2021-06-02 Nr. AB-11869-3-61-3-00175-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1706-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00175-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lanksmas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lanksmas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lanksmas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. AS-113 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su patikrinimo akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytu pažeidimu nesutinka. Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo rašytines pastabas. Pareiškėjas sutinka ir neginčija faktinės aplinkybės, jog jam vykdant kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių iš jam priklausančių telkinių (duomenys neskelbtini) gavybą, per 2018 m. III ketvirtį jis išgavo bei pardavė iš viso 8 000 m3 smėlio (1 000 m3 smėlio išgavo ir pardavė iš telkinio (duomenys neskelbtini), o 7 000 m3 smėlio išgavo ir pardavė iš telkinio (duomenys neskelbtini)). Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktoje mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje (forma KIT708) deklaravo tik 1 000 m3 smėlio, t. y. 7 000 m3 nedeklaravo. Pareiškėjas nebandė ir nebando nuslėpti informacijos, jog per 2018 m. III ketvirtį Bendrovė išgavo bei pardavė iš viso 8 000 m3 smėlio, tuo labiau, kad būtent tokie duomenys yra užfiksuoti ir Bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei Bendrovės teiktuose ataskaitose Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Šio skirtumo pareiškėjas nedeklaravo dėl techninės klaidos, t. y. įmonėje dirbančios buhalterės aplaidumo, neatidumo. Tuo tarpu kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitose Tarnybai buvo pateikti teisingi duomenys. Todėl pareiškėjas nėra kaltas dėl deklaravimo už 2018 m. III ketvirtį klaidos – nedeklaruotų 7 000 m3 smėlio.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. VMI pateikė atnaujintą mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją už 2018 m. III ketvirtį, kuria teisingai deklaravo, jog per 2018 m. III ketvirtį bendrovė išgavo bei pardavė iš viso 8 000 m3 smėlio, be to, sumokėjo visus privalomus mokesčius bei valstybės ir savivaldybės biudžetams nėra skolingas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam paskirta ekonominė sankcija – įpareigojimas už 2018 m. III ketvirtį nedeklaruotą išgautą valstybinių gamtos išteklių (smėlio) kiekį sumokėti valstybei apskaičiuotą net 28 276 Eur dydžio mokestį – atsižvelgiant į padaryto formalaus teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjas iš esmės nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, bendradarbiavo su patikrinimo aktą surašiusia atsakovo pareigūne, po patikrinimo akto įteikimo pareiškėjas patikslino 2018 m. III ketvirčio mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, taip pat sumokėjo ir visus reikiamus mokesčius už gamtos išteklius, ką patvirtina 2019 m. lapkričio 21 d. VMI pažyma.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiga teisingai registruoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu (toliau – ir MVGIĮ), yra nustatyta mokesčio mokėtojui, t. y. pareiškėjui. MVGIĮ nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto mokesčio. Mokesčio mokėtojas privalo teisingai ir laiku registruoti išgaunamus gamtos išteklius, juos deklaruoti ir sumokėti nustatytus mokesčius. Departamentas yra Aplinkos ministerijos institucija, vykdanti kontrolę, ar teisingai apskaičiuojami ir deklaruojami mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius ir iš to jam kyla pareiga taikyti didesnį mokesčio tarifą už nedeklaruotą arba deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas už 2018 m. III ketvirtį nedeklaravo 7 000 m3 smėlio kiekio, nesumokėjo nustatyto mokesčio. Susiklosčiusi situacija Bendrovėje (buhalterinė klaida) negali būti lengvinanti aplinkybė nemokėti mokesčių. 2019 m. spalio 24 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nedeklaravo išgauto smėlio kiekio ir šią deklaraciją pateikė tik atlikus patikrinimą. Tai rodo, kad, jeigu nebūtų atliktas mokestinis patikrinimas, tikėtina, kad pareiškėjas nebūtų deklaravęs minimo smėlio kiekio ir mokesčio už jį nebūtų sumokėjęs iki šiol ir tokiu būdu būtų slepiami mokesčiai ir daroma žala Lietuvos biudžetui.

8. Atsakovas akcentavo, kad Departamento pareigūnai atlikdami patikrinimą vadovavosi MVGIĮ nuostatomis, kurios nenumato institucijai galimybės netaikyti koeficiento ar sumažinti apskaičiuotą mokestį už nedeklaruotą iškasenų kiekį.

9. Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas pažeidimą pripažįsta, tačiau pažeidimas padarytas dėl žmogiškojo faktoriaus.

10. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas neturi įgaliojimų sumažinti mokestį, tą gali padaryti tik teismas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir sumažino Departamento Sprendimu pareiškėjui paskirtą 28 276 Eur dydžio ekonominę sankciją iki 5 655,16 Eur, kitą skundžiamo Sprendimo dalį paliko nepakeistą.

12. Teismas nustatė, kad Departamentas 2019 m. spalio 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA79-20 (toliau – ir Aktas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas iš telkinių išteklių gavybą, per 2018 m. III ketvirtį išgavo 8 000 m3 smėlio, o VMI deklaravo išgavęs tik 1 000 m3 smėlio, t. y. nedeklaravo 7 000 m3 išgauto smėlio, tuo pareiškėjas pažeidė MVGIĮ 7 straipsnio 2 ir 4 dalis. Todėl, vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifą – 28 276 Eur. Departamentas skundžiamu Sprendimu patvirtino Aktą ir nurodė, kad sprendimas priimtas susipažinus su pareiškėjo pateiktomis rašytinėmis pastabomis dėl Akto ir jas įvertinus.

13. Teismas, vadovaudamasis MVGIĮ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalimi ir 1 priedu, 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, VMI viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės; 2018 m. birželio 27 d. redakcija) 5–7 punktais, akcentavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog deklaracija už 2018 metų III ketvirtį nepateikta per techninę klaidą, nes deklaruojamuoju laikotarpiu buhalterė nedeklaravo išgauto smėlio kiekio dėl aplaidumo, nėra teisiškai reikšmingos ir šalinančios pareiškėjo teisinę atsakomybę už MVGIĮ pažeidimą arba galinčios daryti įtaką mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiams, nustatytiems ginčijamame Sprendime.

14. Teismas pažymėjo, kad 7 000 m3 smėlio kiekį pareiškėjas deklaravo tik tada, kai atsakovas pradėjo pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Deklaracija turėjo būti pateikta 2018 m. lapkričio 15 d., tačiau pateikta tik 2019 m. balandžio 17 d., atitinkamai laiku papildomai nesumokėta 2 827,58 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius. Tik tinkamai ir teisingai bei laiku užpildžius deklaracijos KIT708 formą, gali būti teisingai ir laiku paskaičiuotas mokestis. Teisingas kitų deklaracijų ir kitoms institucijoms (pvz., geologijos tarnyba) užpildymas nešalina mokesčių mokėtojo pareigos teisingai užpildyti mokesčių administravimui skirtas deklaracijas. Skirtingos deklaracijos pildomos skirtingais tikslais ir ataskaita skirta statistiniams duomenims surinkti nesukelia pareigos sumokėti atitinkamo dydžio mokestį. Todėl pareiškėjas neįgyvendino jam tenkančios pareigos nustatytu laiku bei nustatyta tvarka deklaruoti gautus gamtos išteklius, nustatytu laiku sumokėti mokestį ir tai sudarė teisėtą pagrindą institucijai taikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sankciją.

