2024-06-05 Nr. AB-9147-3-61-3-00804-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1741-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00804-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Y. (V. Y.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjos V. Y. (V. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. Y. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S58056 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėja nepateikė Migracijos departamentui nustatyta tvarka legalizuoto savo gimimo liudijimo. Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), dabartinėje Turkmėnistano teritorijoje. Migracijos departamentui pareikalavus pateikti Apostille patvirtintą gimimo liudijimą, pareiškėja išvyko į Ukrainą ir Turkmėnistano ambasadai Ukrainoje pateikė atitinkamą prašymą. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Apostille galima patvirtinti gimimo liudijimo kopiją. Apostille patvirtintą gimimo liudijimo kopiją pareiškėja gavo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje. Kadangi Turkmėnistanas nėra prisijungęs prie Hagos konvencijos, todėl Turkmėnistane išduotą dokumentą papildomai reikėjo legalizuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.

2.2. Pareiškėja vizitui užsiregistravo 2023 m. rugsėjo 14 d., tačiau Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje gimimo liudijimo kopija su Apsotille legalizavimui nebuvo priimta. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad pateikto dokumento iš pareiškėjos nepriims, nes gimimo liudijimas yra išduotas jau nebeegzistuojančioje valstybėje (Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungoje), be to, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje nėra Turkmėnistano ambasados Ukrainoje atsakingų darbuotojų (pareigūnų) parašų pavyzdžių. Pareiškėjai buvo pasiūlyta dėl gimimą patvirtinančio dokumento su Apostille gavimo kreiptis į Turkmėnistano ambasadą Baltarusijoje (Minske) arba tiesiogiai į Turkmėnistano užsienio reikalų ministeriją. Pareiškėja, 2023 m. spalio 10 d. atvykusi į Migracijos departamentą, buvo pateikusi Apostille patvirtinto gimimo liudijimo kopiją su vertimu, tačiau šis dokumentas iš jos nebuvo priimtas.

2.3. Pareiškėja negali nuvykti į Turkmėnistaną, nes jos galimybės gauti Turkmėnistano vizą labai abejotinos, nes ji neturi ten giminių ir neturi jokių verslo partnerių, kad gautų iškvietimą, turistinės kelionės į Turkmėnistaną neorganizuojamos (be to, turistinės kelionės metu ji negalėtų tvarkyti savo asmeninių reikalų). Nuvykti į Turkmėnistano ambasadą Baltarusijoje (Minske) pareiškėja taip pat negali. Pareiškėja bandė susisiekti su Turkmėnistano ambasada Baltarusijoje, tačiau nei telefonu, nei elektroniniu paštu to padaryti nepavyko.

2.4. Nors pareiškėja nepateikė Migracijos departamentui nustatyta tvarka legalizuoto savo gimimo liudijimo, tačiau Migracijos departamentui pateiktų dokumentų pakanka tam, kad būtų pripažinta, jog pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo. Iš pareiškėjos pateikto jos senelio J. D. gimimo metrikų matyti, kad J. D. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje (Kamajų valsčiuje, Urlių kaime). J. D. laikytinas lietuvių kilmės asmeniu, jo pavardė lietuviška.

2.5. Vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1653-862/2022 būtina atkreipti dėmesį ne tik į sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą aplinkybę, kad mirusioji L. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo susietos artimu giminystės ryšiu, buvo seserys, bet ir nurodyta, kad šiuo sprendimu buvo nuspręsta atnaujinti pareiškėjai V. Y., gimusiai (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti. Migracijos departamentas privalėjo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1653-862/2022 turinį ir nustatytas aplinkybes, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų, teismo posėdyje duotų paaiškinimų turinio visuma, teismo vertinimu, yra pakankama įsitikinti, kad pareiškėjos motina A. Š. ir L. D. buvo seserys, kurių motina – M. D. (D.), o tėvas – J. (J.) D., kuriuo patvirtinta, kad pareiškėja turi teisę paveldėti savo tetos (motinos sesers) L. D. turtą.

2.6. Pareiškėjos lietuvišką kilmę parodo tai, kad jos abiejų vaikų gimimo liudijimuose (šių dokumentų Migracijos departamentas nepriėmė) nurodyta, kad jų motinos, t. y. pareiškėjos, tautybė yra lietuvė.

2.7. Migracijos departamentas neįvertino jam pateiktų dokumentų turinio, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą, nes pateiktų dokumentų užtenka tam, kad būtų galima tvirtinti, kad tiek pareiškėjos motina A. Š., tiek jos senelis J. D. yra lietuvių kilmės asmenys, todėl Sprendimas yra naikintinas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Migracijos departamentas, įvertinęs ir išnagrinėjęs turimus duomenis nustatė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir PĮ) 39 straipsnio 4 dalies nuostatose, todėl pareiškėja negali būti laikoma lietuvių kilmės asmeniu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo reikalavimų. Pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

3.2. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 8 d. ir 2023 m. kovo 10 d. per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pareiškėjai pranešimus, kuriais paprašė pateikti pareiškėjos motinos gimimo liudijimą bei daugiau duomenų apie pareiškėjos motinos ir pareiškėjos motinos tėvų tautybę, buvo nurodyta, kad dokumentų kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (patvirtintas pažyma Apostille arba legalizuotas), o dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, t. y. buvo prašoma pateikti gimimo liudijimą, patvirtintą pažyma Apostille (arba legalizuotą). Pareiškėja kartu su prašymu pateikė užsienyje išduotus dokumentus (pareiškėjos gimimo liudijimą), kuris nėra patvirtintas Apostille. Migracijos departamentas nurodė, kad jei tam tikrų dokumentų originalų negali patvirtinti pažyma Apostille, pareiškėja gali pateikti kitus, tinkamai patvirtintus dokumentus su tolygia informacija, tačiau pareiškėja tokių dokumentų nepateikė.

3.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1653-862/2022 nustatyta ne pareiškėjos lietuvių kilmė, o kitos faktinės aplinkybės. Minėtas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios sprendžiant dėl pareiškėjos lietuvių kilmės. Įstatymų leidėjas yra nustatęs tvarką, susijusią su lietuvių kilmės nustatymu ir dokumentų pateikimu, joje nenumatytos išimtys dėl dokumentų pateikimo. Migracijos departamentas, įvertinęs turimus duomenis, nenustatė, kad pareiškėja atitiktų kitą Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą.

3.4. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

5.1. Sprendimu nuspręsta neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, nes pareiškėjos kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ji yra lietuvių kilmės asmuo.

5.2. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Turkmėnistano kompetentingos institucijos (duomenys neskelbtini) išduotą savo gimimo liudijimą CЯ Nr. 261291 (kirilicos rašmenys), nepatvirtintą pažyma Apostille, su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta pareiškėjos tėvo tautybė – rusas ir motinos tautybė – lietuvė bei Ukrainos kompetentingos institucijos (duomenys neskelbtini)išduotą savo gimimo liudijimą CЯ Nr. 261291 (kirilicos rašmenys) su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta pareiškėjos tėvo tautybė – rusas ir motinos tautybė – lietuvė. Pareiškėja taip pat pateikė Ukrainos kompetentingos institucijos (duomenys neskelbtini) išduotą išrašą iš civilinės būklės aktų valstybinio registro apie santuoką dėl ikivedybinės pavardės patvirtinimo Nr. 00002839302, kuriame nurodyta, kad po santuokos sudarymo keitėsi pareiškėjos asmenvardžiai.

5.3. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, nurodytų PĮ 39 straipsnio 4 dalies nuostatose, todėl ji negali būti laikoma lietuvių kilmės asmeniu, tai reiškia, kad ji neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo reikalavimų. Migracijos departamentas sudarė visas įmanomas galimybes ir suteikė visą reikalingą informaciją, kad pareiškėja galėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius jos lietuvių kilmę.

5.4. 2022 m. gegužės 3 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1653-862/2022 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo susietos artimu giminystės ryšiu ir buvo seserys. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu. Pareiškėjai atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po L. D. mirties priimti.

6. Teismas, apžvelgęs PĮ nuostatas (2 str. 6 d., 39 str. 4 d.), Įstatymo nuostatas (2 str. 15 d., 53 str. 1 d. 2 p.), Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (16.1 p.), 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtinto Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas (5 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-636/2007), nurodė, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip lietuvių kilmės asmuo, privalo įrodyti, kad ji yra lietuvių kilmės asmuo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja, įrodinėdama savo lietuvišką kilmę, remiasi Turkmėnistano kompetentingos institucijos (duomenys neskelbtini) išduotu savo gimimo liudijimu CЯ Nr. 261291 (kirilicos rašmenys), nepatvirtinta pažyma Apostille, su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta pareiškėjos tėvo tautybė – rusas ir motinos tautybė – lietuvė bei Ukrainos kompetentingos institucijos (duomenys neskelbtini) išduotu savo gimimo liudijimu CЯ Nr. 261291 (kirilicos rašmenys) su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta pareiškėjos tėvo tautybė – rusas ir motinos tautybė – lietuvė. Pareiškėja taip pat pateikė Ukrainos kompetentingos institucijos (duomenys neskelbtini) išduotą išrašą iš civilinės būklės aktų valstybinio registro apie santuoką dėl ikivedybinės pavardės patvirtinimo Nr. 00002839302, kuriame nurodyta, kad po santuokos sudarymo keitėsi pareiškėjos asmenvardžiai. Pareiškėja pateikė Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2YT-1653-862/2022.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, nurodytų PĮ 39 straipsnio 4 dalies bei Tvarkos aprašo 16.1. punkto nuostatose, todėl ji negali būti laikoma lietuvių kilmės asmeniu. Teismas padarė išvadą, kad, nesant objektyvių įrodymų pareiškėjos lietuvių kilmei patvirtinti, atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi kaip lietuvių kilmės asmeniui, nes ji neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo reikalavimų.

9. Teismas sprendė, kad Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

III. 10. Pareiškėja V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teisės aktuose (PĮ 2 str. 6 d., 39 str. 4 d.; Tvarkos aprašo 16.1 p.) nėra įvardyti konkretūs dokumentai ar jų rūšys, taip pat nėra įtvirtinti reikalavimai juos išdavusioms institucijoms, dokumentų kiekiui ar pan., išskyrus reikalavimą, jog dokumentuose turi būti nurodyta, kad bent vienas iš asmens tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis.

10.2. Nors pareiškėja ir nepateikė Migracijos departamentui legalizuoto savo gimimo liudijimo, tačiau pareiškėjos iš Migracijos departamentui pateiktų dokumentų bei teismui kartu su skundu pateiktų dokumentų buvo galima daryti išvadą, jog pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo.

10.3. Pareiškėja Migracijos departamentui yra pateikusi Ukrainos ambasados Lietuvoje konsulinio skyriaus atsakingo darbuotojo patvirtintą (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimo CЯ Nr. 261291 (kirilicos rašmenys) kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėjos gimimo liudijimo kopija yra patvirtinta herbiniu antspaudu, todėl ši kopija papildomai neturėjo būti tvirtinama.

10.4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1653-862/2022 rezoliucinės dalies, bet ir teismo sprendimo motyvuojančios dalies turinį.

10.5. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad susirašinėjime su Migracijos departamentu pareiškėja buvo nurodžiusi, kad pareiškėjos lietuvišką kilmė patvirtina ir tai, kad jos abiejų vaikų gimimo liudijimuose, kurių Migracijos departamentas ir nepriėmė, yra nurodyta, jų motinos (t. y. pareiškėjos), tautybė yra lietuvė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja nepateikė teisės aktuose nurodytų dokumentų, konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

13. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad, nors pareiškėja nepateikė Migracijos departamentui legalizuoto savo gimimo liudijimo, tačiau iš Migracijos departamentui pareiškėjos pateiktų dokumentų bei teismui kartu su skundu pateiktų dokumentų buvo galima daryti išvadą, jog pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo.

14. Byloje nenustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, sprendimo negaliojimo pagrindai. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

16. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta, įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

18. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja, tačiau pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, juos papildo.

19. Pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo. PĮ 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta lietuvių kilmės asmens sąvoka, t. y. nurodyta, kad lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. PĮ 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtinančiais dokumentais pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

20. Tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad Įstatyme nustatytus leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindus patvirtina šie dokumentai: Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytą pagrindą (16.1 p.): dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyje, arba lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje (16.1.1 p.); dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu užsienietis yra šio asmens palikuonis (16.1.2 p.); vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys dokumentuose, nurodytuose aprašo 16.1.1 ir 16.1.2 papunkčiuose, nesutampa su asmens duomenimis aprašo 5.1 papunktyje nurodytame kelionės dokumente (16.1.3 p.).

21. Pagal Tvarkos aprašo 24 punktą užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas neturi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja nepateikė tinkamai patvirtintų (legalizuotų) dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, t. y. pareiškėja nepateikė būtinųjų dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo, kaip tai suprantama pagal PĮ 2 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad Migracijos departamentas neturėjo pagrindo vadovautis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos V. Y. (V. Y.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Egidijus Šileikis

Milda Vainienė