db20a4fb-3dec-4220-9dfb-7c668cbb47ef · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                Teisėjas J. Stubrys                                                          Civilinė byla Nr. 2A-172-71/2012                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 35.; 60;121.21.;113.2.;                                                                              (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 10 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės ir Egidijaus Mockevičiaus,           kolegijos posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

B. individualios įmonės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Sauliaus transporto sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovui likviduojamai G. B. individualiai įmonei dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.            Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:                                                                   I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Sauliaus transporto sistemos“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo G. B. IÄ® 23 400,00 Lt skolos, 1170 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., 1-5 b. l.). IeÅ¡kovas nurodė, kad 1998-12-03 su atsakovu G. B. IÄ® sudarė 2 krovinio pervežimo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovo įmonė įsipareigojo iÅ¡ Lenkijos, Gdansko miesto, pervežti dviem autofurgonais į MaskvÄ , Rusija, 40 to­nų konditerijos gaminių.

Viso atsakovas už krovinių pervežimÄ ieÅ¡kovo įmonei buvo įsipareigojęs apmokėti: 15 000,00 Lt (3 750,00 JAV dolerių). IeÅ¡kovas prievolę įvykdė tinkamai ir laiku, t.y. laiku pateikė automaÅ¡inas pakrovimui Lenkijoje ir pervežė iÅ¡ Lenkijos Gdansko miesto į Rusijos miestÄ MaskvÄ , 40 tonų konditerijos gaminių. Tačiau, dėl ieÅ¡kovui nežinomų priežasčių, automobilis Man/valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1998-08-11 iki I998-08-23, viso 12 parų, prastovėjo Daugpilyje, Latvijoje, o automobilis MAN, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieÅ¡kovui irgi nežinomų priežasčių nuo 1998-08-08 iki l998-08-22, viso 13 parų, prastovėjo Sebežo muitinėje, Latvijoje. Per abu automobilius, bendras prastovų skaičius sudarė 25 paros. Atsakovo G. B. įmonė 1998-08-24 ieÅ¡kovo įmonei atsiuntė du raÅ¡tus faksu, kuriais kaltę dėl prastovos apsiėmė sau ir įsipareigojo, už prastovas apmokėti ieÅ¡kovo įmonei 8 400,00 Lt (2 100,00 USD). Atsakovas ieÅ¡kovui už krovinių pervežimÄ , pagal 1998-08-03 pervežimo sutartis, taip ir nesumokėjo nei sulygtų 15 000,00 Lt, nei 8 400,00 Lt, už 25 prastovų paras ir gera valia savo prievolę ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdyti atsisako.Atsakovas G.

B. IÄ® nurodė, kad duomenys esantys ikiteisminio tyrimo byloje negali bÅ«ti laikomi įrodymais, kadangi jie neatitinka jiems keliamų įstatymo reikalavimų. Laiko, kad turėtų bÅ«ti skiriama ekspertizė civilinėje byloje. Nurodė, kad nors ir pateikti į bylÄ jo praÅ¡yti dokumentų originalai, tačiau juose nėra jokių duomenų, kad atsakovo užsakymu ieÅ¡kovas vykdė pervežimÄ . O byloje esančios užsakymų kopijos negali bÅ«ti laikomos įrodymais dėl ieÅ¡kovo reikalavimų.

Pažymėjo, kad atsakovo įmonė nebuvo pripažinta baudžiamojo proceso dalyviu, kuomet vyko ikiteisminis tyrimas. Teigė, kad ieÅ¡kovas gal ir atliko pervežimÄ , tačiau ne atsakovo praÅ¡ymu ar užsakymu. Todėl prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir nesukurti teismo precedento, kai sprendimas yra grindžiamas dokumentų kopijomis, o ne originalais. Taip pat prašė teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.                            II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovo UAB „Sauliaus transporto sistemos“ ieškinį atsakovui likviduojamai G. B. individualiai įmonei dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB „Sauliaus transporto sistemos“ iš atsakovo likviduojamos G. B. individualios įmonės 23 400,00 Lt skolos už pervežimo paslaugas, 1 170,00 Lt žyminio mokesčio ir 4 980,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 6 150,00 Lt.

Taip pat priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo likviduojamos G. B. individualios įmonės 21,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.LaikinÄ jÄ apsaugos priemonę taikytÄ Å iaulių m. apylinkės teismo 1998-12-14 nutartimi paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (2 t., 84-88 b. l.).Teismas nustatė, kad Å¡alys krovinio pervežimui 1998-08-03 sudarė dvi sutartis, todėl tarp Å¡alių susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai. Tai, kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, teismas sprendė iÅ¡ byloje esančių krovinių transportavimo dokumentų: 1998-08-03 tarp ginčo Å¡alių sudarytų dviejų sutarčių dėl krovinio pervežimo; dviejų CMR važtaraščių Nr. 229, 231; dviejų garantinių raÅ¡tų, vienas iÅ¡ jų datuotas 1998-08-24; dviejų krovinio pristatymo muitinės kontrolei patvirtinimui liudijimų.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas likviduojama G. B. įmonė pretenzijų dėl 1998-08-03 sutarčių krovinio pervežimui įvykdymo nereiÅ¡kė, tačiau susidariusį įsiskolinimÄ neigia. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas dėl to, kad suėjo įtariamųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, o ne dėl kitų baudžiamosios atsakomybės nebuvimo pagrindų. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančių sutarčių, garantinių raÅ¡tų, CMR važtaraščių matyti, kad atsakovas pateikė užsakymÄ ieÅ¡kovui dėl krovinio perveržimo.

Atsakovas sutartyse pasirašė kaip užsakovas, o ieÅ¡kovas kaip vežėjas, t.y. akceptavo pateiktÄ sutartį ir įsipareigojo paimti krovinį iÅ¡ nurodytos vietos bei nurodytu marÅ¡rutu jį pristatyti į paskirties vietÄ . Teismas pastebėjo, kad krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta taisykle, jog važtaraÅ¡tis yra prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta prieÅ¡ingai. Tai reiÅ¡kia, kad nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasiraÅ¡o CMR važtaraÅ¡tyje, pradeda galioti jo atsakomybės už krovinį prezumpcija.

Net jei važtaraÅ¡tis nesuraÅ¡ytas, pati vežimo sutartis galioja, tačiau užsakovas negali remtis CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta prezumpcija, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon ir šį faktÄ privalo įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje esant suraÅ¡ytiems CMR važtaraščiams, atsakovas užsakymÄ dėl krovinio pervežimo iÅ¡ pradžių neigė tuo, kad tai yra tik Å¡ių dokumentų kopijos, o ne originalai. Tačiau ieÅ¡kovas paneigdamas šį atsakovo motyvÄ , pateikė teismui CMR važtaraščių originalus, o taip pat krovinio pristatymo liudijimus, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovas pateikė teismui dar vienÄ tinkamÄ Ä¯rodymÄ , patvirtinantį atsakovo įsipareigojimÄ ieÅ¡kovui.

Pagal byloje esančius krovinio pristatymo liudijimus, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo gabentas krovinys perduotas užsakovo nurodytam gavėjui. Tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo byloje esantys ieÅ¡kovo įgaliotų asmenų parodymai. Teismas laikė, kad byloje esančiuose aukščiau minėtuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose yra pakankamai duomenų, kad vežėjas vykdė atsakovo užsakymÄ ir dėl netinkamo jo organizavimo atliekant muitinės procedÅ«ras dar patyrė ir papildomų nuostolių. Teismas sprendė, kad minėti raÅ¡ytiniai įrodymai, paneigia atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, kad krovinio vežėjas vykdė ne jo užsakymÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad vežėjas savo įsipareigojimÄ atsakovui įvykdė, o pastarasis už krovinio pervežimÄ nesumokėjo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pakanka pagrindų atsakovo sutartinei atsakomybei atsirasti. IÅ¡ Å¡ioje byloje Å¡alių pateiktų įrodymų, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog vežėjas (ieÅ¡kovas) vykdė sutartinius įsipareigojimus ne pagal su juo sudarytas sutartis ir garantinius raÅ¡tus bei priėmė ir pervežė ne jo nurodytÄ krovinį.

IeÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus paneigiančius atsakovo atsisakymÄ sumokėti už vežėjo suteiktas paslaugas dėl krovinio pervežimo ir už jo prastovos metu patirtus nuostolius, todėl esant atsakovo sutartinei atsakomybei ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teismas tenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisimo klausimÄ .                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu apelianto G.

B. IÄ® atstovas advokatas A. K. praÅ¡o skirti byloje raÅ¡ysenos ekspertizę, panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 dienos sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., 90-91b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nurodo, kad 1998-08-03 pervežimo sutartyse ir 1998-08-24 garantiniuose raÅ¡tuose atsakovas nėra pasirašęs. Pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti raÅ¡ysenos ekspertizę, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti ar byloje esantys dokumentai nėra suklastoti, todėl nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, todėl apeliantas ir praÅ¡o skirti raÅ¡ysenos ekspertizę;2.Teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė vadovaudamasis nepatvirtintomis 1998-08-03 pervežimo sutarčių ir 1998-08-24 garantinių raÅ¡tų kopijomis;Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Â ieÅ¡kovas UAB „Sauliaus transporto sistemos“ praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje (2 t., 96-101 b. l).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad apeliantas nurodo neegzistuojantį įmonės pavadinimÄ . Nurodoma, kad bylÄ nagrinėjant nuo 1998 metų atsakovas, atstovaujamas advokato, niekada nereiÅ¡kė praÅ¡ymo ir neprašė teismo skirti raÅ¡ysenos ekspertizės. Laiko, kad įvertinus prie Å¡ios civilinės bylos prijungtÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , yra akivaizdu, kad bylai reikÅ¡minguose dokumentuose esančių parašų ekspertinis tyrimas yra atliktas.

Apeliantas sÄ moningai nutyli aplinkybę, kad yra atliktas ne tik ginčijamose sutartyse ir garantiniuose raÅ¡tuose esančių parašų ekspertinis tyrimas, bet ir kitokio pobÅ«džio minėtų dokumentų ekspertinis vertinimas. IeÅ¡kovas byloje yra pateikęs ne tik CMR važtaraščių, tačiau ir visų su krovinių pervežimu susijusių dokumentų, originalus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                   Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Dėl ekspertizės skyrimo           Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad 1998-08-03 pervežimo sutartyse ir 1998-08-24 garantiniuose raÅ¡tuose nėra pasirašęs, todėl teismas privalėjo skirti raÅ¡ysenos ekspertizę, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti ar byloje esantys dokumentai nėra suklastoti, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais, todėl atmeta.           Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12, 178 str.). Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ privalo pagrįsti savo reikalavimo teisę, tačiau neturi įrodinėti jį paneigiančių faktų – juos turi įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.          IeÅ¡kovas UAB „Sauliaus transporto sistemos“ skolos priteisimÄ iÅ¡ atsakovo pagal vežimo sutartis grindžia 1998-08-03 pervežimo sutartimis ir 1998-08-24 d. garantiniais raÅ¡tais. Apeliantas teigia, kad tiek 1998-08-03 pervežimo sutartyse, tiek 1998-08-24 garantiniuose raÅ¡tuose yra ne jo paraÅ¡as.          Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiga įrodyti aplinkybę, kad tiek 1998-08-03 pervežimo sutartyse, tiek 1998-08-24 garantiniuose raÅ¡tuose yra ne apelianto paraÅ¡as kyla pačiam atsakovui, nes jis teigia, kad vežimo sutarčių ir garantinių raÅ¡tų nepasirašė, o byloje esantys dokumentai yra suklastoti.

Apeliantas nesutikdamas, kad pervežimo sutartis ir garantinius raštus pasirašė jis pats, nepateikia jokių konkrečių argumentų ir faktinių aplinkybių, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis pagrįstomis atliktų ekspertizių vertinimu. Be to, apeliantas nenurodo konkrečių argumentų vertinant jau atliktų ekspertizių išvadas.           Iš ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurio medžiaga yra prijungta prie šios civilinės bylos, byloje, iškeltoje dėl galimo likviduojamos G.

B. įmonės „Mininga“ darbuotojų sukčiavimo, nustatyta, kad prokuroro prašymu buvo atliktos net dvi ekspertizės, kurios tyrė ne tik 1998 m. rugpjūčio 3 d. sutartyse dėl krovinio pervežimo bei garantiniuose raštuose esančius asmenų parašus, tačiau ir kitus minėtuose dokumentuose esančius duomenis. 1999 m. balandžio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės instituto ekspertai atliko rašysenos ekspertizę, kurios išvados teigia, jog tikėtina, kad rankraštinius įrašus, esančius 1998 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje dėl krovinio pervežimo automašina (duomenys neskelbtini) pasirašė atsakovo darbuotoja A.

G., o tos pačios datos sutartį dėl krovinio pervežimo automašina (duomenys neskelbtini) bei 1999 m. rugpjūčio 24 d. garantinius raštus – buvęs atsakovo darbuotojas V. K. (baudžiamoji byla 1 t. 119-123 b. l.). Antroji Lietuvos teismo ekspertizės centro 1999 m. gegužės 5 d. atlikta ekspertizė patvirtina, kad ginčo sutartyse ir garantiniuose raštuose panaudotas būtent atsakovo įmonės antspaudas ir atsakovo įmonėje naudojami firminiai blankai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta atsakovo įmonės darbuotoja A.

G. patvirtino, kad buvo susitikusi ir bendravo su ieÅ¡kovo atstovu S. S. pervežimo reikalais. Be to, minėta darbuotoja patvirtino, kad nors ginčo sutarčių sudarymo metu V. K. jau nebedirbo atsakovo įmonėje, visgi jis kartais užeidavo į įmonės ofisÄ bei teikdavo krovinio vežimo užsakymus, t.y. A. G. nurodė, kad ant sutarčių pasiraÅ¡ydavo tas darbuotojas, kuris rasdavo krovinio vežėjÄ (baudžiamoji byla 3 t. 113 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ikiteisminiame tyrime buvo detaliai nustatytos ne tik užsakymų ieÅ¡kovui pateikimo bei garantinių raÅ¡tų iÅ¡davimo aplinkybės, bet ir dokumentuose esančių asmenų parašų ekspertizė, buvo atliekama Å¡alių atstovų akistata bei atpažinimas, analizuotos ieÅ¡kovo vežto krovinio priėmimo ir pristatymo į paskirties vietÄ aplinkybės, o visų ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui leido daryti visiÅ¡kai pagrįstÄ , teisėtÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo paslauga atsakovui buvo realiai suteikta.

Todėl apeliantas negali bÅ«ti atleistas nuo prievolių vykdymo pagal minėtas pervežimo sutartis.           Nagrinėjamos bylos kontekste svarbia aplinkybe laikytina ta, kad ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 1998-11-11, bylÄ pirmosios instancijos teismas nagrinėjo du kartus, baudžiamojoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimÄ 1999-04-27 ir 1999-05-05 atliktos raÅ¡ysenos ekspertizės, o atsakovas iki Å¡iol niekada neprašė teismo skirti raÅ¡ysenos ekspertizės. Paminėtina ir tai, kad atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvo atstovaujamas advokato, todėl turėjo galimybę pasinaudoti įstatymo numatyta teise praÅ¡yti teismo skirti byloje ekspertizę.

Be to, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2011-08-04 nutartimi, skirdamas bylos nagrinėjimÄ Ä¯ teismo posėdį, atkreipė Å¡alių ir jų atstovų dėmesį į tai, kad remiantis LR CPK 181 str. 2 d. teismas turi teisę teismo posėdyje atsisakyti priimti įrodymus, jeigu Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, o vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ ( 2 t., 24-25).         Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas apelianto praÅ¡ymÄ skirti apeliacinėje instancijoje ekspertizę, vertina kaip piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir sÄ moningÄ veikimÄ prieÅ¡ greitÄ bylos nagrinėjimÄ , todėl praÅ¡ymÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

          Dėl įrodymų vertinimo           Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 176-185 straipsniuose. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumÄ vienokioms ar kitokioms teisinėms iÅ¡vadoms daryti, privalo vadovautis Å¡iuose straipsniuose suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005ir kt.).

Taigi, teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. LR CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas, pateikiamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tai reiÅ¡kia, kad vieno ar kito bylai reikÅ¡mingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali bÅ«ti konstatuojami tada, kai tokioms iÅ¡vadoms pakanka byloje esančių įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ar sÄ sajumu.          Siekdamas visapusiÅ¡kai pagrįsti krovinių vežimo užsakymų pateikimo bei realaus užsakymų įvykdymo faktÄ , ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ dvylikos metų senumo CMR važtaraščių, įgaliojimų dėl krovinių priėmimo bei krovinių pristatymo muitinės kontrolei patikrinimui originalus (2 t., 29-34).

Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina bÅ«tent atsakovo užsakytų krovinio vežimo paslaugų faktinį įvykdymÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu, kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas visomis įmanomomis priemonėmis įrodė krovinio vežimo paslaugų atsakovui suteikimÄ nuo vežimo paslaugų užsakymo momento iki užsakymo faktinio galutinio įvykdymo, tuo tarpu atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie paneigtų sutarčių sudarymÄ ar suteiktų vežimo paslaugų faktÄ .

Tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ vadovavosi nepatvirtintomis 1998-08-03 pervežimo sutarčių ir 1998-08-24 garantinių raÅ¡tų kopijomis, nesudaro pagrindo surinktų ir tinkamai įvertintų įrodymų kontekste, daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Pirmosios instancijos teismas, teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, svarbias aplinkybes iÅ¡tyrė visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas iÅ¡vadas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).           Dėl atsakovo rekvizitų          IeÅ¡kovas pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovu (apeliantu) nurodyta G.

B. individuali įmonė, kodas 4530731, kurios duomenys, remiantis VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, jau apeliacinio skundo suraÅ¡ymo ir pateikimo teismui dienÄ buvo pasikeitę. Vadovaujantis VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, Å¡iuo metu individualios įmonės pavadinimas yra pakeistas iÅ¡ G. B. individualios įmonės į G. B. įmonė „Mininga“, kodas 145307318, įmonė likviduojama (2 t.,102-103b. l.). Atsižvelgiant į tai bei galimus nesklandumus vykdymo proceso, teismo sprendime patikslinamas atsakovo pavadinimas (2 t., b.l. 111).

         Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi tenkino apelianto G. B. IÄ® praÅ¡ymÄ ir atidėjo žyminio mokesčio pagal pateiktÄ apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismas priims Å¡ioje byloje sprendimÄ . Todėl iÅ¡ apelianto G. B. įmonės „Mininga“, kodas 145307318, priteistinas 702,00 Lt žyminis mokestis valstybei už apeliacinį skundÄ .           Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje   Šalių bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos LR CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio pagrindais.

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ priteistinos iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui, kurios tinkamai pagrįstos ir jas sudaro – 1089,00 Lt (2 t., 104-106 b. l.). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendime patikslinti atsakovo rekvizitus, nurodant, kad priteisiamos sumos ieÅ¡kovui UAB „Sauliaus transporto sistemos“ iÅ¡ atsakovo likviduojamos G.

B. įmonės „Mininga“, kodas 145307318. Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5560) iÅ¡ atsakovo likviduojamos G. B. įmonės „Mininga“ (į/k 145307318) 702,00 L (septynis Å¡imtus du litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Sauliaus transporto sistemos“ (į/k 177322837) iÅ¡ atsakovo likviduojamos G. B. įmonės „Mininga“ (į/k 145307318) 1089,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis litus) iÅ¡laidų už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Kolegijos pirmininkė                                         Regina Agota Gutauskienė Teisėjai                                                    Rasa Bartašienė                                                     Egidijus Mockevičius