15. Teismas MVGIĮ 6 straipsnio 1 dalies kontekste nurodė, kad MVGIĮ nenurodžius tyčinės kaltės formos, veika gali būti padaryta ir neatsargiai, o deklaracijoje ženkliai mažesnio išgauto išteklių kiekio nurodymas ir atitinkamai ženkliai mažesnio dydžio mokesčio už 2018 m. III ketv. sumokėjimas rodo neatsargią kaltės formą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad institucijai vėliau atlikus patikrinimą, šis pažeidimas galėjo būti nustatytas ženkliai vėliau, t. y. iš esmės institucija, identifikavusi deklaravimo netikslumus, sudarė pareiškėjui galimybę patikslinti deklaracijos duomenis, o ne pareiškėjas savo iniciatyva identifikavo netikslumus ir juos ištaisė.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais dėl sankcijos proporcingumo padarytam teisės pažeidimui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifą (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 368 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad byloje reikia įvertinti, ar paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Pareiškėjas pažeidimą neigia ir nurodo, kad pažeidimo priežastys buvo susijusios su darbuotojos (buhalterės) aplaidžiu darbu, taip pat teigia, kad sankcija yra per su sunki finansinė našta, be to, patikrinimo metu deklaravo iki tol nedeklaruotą išgautą smėlio kiekį ir už jį mokesčius sumokėjo. Teismas vertino, kad pareiškėjas linkęs toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad pareiškėjas būtų anksčiau baustas už analogiškus nusižengimus ar laiku netinkamai deklaravęs mokesčius už valstybinius gamtos išteklius.

17. Teismas, atsižvelgęs į ekonominės sankcijos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad 200 proc. (dvigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2018 m. III ketvirtį mažintina iki 5 655,16 Eur (0,380 x 1,063 x 7 000 x 2).

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes netinkamai vertino skunde nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo kaltės nebuvimo (MVGIĮ 7 str. 2 ir 4 d.) ir nepagrįstai tik sumažino pareiškėjui pritaikytą ekonominę sankciją, nors privalėjo apskritai jos neskirti (VAĮ 6 str. 2 d., 368 str. 6 d.).

20. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad realaus per 2018 m. III ketvirtį išgauto ir parduoto kiekio smėlio nesiekė tyčia nuslėpti, o deklaracija neteisingai buvo užpildyta ir pateikta VMI dėl Bendrovės buhalterės nepakankamo patyrimo padarius techninę klaidą (rašymo apsirikimą). Bendrovės direktorius ataskaitą su teisingais duomenimis pateikė Tarnybai. Nesant pareiškėjo kaltės, teisinė atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje ir 56 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 138 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus asmeniui gali būti taikoma tik esant jo kaltei, nes neteisėtas elgesys be kaltės yra neįmanomas. Teismas pareiškėjo kaltės nenustatinėjo, tik konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja kaltė dėl neatsargumo. Klaidingai užpildytos deklaracijos pateikimo aplinkybė nesudaro pagrindo preziumuoti kaltę.

21. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į padaryto formalaus teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjui paskirta sankcija neproporcinga, neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų. Pareiškėjas apgailestauja dėl padarytos klaidos ir VMI pateikė atnaujintą deklaraciją, kuria deklaravo teisingą per 2018 m. III ketvirtį išgauto ir parduoto smėlio kiekį ir sumokėjo visą reikalingą mokestį. Teismas tik sumažino pareiškėjui paskirtą sankciją, nors turėjo apskritai jos netaikyti. Bendrovės padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo pavojingas, dėl jo nekilo jokių sunkių pasekmių, valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų ir pan. Teismo paskaičiuotas tarifas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nėra adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui, todėl jis turi būti sumažintas arba sankcija neskirtina.

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas nurodo, kad MVGIĮ nenurodžius tyčinės kaltės formos, veika gali būti padaryta ir neatsargiai, o deklaracijoje ženkliai mažesnio išgauto išteklių kiekio nurodymas ir atitinkamai ženkliai mažesnio dydžio mokesčio už 2018 m. III ketvirtį sumokėjimas rodo neatsargią kaltės formą. MVGIĮ nustato mokesčio mokėtojui pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą apskaitos tvarkymą, deklaracijų teikimą ir mokesčių sumokėjimą. Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o mokesčių mokėtojas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tik tinkamai ir teisingai bei laiku užpildžius deklaracijos KIT708 formą, gali būti teisingai ir laiku apskaičiuotas aptariamas mokestis. Teisingas kitų deklaracijų ir kitoms institucijoms užpildymas nešalina mokesčių mokėtojo pareigos teisingai užpildyti mokesčiams administruoti skirtas deklaracijas. Skirtingos deklaracijos pildomos skirtingais tikslais ir ataskaita, skirta statistiniams duomenims surinkti, nesukelia pareigos sumokėti atitinkamo dydžio mokestį.

24. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas neįgyvendino jam tenkančios pareigos nustatytu laiku bei nustatyta tvarka deklaruoti išgautus gamtos išteklius, nustatytu laiku sumokėti mokestį ir tai sudarė teisėtą pagrindą institucijai taikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sankciją. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo nurodytų aplinkybių nelaikė teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis pareiškėjo teisinę atsakomybę ir, sumažindamas pareiškėjai paskirtą 28 276 Eur dydžio ekonominę sankciją iki 5 655,16 Eur, tinkamai įvertino reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimo aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. AS-113 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui apskaičiuotas 28 276 Eur dydžio mokestis, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad neginčija Departamento nustatytos aplinkybės, jog jam vykdant kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių iš jam priklausančių telkinių gavybą, per 2018 m. III ketvirtį jis išgavo bei pardavė iš viso 8 000 m3 smėlio, tačiau VMI 7 000 m3 išgauto smėlio iki Departamento pradėto patikrinimo nedeklaravo. Tačiau skundžiamu Sprendimu konstatuoto pažeidimo nepripažįsta, nes dėl nedeklaruoto skirtumo nėra pareiškėjo kaltės, šis skirtumas nebuvo deklaruotas dėl Bendrovės techninės klaidos (buhalterės aplaidumo). Be to, Departamento paskirta 28 276 Eur dydžio ekonominė sankcija neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes pareiškėjas nelinkęs pažeidinėti įstatymų, bendradarbiavo su atsakovu, po patikrinimo akto įteikimo patikslino 2018 m. III ketvirčio mokesčio deklaraciją ir sumokėjo mokesčius.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, aktualią teismų praktiką, sprendė, kad pareiškėjas neįgyvendino jam tenkančios pareigos nustatytu laiku bei nustatyta tvarka deklaruoti gautus gamtos išteklius, nustatytu laiku sumokėti mokestį ir tai sudarė teisėtą pagrindą atsakovui taikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sankciją. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl deklaracijos už 2018 metų III ketvirtį nepateikimo per buhalterės aplaidumą nėra teisiškai reikšmingos ir nešalina pareiškėjo atsakomybės. Tačiau, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, neatsargią kaltės formą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, yra pagrindas mažinti pareiškėjui skirtą sankciją iki 5 655,16 Eur.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad dėl Bendrovės buhalterės aplaidumo klaidingai užpildytos deklaracijos pateikimas nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo kaltę ir skirti ekonominę sankciją, kuri taip pat nėra proporcinga, nes pareiškėjas pateikė VMI atnaujintą deklaraciją, kuria deklaravo teisingą per 2018 m. III ketvirtį išgauto ir parduoto smėlio kiekį ir sumokėjo visą reikalingą mokestį. Atsakovo paskaičiuotas tarifas neadekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui, todėl turi būti mažinamas arba sankcija neskiriama.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. MVGIĮ (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 7 straipsnis nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis (1 dalis); mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (2 dalis). MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Pagal MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka; 6 punkte – jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; 7 punkte – kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą (jei reikia) pagal Taisykles; užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.

32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovė už 2018 metų III ketvirtį nedeklaravo 7000 m3 smėlio (deklaracijos pateikimo terminas – 2018 m. lapkričio 15 d.) ir nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Pareiškėjas Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją KIT708, deklaruodamas 7000 m3 smėlio, pateikė VMI 2019 m. balandžio 17 d.

33. Nustatytų faktinių aplinkybių bei aptarto teisinio reglamentavimo kontekste egzistavo teisinis pagrindas konstatuoti MVGIĮ 7 straipsnio 2 ir 4 dalių pažeidimą ir taikyti pareiškėjui MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją – didesnį mokesčio tarifą, kuris apskaičiuojamas šioje straipsnio dalyje nustatyta tvarka.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad 7000 m3 smėlio laiku nedeklaravo dėl žmogiškos klaidos (buhalterės aplaidumo), kuri padaryta be kaltės, neturint tyčios išvengti mokesčio mokėjimo, o tai, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, eliminuoja pažeidimą ir sankcijos skyrimą. Tačiau akcentuotina, kad, vadovaujantis MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalimi, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius ir mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 16 straipsnio 3 dalį mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka nustatoma pagal institucijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir administruojamų mokesčių įstatymus ir MAĮ nuostatos netaikomos.

35. Įstatymas už imperatyvių reikalavimų deklaruojant gamtos išteklius nevykdymą numato sankcijos taikymą – taikomas didesnis mokesčio tarifas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas teisės aktuose nustatytais terminais nedeklaravo viso išgauto smėlio kiekio, gauto 2018 metų III ketvirtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytos ir apeliaciniame skunde pakartotos aplinkybės (suklydimas, tyčios nebuvimas, teisingų duomenų teikimas kitoms institucijoms, patikslintos deklaracijos pateikimas ir mokesčių sumokėjimas po atlikto patikrinimo) nelaikytinos juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio už aplinkos teršimą didesniu tarifu dydžiui, nustatytam ginčijamu sprendimu.

36. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas mokėtino mokesčio sumą skaičiuoja pagal nedeklaruotą naudingųjų iškasenų kiekį, o ne pagal sumokėtas (permokėtas) ar nesumokėtas sumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2042/2013, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-602/2019).

37. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismo paskaičiuotas tarifas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nėra adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui, todėl jis turi būti mažinamas arba sankcija neskirtina, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atsakovas priskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtiną 28 276 Eur mokestį, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sumažino šią sumą iki 5 655,16 Eur.

38. MVGIĮ nenumato, kad mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, t. y. šiuo atveju – mokesčio tarifo, dydį: mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti MVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose, o už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas MVGIĮ 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 str. 1 ir 2 d.). Tačiau teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali mažinti, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

39. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas (žr., pvz., 2008 m. sausio 21 d. nutarimą; 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą). Įgyvendinant šias Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, VAĮ 4 skirsnio, reglamentuojančio ūkio subjektų priežiūrą, 368 straipsnyje nustatytos bendro pobūdžio nuostatos, reglamentuojančios poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą, o taip pat – teisminę tokių poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo patikrą: skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti (Viešojo administravimo įstatymo 368 str. 6 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020).

40. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime atliktam reikšmingų konkrečiam pažeidimui faktinių aplinkybių vertinimui ir pareiškėjui paskirtos sankcijos dydžio parinkimui. Teismas, mažindamas pareiškėjui taikytinos sankcijos dydį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas patikrinimo metu deklaravo laiku nedeklaruotą išgautą smėlio kiekį ir už jį mokesčius sumokėjo, kas rodo, kad pareiškėjas linkęs toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti, atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad pareiškėjas būtų anksčiau baustas už analogiškus nusižengimus ar laiku netinkamai deklaravęs mokesčius už valstybinius gamtos išteklius, pareiškėjas nedeklaravo smėlio kiekio dėl neatsargumo (Bendrovės buhalterės aplaidumo). Bet taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas, identifikavęs deklaravimo netikslumus, sudarė pareiškėjui galimybę patikslinti deklaracijos duomenis, o ne pareiškėjas savo iniciatyva identifikavo netikslumus ir juos ištaisė.

41. Aptariamu aspektu akcentuotina, kad, atsižvelgiant į MVGIĮ 2 straipsnyje įtvirtintą tikslą, nustatoma teisinė sankcija turi būti pakankamai svari ir turi turėti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiai bendrovei, vykdančiai ūkinę veiklą ir siekiančiai pelno, tačiau nevaržytų šio ūkio subjekto daugiau, nei būtina tikslams pasiekti.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui paskaičiavo 200 proc. didesnį mokestį, t. y. sumažindamas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad pažeidimas buvo pašalintas ne pareiškėjo iniciatyva, o atlikus patikrinimą, nėra pagrindo spręsti dėl sankcijos pareiškėjui neskyrimo. Pirmosios instancijos teismo sumažintas sankcijos dydis (5 655,16 Eur) nustatytas atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, mastą, kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų aptariamu aspektu. Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurie sudarytų pagrindą priešingam vertinimui, kad sankcija yra neproporcinga ir neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lanksmas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė