2017-02-27 Nr. AB-4684-3-62-3-01584-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-146-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01584-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 2, 9, 31), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovo atstovas), 1 000 000 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 10 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teigė, kad pataisos namuose yra nuolat represuojamas įvairiomis sankcijomis. Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas atsisako pateikti mokslinius paaiškinimus dėl jam taikomų įstatyminių sankcijų, o pareiškėjas, kuris taikant Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnį šiuo metu yra visiškai izoliuotas atimant kitas teises ir laisves, nesupranta jam taikomų sankcijų esmės. Pasak pareiškėjo Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas, padedant kitiems nuteistiesiems, siekia su juo susidoroti, kursto prieš jį nuteistuosius, bando jį nužudyti. Tai pareiškėjas nurodė savo skunde Kalėjimų departamentui, kuris 2014 m. spalio 15 d. rašte Nr. 2S-5431 nesutiko su pateiktais faktais. Pareiškėjo teigimu, valstybės įstaigos jį kankina, nes jis yra kalinys. Todėl pareiškėjas prašo dėl tokių neteisėtų valstybės įstaigų veiksmų priteisti jam 1 000 000 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 35–36) paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė nei konkrečių pareigūnų, nei jų atliktų veiksmų, kuriais, pareiškėjo teigimu, prieš jį yra kurstomi kiti nuteistieji. Marijampolės PN ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus asmens pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pareigūnams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą. Pranešimu apie nusikalstamą veiką laikomas ne bet kokios informacijos pateikimas, o informacijos apie konkrečioje vietoje, konkrečiu laiku įvykusį ar pastebėtą konkretų įvykį, turintį nusikalstamos veikos požymių. Todėl pareiškėjo spėjimai ir prielaidos negali būti laikomi pranešimu apie nusikalstamą veiką ir ikiteisminis tyrimas dėl tokio pobūdžio informacijos nepradedamas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 44–46) paaiškino, kad Kalėjimu departamentas, gavęs pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. skundą dėl Marijampolės PN administracijos galbūt neteisėtų veiksmų, išnagrinėjo pateiktą medžiagą ir nenustatė, kad teisės aktai buvo pažeisti. 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo atliekama planinė krata nuteistųjų būrio Nr. 12 gyvenamosiose nuteistųjų patalpose. Prieš kratą buvo paprašyta nuteistųjų palikti gyvenamąją patalpą. Išėjus iš patalpos nuteistiesiems, joje buvo atlikta krata. Pareiškėjas pareiškė pareigūnams pretenzijas esą jie be aukštesnio rango pareigūnų dalyvavimo neturi teisės atlikti kratos.

Pareiškėjui mandagiai žodžiu buvo paaiškinta, jog pareigūnai tokią teisę turi. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad Marijampolės PN pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas ir nėra jokio pagrindo manyti, jog jie ėmėsi su pareigomis nesuderinamų veiksmų. 2014 m. rugpjūčio 8 d. apie 0.30 val. V. B. bei kiti Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, tikrindami nakties metu nuteistųjų būrius Nr. 9, 10, 11 ir 12, pastebėjo, kad nuteistųjų būrio Nr. 12 gyvenamojoje patalpoje esanti miegamoji vieta uždengta iš visų pusių užuolaidomis (paklodėmis).

Pakėlus užuolaidą, pareiškėjas pašoko iš miegamosios vietos ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu, grasino, jog surašys skundus dėl pareigūnų veiksmų. Pareiškėjui buvo nurodyta nusiraminti, nerėkti. Marijampolės PN direktorius 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1756 už režimo reikalavimų pažeidimą paskyrė pareiškėjui nuobaudą – uždaryti į baudos izoliatorių penkiolikai parų. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p., 112 str. 2 d.).

Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų savo skundo reikalavimui pagrįsti. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis), skundas laikytinas nepagrįstu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 63–67) pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės grindžia tuo, jog Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento pareigūnai kursto prieš jį kitus nuteistuosius ir bando jį nužudyti, taip pat atsisako suteikti informaciją apie pareiškėjui taikomas sankcijas.

Spręsdamas pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d., 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas. Pažymėjo, kad valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Ištyręs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN iš Vilniaus pataisos namų atvyko 2011 m. rugsėjo 8 d. ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės nuteistųjų būryje Nr. 21. 2014 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuriame nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. į nuteistųjų būrio Nr. 12 gyvenamąsias patalpas atėjo pareigūnai atlikti kratą. Pareiškėjo teigimu, jį pasikvietė pareigūnas ir „verbavo, siūlydamas sutvarkyti nuteistųjų būrį Nr. 12“, po ko tas pats pareigūnas pareiškė, kad „Jūs ramiau elgtumėtės, nes gadinate nuteistųjų grupės įvaizdį“. 2014 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas Nr. 20/07879, kuriame paaiškinta, kad: jis konkrečiai nenurodė jokių skunde minimo asmens duomenų ir nepateikė skunde minėtą dieną vykusios kratos gyvenamoje patalpoje faktinių aplinkybių, leidžiančių objektyviai ir pilnai atsakyti į jo skundą, skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės; 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo atliekama planinė krata nuteistųjų būrio Nr. 12 gyvenamosiose patalpose; prieš kratą nuteistųjų buvo paprašyta palikti gyvenamąją patalpą; išėjus iš patalpos nuteistiesiems, joje buvo atlikta krata; pareiškėjas pareigūnams pareiškė pretenzijas, kad jie be aukštesnio rango pareigūnų dalyvavimo neturi teisės atlikti kratos; pareiškėjui buvo mandagiai žodžiu paaiškinta, kad pareigūnai tokią teisę turi; 2014 m. rugpjūčio 8 d. apie 0.30 val.

V. B. bei kiti Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, tikrindami nakties metu nuteistųjų būrius Nr. 9, 10, 11 ir 12, pastebėjo, kad nuteistųjų būrio Nr. 12 gyvenamoje patalpoje esanti miegamoji vieta uždengta iš visų pusių užuolaidomis (paklodėmis); pakėlus užuolaidą, pareiškėjas pašoko iš miegamosios vietos ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu, grasino, jog rašys skundus dėl pareigūnų veiksmų. Dėl pareiškėjo režimo reikalavimų pažeidimo buvo surašyti tarnybiniai pranešimai. V. B. nurodė, kad su pareiškėju jokių asmeninių pokalbių, žodinių konfliktų pataisos namuose neturėjo, apie pareiškėją su kitais nuteistaisiais nekalbėjo. 2014 m. rugsėjo 8 d.

Marijampolės PN gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų V. B., M. G. ir P. R. tarnybiniai pranešimai Nr. 57/05-2015(1), Nr. 57/05-2015(2) ir Nr. 57/05-2015(3), kuriuose pranešama, kad: 2014 m. rugsėjo 8 d. apie 00.30 val. gyvenamosios zonos apėjimo metu užėjus į nuteistųjų būrio Nr. 12 gyvenamąsias patalpas buvo pastebėta, jog pareiškėjo lova apraišiota iš visų pusių paklodėmis, o tai trukdo atlikti nuteistųjų patikrinimą bei jų priežiūrą; norėjus įsitikinti, ar pareiškėjas yra savo miegamojoje vietoje, buvo pakelta paklodė; pareiškėjas pašoko iš lovos ir pradėjo rėkti, varyti pareigūnus iš gyvenamosios patalpos; jam buvo nurodyta nusiraminti, nerėkauti, tačiau jis į nurodymus nereagavo ir kėlė visus nuteistuosius, kad jie jam padėtų išvyti pareigūnus iš gyvenamosios patalpos; siekdami išvengti konfliktinės situacijos ir neprikelti kitų nuteistųjų, pareigūnai išėjo iš gyvenamosios patalpos; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjas kategoriškai atsisakė pasiaiškinti raštu.

