Legislator Case Law & Legislation
db1ffb6b-add1-4df1-9f70-76f235e5f07d AI generated

Court dismissed request to declare spouse's income joint property citing lack of joint debt basis.

Case Number db1ffb6b-add1-4df1-9f70-76f235e5f07d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the creditor's request to determine a portion of the spouse's income as joint property. The creditor argued that income earned by one spouse constitutes joint property under Civil Code provisions, while the spouse's representative noted the creditor's inability to attend court. The court rejected this claim because the creditor failed to establish a joint debt under Article 3.109 of the Civil Code, which is a prerequisite for seizing joint assets in enforcement proceedings.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 3.109; Civil Procedure Code Art. 667: A spouse may only be held liable for joint debts from joint property if the creditor proves the debt is joint under Art. 3.109; otherwise, the spouse is not liable for the other spouse's income.

Keywords

AI generated
joint property determination spousal income liability enforcement proceedings joint debt requirement Civil Code 3.109

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 3.109
Civil Procedure Code Art. 667
Civil Procedure Code Art. 290
Civil Procedure Code Art. 93
Civil Procedure Code Art. 96

Cited Case Law

AI generated
Supreme Court Civil Plenary Session Ruling 3K-P-186/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1152-723/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01931-2011-0                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                               30.1; 75.6.2; 75.7; 99.5; 113.1;                                                                                   114.9.3.2; 117.1; 129.1.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2012 m. gegužės 16 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui adv. G.A.Peredniui,skolininkui A. L.suinteresuotam asmeniui I. L., jos atstovei adv. A. S., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo – iÅ¡ieÅ¡kotojo M. Č. (M. Č.), praÅ¡ymÄ skolininkui A. L. (A. L.), suinteresuotiems asmenims I. L., antstoliui D. Å . dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo ir n u s t a t ė :           PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti skolininko A.

L. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, atsiradusioje iÅ¡ sutuoktinės I. L. gaunamų darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų. Nurodė, jog antstolis, vykdydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-354-269/2010 dėl 30000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko nustatė, kad skolininkas neturi turto į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. VSDFV duomenimis skolininkas nedirba. Skolininko sutuoktinė I. L. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.

Remdamasis CK 3.88 str. 1 d. 3 p., teigia, jog pajamos gautos iÅ¡ vieno sutuoktinių veiklos pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2011-06-06 antstolis, vadovaudamasis CK 667 str. 1 d. areÅ¡tavo I. L. darbo pajamas gaunamas iÅ¡ O. Å . IÄ® „(duomenys neskelbtini)“, ir pasiÅ«lė per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismÄ dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. PareiÅ¡kėjas M. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta, jo interesus atstovauja adv.

G.A. Perednis, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.Pareiškėjo atstovas adv. G.A. Perednis teismo posėdžio metu palaikė prašyme nurodytas aplinkybes, paaiškino, jog santuokoje įgytas turtas gali būti padalijamas kitomis proporcijomis, atsižvelgiant į tai, kad I. L. turi vaikų, gauna nedideles pajamas, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas liko be kojos, negali atvykti į posėdį, ir net nusipirkti ramentų. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu Nr. 3K-3-479/2009.

Palaikė savo pirminį praÅ¡ymÄ . Nurodė, jog povedybinė sutartis sudaryta balandžio 7 d. Mano, jog tiek iki sutarties, tiek ir dabar pajamos turi bÅ«ti dalinamos po ½, nes sutartis sudaryta tam, kad bÅ«tų apsunkintas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Sutarties nenuginčijo, nes jÄ gavo tik teismo posėdžio metu. PraÅ¡o padalinti turtÄ po ½ nuo santuokos sudarymo, ir po povedybinės sutarties sudarymo taip pat lygiomis dalimis.Suinteresuotas asmuo – skolininkas A. L. su praÅ¡ymu nesutiko, paaiÅ¡kino, jog jis sužalojo žmogų ir tik jis už tai atsakingas.Autoįvykis įvyko prieÅ¡ vestuves.

