db2899cf-cb68-436f-ade6-cebfeba32498 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėjas                           Civilinė byla Nr. e2A-432-544/2018Gediminas Karpavičius                                                                   Proceso Nr. 2-50-3-00787-2015-0             Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3.; (S) 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. B. ir atsakovo D. B. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11-839/2018 pagal ieÅ¡kovės N. B. ieÅ¡kinį atsakovui D.

B. bei atsakovo D. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei N. B., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas ,,Snoras“, institucijos, teikiančios iÅ¡vadas – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų iÅ¡sprendimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nutraukti 2011 m. rugsėjo 29 d. tarp jos ir atsakovo sudarytÄ santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 250 Eur, o nepilnamečiam sÅ«nui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis ir pavedant iÅ¡laikymo lėšas tvarkyti ieÅ¡kovei uzufrukto teise; palikti jai santuokinę pavardę.Nurodė, kad Å¡alys nuo 2013 m. rugpjūčio gyvena atskirai, nes bendras gyvenimas kartu dėl atsakovo abejingumo, neveiklumo, nesirÅ«pinimo Å¡eima ir jos interesais, nuolatinio nepasitikėjimo bei persekiojimo ir baimės kėlimo tapo nebeįmanomas.

Atsakovas, kai nedirbdavo, tenkindavo vien tik savo poreikius (neslepiant nuo Å¡eimoje augančių nepilnamečių vaikų žiÅ«rėjo pornografinius filmus, Å¡eimos lėšas leisdavo kolekcionavimui). Nepaisant to, atsakovas bendru sutarimu santuokos nesutiko nutraukti, iniciavo nepagrįstus ikiteisminius tyrimus. Dėl atsakovo veiksmų ji emociÅ¡kai palūžo, atsirado piktnaudžiavimas žalingais įpročiais. Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, nes atsakovo reikalavimai nepagrįsti jokiais įrodymais. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė nutraukti jo ir ieÅ¡kovės sudarytÄ santuokÄ dėl sutuoktinės kaltės; uždrausti ieÅ¡kovei pasilikti santuokinę pavardę; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jam: be pagrindo įgytÄ bendros 1005 Eur vertės turtÄ ; 4664,84 Eur kompensacijÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo už nupirktÄ ir į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ atgabentÄ metalinį garaÅ¾Ä , kelio įrengimÄ sklype, užmokestį už tvenkinių kasimÄ , nupirktus ratlankius automobiliui, mokėtÄ paskolÄ iki santuokos sudarymo; 993,98 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , nes atsakovo lėšomis buvo apmokėtas ieÅ¡kovės kreditas; 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, jog atsiima prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo su juo, iÅ¡laikymo priteisimo, tačiau prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi.Nurodė, kad bÅ«tent jis buvo pagrindinis Å¡eimos iÅ¡laikytojas, visÄ laikÄ dirbo ir rÅ«pinosi Å¡eima, tačiau gyvenant kartu iÅ¡ryÅ¡kėjo ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«do, vertybių bei moralinių savybių trÅ«kumai. Buvo gauta informacijos, jog ieÅ¡kovė nėra linkusi bÅ«ti iÅ¡tikima, lojali, pagarbi ir rÅ«pestinga jo atžvilgiu.

Ji niekindavo jo nuomonę, žemindavo, atsainiai rūpinosi šeimos reikalais, todėl grįžus iš varginančių komandiruočių visas rūpestis šeima tekdavo jam. Santuokos metu ieškovė nevengė bendravimo ir susirašinėjimo su kitais vyrais, mėgavosi jų dėmesiu, gavo pinigines lėšas iš jų, o tai leidžia manyti, jog ieškovė nebuvo ištikima sutuoktinė. Būtent dėl apgaulingų ieškovės veiksmų jis pripažino tėvystę ieškovės dukros atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo N. B. paliko pavardę – B., o D. B. paliko pavardę – B.; nepilnamečių Å¡alių vaikų dukros R. B. ir sÅ«naus F. J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su motina N. B.; priteisė iÅ¡ atsakovo nuo 2015 m. balandžio 30 d. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai R.

B. iki jos pilnametystės po 200 Eur, nepilnamečiam sÅ«nui F. J. B. - iki jo pilnametystės po 170 Eur mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pervedant Å¡ias lėšas į N. B. sÄ skaitÄ banke už einamÄ jį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, iÅ¡laikymo, skirto vaikams, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė vaikų motinÄ N. B.; nustatė atsakovo bendravimo su sÅ«numi F.

J. B. tvarkÄ ; prievolę BAB bankas ,,Snoras“ pagal 2008 m. kovo 7 d. sudarytÄ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliko asmenine N. B. prievole; asmeninėn ieÅ¡kovės N. B. nuosavybėn priteisė automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 40 Eur vertės dulkių siurblį, viso turto už 40 Eur; asmeninėn atsakovo D. B. nuosavybėn priteisė automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 Eur vertės kaljanÄ , 30 Eur vertės DVD grotuvÄ ,,Philips“, viso turto už 40 Eur; priteisė atsakovo D.

B. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės N. B. 374,62 Eur kompensacijÄ už turto pagerinimÄ bei prarastÄ turtÄ ; priėmė atsakovo D. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalies atsisakymÄ ir civilinę bylos dalį pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, motinos bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl 200 Eur vertės apdovanojimų, iÅ¡karpų, kortelių rinkinių priteisimo nutraukė; kitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas sprendė, kad atsakovas konkrečių ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktų ir tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė, o jo nurodytos aplinkybės tik leidžia abejoti, jog ieÅ¡kovė pažeidė abipusės pagarbos pareigÄ ir buvo neiÅ¡tikima.

Kitų asmenų komentarai, nuomonės objektyviai nepatvirtina, kad jų nurodyta informacija patikima. Kita vertus, teismas atsižvelgė į tai, kad elektroninio susirašinėjimo duomenys yra laikotarpiu, kada šalys jau turėjo itin pašlijusius santykius, nebegyveno nuolat kartu, o susirašinėjimo turinyje nėra konkrečių duomenų apie buvusius ar planuojamus neištikimybės atvejus. Ieškovės bendravimas vyko ne su visiškai atsitiktiniais, o su iš anksčiau pažįstamais asmenimis. Teismas vertino, kad šalių pateikti įrodymai (jų pačių paaiškinimai, teismų priimti procesiniai sprendimai kitose bylose civilinė byla Nr. e2-20-842/2016, liudytojų B.

S., D. B., D. B. parodymai) patvirtina, kad Å¡alys turėjo nesutarimų ir konfliktų tarpusavyje, nepakankamai rÅ«pinimosi vienas kitu, dėl ko jų santykiai paÅ¡lijo, tačiau pateiktų duomenų nepakanka vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti tik vieno kurio nors sutuoktinio kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, nes jų abiejų elgsenoje buvo abejingumo vienas kito atžvilgiu, trÅ«ko tolerancijos, pakantumo ir pagarbos bei siekio iÅ¡kilusius klausimus spręsti tarpusavio sutarimu. Tai patvirtina 2015 m. birželio 19 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl atvejo, kai, atsakovui nesutartu laiku pargabenus vaiko į gyvenamÄ jÄ vietÄ , ieÅ¡kovė buvo rasta neblaivi, taip pat nutarimas pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl to, kad ieÅ¡kovė tvirkina jų mažametį sÅ«nų bei informacija apie atsakovo įsiskolinimus.