Dėl padaryto BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 7 punkto reikalavimų pažeidimo pataisos namų direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1756 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių penkiolikai parų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog pareigūnai, jo manymu, elgėsi netinkamai, kurstė prieš jį kitus nuteistuosius ir bandė jį nužudyti, tačiau nepateikė jokių aplinkybių, nurodančių jų netinkamą elgesį, taip pat nepateikė tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių prieš jį neteisėtus veiksmus vykdžiusių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tai pasireiškė. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, jog pataisos namų pareigūnai padarė neteisėtus veiksmus. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl minėtų faktinių aplinkybių ir pareiškėjui skirtų nuobaudų, nenustatė duomenų apie tai, kad Marijampolės PN administracija pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktus. Kalėjimų departamento 2014 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5431 pareiškėjas pateikė prie skundo, tačiau jo neginčijo, todėl teismas negalėjo peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir savarankiškai vertinti aktų, kurie nėra ginčo objektai, teisėtumo. Šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo abejoti Kalėjimų departamento priimto Sprendimo Nr. 2S-5431 pagrįstumu. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstus pareiškėjo teiginius apie tai, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, bando su juo susidoroti, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas atsisako pateikti informaciją apie jam taikomas sankcijas. Tikrindamas šio teiginio pagrįstumą, teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Marijampolės PN, atsakydami į pareiškėjo prašymą, 2014 m. spalio 15 d. raštu Nr. 20/07-991 paaiškino jam, už kokius Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, kokiu metu ir kokiais pataisos įstaigos nutarimais pareiškėjui buvo taikomos drausminės nuobaudos, taip pat nustatė ir pareiškėjui išaiškino, jog nuobaudos yra paskirtos teisėtai ir naikinti jų nėra pagrindo. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, Sprendime Nr. 2S-5431 taip pat išsamiai išdėstė pareiškėjui skirtų nuobaudų faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas priėjo prie išvadų, kad jie paneigia pareiškėjo argumentus esą Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas atsisako pateikti jam informaciją apie paskirtas sankcijas, todėl pareiškėjo argumentus šiuo klausimu teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog pareigūnams bandant su juo susidoroti ir nužudyti, sukeltos dvasinės kančios ir psichologiniai išgyvenimai, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Teismas pažymėjo, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Šioje administracinėje byloje teismas nenustatė išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, bei pažymėjo, kad vien pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Pareiškėjas, nors ir reiškė pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Teismas nenustatė byloje jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepagrįstu ir jį atmetė (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 70) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja faktams, todėl laikytinas šališku, nemotyvuotu.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime (b. l. 74) atsakovo atstovas pareiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų duomenų, įrodančių, jog skundžiamas teismo sprendimas yra netikslus ar neteisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi reikalavimas dėl žalos (turtinės ir/ar neturtinės) atlyginimo, kildinamas iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, teismo gali būti patenkintas tik tuo atveju, kai nustatoma minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visuma: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas), žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo valdžios institucijos neteisėtų veiksmų prasme (CK 6.271 straipsnis) teigdamas, kad jis pataisos namuose yra nuolat represuojamas įvairiomis sankcijomis; Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento administracija atsisako jam pateikti mokslinius paaiškinimus dėl jam taikomų sankcijų; Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas, padedant kitiems nuteistiesiems, siekia su juo susidoroti, kursto prieš jį nuteistuosius, siekia jį nužudyti; valstybės įstaigos jį kankina, nes jis yra kalinys.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu teiginiu esą teismo sprendimas prieštarauja faktams, todėl laikytinas šališku, nemotyvuotu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala ir nurodyti sumą, kurią pareiškėjas prašo priteisti iš valstybės neturtinei žalai atlyginti, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibūdinti galimai žalą padariusios valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A438-336/2012, 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1123-624/2015, kt.).

Pareiškėjui aiškiai nurodžius kalinimo sąlygas apibūdinančias reikšmingas aplinkybes (galimai neteisėtus veiksmus), įrodinėjimo našta dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-375-858/2016, kt.).

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus įrodymais paneigti pareiškėjo konkrečių teiginių, apie faktus, iš kurių kildinami neteisėti veiksmai, jie gali būti pripažinti nustatytais CK 6.271 straipsnio prasme.

Pareiškėjas šiuo atveju kreipdamasis į teismą su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde ir patikslintame skunde apibūdindamas valdžios institucijų neteisėtus veiksmus Marijampolės PN atžvilgiu nurodė abstraktaus pobūdžio teiginius apie „represavimą sankcijomis“, „atsisakymą pateikti mokslinius paaiškinimus dėl sankcijų“, „siekimą susidoroti“, kurie nepatvirtina jokių faktų (galimai neteisėtų veiksmų). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai akcentavo pareiškėjo skundo nekonkretumą. Pažymėtina, kad nuobaudos (pareiškėjo skunde vadinamos sankcijoms) nuteistiesiems skiriamos Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka pataisos namų įstaigos vadovo nutarimais, kuriuose nurodoma už ką skiriama nuobauda. Apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai (BVK 143 str.10 d.). Byloje yra duomenų apie tai, kad Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1810 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – pervedimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę vieneriems metams už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto pažeidimus. Į 2014 m. lapkričio 13 d. skundo teismui nekonkretų teiginį esą atsisakoma pateikti informaciją kodėl taikomą visiška izoliacija, Marijampolės PN pateikė į bylą įrodymus (2014 m. spalio 15 d. rašte Nr.20/07-991 išdėstytą atsakymą į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 19 d. skundą), kad suteikė pareiškėjui jo prašomą informaciją. Minėtame rašte Marijampolės PN administracija priminė pareiškėjui už ką Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1810 jam paskirta nuobauda – pervedimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę vieneriems metams, paaiškino teisės aktų nustatytas nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą sąlygas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad Marijampolės PN pareiškėjui informaciją suteikė.

Pareiškėjo skunde ir jo patikslinime Kalėjimų departamento atžvilgiu nurodytas vienas konkretesnio pobūdžio teiginys esą 2014 m. spalio 15 d. raštu Nr.2S-5431 pateiktas atsakymas prieštarauja pareiškėjo nurodytiems faktams (kokiems nenurodyta). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde ir jo patikslinime Kalėjimų departamento atžvilgiu nėra jokių kitų konkrečių nusiskundimų (galimai neteisėtų veiksmų), šios institucijos veiksmų teisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme turi būti patikrintas tuo aspektu, ar Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. skundą.

Pagal pateiktus į bylą įrodymus Kalėjimų departamentas 2014 m. spalio 15 d. raštu Nr. 2S-5431 atsakė į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. skundą (reg. Nr.2G-3). Šiame skunde pareiškėjas teigė, kad „nuteistasis“ (pavardė nenurodyta) jam praneša, jog pataisos namų tyrėjai jam praneša, kad pareiškėjas reikalauja, jog „pareigūnai“ (kokie nenurodyta) baustų nuteistuosius. Minimame skunde pareiškėjas taip pat rašė, kad pareigūnas V. B. pasakė „kitam nuteistajam“ (pavardė nenurodyta), kad jis gaus pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 11 skundo Nr.2G-2857 kopiją ir pateiks „nuteistajam“ (pavardė nenurodyta), kurį kurstė susidoroti su pareiškėju. Tame pačiame skunde pareiškėjas nurodė, kad jis skelbia, jog ši įstaiga kartu su Kalėjimų departamentu siekia jį nužudyti. Iš minėto skundo turinio matyti, kad dauguma skundo teiginių deklaratyvūs. Kalėjimų departamentas pateikė į bylą įrodymus, kad 2014 m. spalio 15 d. sprendimą Nr.2S-5431 priėmė išreikalavęs iš Marijampolės PN medžiagą, susijusią su pareiškėjo skundo teiginiais.

Iš Kalėjimų departamento 2014 m. spalio 15 d. sprendimo Nr.2S-5431 turinio ir pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamentas BVK 183 straipsnyje numatytą išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją atliko tinkamai. Kalėjimų departamentas patikrino, ar Marijampolės PN tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 11 skundą Nr.2G-2857, susijusį su 2014 m. rugpjūčio 10 d. krata pareiškėjo kameroje ir ją atlikusio pareigūno elgesiu. Be to, pasisakė ir dėl 2014 m. rugsėjo 8 d. 00.30 val. Marijampolės PN pareigūnų (vienas iš jų buvo tas pats, kuris 2014 m. rugpjūčio 10 d. atliko kratą dėl kurios pareiškėjas rašė 2014 m. rugpjūčio 11 skundą) nustatyto pareiškėjo padaryto režimo pažeidimu už kurį Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr.1756 jam paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Kalėjimų departamentas 2014 m. spalio 15 d. sprendime Nr. 2S-5431 dėl pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. motyvuotai pagrindė, kad Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Kalėjimų departamento veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. skundą (reg. Nr.2G-3) ir priimant 2014 m. spalio 15 d. sprendimo Nr.2S-5431 atitinka BVK 183 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jie yra teisėti.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdama į pareiškėjo skundo ir patikslinto teiginius esą jam atsisakoma pateikti moksliškai pagrįstą informaciją už ką jis yra izoliuotas, taip pat į bylos duomenis, kad Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1810 V. K. paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę metams, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra duomenys (teisminis procesas Nr.3-62-3-01623-2014-3), kad pareiškėjas šį nutarimą buvo apskundęs administraciniam teismui, prašydamas jį panaikinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Administracinėje byloje (teisminis procesas Nr.3-62-3-01623-2014-3) yra įsiteisėję Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis (administracinė byla Nr. A-2247-756/2015), kuriuo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiškėjo V. K. apeliacinis skundas atmestas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas V. K. prašė panaikinti Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 1756 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 1810, kuriais jam paskirtos nuobaudos, ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinės žalos atlyginimą. Minėtuose teismų sprendimuose, be kita ko, buvo nustatyta, kad Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1810 pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę metams už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto pažeidimus, t. y. už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 12 d. 11.20 val. įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką išvadino įžeidžiančiais žodžiais, o pareikalavus nutraukti įžeidinėjimą, toliau elgėsi itin įžūliai ir ciniškai. Skundo dėl 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 1810 padavimas teismui įrodo, kad pareiškėjas žino už ką jam skirta minėta nuobauda. Teismai minėtoje administracinėje byloje (teisminis procesas Nr. 3-62-3-01623-2014-3) Marijampolės PN veiksmus skiriant pareiškėjui jo skundžiamas nuobaudas teismai pripažino teisėtais, skundžiamą nutarimą paliko galioti, o pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėjo iš esmės prie pagrįstų išvadų, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą.

Apelianto abstraktaus pobūdžio teiginius esą teismo sprendimas nemotyvuotas, šališkas teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Teismas sprendime motyvuotai pagrindė kodėl pareiškėjo skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimas, yra pagrįstas ir teisėtas.

Bylos proceso dalyvis savo teiginį dėl teismo šališkumo turi pagrįsti konkrečiais argumentais. Vien tik bylos proceso dalyvio (šiuo atveju apelianto) deklaratyvus pareiškimas apie teismo šališkumą negali būti pagrindas konstatuoti, kad teismas pažeidė asmens teisę į teisingą ir nešališką teismą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas