db200067-b4da-42dc-ae90-43dd7f3e41a1 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-189-387/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00004-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A.

R. gynėjo advokato Karolio Baryso skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenis dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas ginklais ir dideliu kiekiu Å¡audmenų) ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas netikromis asmens tapatybės kortelėmis).

Nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas iÅ¡dėstytas kaltinamajame akte (t. 51, b. l. 23–35), bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ (t. 55, b. l. 83–103).

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. R. sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartims.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Suėmimo terminas pratęstas teismui nustačius, kad yra pagrindas pagrįstai manyti, jog bÅ«damas laisvėje, A. R. trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 4. Kaltinamojo A. R. gynėjas advokatas Karolis Barysas (toliau – ir gynėjas) skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria A. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, ir paskirti jam bet kuriÄ kitÄ už suėmimÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ .

5. Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartimi pratęsus A. R. suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams, jo faktinė trukmė pailgėjo iki 3 metų ir 9 mėnesių, o tai yra nepateisinamai ir nepagrįstai ilgas laiko tarpas. Anot gynėjo, tokia ilga suėmimo trukmė faktiÅ¡kai prilygsta laisvės atėmimo bausmei, nors asmuo dar nenuteistas. Skunde pažymima, kad kaltinamajam Å¡iuo metu taikoma kardomoji priemonė neabejotinai neigiamai įtakoja jo fizinę ir psichinę sveikatÄ , apriboja ir sumenkina jo socialinį kontaktÄ su artimaisiais. Be to, pasak gynėjo, suėmimo sÄ lygos yra nepalyginimai griežtesnės ir sunkesnės, nei asmens jau nuteisto realia laisvės atėmimo bausme ir atliekančio bausmę įkalinimo įstaigoje.

6. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, gynėjas pažymi, kad ilgas kaltinamajam taikytinos griežčiausios kardomosios priemonės terminas įpareigoja teismÄ itin atidžiai patikrinti, ar tolesnis asmens laisvės suvaržymas yra pateisinamas ir bÅ«tinas. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ esmės niekuo nepagrįsti abstraktÅ«s teiginiai, kad asmuo gali trikdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus, nesudaro pagrindo nuolat tęsti jam taikytinos griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ . Kuo ilgiau tęsiasi suėmimas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, vietoje suėmimo taikyti kitÄ â€“ Å¡velnesnę – kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ . Anot gynėjo, nepaisant to, bylÄ nagrinėjantis teismas Å¡ių klausimų net nesvarsto.

7. Skunde akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

Gynėjo teigimu, teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir EŽTT, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 4968/99)). Nepaisant to, anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas ne tik perraÅ¡o ankstesnes nutartis, bet ir neatsako nė į vienÄ gynybos argumentÄ , o tokia nutartis negali bÅ«ti laikoma nei teisėta, nei pagrįsta.

8. Advokatas pažymi, kad EŽTT yra ne kartÄ akcentavęs, jog nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad ji buvo susijusi su organizuotu nusikalstamumu negali pateisinti pernelyg ilgos suėmimo trukmės. Šį aspektÄ EŽTT pabrėžė ir savo 2019 m. kovo 26 d. sprendime, priimtame byloje Velečka ir kt. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 56998). Å ioje byloje EŽTT konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimÄ dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės, nepaisant to, kad Å¡i byla taip pat buvo susijusi su organizuotu nusikalstamumu, dideliu kaltinamųjų skaičiumi, asmenims buvo inkriminuojami tokie patys ar panaÅ¡aus sunkumo nusikaltimai.

9. Gynėjas nurodo, kad aiÅ¡kindamas Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, EŽTT taip pat yra pažymėjęs, jog kompetentingos nacionalinės institucijos turi parodyti „ypatingÄ stropumÄ â€œ kaltinamajam iÅ¡keltoje baudžiamojoje byloje jam esant kardomajame kalinime (EŽTT sprendimai bylose Labita prieÅ¡ ItalijÄ , Lisovskij prieÅ¡ LietuvÄ , Velečka ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ ). Anot gynėjo, vertinant, ar „ypatingo stropumo“ reikalavimas buvo įvykdytas, reikia atsižvelgti į bendrÄ bylos sudėtingumÄ , bet kokius nepateisinamo delsimo laikotarpius ir priemones, kurių ėmėsi valdžios institucijos procesui paspartinti, siekiant užtikrinti, kad bendra suėmimo trukmė iÅ¡liktų pagrįsta.

10. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje buvo ne vienas laiko tarpas, kai byloje per kelis mėnesius nebuvo surengta nė vieno teismo posėdžio, o vienas tarpas tarp teisiamųjų posėdžių apskritai siekė beveik 4 mėnesius. Pasak gynėjo, šiemet įvyko vos keli teismo posėdžiai, per kuriuos buvo apklaustas nedidelis skaičius asmenų. 2020 m. birželio mėnesį yra suplanuoti 4 teismo posėdžiai, po kurių vėl bus 3 mėnesių pertrauka. Gynėjo teigimu, per pastaruosius metus, byla faktiškai nebuvo nagrinėjama virš 6 mėnesių, pirmosios instancijos teismas atšaukė daugybę teismo posėdžių ir apklausė vos 10-15 asmenų.

Gynėjas akcentuoja, kad byloje nėra paskirta ekspertizė, taip pat nėra kažkokių kitų aplinkybių, kurios galėtų pateisinti tokiÄ ilgÄ proceso trukmę. Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl organizacinių trukdžių, kurie nepriklauso nuo kaltinamojo valios, todėl jam turi bÅ«ti užtikrinta Konvencijoje nustatyta teisė bÅ«ti paleistam proceso metu.

11. Anot gynėjo, trukdymo procesui pavojus turi būti nustatomas remiantis konkrečiais faktiniais duomenimis. Toks įstatyminis reguliavimas reiškia, kad teismo išvada dėl kaltinamojo galimo trukdymo procesui negali būti abstrakti, pagrįsta manymais ar prielaidomis. Pasak gynėjo, tokių konkrečių duomenų byloje nėra.

12. Gynėjas pažymi, kad grįsdamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2  punkte nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimÄ ir aptardamas liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas nenurodė kaip Å¡ie asmenys konkrečiai yra susiję su kaltinamuoju A. R.. Anot gynėjo, tai parodo, kad pirmosios instancijos teismas vertina bendrus bylos duomenis, kurie galbÅ«t yra svarbÅ«s sprendžiant kitų kaltinamųjų teisinės padėties klausimus, tačiau byloje yra 16 kaltinamųjų, todėl sprendžiant A. R. taikytinos kardomosios priemonės klausimÄ , reikia vertinti tik tuos duomenis, kurie yra susiję su pastarojo aktyviais veiksmais ar kitokiu proceso dalyviams darytu poveikiu.

13. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, trukdymo procesui pagrindas tinkamu iÅ¡ esmės gali bÅ«ti pripažįstamas tik pradinėje proceso stadijoje. Gynėjas pažymi, kad visi esminiai liudytojai, susiję su A. R. pareikÅ¡tu kaltinimu, jau yra apklausti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jie buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Pasak gynėjo, joks poveikio darymas anoniminiams liudytojams nėra galimas, nes jų tapatybės yra nežinomos. Anot gynėjo, visa tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo trukdymo procesui yra pagrįstos tik prielaidomis, manymu ir hipotetiniais pasvarstymais, o ne konkrečiais bylos duomenimis.

14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo, gynėjas nurodo, kad ankstesnis teistumas gali leisti pagrįstai manyti, jog kaltinamasis gali padaryti naujų nusikaltimų tik tuomet, jei jis yra teistas neseniai ir už analogiÅ¡kus nusikaltimus. Anot gynėjo, nagrinėjamu atveju, A. R. buvo teistas tik vienÄ kartÄ , už prieÅ¡ 10 metų padarytÄ neanalogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ .

15. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismo akcentas, kad pagal kaltinimÄ A. R. galimai padarė pavojingas nusikalstamas veikas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negali nulemti iÅ¡vados dėl pakartotinio nusikaltimų darymo rizikos. Gynėjo teigimu, A. R. taikytina nekaltumo prezumpcija ir Å¡iÄ dienÄ jis yra laikomas nekaltu. Be to, reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad anksčiau jis buvo teistas tik vienÄ kartÄ , įkalinimo įstaigoje buvo skatintas 14 kartų, charakterizuotas teigiamai, ir iÅ¡ įkalinimo įstaigos paleistas anksčiau laiko. Grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos pasiėmė paskolÄ ir įkÅ«rė verslÄ , dirbo, turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Anot gynėjo, Å¡ie faktai teismo ignoruojami.

16. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo A. R. gynėjo advokato K. Baryso skundas atmetamas.

17. Ä®vertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.

18. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminÄ pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumÄ . Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Å ie duomenys yra užfiksuoti liudytojų A. D., D. P., D. M., R. L., D. R. ir kt. apklausos protokoluose; liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, apklausos protokoluose; apžiÅ«ros protokoluose; savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kitoje raÅ¡ytinėje medžiagoje. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant (skiriant) kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį.

19. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. R. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad, bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

20. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:

1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius;

2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

21. Skunde pagrįstai pažymima, kad trukdymo procesui pavojus turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis konkrečiais duomenimis, tačiau negalima sutikti su gynėjo teiginiu, kad tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra. PrieÅ¡ingai, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas mini konkrečius asmenis, kurių nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl iki Å¡iol iÅ¡likusios realios trukdymo procesui galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje didelę reikÅ¡mę turi kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobÅ«dis, jų padarymo aplinkybės ir vieta.

Taip pat liudytojų procesinį statusÄ turinčių asmenų galimas priklausomumas nuo tam tikrÄ autoritetÄ nuteistųjų tarpe turėjusių asmenų, kuriems galbÅ«t priklausė ir A. R.. Pastarosios aplinkybės ir tai, kad tarp nuteistųjų ir laisvėje esančių į nusikaltimų darymÄ linkusių asmenų yra palaikomas nuolatinis ryÅ¡ys, nulemia ypatingÄ liudytojų jautrumÄ galimam poveikiui, todėl, net ir vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, iÅ¡lieka trukdymo procesui galimybė.

22. Nors gynėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo minimi asmenys ir jų nurodomos faktinės aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su kaltinamuoju, su šiuo argumentu negalima sutikti. A. R. kaltinamas organizavęs ir vadovavęs pataisos įstaigoje veikusiam nusikalstamam susivienijimui, todėl jo pavardės neįvardijimas nagrinėjamu atveju nereiškia, kad liudytojų paaiškinimai yra labiau susiję su kitais kaltinamaisiais, o ne su juo.

23. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ir šioje proceso stadijoje būdamas laisvėje A. R. vis dar gali trukdyti procesui.

24. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

25. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo ankstesnius teistumus, kaltinamojo vaidmuo galbÅ«t padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Gynėjo nurodomas argumentas, kad teismas neturėtų atsižvelgti į ankstesnį kaltinamojo teistumÄ , nes jis buvo teistas tik vienÄ kartÄ prieÅ¡ deÅ¡imt metų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Ankstesniame procesiniame sprendime teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad 2010 m. birželio 21 d. teismo nuosprendžiu A. R. buvo pripažintas kaltu padarius du sunkius tyčinius nusikaltimus ir nubaustas griežta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tačiau jau nuo 2011 m. pavasario, jam paskirtos bausmės atlikimo metu, A. R. galbÅ«t pradėjo daryti naujus sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, kurie savo pobÅ«džiu yra panaÅ¡Å«s į ankstesnį kaltinamojo įvykdytÄ nusikaltimÄ (BK 181 straipsnio 3 dalis) ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä .

26. Nusikaltimai, kurių padarymu yra kaltinamas A. R., galbÅ«t buvo ne atsitiktiniai, o iÅ¡ anksto suplanuoti ir gerai organizuoti. Inkriminuojamos veikos susijusius su itin visuomenei pavojingu neteisėtu veikimu – žiauriu nusikaltimų žmogaus sveikatai ir gyvybei padarymu, disponavimo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti ir kt. Nusikalstami veiksmai galbÅ«t truko ilgÄ laikÄ ir buvo įvykdyti veikiant nusikalstame susivienijime. Ä®vertinus galbÅ«t kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, jo vaidmenį jų padaryme, pagrįstai manytina, jog A. R. yra pavojingas visuomenei ir paleistas į laisvę gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

27. Gynėjo nurodomas argumentas, kad Å¡iuo atveju neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama į nagrinėjamoje byloje A. R. pareikÅ¡tus kaltinimus, jų turinį, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokio teiginio nepagrįstumÄ patvirtina ne tik kai kurių BPK normų turinys (pvz. BPK 122 straipsnio 4 dalis, kur yra konkrečiai nurodoma, kad yra atsižvelgiama į asmeniui pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ ), bet ir aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime minėta Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika (žr. 25 p.).

Nustatydamas BPK 122 straipsnyje numatytus suėmimo taikymo pagrindus, teismas visais atvejais atsižvelgia į asmeniui pareikÅ¡tų įtarimų (kaltinimų) turinį (inkriminuojamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir kt.). Taip pat svarbu pažymėti, kad spręsdamas suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, teismas tik nustato, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam įkaltinamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi asmens kaltės klausimas Å¡ioje proceso stadijoje nėra ir negali bÅ«ti sprendžiamas, atitinkamai nėra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.

28. Skunde nurodomos aplinkybės dėl kaltinamojo verslo turėjimo iki sulaikymo, Å¡eimos iÅ¡laikymo ir kt. yra gana svarbios, tačiau nesant sÄ lygų Å¡ioje proceso stadijoje pritaikyti kitas efektyvias kardomÄ sias priemones, vis tik nėra tiek reikÅ¡mingos ir nepaneigia tikimybės, kad bÅ«damas laisvėje A. R. darys naujus nusikaltimus. AnalogiÅ¡kai vertintini skundo argumentai dėl teigiamo kaltinamojo elgesio ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo metu ir jo paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos anksčiau laiko.

Teikdami kaltinamojo charakteristikas ir tarpininkaudami dėl jo lygtinio paleidimo, bausmės vykdymÄ prižiÅ«rėję pareigÅ«nai vadovavosi tuo metu jiems žinomais duomenimis, apibÅ«dinančiais A. R.. Å io baudžiamojo proceso metu nustatytos faktinės aplinkybės paaiÅ¡kėjo žymiai vėliau, tad negalėjo bÅ«ti jų įvertintos. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad byloje kaltinimai yra pareikÅ¡ti ne tik skirtingais laikotarpiais laisvės atėmimo bausmes PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atlikusiems asmenims, bet ir ten dirbusiam pareigÅ«nui.

29. Aptartų duomenų visuma, leidžia teigti, kad bÅ«damas laisvėje A. R. gali daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. PrieÅ¡ingai nei nurodo advokatas, konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne vien tik kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumu ir duomenimis apie jo ankstesnį teistumÄ , tačiau vertino visas Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes.

30. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su skundo argumentu, kad suėmimas A. R. taikomas pakankamai ilgÄ laikÄ â€“ trejus metus ir septynis mėnesius. Savaime suprantama, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbÄ ir kitas teises, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonės (tarp jų ir intensyvia priežiÅ«ra) neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ bei užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Kita vertus, negalima visiÅ¡kai pritarti skundo argumentui, kad suimtojo gyvenimo sÄ lygos yra nepalyginamai griežtesnės ir sunkesnės nei asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir 2020 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25 patvirtinus naujas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus taisykles, suimtiesiems suteikiamos teisės nežymiai skiriasi nuo teisių, kuriomis gali naudotis jau nuteisti asmenys (pvz. suimtiesiems leidžiama apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, skambinti telefonu, turėti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus ir kt.).

Teismo turimais duomenimis, A. R. paskirta kardomoji priemonė yra vykdoma Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

31. Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvuoja savo procesinių sprendimų, o tiesiog perraÅ¡o ankstesnes nutartis. Gynybos skundžiami procesiniai sprendimai nėra identiÅ¡ki savo turiniu. Grindžiant suėmimo taikymo pagrindų buvimÄ , pirmosios instancijos teismo motyvacija iÅ¡ dalies kartojasi, nes nesikeičia jau nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad gynybos keliami klausimai nėra svarstomi iÅ¡ naujo. PrieÅ¡ingai, tęsdamas kaltinamajam suėmimo terminÄ , pirmosios instancijos teismas vis labiau akcentuoja jau atliktus ir planuojamus atlikti įrodymų tyrimo veiksmus, spartesnio bylos nagrinėjimo ir vieÅ¡ojo intereso svarbÄ .

32. Nors gynėjas pažymi, kad EŽTT savo 2019 m. kovo 26 d. sprendime, priimtame byloje Velečka ir kt. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 56998), nurodė, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad ji buvo susijusi su organizuotu nusikalstamumu negali pateisinti pernelyg ilgos suėmimo trukmės, reikėtų pabrėžti, kad EŽTT jurisprudencijoje yra iÅ¡sakoma ir kita nuomonė. Antai 2018 m. birželio 5 d. sprendime, priimtame byloje Å tvrtecky prieÅ¡ SlovakijÄ ,(pareiÅ¡kimo Nr. 55844) teismas nurodė, kad bylose susijusiose su sunkiu nusikaltimu (vadovavimu nusikalstamam susivienijimui, kuris sistemingai veikė kelerius metus, buvo naudojamas smurtas, turto prievartavimas, siekiant gauti finansinės naudos) gali bÅ«ti pagrįsti ilgesni suėmimo terminai nei kitose bylose.

Sprendime pažymėta, kad tai yra klasikinis organizuoto nusikalstamumo pavyzdys, kuris savaime ikiteisminio tyrimo institucijoms ir vėliau teismams sukelia sunkumų, siekiant nustatyti faktines bylos aplinkybes bei kiekvieno grupės nario atsakomybės laipsnį. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio bylose tęstinė kaltinamųjų kontrolė, jų bendravimo tarpusavyje ar su kitais asmenimis ribojimas gali būti itin svarbūs, siekiant išvengti kaltinamųjų slapstymosi, įrodymų sunaikinimo ir, svarbiausia, poveikio liudytojams darymo ar grasinimo jiems.

AnalogiÅ¡kÄ nuomonę EŽTT iÅ¡sakė ir 2013 m. kovo 26 d. sprendime byloje Luković prieÅ¡ SerbijÄ (peticijos Nr. 43808).

33. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sudėties pasikeitimo įtakos užsitęsusiam bylos nagrinėjimui, tačiau tuo pačiu pažymi, kad Å¡iuo metu yra dedamos visos pastangos tam, kad procesas vyktų kuo sparčiau. Nagrinėjama byla yra pripažinta prioritetine; dar galiojant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtam karantinui (2020 m. gegužės 15 d.), pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių dėl posėdžių naudojant „Zoom“ platformÄ organizavimo; nuo birželio 1 d. bylos nagrinėjimas vyksta pagal iÅ¡ anksto suderintÄ grafikÄ . Akcentuotina, kad Å¡iuo metu tokios didelės apimties bylos nagrinėjimas yra neabejotinai apsunkintas dėl proceso dalyvių dalyvavimo teismo posėdžiuose nuotoliniu bÅ«du.

34. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad po pertraukos, paskelbtos 2020 m. birželio 16 d., bylos nagrinėjimas bus tęsiamas tik rugsėjo mėnesį, tačiau reikėtų pažymėti, kad bylos nagrinėjimo grafikas buvo suderintas iÅ¡ anksto, o parenkant bylos nagrinėjimo datas buvo atsižvelgta ne tik į teisėjų kolegijos narių, bet ir į gynėjų užimtumÄ . Å iuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. birželio 1 d. byla nebuvo nagrinėjama dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino.

35. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. R. suėmimas buvo paskirtas 2016 m. lapkričio 23 d. Kaltinamajam inkriminuojami labai sunkÅ«s nusikaltimai (BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktai), už kurių padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato itin griežtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki 20 metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nevirÅ¡ija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio nagrinėjama Å¡i byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

36. Å i baudžiamoji byla yra sudėtinga (kaltinimai pareikÅ¡ti 16 asmenų, inkriminuota daug nusikalstamų veikų), byla didelės apimties (jÄ sudaro 69 tomai). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas deda visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau. Nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ lemia ir jos pobÅ«dis, t y. kad ji yra susijusi su nusikalstamo susivienijimo galbÅ«t veikusio pataisos įstaigos teritorijoje galbÅ«t neteisėtais veiksmais. Dėl pastarosios priežasties byla nagrinėjantis teismas tikėtina susiduria su sunkumais, nustatydamas faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir kiekvieno galimo nusikalstamo susivienijimo nario atsakomybės laipsnį.

37. Teismas galėtų svarstyti Å¡velnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksÄ skyrimÄ vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas bÅ«tų tęsiamas nepagrįstai ilgai, bet nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. Å ioje proceso stadijoje Å¡velnesnės kardomosios priemonės, atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ , jo asmenybę ir galimÄ vaidmenį nusikaltimų padaryme, nėra pakankamos, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimÄ .

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar suÅ¡velninti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumÄ . Nagrinėjamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, galbÅ«t padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobÅ«dis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti A. R. iÅ¡ suėmimo ir skirti jam kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę ir (ar) jų kompleksÄ .

38. SkundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikÅ¡mingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti jÄ skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Karolio Baryso skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. R. trims mėnesiams pratęstas suėmimo terminas, palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta Algimantas Valantinas