db24271a-7093-4e42-b43b-771cbf264ee7 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-847-1104/2023

Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09178-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.7; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Kristinai Vaičiūnienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei,

kaltinamajam R. J.,

nukentėjusiajai A. B.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Å¡eiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000 m. birželio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2001 m. kovo 1 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Bausmė subendrinta su 2000 m. birželio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko 2002 m. birželio 21 d.; 3) 2003 m. gruodžio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Bausmę atliko 2004 m. gegužės 21 d.; 4) 2005 m. balandžio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 5) 2005 m. spalio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Bausmė subendrinta su 2005 m. balandžio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 6) 2006 m. balandžio 24 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 14 metų. Bausmė subendrinta su 2005 m. spalio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, pripažintas pavojingu recidyvistu; 7) 2015 m. gruodžio 9 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, pritaikius BK 641 straipsnį, laisvės atrėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta 6 metų 3 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko 2022 m. kovo 29 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

1. R. J. 2023 m. kovo 14 d., apie 00:30 val. Å¡eimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilių girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sugyventinės R. N. kartu gyvenančia dukra A. B. metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A. B. į kairę veido pusę, vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A. B. į deÅ¡inę rankÄ , po ko rankomis suėmė A. B. už kaklo ir tokiu bÅ«du bandė pastarÄ jÄ pargriauti, o A. B. iÅ¡ jo iÅ¡trÅ«kus ir apsisukus, jis vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A. B. į nugarÄ , tokiu bÅ«du muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmÄ .

2. Å iais savo veiksmais R. J. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė prisipažįstantis. PaaiÅ¡kino, kad neatsimena visų tų įvykių detalių. PaaiÅ¡kino, kad jeigu mergaitė pasakė, vadinasi, kad taip ir buvo. Parodė, kad su nukentėjusiosios motina negyvena, ji jam (kaltinamajam) nėra sugyventinė, vienoje patalpoje negyvena. PaaiÅ¡kino, kad kai turi galimybę, atvažiuoja čia, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini). Patikslino, kad viskÄ pripažįsta. Neprisimena, bet kai atvyko, nežino kokia proga buvo, padaugino. Jis (kaltinamasis), nukentėjusiosios brolis ir R.. R. jos (nukentėjusiosios) mama. R. sÅ«nui epilepsijos priepuolis buvo. Nežinojo, kad jis epilepsija sirgo. A. jam padėjo, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Pasakojo jam (kaltinamajam) viskÄ , kaip buvo. Pasiėmė daiktus ir iÅ¡važiavo. Parodė, kad atsiprašė A.. Tuo metu kaip viskas vyko, M. buvo epilepsijos priepuolis, chaosas namuose, visi iÅ¡gėrę. Atvažiavo greitoji, juos varė iÅ¡ to kambario, nes jau buvo neadekvatÅ«s, trukdė medikams. Dėl ko tas konfliktas kilo, niekas neatsimena. PaaiÅ¡kino blogai savo poelgį vertinantis. Dabar stovi darbo biržoje. Toliau su R. bendrauja.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

5. Kaltinamasis R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka su jam įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ . Jam yra aiÅ¡kios jo kaip įtariamojo teisės, jam gynėjas nereikalingas. Jis nėra įraÅ¡ytas į gydytojo psichiatro įskaitÄ , jam su protu viskas yra tvarkoje. Jis yra A. B. mamos R. N. kaip ir sugyventinis. Jis dažnai lankosi R. priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuoj bus metai kaip jis draugauja su A. mama. Jis pats Å¡iaip gyvena (duomenys neskelbtini). Ten yra jo tėvų butas, jis su tėvais kartu gyvena.

Jis pas R., t. y. A. mamÄ , atvyksta gal kokį kartÄ Ä¯ mėnesį ir ten bÅ«na kokiÄ 1-2 savaites. BÅ«na kartais iÅ¡geria bÅ«damas pas R.. Vakar ypač iÅ¡gėrė. Vartojo brendį, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai visų įvykio smulkmenų jis nepamena. Jis tik pamena, kad vakaro metu pasidarė bloga A. broliui M., jį iÅ¡tiko priepuolis. Atsimena, kad A. su mama lyg tais gaivino tÄ brolį, kvietė greitÄ jÄ . Tada atsimena, kad A. pradėjo kažko „psichuoti“. Tiksliai nepamena, dėl ko įvyko konfliktas su ja.

Jis apskritai tuo metu buvo labai girtas. Jis dėl girtumo nepamena, kad bÅ«tų mušęs A., tačiau sutinka, kad tikrai galėjo jÄ muÅ¡ti jos nurodytu bÅ«du. Sutinka su viskuo, kÄ A. nurodė. Paprasčiausiai A. elgiasi nepagarbiai su vyresnio amžiaus žmonėmis, kuriuos ji turi gerbti, kas jam nepatiko, o ir galiausiai juk durniui keliÄ geriau duoti, nei su juo veltis į konfliktus. GalbÅ«t dėl to tarp jų ir įvyko konfliktas, nežino. Kaip jau minėjo, jis nors ir nepamena, tačiau sutinka, kad mušė A., kaip paraÅ¡yta jam įteiktame įtarime.

Jis labai gailisi dėl Å¡io įvykio. Jis atsipraÅ¡ys A. dėl tokio savo elgesio. Jis nori tvarkytis gyvenimÄ . Jis žino, kad gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo iÅ¡keldinimo iÅ¡ A. namų, tačiau jis tuose namuose negyvena. Jis tik tuose namuose apsilanko kartas nuo karto, kadangi padraugauja su A. mama. Å iaip jis turi savo namus, kurių adresÄ nurodė anksčiau, ten ir grįš paleistas iÅ¡ areÅ¡tinės. Pažada, kol vyks ikiteisminis tyrimas, nesirodyti A. namuose (1 t., b. l. 94-97). Papildomos įtariamojo apklausos metu R.

J. parodė, kad sutinka su jam įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ . Atsimena savo ankstesnius parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina ir jų laikosi, daugiau neturi, ko pridurti. Jis yra informuotas, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl A. apžiÅ«ros, tačiau Å¡iai dienai neturi pinigų atlyginti tos žalos. Pažada Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti vėliau, gavęs pinigų, atlyginimo kvitÄ pateiks teisme. Jam yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i byla bus užbaigta perduodant jÄ Ä¯ teismÄ kaltinamuoju aktu.

Jis Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino, ten dirba, tačiau su juo visada galima susisiekti asmens duomenų pažymoje nurodytu ir el. paÅ¡tu. Jis sutinka, kad kaltinamasis aktas jam bÅ«tų persiųstas jo nurodytu telefonu ir el. paÅ¡tu. Taip pat sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Gailisi, kad smurtavo prieÅ¡ A., čia kvailystė, kuriÄ padarė pergėręs. Jis A. atsiprašė dėl tokio savo elgesio. Daugiau neturi, ko pridurti (1 t., b. l. 106-109).

6. Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su savo broliu M. B., motina R. N. bei kartu gyvena motinos sugyventinis R. J.. Kartas nuo karto ir mama, ir R. iÅ¡geria. Kai R. bÅ«na girtas, jis tampa agresyvus ir keikia visus įvairiais žodžiais, kabinėjasi. Anksčiau jis niekada prieÅ¡ jÄ nėra smurtavęs, tik iÅ¡keikęs visokiais žodžiais. VisÄ vakarÄ namuose mama, jos sugyventinis ir jos brolis girtavo. Broliui nuo gėrimo pasidarė bloga, nualpo, buvo epilepsijos priepuolis.

Ji buvo blaivi, nes alkoholio visai nevartoja ir paskambino 112. Jai telefonu pasakė, kad atvyksta greitoji pagalba ir pasakė, kad ji nuÅ¡luostytų broliui nuo burnos putas. Ji nuėjo į kambarį paimti rankÅ¡luosčio. Kai tik įėjo į kambarį, ten buvęs R. pradėjo jÄ keikti visokiais žodžiais ir dar pasakė, kad ji numirtų. Ji jam atsakė, kad jai jis neįdomus ir jai svarbesnis yra brolis. Tuomet R. puolė prie jos ir vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į veido kairę pusę, po to jis jai vėl norėjo trenkti į veidÄ , bet ji užsidengė ranka ir trenkė į deÅ¡inę rankÄ .

Tuomet jis griebė jÄ už kaklo ir pradėjo stumti norėdamas pargriauti, bet ji iÅ¡ jo iÅ¡trÅ«ko ir apsisukusi atsirėmė į pečiukÄ . Tuomet jis jai kumščiu labai stipriai trenkė į nugarÄ . Ji pabėgo į kitÄ kambarį ir paskambino 112, pranešė apie tai, kas nutiko. Jis pamatęs, kad skambina į policijÄ , prie jos daugiau nebelindo. Dėl tokių jo suduotų smÅ«gių jai labai skaudėjo, o ypač nugarÄ , nes jai yra stuburo iÅ¡varža. Atvykę policijos pareigÅ«nai R. iÅ¡sivedė (1 t., b. l. 2).

Papildomos apklausos metu A. B. parodė, kad žino, jog buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Atsimena savo parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina ir jų laikosi. Gali papildomai paaiÅ¡kinti, kad tÄ dienÄ , t. y. kai jÄ prieÅ¡ savaitę sumušė mamos draugas R., ji tuo metu matyt iÅ¡ didelio streso nejautė didelio skausmo po suduotų smÅ«gių į veidÄ , deÅ¡inę rankÄ ir nugarÄ , todėl atsisakė medikų pagalbos, nors pareigÅ«nai jai tikrai siÅ«lė. Ji iÅ¡ pareigÅ«nų gavo užduotį, t. y. dokumentus, su kuriais galėjo vykti pas teismo medicinos ekspertÄ apžiÅ«rai, tačiau ji net neskaitė, kas ten paraÅ¡yta, tiesiog grįžusi namo numetė tÄ lapÄ ir viskas.

Nori pasakyti, kad praėjus dienai po Å¡io įvykio, jai labai pradėjo skaudėti veido kairę pusę, į kuriÄ R. kumščiu buvo sudavęs. Toks jausmas buvo, kad žandikaulis buvo lūžęs, dantų sukÄ sti negalėjo, valgyti su ta puse negalėjo, gėrė vaistus nuo skausmo. Ji tada praėjusį ketvirtadienį, t. y. 2023 m. kovo 16 d., nuvažiavo į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių apžiÅ«rai, kur jai gydytojai nustatė stiprų kairės pusės veido sumuÅ¡imÄ . Jai lyg Å¡iol maudžia tÄ vietÄ .

Ji medikams neparodė savo deÅ¡inės rankos ir nugaros, nenurodė, kad jai buvo suduota ir į tas vietas, skundėsi tik kairės veido pusės skausmu. Ji medicinos iÅ¡rašų iÅ¡ gydytojų nepasiėmė, tiesiog pamirÅ¡o, todėl pateikti negali. Nori pridurti tik kad jai yra nugaros iÅ¡varža, už tai jÄ taip pat lydi nugaros skausmai, skaudėjo po R. suduoto smÅ«gio į nugarÄ . Taip pat nori pridurti, kad jos mama tÄ vakarÄ buvo nors ir girta, bet ji pati atitraukė R. nuo jos, kai R. prieÅ¡ jÄ smurtavo.

Ji žino, kad turėjo šiandien kartu atvykti apklausai su savo mama R. ir broliu M., tačiau atvyko tik su mama, kadangi brolis M. serga. O ir šiaip juk jis nieko nepasakys, nes jam tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp jos ir R., buvo epilepsijos priepuolis. Ji net su M. kalbėjo po šio įvykio, tai jis tikrai nieko nepamena. Jai yra išaiškinta, kad ji kaip nukentėjusioji šioje byloje turi teisę reikšti civilinį ieškinį, tačiau ji jo atsisako, nereikš jokio ieškinio. R. jai parašė sms žinutę, kad jos atsiprašo, tačiau ji jam už tokį elgesį neatleis.

Daugiau neturi, ko pridurti (1 t., b. l. 11-14).

7. Liudytoja R. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. B. mama ir R. J. sugyventinė. Ji žino, kad turi teisę neduodi parodymų prieÅ¡ R., tačiau sutinka duoti parodymus. Ji gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su ja gyvena jos abu vaikai A. ir M. B.. Å iaip jos sugyventinis R. gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), kadangi jo tėvams reikalinga priežiÅ«ra, tačiau jis kokias dvi savaites per mėnesį gyvena jos namuose, jie abu gyvena Å¡eimyninį gyvenimÄ , tarp jų yra labai rimti santykiai.

R. yra geras žmogus, yra geros Å¡irdies, rÅ«pinasi savo tėvais, jai padeda finansiÅ¡kai, taip pat padeda ir buityje. Tuo tarpu A. gali apibÅ«dinti kaip gerÄ mergaitę, tačiau labai karÅ¡to bÅ«do, ji labai greitai užsiplieskia ir Å¡oka į akis. Ji dukrÄ taip pat labai myli. Ji pamena, kad kovo 13 dienÄ , pirmadienį, vakaro metu ji girtavo kartu su R. ir sÅ«numi M. pas jų kÅ«mÄ . Tada grįžo į namus. Namuose buvo A., ji buvo blaivi. Atsimena, kad vienu metu jos sÅ«nui M. prasidėjo epilepsijos priepuolis.

Tada A. puolė gelbėti brolį, t. y. bandė jį gaivinti, valė putas nuo jo burnos, kad jis neužspringtų. Ji tuo metu buvo neblaivi, todėl jai susirodė, kad A. nori uždusinti jos sÅ«nų, taip tiesiog girtai susirodė ir tiek. Tada ji suėmė A. už plaukų, kai ji valė broliui seiles, o ji su keiksmažodžiais jÄ atstÅ«mė nuo savęs. Matyt dėl to R. įpyko, kad A. taip nepagarbiai pasielgė su ja. Tada A., pamena, kad nubėgo lyg tais rankÅ¡luosčio ir ji kažkaip su R. sukonfliktavo.

Ji nepamena, kuris pirmas pradėjo konfliktÄ , bet jai rodos matė kaip R. sudavė A. į veidÄ , tačiau ar tai kumščiu ar delnu, tiesiog neužfiksavo. Ji, bÅ«dama neblaivi, nematė, kas tarp jų vyko toliau, nepamena, kad R. bÅ«tų A. sudavęs į rankÄ , ar jÄ suėmęs už kaklo. Ji tik atsimena, kad R. vienu metu sudavė A. į nugarÄ , vėl gi, ar delnu ar kumščiu sudavė, neįsiminė. Tada jau ji R. sudavė delnu į veidÄ ir pasakė, kad jis jos vaiko nemuÅ¡. Taip viskas ir baigėsi.

Tada A. iÅ¡ karto pribėgo prie M. ir sulaukė greitosios bÅ«dama prie jo. Daugiau namuose jokių konfliktų nebuvo. Atsimena, kad vienu metu atvažiavo policija, kurie iÅ¡sivežė R.. Ji tiesiog myli ir gerbia abu, tiek R., tiek dukrÄ A.. Tikisi, viskas lengvai iÅ¡sispręs. Nori pasakyti, kad jos sÅ«nus M. to konflikto tikrai nei matė, nei atsimena, kadangi jam tuo metu buvo epilepsijos priepuolis. Daugiau nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali (1 t., b. l. 51-54).

8. 2023-03-14 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. B. priimtas pareiÅ¡kimas dėl to, kad 2023-02-14 apie 00.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jÄ sumušė kartu gyvenantis motinos sugyventinis R. J., vienÄ kartÄ trenkdamas kumščiu į veidÄ , vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę rankÄ bei ranka sugriebęs už kaklo stÅ«mė, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 1).

9. 2023 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), kur grumtynių ar kitokių nusikalstamos veikos požymių nematyti (1., b. l. 2-3).

10. Ä® bylÄ pateiktoje 2023 m. kovo 16 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, kvietimo ID 2308067479, užfiksuota, kad 2023 m. kovo 16 d., A. B. kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nurodydama, kad sumuÅ¡tas žandikaulis, negali prasižioti. Nurodyta, kad stebimas patinimas žandikaulio sityje. Diagnozuotas kitų galvos sričių pavirÅ¡inis sužalojimas (1 t., b. l. 32-33).

11. Ä® bylÄ pateiktame 2023 m. kovo 16 d. Gydytojo įraÅ¡e, ligos istorija Nr. 23PR-2750, nurodyta, kad 2023 m. kovo 16 d. A. B. atvyko su GreitÄ ja medicinos pagalba. Pirmadienį gavo smÅ«gį nuo kito asmens į veidÄ , skundžiasi skausmu, negalėjimu iÅ¡sižioti. SÄ monės praradusi nebuvo. Nustatyta objektyvi bÅ«klė: palapcija apatinio žandikaulio kÅ«no projekcijoje skausminga, iÅ¡sižiojimas galimas, ribotas. Atlikus tyrimus, aiÅ¡kių lūžimų požymių nematyti (1 t., b. l. 25).

12. 2023 m. kovo 24 d. kitų objektų apžiÅ«ros metu specialistas, t. y. teismo medicinos gydytojas Rimantas Laurinavičius, pateikė iÅ¡vadÄ , kad A. B. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. l. 35-36).

13. Ä® bylÄ pateiktame 2023 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėti pareigÅ«nų „Body“ kamerų užfiksuoti trys vaizdo įraÅ¡ai:

13.1. Pirmajame vaizdo įraÅ¡e „PSS-20230314-010050UTC+0200“ matoma, kad yra tamsus paros metas, pareigÅ«nai atvyksta prie daugiabučio namo, įeina į laiptinę, kurioje laukia Greitosios medicinos pagalbos medikai. Medikai nurodo, kad jau atsigavo, viskas tvarkoje, namuose visi girti, mergina į galvÄ gavusi, bet apžiÅ«rėjus nesimato sužalojimų, jų brigados numeris 18. Medikai iÅ¡vyksta, pareigÅ«nai užeina į buto vidų, kurio Nr. 8. PareigÅ«nams įėjus į butÄ , matyti virtuvėje sėdintis R. J. ir stovinti R. N.. Girdimas A. B. balsas, sakantis, kad į veidÄ jai davė. A. B. nurodo, kad ji padėjo broliui, o R. J. jÄ visokiais žodžiais iÅ¡vadino, sakė jÄ užmuÅ¡, pakars. R. N. nurodo, kad viskas yra tvarkoje. A. B. nurodo, kad patyrė smurtÄ , kad ji yra blaivi, o R. J. girtas puola ant jos. A. B. aiÅ¡kina pareigÅ«nams, kad ji padėjo brolį gaivinti, kuris buvo nualpęs. R. N. pareigÅ«nui aiÅ¡kina, kad susipyko žodžiais, kad niekas nesimušė. PareigÅ«nai pasako R. J., kad jis turi važiuoti su jais, R. J. sutinka ir nesiprieÅ¡ina, nuvedamas ir uždaromas policijos automobilyje.

13.2. Antrajame vaizdo įraše „PSS-20230314-014041UTC+0200“ matoma, kad R. J. yra pristatytas į komisariato patalpas, atliekama jo asmens krata. Alkotesteriu patikrinamas R. J. girtumas, kuris yra 2,74 promilės.

13.3. Trečiajame vaizdo įraše „PSS-20230314-014925UTC+0200“ matoma, kad A. B. taip pat nustatinėjamas girtumas, kuris yra 0,00 promilės (1 t., b. l. 55-57).

14. 2023 m. kovo 14 d. Policijos registruojamų įvykių registro (PRÄ®R) kortelėje užfiksuota, kad 2023 m. kovo 14 d., 00:33 val. pranešėja A. B. pranešė, kad jÄ sumušė motinos sugyventinis (1 t., b. l. 58-59).

15. Ä® bylÄ pateiktame 2023 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėti Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) trys garso įraÅ¡ai:

15.1. Garso įraÅ¡e pavadinimu „BPC skambučio įraÅ¡as (ID 92158850292, skambučio pradžia 2023-03-14 00 30 36)“ girdimas BPC operatoriaus ir moters pokalbis, kurio metu A. B. prisistačiusi moteris praÅ¡o policijos pagalbos, nurodydama, kad jÄ kÄ tik mušė, kad ji gelbėjo broliui gyvybę, sumušė mamos draugas, sugyventinis.

15.2. Garso įraÅ¡e pavadinimu „BPC skambučio įraÅ¡as (ID 92158850292, skambučio pradžia 2023-03-14 00 36 48)“ girdimas BPC operatoriaus ir moters pokalbis, kurio metu A. B. prisistačiusi moteris nurodo, kad skambina dar kartÄ , nes reikalinga policija, mamos neblaivus sugyventinis jai trenkė į galvÄ , praÅ¡o, kad atvažiuotų policija, nes jÄ daužo, brolis nualpęs. Pokalbio metu BPC operatorė aiÅ¡kina, kaip elgtis su broliu.

15.3. Garso įraše pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92158850292, skambučio pradžia 2023-03-14 00 43 44)“ girdimas BPC operatoriaus ir moters pokalbis, kurio metu paskambinusi moteris nurodo, kad „Čia (duomenys neskelbtini), buvo kviesta policija (duomenys neskelbtini). Tegul greičiau važiuoja, nes jis labai agresyvus ir šoksta ant manęs.“ BPC operatorius nurodo, kad paskubins pareigūnus (1 t., b. l. 60-63).

16. 2023 m. kovo 14 d. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašuose užfiksuota, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0074, patikros sertifikatas Nr. 1752659, 01:44 val. R. J. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, 01:53 val. A. B. nustatytas 0,00 promilės blaivumas (1 t., b. l. 66-68).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

17. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. J. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sugyventinės R. N. kartu gyvenančia dukra A. B. metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A. B. į kairę veido pusę, vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A. B. į deÅ¡inę rankÄ , po ko rankomis suėmė A. B. už kaklo ir tokiu bÅ«du bandė pastarÄ jÄ pargriauti, o A. B. iÅ¡ jo iÅ¡trÅ«kus ir apsisukus, jis vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A. B. į nugarÄ , tokiu bÅ«du muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmÄ , kaip nurodyta Å¡io nuosprendžio 1 punkte. Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė prisipažįstantis ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iÅ¡ pradžių neigė, kad yra nukentėjusiosios motinos sugyventinis, kad bÅ«ste, kuriame gyvena nukentėjusioji, jis taip pat periodiÅ¡kai gyvena, tačiau vėliau pripažino; nepaisant pripažinimo motyvų (kad greičiau baigti bylÄ ), jo pripažintÄ aplinkybę, jog su nukentėjusiosios motina yra sugyventinis ir periodiÅ¡kai gyvena ten pat, kur nukentėjusioji, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios, taip pat liudytojos bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

18. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

19. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę R. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ ir nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . R. J. padarė vienÄ nesunkų užbaigtÄ nusikaltimÄ . Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, nustatytas 2,74 promilių (sunkus) girtumo laipsnis. IÅ¡ duomenų apie asmenį, gautų iÅ¡ Sodros duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 137). Kaltinamasis teistas 7 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs (1 t., b. l. 116-122), baustas administracine tvarka 2003 m. birželio 30 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, informacijos apie baudos sumokėjimÄ nėra (1 t., b. l. 134-135). Duomenų apie psichiatrinį gydymÄ byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nustatytos ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, pripažintas pavojingu recidyvistu. Ä®vertinęs Å¡io nuosprendžio 18-19 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrįsta ir teisinga bausmė kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje įvykdymÄ bus 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

19. Kaltinamasis R. J. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , taip pat į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė turi bÅ«ti mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl BK 75 straipsnio netaikymo

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju R. J. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimÄ , pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės. Visgi kaltinamasis teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, pripažintas pavojingu recidyvistu. Paskutinę laisvės atėmimo bausmę atliko 2022 m. kovo 29 d., ir nepraėjus metams, 2023 m. kovo 14 d. vėl padarė smurtinį tyčinį nusikaltimÄ . Kaltinamasis teistas 7 kartus, iÅ¡ jų – vienÄ kartÄ už kvalifikuotÄ nužudymÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys yra sisteminio pobÅ«džio, neatsitiktinis, kaltinamasis net metų neiÅ¡buvo be fizinio smurto naudojimo prieÅ¡ kitÄ asmenį, iÅ¡ BPC įrašų matoma, kad buvo ypač agresyvus, įvaręs baimę nukentėjusiajai, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės taikymo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

21. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

22. Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 722 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. J. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobÅ«dį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieÅ¡ Å¡eimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

23. Å ioje baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 149,62 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų atlyginimo (1 t., b. l. 37-38), kadangi tokio dydžio žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios A. B. gydymo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieÅ¡kovas patvirtino, jog 149,62 Eur žala yra kaltinamojo atlyginta, civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

24. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. J. buvo sulaikytas nuo 2023 m. kovo 14 d. 01:30 val. iki 2023 m. kovo 14 d. 11:44 val. (1 t., b. l. 87-88) vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ parÄ prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

25. Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. kovo 14 d., skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant R. J. nepasiÅ¡alinti iÅ¡ nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti nurodytose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja A. B., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 110-112).

26. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 vokai su DVD diskais, esantys baudžiamosios bylos 2 tome, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 112 straipsnio 3 dalimi, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė :

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu sumažinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ , kai R. J. buvo sulaikytas nuo 2023 m. kovo 14 d. 01:30 val. iki 2023 m. kovo 14 d. 11:44 val. 1 (vienÄ ) sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ parÄ prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iÅ¡klausant visÄ Å¡ių programų kursÄ (BK 722 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokus su vaizdo įrašų kompaktiniais diskais, esančius baudžiamosios bylos 2 tome, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. kovo 14 d., skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant R. J. nepasiÅ¡alinti iÅ¡ nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti nurodytose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja A. B., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinių ligonių kasų ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Dmitrij Rancev