db25aa2b-a9c3-482c-92b4-3faef795ae55 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7445-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01332-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. T. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l.

2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 340 Eur neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 30 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, jog kameros plotas vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų, be to, dalį kameros ploto užima kameroje esantis inventorius.

PareiÅ¡kėjo teigimu, tokios netinkamos laikymo sÄ lygos sukėlė jam stresÄ , depresijÄ , pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad serga psoriaze, kuri plinta dėl negatyvių jausmų, streso ir nepatogumų. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 9–14) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. vasario 9–10 d., 2015 m. vasario 25–26 d. vienam asmeniui tenkantis plotas pareiÅ¡kėjo kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, o 2015 m. vasario 2–9 d., 2015 m. vasario 11–25 d. pareiÅ¡kėjo LukiÅ¡kių TI-K nebuvo, nes jis buvo iÅ¡vykęs į kitas laisvės atėmimo vietas.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Be to, pareiÅ¡kėjo buvimo laikotarpis LukiÅ¡kių TI-K yra pakankamai neilgas. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 39). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodomu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 27 d. (iÅ¡ viso 29 paros) LukiÅ¡kių TI-K nebuvo 2015 m. vasario 2–9 d., 2015 m. vasario 11–25 d. (iÅ¡ viso 23 paras), o 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. vasario 9–10 d., 2015 m. vasario 25–26 d. (iÅ¡ viso 5 paras) vienam asmeniui tenkantis plotas pareiÅ¡kėjo kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.

Taigi tinkamas plotas pareiškėjo nurodytu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso tik 2 paras (2015 m. sausio 31 d. ir 2015 m. vasario 1 d.), taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad net ir minėtomis dienomis ploto norma buvo pažeista gana nežymiai, t. y. vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,4 kv. m. Pažymėtina, kad pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 d. taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo laikymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog dėl 2 parų, praleistų LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose jam teko mažesnis plotas nei teisės aktuose nustatytas minimalus, jis patyrė neturtinę žalÄ .

Nors teisės aktų reikalavimus atitinkančių tam tikro gyvenamojo ploto nesuteikimas galėjo lemti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas neilgai, t. y. 2 paras, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl sutrikusios sveikatos, todėl įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai pagal savo pobūdį laikytini tokiais, jog pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008);

Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14)).Atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, t. y. pripažįstama, kad tinkamas kameros plotas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas 2015 m. sausio 31 d. ir 2015 m., vasario 1 d., tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo D. T. teisė nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. vasario 1 d. bÅ«ti kalinamu kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Milda Vainienė                                                   Â