2013-08-05 Nr. AB-4084-3-61-3-02402-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-529/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02402-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Panevėžio miesto apylinkės teismas, Panevėžio apygardos teismas, Klaipėdos apygardos teismas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, (toliau – ir atsakovas) priteisti 4 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde žalą kildino iš, jo manymu, neteisėtų Nacionalinės teismų administracijos veiksmų (neveikimo), neaprūpinant Panevėžio miesto apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teismo stalais posėdžių salėse. Pareiškėjas nurodė, kad kitiems proceso dalyviams galima sėdėti prie stalo, o pareiškėjui to daryti neleidžiama, dėl to jis yra diskriminuojamas, jaučia nelygybę, patiria nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, stresą, trukdymus gintis, pažeminimą.

Pareiškėjas G. K. 2013 m. balandžio 9 d. padavė teismui patikslintą skundą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Šiaulių miesto apylinkės teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), Vilniaus apygardos administracinio teismo, priteisti 52 000 Lt neturtinės žalos.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog žalą patyrė dėl to, kad Nacionalinė teismų administracija neaprūpino Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Šiaulių miesto apylinkės teismo, Lietuvos apeliacinio teismo stalais, skirtais nuteistiesiems, suimtiesiems. Teigė, jog Viešojo saugumo tarnyba Lietuvos apeliacinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžiuose bei laikino sulaikymo patalpose laikė pareiškėjo rankas surakintas antrankiais. Pažymėjo, jog visose laikino sulaikymo patalpose nepakanka šviesos, oro, yra niūru ir baugu, yra dulkių, purvo, pelenų, nikotino kvapas, sienos aprašinėtos, atsilupinėjusios. Pareiškėjas paaiškino, jog visa tai trukdo pasiruošti bei dalyvauti teismo posėdyje, pareiškėjas patyrė nepatogumus, stresą, orumo žeminimą, kančias, baimę. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo posėdžių salėje jam buvo per maža vietos stovėti prie medinio užtvaro. Pažymėjo, jog Panevėžio apygardos teismas, Panevėžio miesto apylinkės teismas, gavęs iš pareiškėjo prašymus ir skundus, juos užregistravęs, neatsiuntė pareiškėjui kopijų, nors jis buvo to prašęs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo G. K. patikslintą skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos. Pareiškėjas pirminiame skunde žalą kildino iš, jo manymu, neteisėtų Nacionalinės teismų administracijos veiksmų (neveikimo), neaprūpinant Panevėžio apygardos teismo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo stalais, o patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog žalą taip pat kildina iš to, kad teismuose esančios laikino sulaikymo kameros, pasak pareiškėjo, yra netinkamos; teismo posėdžių metu pareiškėjui nenuimami antrankiai; teismai neatsiunčia pareiškėjui prašomų kopijų; pareiškėjui per mažai vietos stovėti prie medinio užtvaro teismo posėdžių salėje. Be to, patikslintame skunde pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą ir iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Šiaulių miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Šiaulių apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Viešojo saugumo tarnybos, Vilniaus apygardos administracinio teismo.

Teismas konstatavo, jog patikslintame skunde pareiškėjas pakeitė ne tik skundo pagrindą, bet ir skundo dalyką, t. y. atsakovui pareikštą materialinį teisinį reikalavimą. Pažymėjo, kad patikslintame skunde išdėstytus reikalavimus pareiškėjas turi teisę pareikšti kreipdamasis į teismą bendra tvarka, o skundo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio nuostatas.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį.

Pareiškėjas remiasi ABTĮ 52 straipsniu. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja įtraukė į bylą atsakovais Panevėžio miesto apylinkės teismą ir Panevėžio apygardos teismą. Pareiškėjas teigia, jog jis papildė skundo reikalavimus, prašydamas priteisti neturtinę žalą dėl to, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo laikino sulaikymo patalpose, kamerose nėra ventiliacijos, oro, šviesos, jos neatitinka higienos normų reikalavimų. Pažymi, jog patikslintame skunde pareikšti reikalavimai tarpusavyje susiję su pareikštais skunde, juose tas pats atsakovas bei atstovai. Pareiškėjas nurodo, jog skundas buvo praplėstas, kadangi analogiški jo teisių pažeidimai buvo padaryti ir Šiaulių apygardos teisme, Šiaulių miesto apylinkės teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme. Pareiškėjas taip pat pakartoja argumentus, nurodytus patikslintame skunde. Teigia, kad visi reikalavimai yra susiję, atsakovo atstovus sieja Nacionalinė teismų administracija, kancleriai, visuose reikalavimuose bus tikrinami tie patys dalykai, tie patys teisės aktai, žala padaryta dėl trukdymo dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl tikslinga reikalavimus nagrinėti vienoje byloje.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos, atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo patikslintame skunde nurodyti valstybės institucijų, pareigūnų veiksmai (neveikimas) susiję su reikalavimais, taikomais administracinių aktų teisėtumui, suimtiesiems, nuteistiesiems, kalintiems asmenims konvojuoti, asmenų prašymams nagrinėti. Daro išvadą, jog pareiškėjo skundžiamos aplinkybės nėra susijusios su Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatytais reikalavimais materialiniam, techniniam, centralizuotam teismų aprūpinimui, kurie taikomi teismų administracijoms ir kancleriams. Atsakovas mano, kad pareiškėjo patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 52 straipsnyje nustatyto patikslinto skundo instituto esmės. Nurodo, jog pareiškėjas patikslintu skundu peržengė ginčijamo materialinio teisinio santykio ribas. Atsakovas pastebi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi nesuvaržė pareiškėjo teisės dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) kreiptis į teismą su nauju skundu ABTĮ nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apygardos teismas atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto apylinkės teismas atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 straipsnio 20 punktas), kuris turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje yra numatyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo turiniui. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011).

ABTĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011). Nauji skundo reikalavimai teismų praktikoje negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad skundo tikslinimas yra procesinė asmens teisė, bet ji turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ 52 straipsnyje numatytų reikalavimų ir sąlygų. Taigi nors ABTĮ 52 straipsnis aiškiai įtvirtina pareiškėjo teisę tikslinti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką, tačiau teismas turėtų įvertinti, ar naujais pareiškėjo pareikštais reikalavimais nėra peržengiamos materialinio teisinio santykio ribos, ar tai yra jau pateikto skundo tikslinimas kaip jį apibrėžia ABTĮ 52 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-545/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, kėlė reikalavimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, priteisti 4 000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjas skunde nurodė, jog žalą patyrė dėl, jo manymu, neteisėtų Nacionalinės teismų administracijos veiksmų (neveikimo), neaprūpinant Panevėžio miesto apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teismo stalais posėdžių salėse (b. l. 2, 30).

Pareiškėjas, 2013 m. balandžio 9 d. padavęs teismui patikslintą skundą, jame reiškė reikalavimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Šiaulių miesto apylinkės teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Viešojo saugumo tarnybos, Vilniaus apygardos administracinio teismo, priteisti 52 000 Lt neturtinės žalos. Patikslintame skunde pareiškėjas be aplinkybių, pirmiau nurodytų skunde, patirtą žalą kildino ir iš to, kad Nacionalinė teismų administracija neaprūpino Šiaulių apygardos teismo, Šiaulių miesto apylinkės teismo, Lietuvos apeliacinio teismo stalais, skirtais nuteistiesiems, suimtiesiems. Pareiškėjas teigė, jog Viešojo saugumo tarnyba Lietuvos apeliacinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžiuose bei laikino sulaikymo patalpose laikė pareiškėjo rankas surakintas antrankiais. Pažymėjo, jog visose laikino sulaikymo patalpose nepakanka šviesos, oro, yra niūru ir baugu, yra dulkių, purvo, pelenų, nikotino kvapas, sienos aprašinėtos, atsilupinėjusios. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo posėdžių salėje jam buvo per maža vietos stovėti prie medinio užtvaro. Pažymėjo, jog Panevėžio apygardos teismas, Panevėžio miesto apylinkės teismas, gavęs iš pareiškėjo prašymus ir skundus, juos užregistravęs, neatsiuntė pareiškėjui kopijų, nors jis buvo to prašęs (b. l. 107–108).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo skundo, priimto nagrinėti teisme, bei patikslinto skundo turinį, daro išvadą, jog patikslintame skunde pareiškėjas papildomai nurodė naujas aplinkybes, iš kurių kildina atsakovo padarytą žalą, t. y. pareiškėjas žalą kildina ir iš netinkamų sąlygų teismų laikino sulaikymo patalpose bei teismo posėdžių salėje, iš to, kad pareiškėjui teismo posėdžių metu nenuimami antrankiai bei kad teismai neatsiunčia pareiškėjui jo prašomų dokumentų kopijų. Pareiškėjas tiek aplinkybes, nurodytas skunde, tiek ir nurodytas patikslintame skunde sieja su tuo, kad tokiu būdu pareiškėjui buvo trukdoma pasiruošti bei dalyvauti teismo posėdyje.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patikslintame skunde jo reiškiamas reikalavimas išliko tas pats, t. y. priteisti neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės. Pareiškėjas tik padidino prašomą priteisti neturtinę žalą, į kurios sudėtį patenka ir priimtame pareiškėjo skunde įvardyta 4 000 Lt neturtinė žala. Tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde Lietuvos valstybės atstovais papildomai įvardija ir kitas institucijas, kurios, pareiškėjo teigimu, pažeidė jo teises, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas keičia skundo dalyką. Pareiškėjas šiuo atveju patikslintu skundu papildo pirminio skundo pagrindą, t. y. pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės pagrindžia naujomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su pirminiame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais tuo, kad, pareiškėjo teigimu, jam buvo sudaromos kliūtys, nepatogumai pasiruošiant ir dalyvaujant teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patikslinto skundo dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo laikyti nauju skundu, patikslintas skundas yra susijęs su jau pateiktu pareiškėjo skundu, nagrinėjamu byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Nacionalinės teismų administracijos veiksmų (neveikimo), neaprūpinant Panevėžio apygardos teismo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo stalais, teisėtumo.

Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo patikslinto skundo nelaikė skundo tikslinimu ir atsisakė jį priimti, kaip neatitinkantį ABTĮ 52 straipsnyje nurodytos skundo tikslinimo sampratos, todėl pareiškėjo G. K. atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė