Court dismissed request to declare spouse's income joint property citing lack of joint debt basis.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the creditor's request to determine a portion of the spouse's income as joint property. The creditor argued that income earned by one spouse constitutes joint property under Civil Code provisions, while the spouse's representative noted the creditor's inability to attend court. The court rejected this claim because the creditor failed to establish a joint debt under Article 3.109 of the Civil Code, which is a prerequisite for seizing joint assets in enforcement proceedings.
Legislator headnote
AI generatedCivil Code Art. 3.109; Civil Procedure Code Art. 667: A spouse may only be held liable for joint debts from joint property if the creditor proves the debt is joint under Art. 3.109; otherwise, the spouse is not liable for the other spouse's income.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2-1152-723/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01931-2011-0Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Procesinio sprendimo kategorija: (S) Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 30.1; 75.6.2; 75.7; 99.5; 113.1;Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 114.9.3.2; 117.1; 129.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKÄS TEISMASN U T A R T I S2012 m. gegužÄs 16 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkÄs teismo teisÄjas Vilmantas AmbruleviÄius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovui adv. G.A.Peredniui,skolininkui A. L.suinteresuotam asmeniui I. L., jos atstovei adv. A. S., teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo â iÅ¡ieÅ¡kotojo M. Ä. (M. Ä.), praÅ¡ymÄ skolininkui A. L. (A. L.), suinteresuotiems asmenims I. L., antstoliui D. Å . dÄl skolininkui priklausanÄios turto dalies nustatymo ir n u s t a t Ä :           PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti skolininko A.
L. turto dalį bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje, atsiradusioje iÅ¡ sutuoktinÄs I. L. gaunamų darbo užmokesÄio ir jam prilyginamų pajamų. NurodÄ, jog antstolis, vykdydamas Vilniaus rajono apylinkÄs teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-354-269/2010 dÄl 30000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko nustatÄ, kad skolininkas neturi turto į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. VSDFV duomenimis skolininkas nedirba. Skolininko sutuoktinÄ I. L. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.
Remdamasis CK 3.88 str. 1 d. 3 p., teigia, jog pajamos gautos iÅ¡ vieno sutuoktinių veiklos pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2011-06-06 antstolis, vadovaudamasis CK 667 str. 1 d. areÅ¡tavo I. L. darbo pajamas gaunamas iÅ¡ O. Å . IÄ® â(duomenys neskelbtini)â, ir pasiÅ«lÄ per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismÄ dÄl skolininkui priklausanÄios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje. PareiÅ¡kÄjas M. Ä. į teismo posÄdį neatvyko, apie posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta, jo interesus atstovauja adv.
G.A. Perednis, todÄl byla nagrinÄjama pareiÅ¡kÄjui nedalyvaujant.PareiÅ¡kÄjo atstovas adv. G.A. Perednis teismo posÄdžio metu palaikÄ praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, paaiÅ¡kino, jog santuokoje įgytas turtas gali bÅ«ti padalijamas kitomis proporcijomis, atsižvelgiant į tai, kad I. L. turi vaikų, gauna nedideles pajamas, taÄiau pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas liko be kojos, negali atvykti į posÄdį, ir net nusipirkti ramentų. Remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo sprendimu Nr. 3K-3-479/2009.
PalaikÄ savo pirminį praÅ¡ymÄ . NurodÄ, jog povedybinÄ sutartis sudaryta balandžio 7 d. Mano, jog tiek iki sutarties, tiek ir dabar pajamos turi bÅ«ti dalinamos po ½, nes sutartis sudaryta tam, kad bÅ«tų apsunkintas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Sutarties nenuginÄijo, nes jÄ gavo tik teismo posÄdžio metu. PraÅ¡o padalinti turtÄ po ½ nuo santuokos sudarymo, ir po povedybinÄs sutarties sudarymo taip pat lygiomis dalimis.Suinteresuotas asmuo â skolininkas A. L. su praÅ¡ymu nesutiko, paaiÅ¡kino, jog jis sužalojo žmogų ir tik jis už tai atsakingas.Autoįvykis įvyko prieÅ¡ vestuves.
Žmona augina 7 metų dukrÄ , kuri nÄra A. L., dirba, gauna minimalų atlyginimÄ .Jis pats nedirba, yra registruotas darbo biržoje, turi 6 klasių iÅ¡silavinimÄ .Å iuo metu gyvena pas moÄiutÄ, kuriÄ prižiÅ«ri, ten gyventi vaikui sÄ lygų nÄra, žmona iÅ¡vyko ir jau 3 mÄnesius kartu negyvena. Sutartimi pinigus atskyrÄ, nes kartu nebegyvena. Suinteresuotas asmuo I. L. teismo posÄdyje su pareiÅ¡kimu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad gauna minimalų užmokestį, viskÄ iÅ¡leidžia vaikui.Kadangi įvykis įvyko iki vestuvių, nesutinka, kad ji už tai turi mokÄti.
Patvirtino, jog su A. L. jau tris mÄnesius gyvena atskirai - jis pas moÄiutÄ, o ji pas tÄvus.A. L. nedirba, turÄjo vienadienių darbų; gyveno iÅ¡ jos pajamų. PovedybinÄ sutartį sudarÄ, kad apsaugotų savo pinigus, užaugintų vaikÄ . Vaikui iÅ¡leidžia apie 700 Lt. Dabar gauna apie 600 Lt darbo užmokesÄio, anksÄiau uždirbdavo 900 Lt. 2012-04-02 sudarÄ naujÄ darbo sutartį. Neigia, kad sutartis sudaryta siekiant apsunkinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . PraÅ¡o atsižvelgti į jos pajamas ir gyvenimo sÄ lygas.I.
L. atstovÄ adv. A.SaulÄnienÄ su pareiÅ¡kimu nesutiko, nurodÄ, jog L. sudarÄ visiÅ¡ko atskyrimo sutartį. PraÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad I. L. viena augina dukrÄ , gauna minimalų darbo užmokestį, kartu Å¡iuo metu sutuoktiniai negyvena, bendro Å«kio neveda.Suinteresuotas asmuo antstolis D. Å . į teismo posÄdį neatvyko, apie posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta, praÅ¡o bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant (b.l. 51), todÄl byla nagrinÄjama jam nedalyvaujant. PateikÄ atsiliepimÄ , ir sutikdamas su M.
Ä. praÅ¡ymu, nurodÄ, kad vykdo Vilniaus rajono apylinkÄs teismo VykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 1-354-269/2010 dÄl 30 000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. Ä.. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad registruoto turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , skolininkas neturi, nes automobiliai, kurie antstolio areÅ¡tuoti 2011-03-09 turto areÅ¡to aktu yra nelikvidÅ«s (v.b. 13 psl.). Kitokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ skolininkas nenurodo; be to, nors skolininkas buvo įsipareigojÄs mokÄti skolÄ dalimis, taÄiau įsipareigojimų nevykdo - nesumokÄta nÄ viena įmoka.
Vykdomojoje byloje taip pat nustatyta, kad 2010-12-17 skolininkas sudarÄ santuokÄ su I. L. (v.b. 18 psl.), kuri, remiantis VSDFV duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (v.b. 28 psl.). Vykdomojoje byloje nenustatyta, kad sutuoktiniai bÅ«tų sudarÄ vedybinÄ sutartį (v.b. 44 psl.). Skolininko sutuoktinÄs gaunamos pajamos, remiantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p., yra pripažįstamos bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Manytina, kad tikslinga nustatyti, jog skolininko sutuoktinÄs gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, kurio 50 proc. yra skolininkui A.
L. priklausanti dalis. PraÅ¡o pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ tenkinti ir nustatyti, kad ½ I. L. gaunamų pajamų yra skolininkui A. L. priklausanti dalis ir iÅ¡ jos galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (b.l. 21-22).PraÅ¡ymas netenkintinas.Teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybÄje, turi pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybÄs, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinÄta. CPK 667 str. 1 d. nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybÄs dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dÄl skolininko turto dalies, esanÄios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Byloje viena iÅ¡ Å¡alių-skolininkas ir suinteresuotas asmuo siekia, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje bÅ«tų nukrypta nuo lygių dalių principo.Teismas tokius pagrindus mato,nes sutuoktiniai turi nepilnametį vaikÄ , yra kitos svarbios aplinkybÄs, kurios sÄ lygotų bÅ«tinumÄ nukrypti nuo lygių dalių principo. 2008-02-15 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-149/2008 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 29, 2008 m.
DÄl procesinio bendrininkavimo, antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal sutuoktinių prievoles atveju) Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad prievolÄs vykdymas iÅ¡ bendro sutuoktinių turto yra prievolÄs asmeniui nustatymas, todÄl tokios prievolÄs pobÅ«dį ir galimybÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisÄs neturi ir negali priimti patvarkymo dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bendro turto.Vilniaus apygardos teismas 2012-03-02 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2011-10-04 nutartį, kurioje buvo nustatyta, kad skolininkui A.
L. bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje su sutuoktine I. L. priklauso ½ dalis darbo užmokesÄio ir jam prilyginamų pajamų, priklausanÄių iÅ¡mokÄti I. L.. Teismas, pripažino, jog iÅ¡ieÅ¡kotojo pareiÅ¡kimas dÄl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje buvo patenkintas pagrįstai, taÄiau atsižvelgdamas į tai, jog apeliantÄ atskirajame skunde nurodÄ aplinkybes apie nepilnametį vaikÄ ir kad jai nepakanka pajamų jo iÅ¡laikymui, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta iÅ¡samiai neįvertinus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nesiaiÅ¡kinant skolininko sutuoktinÄs gaunamų pajamų proporcijos bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje.
Nutartyje taip pat nurodyta, kad jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje, turi bÅ«ti taikomos CK 3.116â3.129 straipsnių nuostatos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojanÄio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnameÄių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klÄ ar jo turtinÄ padÄtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnÄ turto dalį.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodÄs, kad taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dÄl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas taip pat yra pažymÄjÄs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausio teismo 2009-11-03 nutartis c.b.
Nr. 3K-3-479/2009) (b.l. 41-43).IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2010-12-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-354-269/2010 priteisÄ iÅ¡ A. L. 30000 Lt M. Ä. neturtinei žalai atlyginti (v.b.l. 1). IÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantis antstolis D. Å . 2011-06-06 areÅ¡tavo skolininko sutuoktinÄs I. L. iÅ¡ O. Å . IÄ® â(duomenys neskelbtini)â gaunamÄ darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas (b.l. 5-7) ir 2011-06-06 pasiÅ«lÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui kreiptis į teismÄ dÄl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 4).
Antstolis nustatÄ, kad nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko vardu registruotas transporto priemones nÄra galimybÄs, kito registruoto turto skolininkas neturi, VSDFV duomenimis nedirba (v.b.l. 34, 21, 16-17, 13, 5-7). A. L. ir I. L. santuoka sudaryta 2010-12-17.Tai akivaizdu,kad skolininkas,sudarydamas santuokÄ Ä¯ Å¡eimÄ âatsineÅ¡Äâ skolÄ -30000 Lt. I. L. augina iki santuokos su A. L. gimusiÄ dukterį A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 29-30). I. L. nurodÄ, jog per mÄnesį vaiko poreikiams tenkinti (maistui, rÅ«bams, avalynei, žaislams, kanceliarinÄms prekÄms, higienos priemonÄms ir kt.) iÅ¡leidžia 775 Lt (b.l. 58). Teismo posÄdžio metu buvo pateikti įrodymai, jog I.
L. ir A. L. 2012-04-17 sudarÄ povedybinÄ sutartį, kuria:â1.1 Å¡alys pareiÅ¡kia, kad turtui, įgytam kiekvienos Å¡alies vardu iki santuokos, įstatymu buvo nustatytas asmeninÄs nuosavybÄs teisinis režimas, ir Å¡ia sutartimi jis nÄra keiÄiamas.1.2.             Šalys pareiÅ¡kia, kad Å¡ia sutartimi nekeiÄia turto, kuris Å¡alių buvo įgytas ir pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ yra pripažįstamas asmenine nuosavybe, o taip pat turto, kuris Å¡alių (bet kurio vieno iÅ¡ jų) buvo paveldÄtas ar įgytas sandoriais asmeninÄn nuosavybÄn iki Å¡ios sutarties įsigaliojimo, teisinio režimo.1.3.             Šalys pareiÅ¡kia, kad turtui, įgytam kiekvienos Å¡alies vardu santuokos metu (įskaitant dovanotÄ ir paveldÄtÄ turtÄ ), nustatomas kiekvieno sutuoktinio asmeninÄs nuosavybÄs teisinis režimas (Civilinio kodekso 3.104 str. 2 ir 3 d.), nuo Å¡ios sutarties sudarymo momento.1.4.
Visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinÄs teisÄs ir kitas turtas, kurį mes įgysime kiekvienas savo vardu mÅ«sų santuokos metu, po Å¡ios sutarties įsigaliojimo, bus turtÄ Ä¯gijusio sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ.1.5.             Asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui Å¡io asmeniniams poreikiams tenkinti, iÅ¡lieka turtÄ perdavusio sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ.1.6.             Asmenine nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ sutuoktinis valdo, naudoja bei juo disponuoja, remiantis LR Civilinio kodekso nustatytomis teisÄs normomis.1.7.             Kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių po Å¡ios sutarties įsigaliojimo prisiimtos ar kitais pagrindais atsiradusios prievolÄs yra laikytinos to sutuoktinio asmeninÄmis prievolÄmis.
Pagal savo asmenines prievoles, prievolÄs subjektu esantis sutuoktinis atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles Å¡eimos interesams, sutuoktiniai atsako solidariaiâ.Å ios sutarties 2.5 punktu Å¡alys susitarÄ, kad pajamos (pinigine ar natÅ«rine forma), gautos po Å¡ios sutarties įsigaliojimo santuokos metu iÅ¡ sutuoktinio darbinÄs, intelektinÄs ar kitos veiklos, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinÄs paskirties iÅ¡mokomis, yra jas gavusio sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ (b.l. 55-57).
GinÄo dÄl to, jog prievolÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui M. Ä. yra asmeninÄ A. L. prievolÄ, nÄra. CPK 666 str. 1 d. nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje, taip pat jo dalį jungtinÄje nuosavybÄje. CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinÄs ar intelektinÄs veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos (...), yra pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Pagal Å¡iÄ normÄ , po santuokos sudarymo I. L. gautos darbinÄs pajamos buvo A. L. ir I. L. bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, taÄiau povedybine sutartimi pakeitus pajamų, gautų iÅ¡ sutuoktinio darbinÄs ar kitos veiklos, teisinį režimÄ , I. L. darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos po sutarties įsigaliojimo tampa jos asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad PovedybinÄ sutartis nenuginÄyta, galimas tik areÅ¡tuoto darbo užmokesÄio, gauto iki PovedybinÄs sutarties sudarymo, dalies bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje nustatymas.
Kaip minÄta, CK 3.123 str. 1 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į nepilnameÄių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klÄ ar jo turtinÄ padÄtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnÄ turto dalį. NagrinÄjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog turtas, kuriame praÅ¡oma nustatyti skolininko A. L. turto dalį, yra jo sutuoktinÄs I. L. gaunamas darbo užmokestis, į pateiktus byloje dokumentus bei suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimus,matyti jog I.
L. gauna apie 600-900 Lt darbo užmokestį, viena augina nepilnametį vaikÄ , gimusį 2004-09-13, t.y. iki santuokos su A. L., į tai, kad didžiÄ jÄ pajamų dalį I. L. iÅ¡leidžia vaiko poreikių tenkinimui, iÅ¡ gaunamų pajamų turi patenkinti savo poreikius, A. L. niekur nedirba, o duomenų apie kitas Å¡eimos pajamas bei turtÄ byloje nÄra, į nurodytas aplinkybes, kad Å¡iuo metu sutuoktiniai gyvena atskirai.IÅ¡ Å¡ių duomenų teismas daro iÅ¡vadÄ ,kad iki Å¡iol sutuoktinÄ I. L. iÅ¡laikÄ ne tik save,savo vaikÄ ,bet ir sutuoktinį,kai jie kartu gyveno,nes jis pas jÄ gyveno ir matinosi,neturÄdamas pajamų arba turÄtas pajamas skirdamas ne Å¡eimai.
Ä®vertinus nurodytus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad I. L. tenka visa iÅ¡laidų dalis, ir pritaikius įstatyme nustatytÄ prezumpcijÄ dÄl sutuoktinių bendro turto dalių, jos darbo užmokesÄio sumos akivaizdžiai nepakaktų bÅ«tiniausiems jos bei jos nepilnameÄio vaiko poreikiams tenkinti ir bÅ«tų pažeisti ne tik jos,bet ir nepilnameÄio vaiko interesai tokia apimtimi,kad sutuoktinis,neturintis nieko bendro su kito sutuoktinio skola neformaliai turi negauti minimalių pajamų dalies tik dÄl formalaus įstatymo pritaikymo.Tai vienareikÅ¡miÅ¡kai neteisinga,nesÄ Å¾ininga sutuoktinÄs ir jos vaiko atžvilgiu, ir neatitinka geros moralÄs principų,nepriklausomai nuo to,kad A.
L. padarÄ nepataisomÄ Å¾alÄ M. Ä..Teismui be to akivaizdu,kad neteisingas ir neprotingas teismo sprendimas nustatyti dalį sutuoktinÄs užmokesÄio tokioje situacijoje,kaip sutuoktinio turto dalį,gali sÄ lygoti formalų ir net neformalų Å¡eimos iÅ¡irimÄ -santuokos nutraukimÄ ,nes tik tokiu pagrindu I. L. iÅ¡nyktų atsiradusios prievolÄs dalis.Priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese iÅ¡ skolininko sutuoktinio klausimu praktika buvo galutinai suformuota Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinÄs sesijos nutarime 2010-05-20 priimtame civilinÄje byloje Nr. 3K-P-186/2010 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 33, 2010 m.
DÄl sutuoktinių atsakomybÄs pagal prievoles). Nutarime plenarinÄ sesija iÅ¡aiÅ¡kino, kad prievolÄs vykdymui iÅ¡ bendro sutuoktinių turto bÅ«tina nustatyti prievolÄs pobÅ«dį, t. y. ji yra asmeninÄ ar bendra (dalinÄ ar solidarioji), todÄl tokios prievolÄs pobÅ«dį ir galimybÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs gali nustatyti tik teismas.Kai vykdymo stadijoje jau yra įsiteisÄjÄs teismo sprendimas, kuriuo prievolÄ vykdyti įpareigotas vienas iÅ¡ sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinÄs prievolÄs galimybÄ.
Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali bÅ«ti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Ä® kreditoriaus reikalavimÄ vykdyti prievolÄ iÅ¡ bendro sutuoktinių turto prievolÄs asmeniÅ¡kai neprisiÄmÄs sutuoktinis turi teisÄ pareikÅ¡ti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinÄmis teisÄmis įrodinÄdamas, kad reikalavimui tenkinti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto nÄra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Å iomis teisÄmis asmuo visa apimtimi galÄs pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinÄjama ginÄo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieÅ¡kinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinÄjant CK 3.109 straipsnio taikymo sÄ lygas.
Tuo atveju, kai bylos nagrinÄjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisÄ pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡iam sutuoktiniui įrodinÄdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolÄs prigimtis.Å ioje byloje nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas rÄmÄsi nebeaktualia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, taip pat jis neatsižvelgÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus minÄtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-P-186/2010.Å iuo konkreÄiu atveju teismas nemato pagrindo konstatuoti,kad galima taikyti CK 3.109 str. pagrindus.TodÄl atsižvelgiant į esamÄ realiÄ situacijÄ , skolininko sutuoktinÄs pajamas ir jų paskirtį, nepilnametÄs A.
M. interesus, pripažintina, kad yra pagrindas netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir nustatyti, kad skolininkui A. L. bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje su I. L. nuo santuokos sudarymo(2010-12-17) nepriklausÄ I. L. gaunamo darbo užmokesÄio ir jam prilyginamų pajamų kokia nors dalis(CPK 667 str. 2 d.).Netenkinus praÅ¡ymo bylinÄjimosi iÅ¡laidos pareiÅ¡kÄjui nepriteisiamos.Taip pat iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo nepriteisiamos bylinÄjimosi iÅ¡laidos valstybei,nes jis pateikÄ formaliai teisingÄ pareiÅ¡kimÄ ,kurio pagrįstumo įvertinimas yra iÅ¡imtinai teismo diskrecijos klausimas(CPK 93,96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 667 str., n u t a r Ä : PraÅ¡ymÄ netenkinti.Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkÄs teismÄ . TeisÄjas                                                                                                Vilmantas AmbruleviÄius