Žmona augina 7 metų dukrÄ , kuri nėra A. L., dirba, gauna minimalų atlyginimÄ .Jis pats nedirba, yra registruotas darbo biržoje, turi 6 klasių iÅ¡silavinimÄ .Å iuo metu gyvena pas močiutę, kuriÄ prižiÅ«ri, ten gyventi vaikui sÄ lygų nėra, žmona iÅ¡vyko ir jau 3 mėnesius kartu negyvena. Sutartimi pinigus atskyrė, nes kartu nebegyvena. Suinteresuotas asmuo I. L. teismo posėdyje su pareiÅ¡kimu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad gauna minimalų užmokestį, viskÄ iÅ¡leidžia vaikui.Kadangi įvykis įvyko iki vestuvių, nesutinka, kad ji už tai turi mokėti.

Patvirtino, jog su A. L. jau tris mėnesius gyvena atskirai - jis pas močiutę, o ji pas tėvus.A. L. nedirba, turėjo vienadienių darbų; gyveno iÅ¡ jos pajamų. Povedybinę sutartį sudarė, kad apsaugotų savo pinigus, užaugintų vaikÄ . Vaikui iÅ¡leidžia apie 700 Lt. Dabar gauna apie 600 Lt darbo užmokesčio, anksčiau uždirbdavo 900 Lt. 2012-04-02 sudarė naujÄ darbo sutartį. Neigia, kad sutartis sudaryta siekiant apsunkinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . PraÅ¡o atsižvelgti į jos pajamas ir gyvenimo sÄ lygas.I.

L. atstovė adv. A.Saulėnienė su pareiÅ¡kimu nesutiko, nurodė, jog L. sudarė visiÅ¡ko atskyrimo sutartį. PraÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad I. L. viena augina dukrÄ , gauna minimalų darbo užmokestį, kartu Å¡iuo metu sutuoktiniai negyvena, bendro Å«kio neveda.Suinteresuotas asmuo antstolis D. Å . į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 51), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimÄ , ir sutikdamas su M.

Č. praÅ¡ymu, nurodė, kad vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo VykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-354-269/2010 dėl 30 000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. Č.. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad registruoto turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , skolininkas neturi, nes automobiliai, kurie antstolio areÅ¡tuoti 2011-03-09 turto areÅ¡to aktu yra nelikvidÅ«s (v.b. 13 psl.). Kitokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ skolininkas nenurodo; be to, nors skolininkas buvo įsipareigojęs mokėti skolÄ dalimis, tačiau įsipareigojimų nevykdo - nesumokėta nė viena įmoka.

Vykdomojoje byloje taip pat nustatyta, kad 2010-12-17 skolininkas sudarė santuokÄ su I. L. (v.b. 18 psl.), kuri, remiantis VSDFV duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (v.b. 28 psl.). Vykdomojoje byloje nenustatyta, kad sutuoktiniai bÅ«tų sudarę vedybinę sutartį (v.b. 44 psl.). Skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos, remiantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p., yra pripažįstamos bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Manytina, kad tikslinga nustatyti, jog skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurio 50 proc. yra skolininkui A.

L. priklausanti dalis. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti ir nustatyti, kad ½ I. L. gaunamų pajamų yra skolininkui A. L. priklausanti dalis ir iÅ¡ jos galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (b.l. 21-22).PraÅ¡ymas netenkintinas.Teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, turi pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta. CPK 667 str. 1 d. nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Byloje viena iÅ¡ Å¡alių-skolininkas ir suinteresuotas asmuo siekia, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bÅ«tų nukrypta nuo lygių dalių principo.Teismas tokius pagrindus mato,nes sutuoktiniai turi nepilnametį vaikÄ , yra kitos svarbios aplinkybės, kurios sÄ lygotų bÅ«tinumÄ nukrypti nuo lygių dalių principo. 2008-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 29, 2008 m.

Dėl procesinio bendrininkavimo, antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles atveju) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto.Vilniaus apygardos teismas 2012-03-02 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nutartį, kurioje buvo nustatyta, kad skolininkui A.

L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. L. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų, priklausančių iÅ¡mokėti I. L.. Teismas, pripažino, jog iÅ¡ieÅ¡kotojo pareiÅ¡kimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo patenkintas pagrįstai, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė atskirajame skunde nurodė aplinkybes apie nepilnametį vaikÄ ir kad jai nepakanka pajamų jo iÅ¡laikymui, padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta iÅ¡samiai neįvertinus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nesiaiÅ¡kinant skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų proporcijos bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Nutartyje taip pat nurodyta, kad jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi bÅ«ti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio teismo 2009-11-03 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-479/2009) (b.l. 41-43).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-12-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-354-269/2010 priteisė iÅ¡ A. L. 30000 Lt M. Č. neturtinei žalai atlyginti (v.b.l. 1). IÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantis antstolis D. Å . 2011-06-06 areÅ¡tavo skolininko sutuoktinės I. L. iÅ¡ O. Å . IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ gaunamÄ darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas (b.l. 5-7) ir 2011-06-06 pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 4).

Antstolis nustatė, kad nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko vardu registruotas transporto priemones nėra galimybės, kito registruoto turto skolininkas neturi, VSDFV duomenimis nedirba (v.b.l. 34, 21, 16-17, 13, 5-7). A. L. ir I. L. santuoka sudaryta 2010-12-17.Tai akivaizdu,kad skolininkas,sudarydamas santuokÄ Ä¯ Å¡eimÄ â€žatsinešė“ skolÄ -30000 Lt. I. L. augina iki santuokos su A. L. gimusiÄ dukterį A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 29-30). I. L. nurodė, jog per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti (maistui, rÅ«bams, avalynei, žaislams, kanceliarinėms prekėms, higienos priemonėms ir kt.) iÅ¡leidžia 775 Lt (b.l. 58). Teismo posėdžio metu buvo pateikti įrodymai, jog I.

L. ir A. L. 2012-04-17 sudarė povedybinę sutartį, kuria:„1.1 Å¡alys pareiÅ¡kia, kad turtui, įgytam kiekvienos Å¡alies vardu iki santuokos, įstatymu buvo nustatytas asmeninės nuosavybės teisinis režimas, ir Å¡ia sutartimi jis nėra keičiamas.1.2.             Šalys pareiÅ¡kia, kad Å¡ia sutartimi nekeičia turto, kuris Å¡alių buvo įgytas ir pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ yra pripažįstamas asmenine nuosavybe, o taip pat turto, kuris Å¡alių (bet kurio vieno iÅ¡ jų) buvo paveldėtas ar įgytas sandoriais asmeninėn nuosavybėn iki Å¡ios sutarties įsigaliojimo, teisinio režimo.1.3.             Šalys pareiÅ¡kia, kad turtui, įgytam kiekvienos Å¡alies vardu santuokos metu (įskaitant dovanotÄ ir paveldėtÄ turtÄ ), nustatomas kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisinis režimas (Civilinio kodekso 3.104 str. 2 ir 3 d.), nuo Å¡ios sutarties sudarymo momento.1.4.

Visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir kitas turtas, kurį mes įgysime kiekvienas savo vardu mÅ«sų santuokos metu, po Å¡ios sutarties įsigaliojimo, bus turtÄ Ä¯gijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.1.5.             Asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui Å¡io asmeniniams poreikiams tenkinti, iÅ¡lieka turtÄ perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.1.6.             Asmenine nuosavybės teise priklausantį turtÄ sutuoktinis valdo, naudoja bei juo disponuoja, remiantis LR Civilinio kodekso nustatytomis teisės normomis.1.7.             Kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių po Å¡ios sutarties įsigaliojimo prisiimtos ar kitais pagrindais atsiradusios prievolės yra laikytinos to sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis.

Pagal savo asmenines prievoles, prievolės subjektu esantis sutuoktinis atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesams, sutuoktiniai atsako solidariai“.Šios sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad pajamos (pinigine ar natūrine forma), gautos po šios sutarties įsigaliojimo santuokos metu iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (b.l. 55-57).

Ginčo dėl to, jog prievolė iÅ¡ieÅ¡kotojui M. Č. yra asmeninė A. L. prievolė, nėra. CPK 666 str. 1 d. nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos (...), yra pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pagal Å¡iÄ normÄ , po santuokos sudarymo I. L. gautos darbinės pajamos buvo A. L. ir I. L. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau povedybine sutartimi pakeitus pajamų, gautų iÅ¡ sutuoktinio darbinės ar kitos veiklos, teisinį režimÄ , I. L. darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos po sutarties įsigaliojimo tampa jos asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad Povedybinė sutartis nenuginčyta, galimas tik areÅ¡tuoto darbo užmokesčio, gauto iki Povedybinės sutarties sudarymo, dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas.

Kaip minėta, CK 3.123 str. 1 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko A. L. turto dalį, yra jo sutuoktinės I. L. gaunamas darbo užmokestis, į pateiktus byloje dokumentus bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus,matyti jog I.

L. gauna apie 600-900 Lt darbo užmokestį, viena augina nepilnametį vaikÄ , gimusį 2004-09-13, t.y. iki santuokos su A. L., į tai, kad didžiÄ jÄ pajamų dalį I. L. iÅ¡leidžia vaiko poreikių tenkinimui, iÅ¡ gaunamų pajamų turi patenkinti savo poreikius, A. L. niekur nedirba, o duomenų apie kitas Å¡eimos pajamas bei turtÄ byloje nėra, į nurodytas aplinkybes, kad Å¡iuo metu sutuoktiniai gyvena atskirai.IÅ¡ Å¡ių duomenų teismas daro iÅ¡vadÄ ,kad iki Å¡iol sutuoktinė I. L. iÅ¡laikė ne tik save,savo vaikÄ ,bet ir sutuoktinį,kai jie kartu gyveno,nes jis pas jÄ gyveno ir matinosi,neturėdamas pajamų arba turėtas pajamas skirdamas ne Å¡eimai.

Ä®vertinus nurodytus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad I. L. tenka visa iÅ¡laidų dalis, ir pritaikius įstatyme nustatytÄ prezumpcijÄ dėl sutuoktinių bendro turto dalių, jos darbo užmokesčio sumos akivaizdžiai nepakaktų bÅ«tiniausiems jos bei jos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir bÅ«tų pažeisti ne tik jos,bet ir nepilnamečio vaiko interesai tokia apimtimi,kad sutuoktinis,neturintis nieko bendro su kito sutuoktinio skola neformaliai turi negauti minimalių pajamų dalies tik dėl formalaus įstatymo pritaikymo.Tai vienareikÅ¡miÅ¡kai neteisinga,nesÄ Å¾ininga sutuoktinės ir jos vaiko atžvilgiu, ir neatitinka geros moralės principų,nepriklausomai nuo to,kad A.

L. padarė nepataisomÄ Å¾alÄ M. Č..Teismui be to akivaizdu,kad neteisingas ir neprotingas teismo sprendimas nustatyti dalį sutuoktinės užmokesčio tokioje situacijoje,kaip sutuoktinio turto dalį,gali sÄ lygoti formalų ir net neformalų Å¡eimos iÅ¡irimÄ -santuokos nutraukimÄ ,nes tik tokiu pagrindu I. L. iÅ¡nyktų atsiradusios prievolės dalis.Priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese iÅ¡ skolininko sutuoktinio klausimu praktika buvo galutinai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime 2010-05-20 priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 33, 2010 m.

Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles). Nutarime plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas.Kai vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę.

Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali bÅ«ti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Ä® kreditoriaus reikalavimÄ vykdyti prievolę iÅ¡ bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniÅ¡kai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikÅ¡ti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Å iomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieÅ¡kinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sÄ lygas.

Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡iam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.Å ioje byloje nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas rėmėsi nebeaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat jis neatsižvelgė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.Å iuo konkrečiu atveju teismas nemato pagrindo konstatuoti,kad galima taikyti CK 3.109 str. pagrindus.Todėl atsižvelgiant į esamÄ realiÄ situacijÄ , skolininko sutuoktinės pajamas ir jų paskirtį, nepilnametės A.

M. interesus, pripažintina, kad yra pagrindas netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir nustatyti, kad skolininkui A. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su I. L. nuo santuokos sudarymo(2010-12-17) nepriklausė I. L. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų kokia nors dalis(CPK 667 str. 2 d.).Netenkinus praÅ¡ymo bylinėjimosi iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjui nepriteisiamos.Taip pat iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei,nes jis pateikė formaliai teisingÄ pareiÅ¡kimÄ ,kurio pagrįstumo įvertinimas yra iÅ¡imtinai teismo diskrecijos klausimas(CPK 93,96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 667 str., n u t a r ė : PraÅ¡ymÄ netenkinti.Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                Vilmantas Ambrulevičius