db234b4f-82ce-49c8-a3d8-1530cdcbebef · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-706-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02566-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl nuostolių priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. 1512,13 Eur nuostoliams atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. liepos 17 d. sudarytos automobilio nuomos sutarties Nr. 20170717 pagrindu ieÅ¡kovas atsakovui iÅ¡nuomojo automobilį (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 7 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini). Automobilio (duomenys neskelbtini)valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. lapkričio 24 d. sudarytos draudimo sutarties pagrindu. AB „Lietuvos draudimas“ apgadinto automobilio savininkui iÅ¡mokėjo 2128,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

3. AB „Lietuvos draudimas“ eismo įvykį pripažino nedraudiminiu, kadangi paaiÅ¡kėjo, jog vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini)atsakovas V. G. užsiėmė mokamu keleivių vežimu. AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1064,23 Eur sumÄ (2128,46 Eur : 2 = 1 064,23 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-465-912/2020, AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ J.

S. 638,54 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 638,54 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 229,87 Eur bylinėjimo iÅ¡laidas, o valstybės naudai 9,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

4. Trečiųjų asmenų naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista 925,81 Eur suma, kurios 685,13 Eur dalį ieÅ¡kovas sumokėjo nedelsiant. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019 iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui J. S. buvo priteistos 282 Eur dydžio iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas, kurių dalį (192,68 Eur) ieÅ¡kovas įskaitė į 925,81 Eur mokėjimÄ AB „Lietuvos draudimas“ pagal teismo sprendimÄ .

Todėl ieÅ¡kovas civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019 iÅ¡ viso patyrė 705 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ jų nepriteista bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis pirmosios instancijos teisme sudarė 423 Eur. IeÅ¡kovas sumokėjo advokatui 390 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ , 14 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , todėl iÅ¡ viso patyrė 827 Eur iÅ¡laidų už teisines paslaugas. Dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas iÅ¡ viso patyrė 1 512,13 Eur žalos (827 + 685,13).

5. IeÅ¡kovo teigimu, 2017 m. liepos 17 d. sudaryta automobilio nuomos sutartimi Nr. 20170717 susitarta, jog automobilis nuomotojo lėšomis apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu ir draudimo polisas negalioja automobilį eksploatuojant nestandartinėmis sÄ lygomis, įskaitant bet neapsiribojant krovinių gabenimu, keleivių vežimu, pavojingų medžiagų vežimu, o esant tokioms sÄ lygoms už visas įvykio pasekmes yra atsakingas nuomininkas ir įsipareigoja jas paÅ¡alinti savo lėšomis (1.4 punktas). Nurodo, kad sutarties 4.3 punkte taip pat numatyta, jog esant eismo įvykiui, kuris draudimo pripažįstamas nedraudiminiu, nuomininkas įsipareigoja nuomotojui atlyginti visus patirtus nuostolius, įskaitant bei neapsiribojant regreso tvarka draudimo įmonės iÅ¡ nuomotojo iÅ¡ieÅ¡komas lėšas, automobilio remonto iÅ¡laidas, nuomotojo patirtas teisines iÅ¡laidas, kilusias dėl nedraudiminio eismo įvykio bei ginčų sprendimo.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7305-592/2021 ieškovo J. S. ieškinys tenkintas, ieškovui priteista iš atsakovo V. G. 1512,13 Eur žalos atlyginimui ir 34 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas automobilį (duomenys neskelbtini)., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir kitus valdomus automobilius, registruotus Taxify/Bolt sistemoje ((duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.), nuomojo keleivių pavežėjimo veiklai teikti.

Atsakovo teigimu, automobiliai Taxify/Bolt plaformoje buvo įtraukti kaip (duomenys neskelbtini)sprendimas autoparkas. Be to, 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto departamento licencijavimo ir leidimų skyriaus raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo pažymėta, kad 2017 m. kovo 22 d. Savivaldybės administracijai kitas asmuo pateikė deklaracijÄ apie ketinimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paslaugas, veiklos vykdymo pradžia - 2017 m. kovo 23 d.

IeÅ¡kovas tÄ patį automobilį T. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojo ir kitam asmeniui - S. B., kuris vairuodamas automobilį pateko į autoįvykį. Todėl ieÅ¡kovas 2017 m. birželio 4 d. atsakovui davė naudotis kitu automobiliu (duomenys neskelbtini)., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. liepos 17 d. su atsakovu sudarė automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 20170717, kadangi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas naudotis kitiems asmenims teikti pavežėjimo paslaugas Taxify/Bolt platformoje.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas žinojo apie automobiliais teikiamas keleivių pavežėjimo paslaugas ir Å¡iam tikslui nuomojo automobilius, tačiau nuslėpdamas nuo AB „Lietuvos draudimas“ pasikeitusiÄ draudimo rizikÄ , žalÄ patyrė dėl savo nesÄ Å¾iningų veiksmų.

8. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25561-592/2021 atsakovo V. G. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinio netenkino.

10. Teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019 nustatyta aplinkybe, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2017 m. kovo 22 d. pateikta deklaracija apie ketinimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas automobiliu (duomenys neskelbtini)., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilis nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. registruotas Taxify/Bolt sistemoje. Rėmėsi ir teismo konstatuota aplinkybe, jog ieÅ¡kovas J. S. neįvykdė pareigos praneÅ¡ti draudikui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui.

11. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas nepadarė iÅ¡vados, kad atsakovas pažeidė automobilio nuomos sutartyje įtvirtintÄ pareigÄ apdrausti transporto priemonę papildomu draudimu dėl keleivių pervežimo. Teismo vertinimu, ginčo įvykis atsirado ne atsakovo keleivių pervežimo paslaugų teikimo metu, todėl atsakovui ir nebuvo reikalingas draudimas dėl keleivių pervežimo. Dėl nurodyto sprendė, jog atsakovui nekyla prievolė atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ kitaip nei paprastai tik civiline atsakomybe apdraustam asmeniui.

12. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, todėl reikalavimas atlyginti nuostolius nepagrįstas. Nustatė, kad eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o įvykus eismo įvykiui draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ draudimo sutarties su ieÅ¡kovu pagrindu. Pažymėjo, kad ginčas yra kilęs tarp ieÅ¡kovo ir draudiko dėl ieÅ¡kovo netinkamų įsipareigojimo įvykdymo draudiko atžvilgiu, todėl ieÅ¡kovo atsakomybė negali bÅ«ti perkeliama atsakovui nagrinėjamoje byloje. Vertino, kad atsakovas nėra atsakingas už neteisėtus ieÅ¡kovo, reiÅ¡kiančio regresinį ieÅ¡kinį, veiksmus (draudiko atžvilgiu), kadangi ieÅ¡kovas kaip draudėjas patyrė iÅ¡laidas dėl tęstinio netinkamo savo pareigų vykdymo prieÅ¡ draudikÄ , neinformuodamas apie padidėjusiÄ rizikÄ .

13. Netenkinęs ieÅ¡kinio, teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 38 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovas faktiÅ¡kai sumokėjo 50 Eur už pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimÄ , likusiÄ 12 Eur permokÄ teismas grÄ Å¾ino atsakovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14. Apeliantas J. S. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) prijungti prie civilinės bylos papildomus rašytinius įrodymus – „Bolt“ atsakymų kopijas ir juos vertinti kartu su bylos medžiaga;

2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisiant iÅ¡ atsakovo 1512,13 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad: 14.1. nurodydamas, jog ieÅ¡kovas kaip draudėjas patyrė iÅ¡laidas dėl tęstinio netinkamo savo pareigų vykdymo prieÅ¡ draudikÄ , padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudėjo pareiga praneÅ¡ti draudikui tuoj pat apie draudimo sutarties galiojimo metu iÅ¡ esmės pasikeitusias draudimo sutartyje numatytas aplinkybes.

IeÅ¡kovas apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl į draudimo bendrovę nebuvo kreiptasi. PasiraÅ¡ydamas nuomos sutartį atsakovas buvo susipažinęs su nuomos sutarties sÄ lygomis, žinojo, kad negali vykdyti keleivių pervežimo paslaugų pagal draudimo sutarties sÄ lygas, todėl turėjo pareigÄ laikytis nuomos sutarties sÄ lygų, o esant pasikeitimams, informuoti ieÅ¡kovÄ tam, kad galėtų imtis atitinkamų veiksmų. Kadangi ieÅ¡kovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo automobiliu vykdomÄ papildomÄ veiklÄ , atsakovas apie tai neinformavo ieÅ¡kovo, pagal nuomos sutarties sÄ lygas atsakovui tenka pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ; 14.2. priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, kadangi nagrinėjo tik ieÅ¡kovo ir draudimo bendrovės tarpusavio santykius, įsipareigojimus ir sutarties sÄ lygas.

Teismas nenagrinėjo ieÅ¡kinio argumentų, atsakovo kaltės, nevertino atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kinyje keliamas klausimas nesusijęs su įsipareigojimais draudimui, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus draudimui; 14.3. byloje nebuvo keliamas klausimas dėl vykdytos veiklos fakto nustatymo, tai nesudarė ieÅ¡kinio dalyko, tačiau skundžiamame sprendime teismas remiasi tuo, jog veikla vykdyta ir atsakomybė atsakovui už tai negali kilti. Papildomai iÅ¡ civilinės bylos Nr. e2-4485-608/2019 pateikiami „Bolt“ atsakymai pagrindžia, jog atsakovas automobiliu (duomenys neskelbtini)., valst.

Nr.(duomenys neskelbtini) važiavo ir vykdė pavežėjimo veiklÄ , todėl atsakovas prisiėmė atsakomybę už padarytos žalos atlyginimÄ pagal automobilio nuomos sutartį. IeÅ¡kovas nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už atsakovo veiksmus, kadangi apie vykdomÄ pavežėjimo veiklÄ nežinojo, o eismo įvykį sukėlė atsakovas. Be to, atsakovas eismo įvykio dienÄ keleivių pervežimo paslaugos nevykdė, todėl ieÅ¡kovas, neturėdamas pareigos informuoti draudiko, nėra atsakingas už įsipareigojimų nevykdymÄ ; 14.4. ieÅ¡kovas negali nustatyti, ar automobilio nuomininkas vykdo keleivių pavežėjimo veiklÄ , o vien pažymos apie individualiÄ veiklÄ turėjimas nepagrindžia, jog eismo įvykio metu buvo vykdoma keleivių vežimo paslauga ir naudojamasi leidimu.

Byloje nepateikti įrodymai, jog atsakovas buvo paėmęs pinigus už vežimÄ , kuria kryptimi ir kokiu tikslu važiavo, kiek keleivių vyko ir pan., todėl nepagrindė, jog eismo įvykio dienÄ ar eismo įvykio metu vykdė keleivių pervežimo funkcijas. Tuo atveju, jeigu atsakovas vykdė keleivių pervežimÄ , ieÅ¡kovas, nebÅ«damas informuotas apie neteisėtos veiklos vykdymÄ ir nuomos sutarties sÄ lygų nesilaikymÄ , neturi bÅ«ti atsakingas už atsakovo sukeltÄ Å¾alÄ . Jei atsakovas nevykdė eismo įvykio dienÄ keleivių pervežimo, ieÅ¡kovui negalėjo kilti pareiga informuoti draudimo bendrovę, o draudiminis įvykis patenka į draudimo sÄ lygas; 14.5. prieÅ¡ingai nei vertino teismas, žala susidarė ne dėl ieÅ¡kovo veiksmų (ne)atlikimo, o dėl atsakovo sukelto eismo įvykio.

