2018-10-24 Nr. AB-19037-3-62-3-01320-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2725-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01320-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), priteisti 2 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. kovo 11 d. buvo kalinamas Alytaus PN kameroje Nr. 11 kartu su trimis asmenimis, todėl jam teko mažesnis gyvenamasis plotas nei nustatyta teisės aktuose minimali norma. Be to, dalį kameros ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. Kameroje buvo šalta, drėgna, trūko apšvietimo ir gryno oro. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Kalint tokiomis sąlygomis, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią psichologine įtampa, sveikatos pablogėjimu, diskomfortu, papildomais nepatogumais. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 2 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpą Nr. 11, kurios plotas – 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,046 kv. m ploto. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Kameros vėdinamos per atvirus langus, šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir palaiko reikiamą oro temperatūrą. Kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad baldų užimamas plotas turėtų būti atimtas iš bendro kameros ploto, kadangi tokio reikalavimo teisės aktai nenustato.

5. Pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomų aplinkybių patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovo teigimu, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jis buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sąlygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

8. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. sausio 11 d., nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 10 d. ir nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 11, kurios plotas - 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,046 kv. m. ploto. Kadangi atsakovo atstovas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kiek tiksliai asmenų kalėjo minėtoje kameroje, pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą apskaičiavo bendrą kameros plotą padalinęs iš kameroje esančių miegamųjų vietų skaičiaus. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog kameros plotas buvo apie 12 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismas sprendė, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Teismas nenustatė minimalaus ploto normos pažeidimo, todėl nevertino pareikėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto kamerose.

9. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su temperatūra, drėgme, ventiliacija ir apšvietimu kameroje, teismas nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12), kuriame nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Patikrinimo metu nenustatyta jokių higienos normos reikalavimų pažeidimų. Paties pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2017 m. vasario 15 d. rašte nurodyta, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 11 langai buvo pritaikyti vėdinimui, apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, oro temperatūra, drėgmė ir oro judėjimo greitis atitiko higienos normos reikalavimus. Nors minėtame rašte užfiksuota, jog tualeto patalpose matomas pelėsis ir vandens nubėgimas, šių aplinkybių pareiškėjas skunde nenurodė ir iš jų ginčo nekildina.

10. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, jog patalpoje buvo šalta, drėgna ir tamsu, bet nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Nors pareiškėjas teigia, kad blogas apšvietimas kenkia regėjimui, byloje esančiame Medicinos dokumentų išraše nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, pareiškėjui nebuvo diagnozuotas joks regėjimo sutrikimas. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Iš minėtų duomenų apie pareiškėjo sveikatą taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad kai kuriems pareiškėjui kilusiems sveikatos sutrikimams (kelio trauma, hepatitas C ir kt.) turėjo įtakos neigiamos kalinimo sąlygos.

11. Teismas sprendė, kad Alytaus PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas A. B. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų jo skunde nurodytų faktų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai iš bendro kameros ploto neatėmė sanitarinio mazgo ir baldais užimamo ploto. Teismas vienašališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, todėl jis turėtų būti panaikintas ir byla išnagrinėta iš naujo, pareiškėjo skundas patenkintas.

14. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

15. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teismo išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė abstrakčiais argumentais ir nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą), jo patirtą žalą ir priežastinį ryši tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir jo patirtos žalos. Nenustačius šių būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimų, sanitarinių ir higienos normų, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų bei žalos padarymo fakto, pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neišnagrinėjo visų jo skunde nurodytų aplinkybių, nepagrįstai iš kameros ploto neatėmė sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto, bylą išnagrinėjo šališkai.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, <...> apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

21. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su vienam asmeniui kameroje tenkančiu plotu, pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktas nustato, jog pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu buvo kameroje, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, pagrįstai kameros plotą padalino iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus ir teisingai nustatė, kad kameros ploto normos reikalavimai vienam asmeniui nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog iš bendro kameros ploto turi būti atimamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į baldų užimamą plotą atsižvelgiama tuo atveju, kai nustatoma, kad ploto pažeidimas buvo Konvencijos 3 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kameros ploto normos pareiškėjo atžvilgiu pažeidimo, pagrįstai pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su sanitarinio mazgo ir baldų užimamu plotu kameroje nenagrinėjo. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į sanitarinio mazgo ir baldų užimtą plotą, todėl neteisingai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, yra nepagrįsti ir atmestini.

24. Teisėjų kolegija, vertindama kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su higienos normų pažeidimais, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad higienos normų reikalavimai, susiję su kameros ventiliacija, temperatūra, drėgme ir apšvietimu, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, būtų tinkamai neatlikęs pavestų pareigų ar jas vykdęs pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kadangi šiuo atveju teismas nenustatė, jog Alytaus PN pareigūnai būtų pažeidę imperatyvias teisės aktų nuostatas ar kad jų veiksmai būtų neteisėti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomi. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar padarė pagrįstas išvadas, remdamasis surinktais įrodymais. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina teismo atliktas įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai ar atsakovo naudai, o pareiškėjas apeliaciniame skunde savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, t. y. turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė