei 4 metus, bausmę nuteistasis atliko – baudÄ su­mokėjo.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad inkriminuotos nusi­kals­ta­mos veikos priskiriamos nesunkių kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Ä®vertinusi visas iÅ¡dėstytas ap­linkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iomis aplinkybėmis nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad M. M. asmenybė yra tiek pavojinga visuo­me­nei, kad bÅ«tina jį izo­liuoti realiai taikant laisvės atėmimo bausmę.

28. Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu padarytos iÅ¡vados dėl BK 75 straipsnio netaikymo, neatitinka bylos faktinių ap­lin­kybių. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad baus­mės tikslai M. M. gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad skundžiamu nuos­pren­džiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas taikant BK 75 straipsnį. Ä®vertinus jau aptartus bylos duomenis, tarp jų – ir ankstesnį teistumÄ , jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, skiriant apeliantui ir BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas parei­gas, ribojančias nuteistojo elgesį ir atitinkančias padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį.

Ati­dė­jus bausmės vykdymÄ , kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo tei­sių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, ap­ri­bos ga­limybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tokiu bÅ«du individualizuota bausmė užtikrins tei­singumo principo įgyvendinimÄ , nebus pažeisti jo socialiniai ryÅ¡iai.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nu­ro­dyta, kad bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , subendrinamos jas apimant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu. Toliau nurodyta, kad subendrintÄ bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 da­lyje, vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi apylinkės teismas subendrina su bausme, paskirta už BK 286 straips­nyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ .

Motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad prie subendrintos bausmės, bausmė pagal BK 286 straipsnį iÅ¡ dalies pridedama pagal BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisykles. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies turinio, bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį buvo subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant su bausme, paskirta už BK 286 straipsnyje numatytos veikos padarymÄ , t. y. faktiÅ¡kai pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, o ne pagal BK 64 straipsnį, kuris yra taikomas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika.

Laikytina, kad tai rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl ši klaida ištaisoma.

30. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, kolegija sprendžia, kad teismas skundžiamu nuospren­džiu pripažindamas M. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teis­mi­nio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡­dės­tė įro­dy­mus, juos iÅ¡analizavo ir įvertino bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡va­das, tačiau nepa­grįstai nuteistajam netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, todėl nuosprendis keičiamas tik Å¡ioje dalyje (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skun­dÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti: Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam M. M. Kauno apy­linkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktais, nuteistajam M. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti pareigas: - nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, - 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ panaikinti ir M. M. nedelsiant paleisti iÅ¡ suėmimo. IÅ¡taisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio re­zoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ , vietoj ,,vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi“, nurodant – ,,vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi“.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Viktoras PreikÅ¡as Valdas Vitunskas