db27d81d-13b9-4dd4-bbd5-81e839bcd569 · Kauno apygardos teismas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1172-485/2014Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00606-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs E. V. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu E. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir už šį pažeidimÄ jam skirta 3500 Lt (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

E. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2014 m. birželio 17 d., 23 val. 29 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdomas nepakluso policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, jos nesustabdė ir nuvažiavo, tuo pažeidė KET 17 punkto reikalavimus.E. V. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ ir praÅ¡o jį panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Skunde apeliantas nurodo, kad teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik policijos pareigÅ«nės L. R. paaiÅ¡kinimais bei kitais jos suraÅ¡ytais dokumentais. Tuo pačiu, teismas, apelianto tėvo parodymais nesirėmė (t. y. tuo, kad pareigÅ«nė nebuvo priėjusi prie automobilio ir netikrino variklio dangčio Å¡ilumos), juos vertino kritiÅ¡kai ir tuo, mano įsitikinimu, iÅ¡reiÅ¡kė savo Å¡aliÅ¡kumÄ ir patvirtino, kad policijos pareigÅ«nai, siekdami savo tikslų, gali pasielgti nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai jį kaltinti nepaklusimu teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Apeliantas mano, kad pilnai tikėti policijos pareigÅ«nės nurodytomis įvykio aplinkybės, kurios su jo nurodytomis aplinkybėmis jokiu bÅ«du ir negali sutapti, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisėto pagrindo. Mano, kad teismui papildomai iÅ¡ Kėdainių rajono PK budinčios dalies ar per policijos pareigÅ«nų vadovybę iÅ¡sireikalavimus duomenis apie jų 2014-06-17 atliktÄ darbÄ (praneÅ¡imai apie stabdomas transporto priemones, patruliavimo marÅ¡rutas, jo apvažiavimo grafikas, darbo ataskaitos) bÅ«tų patvirtinę, kad jų nurodytu laiku, jie atlikinėjo visai kitÄ darbÄ , o ne užfiksavo E. V. tariamai pažeidus kokius nors reikalavimus, t. y. nepaklusimu sustabdyti transporto priemonę.

Juo labiau turėjo sukelti abejonių ir tai, kad liudytoja L. R. nurodė, kad apie apelianto tariamai stabdytÄ automobilį buvo praneÅ¡ta budinčiajai daliai tik mobiliu telefonu, o ne įprastu bÅ«du - per racijÄ . Apelianto manymu tokia informacija iÅ¡ vis nėra registruota. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigÅ«nai tikrai iÅ¡ 50 m. atstumo galėjo pastebėti tik galimÄ automobilio įsukimÄ Ä¯ tÄ kiemÄ o ne tariamÄ E. V. iÅ¡lipimÄ iÅ¡ automobilio, jo užrakinimÄ bei nuėjimÄ už namo, nes prie gyvenamojo namo bei prie kaimyninių namų yra pakankamai aukÅ¡tos gyvatvorės, namai bei kiti pastatai, yra pastatyti pakankamai arti viena kitos.Apeliantas teigia, jog teismui buvo bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai yra tapatÅ«s. Kaip žinoma, kiekvienas žmogus tiek kalboje, tiek raÅ¡yboje naudoja skirtingus iÅ¡sireiÅ¡kimus, žodžių junginius ir pan.

Tarnybiniai praneÅ¡imai buvo suraÅ¡yti vienodai tik tam, kad apeliantas nepagrįstai bÅ«tų kaltinamas nepaklusimu policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.Atsiliepime į E. V. apeliacinį skundÄ Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK virÅ¡ininkas nurodė, kad su pažeidėjo apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi administracinė byla iÅ¡nagrinėta objektyviai ir visapusiÅ¡kai. E. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo turiniu, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino E. V. kaltu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent E. V. vairavo R. V. priklausantį automobilį, stabdomas nepakluso policijos pareigÅ«no teisėtiems reikalavimams, sustabdyti transporto priemonę ir nuvažiavo. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus visus byloje surinktus duomenis, tiek liudijančius E. V. naudai, tiek įrodančius jo kaltę. Nors E. V. savo paaiÅ¡kinime ir apklausiamas teisme teigė, kad automobilio jis nevairavo ir jo niekas nestabdė, tačiau apylinkės teismas pagrįstai atsakomybėn traukiamo asmens parodymais netikėjo, kadangi juos paneigia liudytojos policijos pareigÅ«nės L.

R. parodymai. Å i liudytoja tiesiogiai matė automobilį, jo markę, valstybinius numerius, apsisuko ir vijosi automobilį, greitis buvo apie 100-110 km/h, matė, kaip Å¡is automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) g. namo kiemÄ , ji buvo apie 50 metrų nuo automobilio, matomumas buvo geras, matė, kaip vairuotojas užrakino automobilį, lemputės sumirksėjo ir jis nubėgo už namo, liudytoja patikrino automobilio dangtį, jis buvo Å¡iltas. Akivaizdu, jog liudytoja gana detaliai nurodė įvykio aplinkybes tiek pirminiame paaiÅ¡kinime, tiek ir apklausiama teisme.

AnalogiÅ¡kai aplinkybes nurodė ir policijos pareigÅ«nas E. S.. Apeliaciniame skunde E. V. ginčija aplinkybę, jog policijos pareigÅ«nė negalėjo matyti, jog kažkas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, užrakino jį ir nuėjo, nes kaimynų gyvatvorės yra aukÅ¡tos, bei aplink kiti pastatai, tačiau policijos pareigÅ«nė, nurodė, jog automobilio įsukimo į kiemÄ momentu buvo apie 50 metrų nuo jo, o privažiavus arčiau matė, kaip vairuotojas užrakino automobilį, sumirksėjo lemputės ir jis nubėgo už namo kampo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad policijos pareigūnė automobilio dangčio netikrino, todėl negalėjo nustatyti, jog jis yra šiltas ir kažkas juo važiavo, nes jo tėvas R. V. paneigė tokias aplinkybes. Tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 3,4), bei policijos pareigūnės L. R. paaiškinimų teisme matyti, jog abu policijos pareigūnai nurodo, kad L. R. išlipo iš automobilio, patikrino automobilį, jis buvo užrakintas, taip pat patikrino automobilio dangtį ir tik tada nuėjo prie namo durų ir pamatė, jog jos yra praviros ir išėjo vyras.

Taigi iÅ¡ Å¡ių policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog R. V. galėjo nematyti, kad L. R. tikrino automobilio dangtį, nes tuo metu, dar nebuvo išėjęs pro duris, todėl apelianto tėvo R. V. paaiÅ¡kinimai, kad pareigÅ«nė netikrino automobilio dangčio nepatvirtina E. V. gynybinės versijos, jog jis automobilio nevairavo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo apelianto tėvo paaiÅ¡kinimais, kadangi jis yra suinteresuotas padėti sÅ«nui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Aplinkybę, jog policijos pareigÅ«nai tikrai stabdė bÅ«tent R.

V. automobilį, patvirtina ir tai, kad policijos pareigÅ«nams stabdant, automobilis buvo beveik sustojęs, riedėjo, policijos pareigÅ«nas E. S. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, L. R. matė automobilio markę ir valstybinius numerius, tada stabdomas automobilis nuvažiavo. AukÅ¡tesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog policijos pareigÅ«nės paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s, nėra jokio pagrindo jais netikėti.Pagrindo manyti, jog iÅ¡reikalavus apeliaciniame skunde praÅ¡omÄ papildomÄ medžiagÄ iÅ¡ Kėdainių rajono PK apie policijos pareigÅ«nų praneÅ¡imus apie 2014-06-17 stabdomus automobilius, patruliavimo marÅ¡rutus, apvažiavimo grafikÄ , paaiÅ¡kėtų kokios nors kitos aplinkybės galinčios pakeisti teismo sprendimÄ , nėra.

Taip pat pažeidimo padarymo faktui, jokios įtakos neturi ir tai, kokiu bÅ«du buvo praneÅ¡ta budinčiajai daliai apie stabdomÄ automobilį. Akivaizdu, jog pareigÅ«nai atliko savo darbines funkcijas, pamatę automobilį, kuris jiems sukėlė įtarimÄ , bandė jį sustabdyti, jam nesustojus vijosi. Taigi daroma iÅ¡vada, jog praÅ¡omi iÅ¡reikalauti duomenys, apie policijos pareigÅ«nų marÅ¡rutus, grafikÄ , praneÅ¡imo budinčiajai daliai apie stabdomÄ automobilį bÅ«das ir kt., jokios įtakos pažeidimo padarymo faktui ir nustatytoms aplinkybėms neturi, bei E. V. kaltės nepaneigia.

Be to, pažymima ir tai, kad apeliantas administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavo pats ir turėjo advokatÄ , tačiau jokių su Å¡iomis aplinkybėmis susijusių praÅ¡ymų nepareiÅ¡kė. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai yra tapatÅ«s, todėl apeliantui susidaro įspÅ«dis, jog suraÅ¡yti tik tam, kad apeliantas bÅ«tų nepagrįstai kaltinamas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kadangi policijos pareigÅ«nai tiesiogiai matė E. V. daromus administracinius teisės pažeidimus, nustatė tokias pačias faktines aplinkybes, todėl jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neiÅ¡tyrė ar kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , todėl skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ E. V. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r ė :

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                        Algirdas Remeika