Todėl byloje yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei. Žalos atlyginimo suma susijusi su eismo įvykio metu sukeltais padariniais. Atsakovas vykdė nuomos sutartyje ir draudimo sutartyje nenumatytÄ veiklÄ , neteisėtais veiksmais sukeldamas eismo įvykį. Žala atsirado dėl atsakovo sukelto eismo įvykio ir tiesiogiai susijusi su atsakovo kalte ir atsakomybe; 14.6. apelianto pozicijai pagrįsti teikiami papildomi raÅ¡ytiniai anksčiau byloje nepateikti įrodymai - 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. gegužės 22 d.

„Bolt“ atsakymai, kurie turėtų būti priimami. Naujai pateikiamais rašytiniais įrodymais paneigiama atsakovo pozicija, jų pateikimas apeliacinės instancijos teisme nulemtas teismo nagrinėtu ieškovo ir draudimo bendrovės santykiu, skundžiamame sprendime nevertintu ieškinio dalyku ir atsakovo atsakomybe.

15. Atsakovas atsiliepime praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 15.1. apelianto argumentai, jog buvo sÄ Å¾iningas, elgėsi protingai ir apdairiai, nepagrįsti, kadangi draudimo rizikÄ lemiančios aplinkybės, apie kurias ieÅ¡kovas žinojo, pasikeitė dar gerokai prieÅ¡ sudarant 2017 m. liepos 17 d. nuomos sutartį.

Automobilio civilinė atsakomybė apdrausta 2016 m. lapkričio 24 d. draudimo sutarties pagrindu, veiklos vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklÄ automobiliu T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto departamento licencijavimo ir leidimų skyriaus raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pradžia nurodyta 2017 m. kovo 23 d., o leidimo gavimas nesant automobilio savininko ar jo teisėto valdytojo žinios, neiÅ¡duodamas; 15.2. Paskyra „Bolt“ pavežėjimo platformoje nebuvo asmeninė, ji sukurta ir užregistruota trečiųjų asmenų, susieta su automobilių parku, kuris priklausė (duomenys neskelbtini).

Automobiliai T. P., kurių valstybiniai Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra priklausantys arba valdomi ieškovo, jie registruoti MB (duomenys neskelbtini)autoparke registruotoje „Bolt“ pavežėjimo platformoje. Tiek leidimas dėl galimybės teikti mokamas keleivių vežimo paslaugas, tiek automobilių registravimas autoparke nėra galimas be ieškovo žinios. Be to, pagal „Bolt“ nuostatus paskyra, kuri buvo surišta su automobiliu T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo naudotis bet kas iš šio autoparko narių.

Todėl ieÅ¡kovas, sudarydamas fiktyvias sutartis, nepagrįstai įrodinėja, kad automobilius nuomojo ne pavežėjimo veiklai; 15.3. ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti suma yra ne jo patirta žala, o prievolė atlyginti žalÄ už draudimo sutarties įsipareigojimų nesilaikymÄ . Atsakovas nėra draudimo sutarties Å¡alis, todėl jog pagrindu kylanti civilinė atsakomybė nėra atsakovo prievolė. Eismo įvykio metu nebuvo pažeistos sutarties sÄ lygos, nenustatyta kitų teisės pažeidimų, todėl nėra esminių sÄ lygų atsakovo atsakomybei kilti; 15.4. dėl ieÅ¡kovo veiksmų patirta neturtinė žala vertinama 500 Eur, kadangi ji buvo patirta dėl nepagrįstų kaltinimų, Å¡meižimo.

Taip pat buvo patirtos laiko sÄ naudos ruoÅ¡iantis civilinei bylai, suprastėjo sveikata ir kankino nemiga. k o n s t a t u o ja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti nuostolius, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo 20. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus raÅ¡ytinius įrodymus - 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. „Bolt“ atsakymus. Nurodo, kad turėtų bÅ«ti prijungti nagrinėjant civilinę bylÄ apeliacinės instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ rėmėsi ieÅ¡kovo ir draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, apdraudusios ieÅ¡kovo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio santykiais.

Nurodo, kad papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia apelianto įrodinėjamÄ aplinkybę, jog eismo įvykio dienÄ apeliantas neturėjo pareigos informuoti draudiko apie atsakovo vykdomÄ veiklÄ , kadangi ji nebuvo vykdoma.

21. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Todėl asmeniui, praÅ¡ančiam iÅ¡imties taikymo, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimÄ pateikti kurį nors dokumentÄ (įrodymÄ ) į bylÄ anksčiau, arba vėliau atsiradusiÄ bÅ«tinybę jį pateikti, arba Å¡io įrodymo savalaikį pateikimÄ ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstÄ atsisakymÄ jį priimti.

22. Proceso koncentruotumas ir ekonomiÅ¡kumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami iÅ¡spręsti ginÄÄ , bendradarbiautų ir per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s rinkdami įrodymus, teikdami teismui praÅ¡ymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus sprendimas. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys ir tretieji asmenys jau pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas praÅ¡o priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus remdamasis argumentu, jog tokių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, apeliantas nepagrindė, jog į bylÄ teikiamas naujas įrodymas negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme ar kad Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai, todėl, siekdamas teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ , taip pat įvertinus praÅ¡omų prijunti duomenų teisinę reikÅ¡mę, sprendžia papildomus raÅ¡ytinius įrodymus priimti ir vertintini nagrinėjamoje byloje visų įrodymų kontekste.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius 24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, bei atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-465-912/2020, ieÅ¡kovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo netenkino, skundžiamame sprendime padarydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, o ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakingu už draudimo sutarties sÄ lygų nevykdymÄ , negali atsakomybės perkelti atsakovui.

25. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas įrodinėja, kad atsakovas yra atsakingas už ieÅ¡kovo nuostolius, patirtus dėl to, jog atsakovas ieÅ¡kovui priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė pavežėjimo paslaugas per Bolt sistemÄ , neinformavęs apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“. Apeliantas nurodo, kad įrodytos visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

26. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimÄ â€“ neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Dar viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

27. Ä®rodinėdamas atsakovo neteisėtus veiksmus apeliantas remiasi argumentu, jog iÅ¡nuomojęs automobilį atsakovui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo informuoti draudimo bendrovės apie papildomÄ draudimo rizikÄ (vykdomÄ ar ketinamÄ vykdyti pavežėjo veiklÄ ), kadangi nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsakovo automobiliu vykdomÄ papildomÄ veiklÄ , atsakovas apie tai neinformavo ieÅ¡kovo. Atsakovas atsikirsdamas nurodo, kad ieÅ¡kovas apie pasikeitusias draudimo sutarties sÄ lygas (padidėjusiÄ draudimo rizikÄ ) žinojo ir nuostolius dėl atliktos draudimo iÅ¡skaitos patyrė dėl savo nesÄ Å¾iningų veiksmų.

28. Byloje esančiais rašytiniais nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 24 d. tarp J. S. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/399151716 TIA Nr. 399151716, kuria apdrausta J. S. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. G. vairuojant automobilį T. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 7 d. Pylimo g. 2, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metut buvo apgadintas automobilis Mercedes S63 (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o dėl įvykusio eismo įvykio kaltu pripažintas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs V.

G.. Byloje ginčo nėra, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiam dėl automobilio Mercedes S63 sugadinimo asmeniui iÅ¡mokėjo 2 128,46 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-465-912/2020, nustačius, jog draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo vykdoma keleivių pavėžėjimo paslauga ir apie tai nebuvo praneÅ¡ta draudikui, iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

S. priteista be kita ko draudimo bendrovei AB ,,Lietuvos draudimas“ 638,54 Eur draudimo išskaita.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudėjo pareiga praneÅ¡ti draudikui tuoj pat apie draudimo sutarties galiojimo metu iÅ¡ esmės pasikeitusias draudimo sutartyje numatytas aplinkybes. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019 nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Taxify/Bolt sistemoje registruotas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vardu, o Vilniaus miesto savivaldybės 2017 m. spalio 30 d. raÅ¡tu patvirtinta, kad 2017 m. kovo 22 d. savivaldybės administracijai pateikta deklaracijÄ apie ketinimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas automobiliu, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), veiklos pradžia – 2017 m. kovo 23 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnio 1 dalies 2 punktas; priedas prie pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo).

Taigi apibendrindamas turimus raÅ¡ytinius įrodymus, tarp jų ir tai, kad ketinamos vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklos lengvuoju automobiliu T. P., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veiklos pradžia numatyta dar 2017 m. kovo 23 d., apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti apie aplinkybę, kad jam priklausantis automobilis T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas MB (duomenys neskelbtini), perduodančiai transporto priemonę vežėjams tikslu vykdyti keleivių pavežėjimo veiklÄ .

Taigi ir prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantas, draudimo sutarties galiojimo metu pasikeitusios aplinkybės (automobilio perdavimas pavežėjimo veiklai vykdyti) padidino draudimo rizikÄ , o už tai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakingas ieÅ¡kovas. Taigi apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

30. Neeliminuoja paties apelianto atsakomybės už pasikeitusių aplinkybių, didinančių draudimo rizikÄ , nepraneÅ¡imÄ draudimo bendrovei, apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog eismo įvykio dienÄ atsakovas nevykdė keleivių pavežėjimo paslaugos, todėl jam ir nekilo pareiga informuoti apie tai draudimo bendrovės. IÅ¡ tiesų, kaip matyti iÅ¡ kartu su apeliaciniu skundu pateiktų 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. „Bolt“ atsakymų, eismo įvykio dienÄ atsakovas nevykdė keleivių pavežėjimo paslaugos, tačiau draudimo iÅ¡mokos iÅ¡skaita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019 buvo priteista atsižvelgiant į apskritai automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties galiojimo metu vykdytas keleivių pavežėjimo paslaugas, apie kurias nebuvo praneÅ¡ta draudikui.

Taigi ir apelianto nurodyta aplinkybė nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų, juolab kad, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovas eismo įvykio dienÄ pavežėjimo paslaugų apskritai neteikė.

31. Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog žala patirta dėl atsakovo sukelto eismo įvykio. Pažymėtina, kad viena vertus, su padaryta žala ir draudimo iÅ¡mokos dalies grÄ Å¾inimu susiję klausimai buvo iÅ¡spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-465-912/2020, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo dar kartÄ vertinti ir pasisakyti dėl jau iÅ¡spręstų klausimų.

Kita vertus, nėra aiÅ¡ki apelianto pozicija, jog žala atsirado dėl atsakovo sukelto eismo įvykio. IÅ¡ apelianto pozicijos matyti, kad apeliantas klaidingai supranta žalÄ nulėmusias aplinkybes. Pažymėtina, kad nors atsakovas ir pripažintas kaltu dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, jog atsakovas eismo įvykio metu padarė tokius pažeidimus, dėl kurių eismo įvykis bÅ«tų pripažintas nedraudiminiu. Kaip jau buvo nustatyta, draudimo iÅ¡mokos dalis įsiteisėjusiu sprendimu priteista dėl to, jog apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ nebuvo informuotas draudikas, taigi ir žala ieÅ¡kovui padaryta ne dėl atsakovo sukelto eismo įvykio, o dėl įstatyme numatytų pareigų nevykdymo.

32. Nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo įrodinėjama aplinkybė, jog atsakovas nevykdė 2017 m. liepos 17 d. sudarytos automobilio nuomos sutarties Nr. 20170717, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas neteisėtus atsakovo veiksmus įrodinėja remdamasis 1.4 punktu, kuriame numatyta, jog automobilis nuomotojo lėšomis apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu; draudimo polisas negalioja automobilį eksploatuojant nestandartinėmis sÄ lygomis, įskaitant bet neapsiribojant krovinių gabenimu, keleivių vežimu, pavojingų medžiagų vežimu; esant tokioms sÄ lygoms už visas įvykio pasekmes yra atsakingas nuomininkas ir įsipareigoja jas paÅ¡alinti savo lėšomis.

Taip pat apeliantas remiasi ir sutarties 4.3 punktu, kuriame numatyta, jog esant eismo įvykiui, kuris draudimo pripažįstamas nedraudiminiu, nuomininkas įsipareigoja nuomotojui atlyginti visus patirtus nuostolius, įskaitant bei neapsiribojant regreso tvarka draudimo įmonės iÅ¡ nuomotojo iÅ¡ieÅ¡komas lėšas, automobilio remonto iÅ¡laidas, nuomotojo patirtas teisines iÅ¡laidas, kilusias dėl nedraudiminio eismo įvykio bei ginčų sprendimo. Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti apie jam priklausančiu automobiliu teikiamas pavežėjimo paslaugas ir nustatyta, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ informuoti draudimo bendrovę apie padidėjusiÄ rizikÄ (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis).

Dar daugiau, taip pat nustatyta, ir apeliantas neginčija, jog eismo įvykio dienÄ atsakovas neteikė keleivių pavežėjimo paslaugos. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡alių pasiraÅ¡yta automobilio nuomos sutartis nepaneigia paties apelianto atsakomybės už pareigos informuoti draudikÄ apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ neįvykdymÄ . Todėl ir ieÅ¡kovo minima nuomos sutartis bei jos nuostatos nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas yra atsakingas už draudikui priteistÄ draudimo iÅ¡mokos dalį iÅ¡ apelianto.

33. Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos konstatuoja, jog apeliantas ir apeliacinės instancijos teisme neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Kadangi neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtų nuostolių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti nuostolius. Dėl ieÅ¡kinio ribų 34.

Apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir tuo, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nagrinėdamas tik ieÅ¡kovo ir draudimo bendrovės tarpusavio santykius. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir tokiam apelianto argumentui. 35.Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog ieÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolius kildina remdamasis priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019, kuriuo iÅ¡ J.

S. priteista AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai 638,54 Eur žalos atlyginimas, bei visomis civilinėje byloje Nr. e2-4485-608/2019 ieÅ¡kovo patirtomis ir neatlygintomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis (tarp jų ir už apeliacinio skundo parengimÄ ). Taigi apeliantas reikalavimÄ grindžia tuo, jog buvo iÅ¡ jo priteista draudimo iÅ¡skaita. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje neatsiejamai susijęs su jau Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civiline byla Nr. e2-4485-608/2019. Antra, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino jau nustatytų aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje.

PrieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino civilinės atsakomybės sÄ lygas ir padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryžio tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Taigi aplinkybė, jog apylinkės teismas rėmėsi iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybės ar padarytomis iÅ¡vadomis, vertindamas ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ atsakovo civilinę atsakomybę, nesudaro pagrindo vertinti, jog priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ apylinkės teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų.

Todėl ir Å¡is apelianto argumentas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ 36. Teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl nepagrįstų kaltinimų, Å¡meižimo, patirtų laiko sÄ naudos ruoÅ¡iantis civilinei bylai, suprastėjusios sveikatos ir kankinusios nemigos.

37. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o civilinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama neiÅ¡einant už apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo reiÅ¡kiamas atsiliepime reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra savarankiÅ¡ko pobÅ«džio, todėl jis turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas pirmosios instancijos teisme. Nenustatyta, jog atsakovas tokį reikalavimÄ bÅ«tų reiÅ¡kęs nagrinėjant civilinę bylÄ apylinkės teisme, o pirmosios instancijos teismas jį skundžiamu sprendimu bÅ«tų iÅ¡nagrinėjęs. Taigi nesant iÅ¡spręstam tokio pobÅ«džio reikalavimui pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo dėl atsakovo savarankiÅ¡ko reikalavimo ir įrodinėjamų neturtinės žalos aplinkybių pasisakyti nagrinėjant civilinę bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, ieškovas neįgijo teisės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nenurodė patyręs bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui nepasisako.

Dėl civilinės bylos baigties 40. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas) Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: netenkinti apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Loreta Bujokaitė