Todėl buvo padaryta iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog moralines sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai. Ä®vertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Å¡alys nesiekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo Å¡eimos ir tarpusavio santykių kÅ«rimo bei atkÅ«rimo po pradėjimo gyventi skyrium. Å alys patvirtino, jog abu bendrauja ir prižiÅ«ri bendrÄ vaikÄ , nors atsakovo santykiai su R. B. bylos duomenimis pastaruoju metu nėra itin artimi, tačiau pagal Psichologinės ekspertizės duomenis (civilinė byla Nr.2-20-842/2016) tikėtina, jog tai sÄ lygota teisinių procesų, o jiems pasibaigus situacija pasikeis.

Taigi, kiekvienai iÅ¡ Å¡alių nurodžius aplinkybes apie kiekvienos jų netinkamÄ elgesį, kuris galėjo turėti įtakos santuokos nutrÅ«kimui, tačiau nesant objektyvių duomenų dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, teismas nusprendė Å¡alių santuoka nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Padaręs Å¡iÄ iÅ¡vadÄ bei atsižvelgęs į tai, kad Å¡alys turi bendrų vaikų, teismas atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir draudimo ieÅ¡kovei pasilikti santuokinę pavardę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.69 straipsnio 2 dalis, 3.70 straipsnio 2 dalis).Teismas Å¡alių nepilnamečių vaikų R.

B. ir F. J. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su motina N. B., nes atsakovas atsisakė reikalavimų dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, o vaikai visada gyveno su ieÅ¡kove, kuri jais tinkamai rÅ«pinosi, nes tarp jų yra artimas ryÅ¡ys, jie Utenos mieste lanko ugdymo įstaigas, atsakovės namuose vaikams yra sudarytos geros buitinės gyvenimo sÄ lygos. Nustatydamas iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei į vertino vaikų amžių, užimtumÄ , buitinius ir specialiuosius poreikius ir sprendė, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui per mėnesį reikalinga suma yra apie 300-400 Eur, o dukters – apie 400 – 550 Eur.

Taip pat įvertino, kad vaikų priežiÅ«ra tenka ieÅ¡kovei. Spręsdamas šį klausimÄ teismas kartu atsižvelgė į Å¡alių turtinę padėtį – gaunamÄ darbo užmokestį, turimÄ turtÄ bei įsipareigojimus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad abiejų Å¡alių turtinė padėtis iÅ¡ esmės vienoda, o atsakovas, tvirtindamas, kad gauna minimalų darbo užmokestį, atsižvelgiant į Å¡alių sÅ«nui nupirktas pakankamai brangias dovanas bei turimÄ automobilį, neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.Kartu pirmosios instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti tarp Å¡alių galinčius kilti nesutarimus ir piktnaudžiavimÄ , nustatė Å¡alių bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi bei pažymėjo, kad Å¡alys turi teisę pačios tartis dėl jiems labiau priimtinos bendravimo tvarkos, nes teismas sprendimu negali riboti Å¡alių teisės tartis ir patiems priimti sprendimus dėl bendravimo su savo nepilnamečiu vaiku.

Kartu teismas, įvertinęs, jog Å¡iuo metu laikotarpis, likęs iki dukters pilnametystės, yra pakankamai trumpas, netikslinga spręsti dėl bendravimo tvarkos jos atžvilgiu nustatymo.Spręsdamas klausimÄ dėl turto padalijimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal į bylÄ pateiktus duomenis Å¡alys santuokos metu bendro turto ir bendrų kreditorių neįgijo. Å alių vardu registruoti automobiliai „Peugeot 307“ ir „Peugeot 407“ įgyti 2016 m. sausio 12 d. ir 2017 m. gegužės 31d.

Å¡alims gyvenant atskirai ir nevedant bendro Å«kio. Atsakovo vardu buvęs registruotas automobilis „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡registruotas. IeÅ¡kovės vardu buvę registruoti automobiliai yra konfiskuoti ir iÅ¡registruoti. Butas ir žemės sklypas registruoti kaip asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė ir įgyti iki santuokos sudarymo. Todėl Å¡is turtas nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansÄ . IeÅ¡kovei praÅ¡ant, o atsakovui neprieÅ¡taraujant, prievolė BAB bankas „Snoras“ pagal 2008 m. kovo 7 d. sudarytÄ kredito sutartį buvo pripažinta ieÅ¡kovės asmenine prievole.

Teismas vertino, jog tikėtina, kad Å¡alys bendrÄ Å«kį kaip sugyventiniai pradėjo vesti apie 2006 metus iki santuokos sudarymo, todėl konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas spręsti atsakovo reikalavimus dėl kompensacijų už patirtas iÅ¡laidas bendro Å«kio kÅ«rimui ir iÅ¡laikymui. Teismas nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovė neatiduoda dalies atsakovo nurodomų daiktų. IÅ¡ Å¡alių dalintino turto teismas kaljanÄ , DVD grotuvÄ ,,Philips“ priteisė grÄ Å¾inti atsakovui natÅ«ra, nes ieÅ¡kovė neįrodinėjo, jog Å¡ie daiktai reikalingi Å¡eimos poreikiams tenkinti, o ieÅ¡kovei priteisė 40 Eur vertės dulkių siurblį.

Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovo nurodytas kitas turtas realiai egzistuoja ir kad jį valdo bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ne kiti asmenys, todėl į tarp Å¡alių dalintino turto masę jo neįtraukė. Nesant suformuluotų konkrečių reikalavimų dėl prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto kito turto, teismas dėl jo padalijimo nesprendė, be to, į dalytinÄ turtÄ neįtraukė daiktų, skirtų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 4664,94 Eur kompensacijÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo už nupirktÄ ir į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ atgabentÄ metalinį garaÅ¾Ä (260 Eur), kelio įrengimÄ sklype (579,24 Eur), užmokestį už tvenkinių kasimÄ (289,62 Eur), nupirktus ratlankius automobiliui „L.

R.“ (140 Eur), mokėtÄ paskolÄ iki santuokos sudarymo (3396,08 Eur) bei po santuokos sudarymo sumokėtÄ kredito dalį 993,98 Eur pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iÅ¡ byloje pateiktų duomenų negalima pagrįstai konstatuoti, kad bÅ«tent atsakovas pirko metalinį garaÅ¾Ä ir apmokėjo jo atgabenimo į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ iÅ¡laidas bei padengė kelio įrengimo iÅ¡laidas. Dėl iÅ¡laidų už tvenkinių iÅ¡kasimÄ teismas nurodė, jog tikėtina, kad prie tvenkinių kasimo iÅ¡ dalies prisidėjo ir atsakovas (apie 1000 Lt (289,62 Eur)), todėl atsakovui priteisė kompensacijÄ .

Teismas taip pat sprendė, jog atsakovas objektyvių įrodymų dėl ratlankių įsigijimo kainos ir jų vertės nepateikė. Tačiau įvertinęs tai, kad ratlankius atsakovas pirko ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam automobiliui, taip jį pagerindamas ir padidindamas jo vertę, ir dėl automobilio praradimo (konfiskacijos) nesant galimybės ratlankių sugrÄ Å¾inti natÅ«ra, už šį turtÄ atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė piniginę kompensacijÄ . Dėl atsakovo reikalavimo priteisti kompensacijÄ už sumokėtas ieÅ¡kovės asmeninės paskolos įmokas, teismas sprendė, kad pagal pateiktus duomenis tokių teiginių nėra pakankamo pagrindo laikyti įrodytais, juo labiau, kad atsakovo atliktų pervedimų sumos skirtingos, objektyvių duomenų, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl kredito dengimo atsakovo lėšomis, nepateikta, o teiginiai, jog ieÅ¡kovė neturėjo jokių pajamų, nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė N. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo D. B. 250 Eur kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei Å¡alių dukrai R. B. bei 200 Eur kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams Å¡alių sÅ«nui F. J. B. nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pervedant Å¡ias lėšas į jos sÄ skaitÄ banke už einamÄ jį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 20 dienos.Nurodo, kad teismas netinkamai pagrindė priteisto iÅ¡laikymo dydį, nes orientaciniu kriterijumi nepagrįstai laikė atsakovo paaiÅ¡kinimÄ , kad jis sÅ«nui sutinka mokėti 170 Eur iÅ¡laikymÄ .

Teismas neįvertino to, kad atsakovo dirbamo darbo pobÅ«dis – tolimųjų reisų vairuotojas – garantuoja jam dienpinigių gavimÄ , todėl jo faktinės pajamos yra didesnės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ darbuotojui mokami dienpinigiai įeina į darbo užmokestį, todėl turi bÅ«ti vertinami kaip jo gaunamos pajamos ir į jas turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant iÅ¡laikymo dydį. Kadangi vaikų bÅ«tiniems poreikiams patenkinti yra bÅ«tinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, iÅ¡ atsakovo Å¡alių sÅ«naus turėjo bÅ«ti priteistas 200 Eur dydžio kasmėnesinis iÅ¡laikymas.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 200 Eur dydžio kasmėnesinis iÅ¡laikymas Å¡alių dukrai, kuri turi specialiųjų poreikių, nes jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl I tipo cukrinio diabeto su bazine retinopatija, yra per mažas.

Nors ligos gydymas yra kompensuojamas, tačiau pagrindinis gydymas yra speciali dieta – pagerintas maitinimas, kuriam reikia didesnių iÅ¡laidų, taip pat nuolatos reikalinga tikrintis sveikatÄ , dėl ko patiriamos kelionės į ligoninę, medicinos priemonių pirkimo iÅ¡laidos, papildomos iÅ¡laidos dėl komplikacijų, susijusių su inkstų veikla, skydliauke ir kitos socialinės reabilitacijos bei aplinkos pritaikymo iÅ¡laidos. Kadangi pateikė detalius apskaičiavimus dėl dukters poreikių, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti, kiek konkrečiai per mėnesį iÅ¡leidžiama lėšų neįgalaus vaiko poreikiams tenkinti.

Dėl to, apeliantės vertinimu, turėjo bÅ«ti nustatyta, kad pakankama iÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymui priteisiama suma yra 250 Eur. Apeliaciniu skundu D. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo, dėl iÅ¡ atsakovės jam priteisto kompensacijos dydžio ir atitinkamai priimti naujÄ sprendimÄ bei pakeisti teismo sprendimÄ dalis dėl santuokos nutraukimo, priteisti iÅ¡ jo nepilnametei dukrai R.

B. iÅ¡laikymÄ nuo 2018 m. vasario 6 d. iki jos pilnametystės po 150 Eur kas mėnesį, priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 2000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistÄ 374,62 Eur kompensacijÄ už turto pagerinimÄ ir dėl nepagrįsto praturtėjimo padidinti iki 4664,84 Eur bei priteisti 993,98 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ .Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl santuokos nutraukimo, nepagrįstai nekonstatavo ieÅ¡kovės kaltės, kadangi byloje esantys duomenys, susiję su Å¡alių nepilnametės dukters gimimo, jos tėvystės pripažinimo bei Å¡alių bendro gyvenimo kartu laikotarpiais, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė, patvirtina, jog turėjo bÅ«ti pripažinta, kad santuoka nutrÅ«ko bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės. Apeliantas pabrėžia, jog, nors ieÅ¡kovė siekė neigiamai charakterizuoti atsakovÄ , tačiau Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-307-425/2017, kurioje ieÅ¡kovė siekė, kad atsakovas bÅ«tų pripažintas jų nepilnametės dukters tėvu, konstatuota, kad jis yra atsakingas asmuo ir nuo 2004 metų buvo faktinis tėvas, nepriekaiÅ¡tingai atliko pareigas dukrai ir Å¡eimai.

Nepaisant to, trečiasis asmuo ir biologinis R. B. tėvas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio, t. y. kai jis dar iÅ¡laikė Å¡eimÄ , taip pat teikė iÅ¡laikymÄ dukrai, pervesdamas pinigines lėšas į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ . Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Be to, nors dėl ieÅ¡kovės veiksmų sÅ«naus atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas, tačiau faktas, kad nepilnamečio sÅ«naus nuotraukos atsidÅ«rė vieÅ¡ojoje erdvėje, pagrindžia aplinkybę, kad ieÅ¡kovė tinkamai nesuvokia vaiko teisės į asmeninį gyvenimÄ .Kartu apeliantas pažymi, jog pati ieÅ¡kovė 2017 m. spalio 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad ji nuo 2006 metu neturi pastovių pajamų, ir tai patvirtina, kad jis vienintelis buvo Å¡eimos iÅ¡laikytojas, nors ieÅ¡kovė nebuvo lojali ir jo negerbė.

Tai patvirtina aplinkybės, kad grįžęs iÅ¡ tolimų reisų Europoje jis nepailsėjęs užsiimdavo visa namų ruoÅ¡a, Å¡eimos apipirkimu parduotuvėse, nors ieÅ¡kovė pastoviai bÅ«davo namuose. Svarbu ir tai, kad atsakovas ne kartÄ buvo užtikęs nepilnamečius Å¡alių vaikus paliktus visiÅ¡kai vienus be ieÅ¡kovės priežiÅ«ros, o jÄ pačiÄ buvo sutikęs ir neblaiviÄ . Visų Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės kaltės dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, nepagrįstai į jas neatsižvelgė.

Papildomai apeliantas pabrėžia, jog, net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė ir nebuvo neiÅ¡tikima, tai bylos medžiagoje buvo surinkta įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės dvasinę iÅ¡davystę, sutuoktinės pareigų nevykdymÄ , kas reiÅ¡kė Å¡eimos ir santuokinių santykių sugriovimÄ . IeÅ¡kovės atsisakymas vykdyti sutuoktinės pareigas ir jų nevykdymas nuo 2012 m. spalio mėnesio yra akivaizdus CK 3.28 straipsnyje įtvirtintų santuokinių ir Å¡eimos santykių pažeidimas, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovė neketino susieti savo ateities su atsakovu, juo labiau, kad byloje esantis ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimas su kitais vyrais bei jų atliekami piniginių lėšų pervedimai į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ patvirtina ilgalaikius tarpusavio santykius ir bendravimÄ , nesuderinamÄ su sutuoktinio pareigomis.

Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg Å¡viesiai įvertino ieÅ¡kovę ir nepakankamai atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie jos netinkamÄ elgesį – alkoholio vartojimÄ , pernelyg artimÄ bendravimÄ su kitais vyrais, sveikatos sutrikimus, susijusius su priklausomybe alkoholiui. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas laikė vertingu paminėti ieÅ¡kovės nurodytÄ atsakovo nedalyvavimÄ sÅ«naus gimdyme, kaip rimtÄ ieÅ¡kovės nuoskaudÄ , bet, vertindamas atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, neatsižvelgė į akivaizdžius faktus apie ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ alkoholiu ir priklausomybę nuo jo, nedarbÄ , sudėtingÄ charakterį.

Tai pagrindžia, jog teismo sprendimo iÅ¡vada apie tolerancijos, pakantumo ir pagarbos trÅ«kumÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo pusės, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Kartu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad abi Å¡alys siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , kadangi ieÅ¡kovė, Å¡alims pradėjus gyventi atskirai, iÅ¡kart siekė nutraukti santuokÄ . Teismo iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė moralines pareigas, neparemta įrodymais, o visos byloje esančios aplinkybės tik patvirtina, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės jam nepriteisė 2000 Eur neturtinės žalos dėl patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų suvokus, jog ieÅ¡kovė jo nemyli ir negerbia.

Dėl Å¡alių nepilnamečiams vaikams priteisto iÅ¡laikymo dydžio atsakovas nurodo, kad priteistas iÅ¡laikymo dydis per didelis. IeÅ¡kovė niekur nedirba ir neturi pastovių pajamų nuo 2006 metų, nors yra jauna ir darbinga. Taigi ji Å¡alių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui negali skirti tokios sumos, kokios reikalauja iÅ¡ atsakovo, o taip pat ji nepagrindė vaikų iÅ¡laikymui reikalaujamos kasmėnesinės sumos dydžio. Skundžiamu teismo sprendimu priteistas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydis sudaro sÄ lygas ieÅ¡kovei ir toliau nesirÅ«pinti legalių pajamų gavimu bei vaikų iÅ¡laikymu.

Nurodė, kad vaikų iÅ¡laikymui sutinka mokėti po 150 Eur kas mėnesį. Dėl Å¡alims priklausančio turto paskirstymo apeliantas nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina Å¡alių bendrÄ gyvenimÄ kartu nuo 2004 metų. Jis 2009 m. gegužės mėnesį iÅ¡ asmeninių lėšų ieÅ¡kovei nupirko ir į jos žemės sklypÄ nugabeno metalinį garaÅ¾Ä , kurio vertė 2015 metais buvo apie 260 Eur. Tais pačiais metais sumokėjo 579,24 Eur už 5 savivarčius asfalto atliekų, kurias panaudojus buvo nutiestas kelias ir padarytas privažiavimas į ieÅ¡kovės sklypÄ , taip pat sumokėjo 289,62 Eur už dviejų tvenkinių ieÅ¡kovės sklype iÅ¡kasimÄ . 2008 metais nupirko ieÅ¡kovės visureigiui 4 vnt. ratlankių 140 Eur vertės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog vien tik jis savo uždirbtomis lėšomis mokėjo už ieÅ¡kovę paskolos grÄ Å¾inimo įmokas pagal bÅ«sto paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d., kuomet Å¡alys jau vedė bendrÄ Å«kį, dėl ko ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėjo atsakovo sÄ skaita 4664,84 Eur dydžio suma.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ apeliantas nurodo, kad tik jis vienas mokėjo už ieÅ¡kovę paskolos grÄ Å¾inimo įmokas nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. spalio 2 d., dėl ko iÅ¡ ieÅ¡kovės jam nepagrįstai nepriteista 993,98 Eur. Atsiliepimu ieÅ¡kovė N. B. praÅ¡o atmesti atsakovo D. B. apeliacinį skundÄ ir tenkinti jos pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus apelianto skundžiamose sprendimo dalyse, pagrįstai pripažino abiejų Å¡alių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, o atsakovo skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas, detalėmis bei ieÅ¡kovės priklausomybe nuo alkoholio, neįrodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. Kartu pabrėžia, jog visi apeliaciniame skunde minimi faktai apie ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę ir piktnaudžiavimÄ alkoholiu yra atsitikę praėjus nemažai laiko po gyvenimo skyrium pradžios.

Atsakovo motina liudytoja D. B. patvirtino, kad ji tinkamai atlieka pareigas vaikams. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas yra sveikas, jaunas, dirba gerai apmokamÄ tolimųjų reisų vairuotojo darbÄ , akivaizdžiai slepia realias pajamas, dėl ko gali teikti reikiamÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams. Dėl skundo argumentų apie kompensacijas ir nepagrįstÄ praturtėjimÄ nurodė, kad atsakovas nepateikė nei teisinių, nei faktinių argumentų, kodėl Å¡i sprendimo dalis naikintina ir keistina.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, pateiktas praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ , o jame naudojami faktiniai duomenys yra melagingi, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.Atsiliepimu atsakovas D. B. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti kasmėnesinė suma nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui yra neadekvati, nepagrįsta jokiais įrodymais, iÅ¡skyrus pačios ieÅ¡kovės teiginius, prieÅ¡tarauja pačios ieÅ¡kovės dar 2013 metais rengtam projektui dėl santuokos nutraukimo, nes jame ji reikalavo 86,89 Eur dydžio iÅ¡laikymo kiekvienam iÅ¡ vaikų bei nevertino specialiųjų dukters poreikių.

Tvirtina, kad svarbu ir tai, jog ieÅ¡kovė neskundė procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo buvo nustatytas žymiai mažesnis laikinas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydis. Nagrinėjant civilinę bylÄ , ieÅ¡kovė ne kartÄ keitė pozicijÄ bei reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžio, o byloje neįrodė, kad gauna atitinkamo dydžio pajamas ir gali skirti tokio paties dydžio iÅ¡laikymÄ vaikams, kokio reikalauja iÅ¡ atsakovo. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės N. B. ir atsakovo D. B. apeliaciniai skundai atmetami.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.Å ioje byloje ieÅ¡kovė N. B. apeliaciniu skundu ginčija tik iÅ¡ atsakovo Å¡alių nepilnamečiams vaikams priteisto kasmėnesinio iÅ¡laikymo dydį, reikalaudama jį padidinti. Atsakovas D. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo, su nustatytu per dideliu iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, su jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista per maža kompensacija už ieÅ¡kovės asmeninio turto pagerinimÄ bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ .

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylÄ nagrinėja apeliacinių skundų ribose ir kitų skundžiamo teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo netikrina bei dėl to nepasisako.IeÅ¡kovė N. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ neteisingai nurodo, kad jis paduotas viena diena praleidus apeliacinio skundo padavimo terminÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovo apeliacinis skundas ((duomenys neskelbtini)) yra pasiraÅ¡ytas ir į elektroninę bylÄ pateiktas 2018 m. kovo 8 d. 23:50:25, todėl apeliacinio skundo padavimo terminas, kuris baigėsi 2018 m. kovo 8 d., nelaikomas praleistu (CPK 1751 straipsnio 8 dalis).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) Utenos rajono CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu Å¡alims gimė sÅ«nus F. J. B., o tėvystę dukters R. B. atžvilgiu atsakovas D. B. pripažino 2012 m. vasario 10 d. Å ių aplinkybių Å¡alys neginčija. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su tokia iÅ¡vada apeliantas D. B. nesutinka, tvirtindamas, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės ir dėl to iÅ¡ jos turi bÅ«ti priteista 2000 Eur neturtinė žala.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; 3K-3-99-969/2016 ir kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas nepateikė pakankamai konkrečių įrodymų, leidžiančių konstatuoti ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę ar lojalumo pareigos pažeidimÄ Å¡alims bÅ«nant santuokoje.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti vien ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Sutiktina su atsakovo D. B. apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovės veiksmai – alkoholio vartojimas, susirašinėjimas su kitais vyrais, nepilnamečių vaikų palikimas vienų, o taip pat piniginių lėšų iš biologinio R.

B. tėvo ar kitų asmenų gavimas, vykimas į kelionę su kitu vyru, nėra tinkamas sutuoktinio elgesys. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ie veiksmai iÅ¡ esmės yra įvykę Å¡alims jau nebegyvenant kartu, t.y. po 2013 metų spalio mėnesio, dėl ko tai negali bÅ«ti pagrindu pripažinti Å¡alių santuokÄ iÅ¡irus tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. Pagrįsta bei byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes atitinka pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad konkrečių objektyvių ir patikimų atsakovės neiÅ¡tikimybės faktų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų tuos faktus, byloje nebuvo surinkta (CPK 178 straipsnis).

Vien atsakovo įtarimas, kad tokie ieÅ¡kovės veiksmai galėjo bÅ«ti atlikti dar Å¡alims gyvenant kartu, tėra nepagrįsta prielaida. Tokio vertinimo nekeičia ir atsakovo tvirtinimas, kad ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimo turinys leidžia manyti, jog su kitu vyru susiformavęs ryÅ¡ys yra ilgalaikis ir galėjo prasidėti Å¡alims dar gyvenant kartu, kadangi toks vertinimas, kaip ir kitų vyrų į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ pervestų piniginių lėšų faktas, įrodo pinigų gavimo, o ne ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktus.PrieÅ¡ingai, nei tvirtina atsakovas D.

B. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas liudytojų S. R. bei D. A. parodymų apie tai, jog ieÅ¡kovę galima apibÅ«dinti kaip bendraujančiÄ , draugiÅ¡kÄ , komunikabiliÄ , dažnai mėgstančiÄ draugijas moterį, neturėjo pagrindo vertinti kaip neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę ar nelojalumÄ Å¡eimai, juo labiau, kad į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų apie ieÅ¡kovės elgesį, nesuderinamÄ su sutuoktinio pareigų vykdymu, Å¡alims gyvenant kartu.

Nagrinėjamu atveju reikšminga šalis geriausiai pažinojusių jų artimųjų nuomonė, kuri taip pat neleidžia tvirtinti, jog būtent tik ieškovė yra kalta dėl šalių santuokos iširimo. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su, jo manymu, netinkamu ieškovės, kaip vaikų motinos, pareigų įgyvendinimu, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pagal byloje esančius duomenis administraciniai bei baudžiamieji procesai ieškovės atžvilgiu buvo nepradėti ar nutraukti reabilituojančiais pagrindais.

Pagal kitus byloje surinktus įrodymus ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės apibÅ«dinama kaip tinkamai įgyvendinanti savo valdžiÄ vaikų atžvilgiu, sudaranti tinkamas gyvenimo sÄ lygas vaikams, užtikrinanti sÄ lygas jų visapusiÅ¡kam vystymuisi (Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados, D. B. parodymai). IÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys yra kaltos dėl santuokos iÅ¡irimo, pagrindžia ir liudytojų B. S., D. B., D. B. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡alys, kol dar gyveno kartu, nesutarė ir konfliktavo tarpusavyje, nepakankamai rÅ«pinimosi vienas kitu, dėl ko jų tarpusavio santykiai paÅ¡lijo.

IÅ¡ atsakovo motinos liudytojos D. B., kuri turėjo galimybes stebėti Å¡alių tarpusavio santykius, parodymų seka, kad jai susiformavo įspÅ«dis, jog abi Å¡alys yra kaltos dėl santuokos iÅ¡irimo. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė taip pat įrodinėjo netinkamÄ atsakovo, kaip sutuoktinio, elgesį ir pareigų kitam sutuoktiniui pažeidimÄ (iÅ¡laidavimas kolekcionavimui, laiku nepadengti įsiskolinimai, pornografijos žiÅ«rėjimas, perdėtas kontroliavimas, nepagrįstas pavydas ir kt.), o tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo priekaiÅ¡tų atsakovui, juo labiau, kad bÅ«tent ji kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytu vertinimu, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, jog abu sutuoktiniai iki gyvenimo skyrium pradžios konfliktavo ir nesiekė spręsti kilusių tarpusavio problemų bei tarpusavio nepasitikėjimo klausimo.Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl jo tinkamo elgesio gyvenant santuokoje bei siekio iÅ¡saugoti Å¡eimÄ pirmosios instancijos teismo taip pat buvo įvertintos ir aptartos skundžiamame sprendime.

IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas atsižvelgė į tai, kad pagal byloje surinktus įrodymus Å¡alys tiek atskirai, tiek ir padėdami vienas kitam, sprendė bendrus klausimus ir iÅ¡kilusias problemas – atsakovas prisidėjo prie ieÅ¡kovės įgyto žemės sklypo tvarkymo, ieÅ¡kovė ėmėsi priemonių ir nevengė atsikratyti žalingų įpročių (alkoholio vartojimas), atsakovas buvo pervedęs į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ piniginių lėšų, abu sutuoktiniai rÅ«pinosi nepilnamečiais vaikais ir kt.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog atsiliepime į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodo, kad tik įsitikinusi, kad Å¡eimos iÅ¡saugoti nepavys, ji paprašė atsakovÄ palikti Å¡eimos bÅ«stÄ , o iki faktinių skyrybų iniciavo pokalbius ir stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Byloje nesant Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus paneigiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog tik atsakovas siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Kartu atsakovo nurodoma aplinkybė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė pirma jam pateikė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties projektÄ , nėra įrodymas, leidžiantis pripažinti Å¡alių santuokÄ nutrÅ«kus dėl ieÅ¡kovės kaltės. Taigi, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma leidžia neabejotinai pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytoms iÅ¡vadoms, jog tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio elgesyje buvo abejingumo vienas kito atžvilgiu, trÅ«ko tolerancijos, pakantumo ir pagarbos bei siekio iÅ¡kilusius klausimus spręsti tarpusavio sutarimu, dėl ko visiÅ¡kai pagrįstai Å¡alių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės ir nelojalumo fakto, dėl ko nėra pagrindo taikyti jo nurodomÄ CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ ir konstatuoti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Taigi byloje pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumentų neturtinės žalos atlyginimo klausimu, nes Å¡iai žalai priteisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams apeliacinius skundus pateikė abi Å¡alys: atsakovas skunde tvirtina, kad teismas iÅ¡Â jo nepagrįstai priteisė per didelį kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnamečiams vaikams ir jis sutinka teikti 150 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui, o ieÅ¡kovė nurodo, kad teismas iÅ¡ atsakovo priteisė per maÅ¾Ä iÅ¡laikymo dydį, kuris dukrai R.

B. turi bÅ«ti padidintas iki 250 Eur, o sÅ«nui F. J. B. – iki 200 Eur per mėnesį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais Å¡alių argumentais nesutinka, nes, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, kad byloje nenustatytas pagrindas padidinti ar sumažinti skundžiamu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį Å¡alių nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, jog tarp Å¡alių nekyla ginčas dėl to, kad iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus yra tėvų pareiga.

Atsakovas sutinka teikti 150 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kiekvienam iÅ¡ nepilnamečių vaikų. Todėl teisėjų kolegija dėl tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymo iÅ¡samiau nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo priteistas 200 Eur iÅ¡laikymo dydis dukrai R. B. ir 170 Eur iÅ¡laikymo dydis sÅ«nui F. J. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės yra nustatytas tinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ ir atitinka šį klausimÄ reglamentuojančias teisės normas.

IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek Å¡alių turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir turimÄ turtÄ , tiek, prieÅ¡ingai nei tvirtinama ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, nepilnamečių vaikų poreikius. Nustatydamas iÅ¡ atsakovo priteistino iÅ¡laikymo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad Å¡alių vaikai yra 7 bei 17 metų amžiaus, kad sÅ«nus lanko darželį, muzikos mokyklÄ bei įvairius bÅ«relius (anglų k., Å¡okių, futbolo), kad jam reikalingos lėšos kasdieniniai veikslai bei sveikatos priežiÅ«rai, kad dukra mokosi profesinio ugdymo centre ir jai reikalinga pastovi sveikatos priežiÅ«ra bei specialios priemonės (dėl regėjimo korekcijos, diabeto, nustatyto vidutinio neįgalumo lygio), kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, dėl ko bÅ«tent jai tenka kasdieninė vaikų priežiÅ«ra ir buitinis aprÅ«pinimas, kad ieÅ¡kovė per mėnesį gauna apie 228 Eur dydžio iÅ¡mokas, kad ieÅ¡kovės pateikti vaikų iÅ¡laikymo dydį pagrindžiantys duomenys leidžia vertinti, kad mėnesinis 300 – 400 Eur sÅ«nui ir apie 400 – 550 Eur dukrai skiriamas iÅ¡laikymas nėra neadekvatus, akivaizdžiai per didelis ar neproporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei amžiui.

Å ios aplinkybės leidžia atmesti kaip nepagrįstÄ Â ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Å¡alių dukrai R. B. priteistinos sumos dydžio. PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydis yra per didelis, o jų poreikių patenkinimui pakanka ir mažesnės sumos. Dėstydamas tokius argumentus, apeliantas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai, nustatyti skundžiamu sprendimu, iÅ¡ tiesų yra mažesni.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, yra pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004; Nr. 3K-3-495/2009), kuris, be kita ko, nėra imperatyvus, ir gali bÅ«ti taikomas priklausomai nuo konkrečios situacijos.Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus skundžiamo sprendimo priėmimo metu iÅ¡ties lankė darželį, įvairius užsiėmimus, jo naudai mokamos įmokos pagal sudarytÄ draudimo sutartį, jis aprÅ«pinamas buitinėmis prekėmis, skiriamas dėmesys jo lavinimui, pilnavertei aplinkai ir tobulėjimui.

Å alių nepilnametė dukra yra žymiai vyresnio amžiaus (17 metų), turi specialiųjų poreikių (patvirtina medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai apie sveikatos sutrikimus, rekomendacijas namuose tęsti terapijÄ bei laikytis specialaus mitybos ir aktyvumo rėžimo, atlikus medicininius tyrimus). IÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų duomenų taip pat matyti, kad R. B. yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo, ugdymo bei lavinimo sÄ lygos. Å iuo atveju byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog Å¡alių nepilnamečiai vaikai yra tinkamai aprÅ«pinami mokymosi priemonėmis, sportine įranga, apranga bei avalyne, higienos priemonėmis, užklasine veikla, transportu, kiÅ¡enpinigiais ir kitomis bÅ«tinomis priemonėmis.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino bylos duomenis apie Å¡alių vaikų bÅ«tiniems poreikiams užtikrinti reikalingÄ pinigų sumÄ per mėnesį ir tinkamai jÄ nustatė.

Apelianto argumentai, kad tiek jis, tiek ieÅ¡kovė pasiimdavo Å¡alių sÅ«nų keletui dienų su savimi ir jį iÅ¡laikydavo ir kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikų iÅ¡laikymui užteko ir mažesnių piniginių sumų, nesudaro pagrindo mažinti teismo nustatyto iÅ¡laikymo dydį. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, pats atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko mokėti vaiko iÅ¡laikymui 170 Eur iÅ¡laikymÄ per mėnesį. Apelianto tvirtinimas, jog D.

S. ieÅ¡kovei į banko sÄ skaitÄ pervedami pinigai buvo iÅ¡laikymas dukrai R. B., tėra objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida. Nepaneigtas ieÅ¡kovės tvirtinimas, kad tokiu bÅ«du minėtas asmuo grÄ Å¾ino skolÄ ieÅ¡kovės broliui. Kitokių įrodymų Å¡iuo apsektu byloje nėra. Tai, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ atsakovo buvo priteistas mažesnis iÅ¡laikymo dydis nepilnamečiams vaikams, negali daryti įtakos skundžiamu teismo sprendimu nustatytam vaikų iÅ¡laikymo dydžiui, nes laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos neiÅ¡nagrinėjus civilinės bylos iÅ¡ esmės, neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų visumos.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstu ir atmeta atsakovo D. B. apeliacinio skundo reikalavimÄ , jog nustatytas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti priteistas ne nuo 2015 m. balandžio 30 d., o nuo 2018 m. vasario 6 d.Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad didesnio dydžio iÅ¡laikymÄ teismas turėjo nustatyti įvertinęs atsakovo gaunamus dienpinigius, o atsakovas nurodo, kad mažesnio dydžio iÅ¡laikymÄ teismas turėjo nustatyti dėl to, kad ieÅ¡kovė neturi galimybių skirti vaikams tokio paties dydžio iÅ¡laikymÄ , koks yra priteistas iÅ¡ atsakovo, tačiau Å¡ie argumentai pirmosios instancijos padarytų teismų iÅ¡vadų dėl iÅ¡laikymo dydžio nepaneigia.

Vertindamas Å¡alių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad abiejų Å¡alių turtinė padėtis iÅ¡ esmės vienoda. Nors ieÅ¡kovė turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – butÄ ir žemės sklypÄ , tačiau butas yra įkeistas ir už jį mokamas kreditas. Atsakovas, bÅ«damas jaunas ir darbingas vyras, tvirtina gaunantis minimalų darbo užmokestį, bet tada lieka neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių pajamų atsakovas mokės jo paties sutinkamÄ mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams po 150 Eur kas mėnesį, iÅ¡ kokių pajamų sÅ«nui yra nupirkęs brangių ir ne pirmo bÅ«tinumo daiktų (keturratis, benzininis žaislinis automobilis ir pan.), o sau 2016 metais 2007 m. gamybos automobilį „Peugeot 307“.

Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ tokiems darbuotojams darbdavys turi mokėti nustatyto dydžio dienpinigius. Apeliantas nepateikė įrodymų, koks jo gautų dienpinigių dydis (CPK 178 straipsnis). Apeliantė skunde pagrįstai tvirtina, kad pagal Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ dienpinigiai turi bÅ«ti vertinami kaip asmens gaunamos pajamos ir į jas atsižvelgiama nustatant iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-251/2003;

Nr. 3K-7-6/2007; 3K-3-249-313/2016; ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis bei pajamos nebuvo visiÅ¡kai atskleistos. Tokiu atveju visos abejonės, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų gynimo prioritetinį principÄ , vertinamos nepilnamečių vaikų naudai. IÅ¡ atsakovo D. B. apeliacinio skundo turinio sektų, kad jis iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl jo turtinės padėties įvertinimo, bet siekia įrodyti, kad priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydis turėtų bÅ«ti sumažintas dėl to, kad ieÅ¡kovė, neturėdama nuolatinio darbo ir stabilių pajamų, negali skirti tokio paties dydžio iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams.

Nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Šį klausimÄ skundžiamame sprendime tinkamai įvertino ir iÅ¡sprendė pirmosios instancijos teismas, kuris padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių turtinė padėtis iÅ¡ esmės yra vienoda, o ieÅ¡kovė turi pakankamai galimybių skirti ir skiria analogiÅ¡ko dydžio iÅ¡laikymÄ , be to, bÅ«tent jai tenka kasdienė vaikų priežiÅ«ra ir buitiniai klausimai. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka ir sprendžia, jog Å¡alių turtinė padėtis nesudaro pagrindo didinti ar mažinti Å¡alių vaikams priteisto iÅ¡laikymo dydį.

Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad Å¡alių vaikams turėtų bÅ«ti priteistas 500 Eur ir 400 Eur iÅ¡laikymas, nepagrįstas įrodymais, nekonkretizuotas, kodėl neteikiant tokio dydžio iÅ¡laikymo nebus tinkamai užtikrinami Å¡alių nepilnamečių vaikų interesai, vystymosi sÄ lygos bei sveikatos priežiÅ«ra. Pažymėtina, kad ginčo pradžioje ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo prašė priteisti žymiai mažesnio dydžio iÅ¡laikymÄ (dukrai – 30 Eur per mėnesį, o sÅ«nui – 170 Eur per mėnesį; 2015 m. rugpjūčio 18 d.

– dukrai po 150 Eur, o sÅ«nui – po 170 Eur per mėnesį) ir nepagrindė, kodėl bylos nagrinėjimo metu taip ženkliai iÅ¡augo bÅ«tini vaikų poreikiai. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ dėl kasmėnesinių lėšų, skiriamų F. J. B. vaistams, vitaminams bei stomatologo paslaugoms (nėra įrodymų apie Å¡alių sÅ«nui nustatytus specialiuosius poreikius), kasmėnesinių iÅ¡laidų Å¡alių nepilnamečių vaikų gimtadienio Å¡ventėms ar po 250 Eur kiekvienam iÅ¡ vaikų skiriamam maitinimui namuose.

Tokios iÅ¡vados papildomai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas kiekvienam iÅ¡ nepilnamečių vaikų kasmenėsinio iÅ¡laikymo dydis (300 – 400 Eur sÅ«nui ir apie 400 – 550 Eur dukrai) yra tinkamas bei adekvatus, pakankamai užtikrinantis bÅ«tinus vaikų poreikius ir jų vystymÄ si. Nors apeliaciniame skunde visiÅ¡kai pagrįstai dėstoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apie prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , o taip pat nustatytÄ orientacinį vienos minimalios mėnesio algos iÅ¡laikymo kriterijų, tačiau pabrėžtina, jog nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-620/2005;

Nr. 3K-3-49/2010; Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-307/2006;

Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nes iÅ¡laikymas visų pirma turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamais klausimais suformuojamos teismų praktikos laikėsi ir nuo jos nenukrypo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo vertinti, kad skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams atsakovas negali teikti dėl to, kad to neleidžia jo turtinė padėtis, ar teikiamo išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas didesnis. Atsižvelgiant į tai, o taip pat ir į augančius šalių nepilnamečių vaikų poreikius, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo priteistas 200 Eur dukrai ir 170 Eur sūnui kasmėnesinis išlaikymo dydis yra pagrįstas ir jį mažinti ar didinti nėra pagrindo.Atsakovas D.

B. apeliaciniu skundu taip pat reikalauja pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl jam priteistos kompensacijos dydžio, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jam iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisė 4664,84 Eur kompensacijos dėl nepagrįsto praturtėjimo bei 993,98 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ . Tačiau ir su Å¡ias atsakovo D. B. apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktų duomenų pagrindu negalima pagrįstai konstatuoti, kad bÅ«tent atsakovas pirko metalinį garaÅ¾Ä ir apmokėjo jo atgabenimo į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ iÅ¡laidas bei padengė kelio įrengimo iÅ¡laidas.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad liudytojos D. B. parodymai dėl pinginių lėšų davimo atsakovui nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bÅ«tent atsakovas vykdė nurodomus pirkimus. Tiek ieÅ¡kovė, tiek liudytoja D. B. patvirtino, kad prie Å¡ių darbų atlikimo bei objektų įsigijimo daug prisidėjo ir ieÅ¡kovės tėvas. Apeliantas D. B. tokių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigė, o tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tik papartotinai iÅ¡dėstė savo pirmosios instancijos teisme iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , kuriÄ aptarė bei įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu bei tenkinti šį atsakovo D. B. reikalavimÄ . Teisėjų kolegija sutinka, kad yra aukÅ¡tesnė tikimybė, jog pagal byloje esančius duomenis ieÅ¡kovė turėjo piniginių lėšų (bankiniai pavedimai iÅ¡ brolio, motinos, pačios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl pavienių darbų už artimųjų apkirpimÄ bei artimųjų materialinę pagalbÄ ). Be to, atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kuriuose bÅ«tų užfiksuotos aplinkybės apie bÅ«tent jo atliktus pirkimus ar užsakytus darbus.

Byloje esantys duomenys apie tvenkinių kasimo darbų užsakymÄ ir apmokėjimÄ bei leidimo važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais iÅ¡davimÄ tik patvirtina, kad Å¡ios paslaugos buvo teikiamos ieÅ¡kovei (UAB „Wapsa“ PVM sÄ skaita – faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini) pasirašė bÅ«tent ieÅ¡kovė, 2009 m. balandžio 8 d. paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)taip pat sudaryta bÅ«tent tarp UAV „Wapsa“ bei ieÅ¡kovės, UAB „Ligaja“ raÅ¡te bei leidime važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodytų atsakovo D.

B. asmens duomenų), tačiau tai nepatvirtina atsakovo D. B. dėstomų argumentų bei neleidžia konstatuoti, kad būtent iš jo lėšų buvo apmokėtos nurodytos prekės bei paslaugos. Kartu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsakovo D. B. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl ieškovės asmeninės paskolos įmokų mokėjimo bei šios sumos, kaip kompensacijos (4390,06 Eur), iš ieškovės priteisimo.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal šalių paaiškinimus negalima objektyviai nustatyti atsakovo ieškovei pervestų lėšų paskirties ir tikslo, o pateikti duomenys taip pat patikimai nepatvirtina, kad atsakovo ieškovei pervedamos lėšos buvo panaudotos būtent jos asmeninės paskolos padengimui.

TokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ papildomai patvirtina ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovė turėjo bei gaudavo iÅ¡ jai artimų žmonių piniginių lėšų – įplaukos į ieÅ¡kovės sÄ skaitas buvo ne tik atsakovo įmokėtos lėšos, bet ir iÅ¡ savivaldybės administracijos gautos iÅ¡mokos, D. B. bei B. S. pervedimai, pačios ieÅ¡kovės įmokėtos įvairios pinigų sumos, kartais virÅ¡ijančios 289,62 Eur (1000 Lt).Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog objektyvių duomenų, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl kredito dengimo atsakovo lėšomis, nėra pateikta.

Atsakovo pervedimai nebuvo atliekami tokiu periodiÅ¡kumu, koks buvo nustatytas įmokų grafikas ieÅ¡kovės N. B. sudarytame kreditoriniame įsipareigojime (kasmėnesinės įmokos po 82,83 Eur paskolos dalis bei apie 30 Eur palÅ«kanos; kredito sutarties 2.7 punktas). Dalies lėšų pervedimų paskirtis yra nurodyta „sÄ skaitos papildymas“. Pavedimai atlikti 2007 m. spalio 9 d. bei 2008 m. sausio 30 d., t. y. iki 2008 m. kovo 7 d. ieÅ¡kovės bÅ«sto paskolos sutarties sudarymo ir kredito suteikimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriuose bÅ«tų konkrečiai užfiksuota, kad jo pervedamos piniginės lėšos į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ yra skiriamos bÅ«tent ieÅ¡kovės asmeninės paskolos dengimui.

Atliktų pervedimų sumos skirtingos, nors, atsakovo teigimu, kredito įmoka buvo konkretaus dydžio. Tokie faktiniai duomenys neleidžia spręsti, jog piniginės lėšos ieÅ¡kovei buvo pervestos bÅ«tent jos asmeninės paskolos įmokų mokėjimui, o ne bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimui. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovo teiginiai, jog ieÅ¡kovė neturėjo pajamų, teisingi tik iÅ¡ dalies. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės pajamų deklaracijos, bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas apie tai, kad ji bÅ«stui įsigyti iÅ¡laidų faktiÅ¡kai nepatyrė, nes bÅ«stÄ jai perleido motina B.

S., o gautas kreditas buvo panaudotas žemės sklypo, automobilio pirkimui, buto remontui, paskolai broliui (bÅ«sto paskolos sutartis sudaryta 2008 m. kovo 7 d., o žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis – 2008 m. gegužės 19 d.), iÅ¡ties leidžia vertinti, kad byloje nėra paneigta, jog ieÅ¡kovė turėjo piniginių lėšų bei pakankamų finansinių galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. IÅ¡ pateikto ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2009 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovei buvo pervedamos pinigines lėšas, kurių paskirtis - darbo užmokestis, nuo 2008 m. iki 2013 metų ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ banke papildydavo įvairÅ«s asmenys.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, prieÅ¡ingai nei tvirtinama D. B. apeliaciniame skunde, neturi pagrindo labiau tikėti, jog atsakovo ieÅ¡kovei pervestos piniginės lėšos buvo tikslinės įmokos kredito grÄ Å¾inimui, todėl vertina, kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kompensacijos už atsakovo D. B. dar 2008 metais ieÅ¡kovės automobiliui „L. R.“ nupirktus ratlankius, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog, prieÅ¡ingai nei tvirtinama atsakovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsižvelgė ir įvertino aplinkybę, jog atsakovas ieÅ¡kovės automobiliui nupirko 4 ratlankius, taip padidindamas jo vertę.

Kartu teismas vertino, jog Å¡iuo metu ratlankių rinkos vertė, atsižvelgiant į Å¡alių pozicijÄ bei vieÅ¡ojoje erdvėje esančius duomenis apie tokio tipo ratlankių kainas, yra 70 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nepateikė konkrečių argumentų, kurie paneigtų nustatytÄ ratlankių rinkos vertę, juo labiau, kad nuo jų įgijimo yra praėję 10 metų, jie buvo naudojami pagal paskirtį, todėl dabartinė jų rinkos vertė negali bÅ«ti prilyginta jų įsigijimo vertei.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamose dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atsakovui nepriteisimo, iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymo, kompensacijos dydžio už turto pagerinimÄ bei prarastÄ turtÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui nustatymo yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus teisės normas bei padarius pagrįstas iÅ¡vadas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010;

Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atmetus Å¡alių apeliacinius skundus ir Å¡alims nepateikus įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. vasario 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija:                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                                                                          Laimantas Misiūnas                                                                                                                     Laimutė Sankauskaitė