Legislator Case Law & Legislation
db1fc118-dc6f-462a-bde6-b65cf1910b95 AI generated

db1fc118-dc6f-462a-bde6-b65cf1910b95 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number db1fc118-dc6f-462a-bde6-b65cf1910b95
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A525-2660/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01664-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 22 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjams J.

Legislator headnote

AI generated

db1fc118-dc6f-462a-bde6-b65cf1910b95 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (byla Nr. 3K-3-469/2007), CK nuostatomis (6.271, 6.246, 6.247, 6.249 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A444-619/2008, A14-653/2007), pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai. reikalaudami iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodė, kad tokia institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindė civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.

Keywords

AI generated
inadequate psychiatric report medical necessity expulsion despite health conditions over-provision of medical care violence against officials medical reasons
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A525-2660/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01664-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 22 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjams J.

K. ir I. S.,atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Danutei Martinkevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. K. ir I. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

PareiÅ¡kėjai I. S. ir J. K. skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 31-32), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami priteisti 70 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) pareigÅ«nų akivaizdaus neveikimo.Nurodė, kad 2010 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ jų sodininkų bendrijoje „Jurginas“ (toliau – ir Bendrija) dėl neteisėto I.

A. ir Bendrijos valdybos valdžios uzurpavimo, piktnaudžiavimo savo padėtimi, dėl savavaliÅ¡ko atjungimo nuo sezoninio vandens 24 Bendrijos narių, dėl pinigų reikalavimo Å¡iuo metu iÅ¡ 24 Bendrijos narių už prijungimÄ prie to paties jų 1968 metais įrengto giluminio vandens gręžinio, dėl nario mokesčių iššvaistymo, t. y. atlyginimas niekam nežinomam buhalteriui bei advokatams, dėl I. A., V. K., A. J. neteisėtų veiksmų ir grasinimų. Jų pareiÅ¡kimas buvo persiųstas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, vėliau – Komisariato virÅ¡ininkui.

IÅ¡ Komisariato virÅ¡ininko I. V. pareiÅ¡kėjai gavo 2010 m. gegužės 25 d. raÅ¡tÄ Nr. 10-15-S-3108, kuriame paraÅ¡yta, kad jų pareiÅ¡kimas neva patikrintas, dėl pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų faktų neva įvairiose institucijose buvo priimti atitinkami sprendimai ir jų pareiÅ¡kime jokių naujų aplinkybių nenurodoma, todėl pareiÅ¡kimo patikrinimas baigtas, tačiau nenurodyta, kokie konkrečiai sprendimai kokiose institucijose buvo priimti. Padarė iÅ¡vadÄ , kad Komisariatas nieko netikrino, eilinį kartÄ jiems nepadėjo ir jie gavo eilinį raÅ¡tÄ , kurio pagrindu policijos pareigÅ«nai Å¡aliÅ¡kai dangsto jų Bendrijos neteisėtos valdybos, G.

J. ir I. A. neteisėtus veiksmus. Komisariato virÅ¡ininkas, baigęs patikrinimÄ ir raÅ¡ydamas 2010 m. gagužės 25 d. raÅ¡tÄ dėl jų pareiÅ¡kimo neteisėtai ir netinkamai panaudojo Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys turi bÅ«ti informuoti apie patikrinimo laikÄ , kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti patikrinime.

Tačiau policijos pareigÅ«nai nieko nedarė, o tik akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kai ir sÄ moningai dangstė Bendrijos valdybos neteisėtus veiksmus, nuolat raÅ¡ydami nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ arba administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti. Tačiau pagal vadinamos valdybos narių pareiÅ¡kimus, policijos pareigÅ«nai iÅ¡ karto raÅ¡o protokolus ir nutarimais skiria baudas. Pabrėžė, jog VieÅ¡ojo administravimo įstatymo pažeidimais ir neveikimu Komisariato pareigÅ«nai pažeidė jų teises ir padarė jiems turtinę ir neturtinę žalÄ .

Kadangi Komisariato pareigÅ«nai sistemingai netikrina jų Bendrijos narių pareiÅ¡kimų dėl susiklosčiusios situacijos su Bendrijos turtu ir piktnaudžiavimu padėtimi Bendrijos neteisėtos valdybos ir pirmininkų: buvusio G. J. ir I. A., pastarieji paliko juos be jų Bendrijos nuosavybės (vandens gręžinio) ir be vandens. Neturėdami vandens ir galimybės laistyti vasaros metu Å¡iltnamiuose augančias daržoves, o ypač gegužės mėnesį – ankstyvas daržoves, jie patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro ir Bendrijos 160 m giluminio vandens gręžinio kaina – apie 70 000 Lt (CK 6.249 str. 1 d.) Neturtinę žalÄ Ä¯vertino 10 000 Lt.

Pabrėžė, jog dabar jie priversti patys rÅ«pintis vandens Å¡altiniu savo žemės sklypuose. Visi nesupratimai ir nesutarimai dėl nario mokesčio mokėjimo ir dėl aprÅ«pinimo Bendrijos narių vandeniu prasidėjo nuo 2000 metų, t. y. atsiradus naujam vandens gręžiniui, kuris, kaip mano, tampa pasipelnymo Å¡altiniu G. J., I. A., A. J., V. K. ir A. Å .Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija), atsiliepimu į skundÄ (b. l. 65-67) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimÄ Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, bylose dėl žalos atlyginimo valstybei atstovauti yra įgaliota valstybės institucija (valstybinio administravimo subjektas), dėl kurios arba dėl kurios pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 14 straipsniu, teritorinės policijos įstaigos yra vyriausieji policijos komisariatai, atliekantys Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų jiems nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams apskrities teritorijoje įgyvendinti.

Teritorinės policijos įstaigos generalinio komisaro nustatyta tvarka už savo veiklÄ atsiskaito policijos generaliniam komisarui, savivaldybės, kurios teritorijoje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei. Pažymėtina, kad teritorinė policijos įstaiga yra Policijos sistemos dalis. Pagal to paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalį, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Ministerija, todėl pastaroji nėra atsakinga už kito juridinio asmens – Komisariato pareigÅ«nų veiksmus ar neveikimÄ .

Pabrėžė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai patikslintame skunde nenurodė jokių Ministerijos, kaip valstybinio administravimo subjekto, arba jos pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o skundė iš esmės tik Komisariato pareigūnų, jų manymu, neteisėtus veiksmus, Ministerija šioje administracinėje byloje apskritai neturėtų būti traukiama atsakovu, kadangi jokių pareiškėjų teisių ir/ar teisėtų interesų nėra pažeidusi, o tinkamas atsakovo atstovas šioje administracinėje byloje yra Vilniaus AVPK.

Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (byla Nr. 3K-3-469/2007), CK nuostatomis (6.271, 6.246, 6.247, 6.249 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A444-619/2008, A14-653/2007), pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai. reikalaudami iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodė, kad tokia institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindė civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.

Patikslintame skunde nurodyta turtinė žala nepagrįsta jokiais įrodymais, o remiamasi tik pareiÅ¡kėjų samprotavimais apie galimai patirtÄ Å¾alÄ ir galimÄ jos dydį. PareiÅ¡kėjų patirta neturtinė žala nėra pagrįsta įrodomaisiais faktais, kurių pagrindu bÅ«tų galima logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, atsiliepimu į skundÄ (b. l. 69-71) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsižvelgdamas į CK 6.246 – 6.250 straipsnių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (byla Nr. A11-944/2007), pažymėjo, jog tam, kad atsirastų valstybės atsakomybė, svarbu nustatyti, kad valdžios institucija ar jos tarnautojas nesilaikė įstatymų ir dėl to asmeniui buvo padaryta žala.

Pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 13 d. atsakymas dėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių patikrinimo Nr. 10-S-8422 buvo pateiktas pareiÅ¡kėjams ir jie papildomai informuoti, kad dėl grasinimų informacija bus pateikta nagrinėti Komisariatui. Tuo tarpu pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl galimai 2010 m. vasario 1 d. V. K. iÅ¡sakytų grasinimų 2010 m. kovo 20 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesant veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Atsakymas Nr. 10-15-S-1770 pateiktas 2010 m. kovo 23 d. Tuo tarpu pagal I. S. pareiÅ¡kimÄ , registruotÄ 2009 m. lapkričio 23 d., dėl V. K. veiksmų konflikto, kuris įvyko 2009 m. lapkričio 19 d. tvarkant aplinkÄ , metu 2009 m. gruodžio 11 d. priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, sudėties. V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio.

Apie priimtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjai informuoti praneÅ¡imu Nr. 10-15-S-6935. Nurodytais atvejais pareiÅ¡kėjai buvo informuoti raÅ¡tu, jiems nurodyta apskundimo tvarka. Apibendrinus esamÄ situacijÄ ir nustačius, kad pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyti faktai jau buvo iÅ¡tirti, naujų aplinkybių nenurodyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, 2010 m. gegužės 24 d. paruoÅ¡tas teikimas su sprendimu skundo nenagrinėti, apie kÄ 2010 m. gegužės 25 d. raÅ¡tu Nr. 10-15-S-3108 buvo informuoti pareiÅ¡kėjai.

Atsižvelgė į CK 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.250 straipsnį ir pažymėjo, jog turi būti įrodyti ne tik teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta žala. Tuo tarpu pareiškėjai jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė turtinės ir neturtinės žalos buvimo fakto bei jos dydžio. Taip pat nenurodė priežastinio ryšio egzistavimo tarp neva neteisėtos veikos ir žalos padarymo. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami CK nustatyta tvarka.

Nurodė, jog nors pareiÅ¡kėjai skundu praÅ¡o atlyginti žalÄ dėl pareigÅ«nų neveikimo, tačiau iÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjai savo skundÄ kildina iÅ¡ civilinių (privačiųjų), o ne administracinių teisinių santykių, todėl pareiÅ¡kėjų skundas negali bÅ«ti nagrinėjamas administraciniame teisme, kaip nepriklausantis administracinių teismų kompetencijaiTrečiasis suinteresuotas asmuo Komisariatas atsiliepimu į skundÄ (b. l. 42-43) su skundu nesutiko.Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai 2010 m. balandžio 13 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ dėl situacijos, Bendrijoje, t. y. dėl pareiÅ¡kime nurodytų asmenų veiksmų, kuriais pareiÅ¡kėjai nepatenkinti.

Atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad minėtas pareiÅ¡kimas per Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Vilniaus AVPK), apie pareiÅ¡kimo nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjai buvo informuoti 2010 m. gegužės 10 d. raÅ¡tu Nr. 10-S-8036. Atlikus procedÅ«rÄ , 2010 m. gegužės 13 d. buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 10-8-IS-1117, kurio esmė – nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad Komisariato pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas, nagrinėjant pareiÅ¡kimus konkrečiais atvejais.

Taip pat konstatuota, kad dėl neiÅ¡spręstų klausimų (iÅ¡skyrus grasinimo atvejų, kas priklauso policijos kompetencijai) pareiÅ¡kėjai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu ir CK normomis. 2010 m. gegužės 13 d. atsakymas dėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių patikrinimo Nr. 10-S-8422 buvo pateiktas pareiÅ¡kėjams ir jie papildomai informuoti, kad dėl grasinimų informacija bus pateikta nagrinėti Komisariatui. Taip pat nustatyta, kad pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl galimai 2010 m. vasario 1 d.

V. K. iÅ¡sakytų grasinimų 2010 m. kovo 20 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesant veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atsakymas Nr. 10-15-S-1770 pateiktas 2010 m. kovo 23 d. Tuo tarpu pagal I. S. pareiÅ¡kimÄ , registruotÄ 2009 m. lapkričio 23 d., dėl V. K. veiksmų konflikto, kuris įvyko 2009 m. lapkričio 19 d. tvarkant aplinkÄ , metu 2009 m. gruodžio 11 d. priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, sudėties.

V. K., vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio, o apie priimtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėja informuota raÅ¡tu Nr. 10-15-S-6935. Pažymėjo, jog nurodytais atvejais pareiÅ¡kėjai buvo informuoti raÅ¡tu, jiems nurodyta apskundimo tvarka. Apibendrinus esamÄ situacijÄ ir nustačius, kad faktai, iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kime, adresuotame ministrui, ir iÅ¡nagrinėtame Vilniaus AVPK, jau buvo iÅ¡tirti, naujų aplinkybių nenurodyta, vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, 2010 m. gegužės 24 d. buvo paruoÅ¡tas teikimas su sprendimu skundo nenagrinėti, apie kÄ 2010 m. gegužės 25 d. raÅ¡tu Nr. 10-15-S-3108 buvo informuoti pareiÅ¡kėjai.

Atsakyme nėra iÅ¡vardinti visi konkretÅ«s atvejai, kokiose institucijose buvo priimti sprendimai dėl pareiÅ¡kėjų skundų, kadangi patys pareiÅ¡kėjai skundo, adresuoto ministrui, priede pateikė turimus įvairių institucijų, taip pat ir policijos, atsakymus, todėl pareiÅ¡kėjai galėjo suvokti apie kokius jau žinomus, iÅ¡tirtus įvykius kalbama. Nurodė, kad Bendrijoje pakankamai seniai susiklostė komplikuota situacija, kurios esmė – gilÅ«s vidiniai nesutarimai tarp atskirų narių, trÅ«ksta priimtų sprendimų, valdymo metodų skaidrumo, kas lemia atskirų narių nepasitikėjimÄ priimtais sprendimais ir daugybę skundų į įvairias institucijas.

PareiÅ¡kėjams ne kartÄ buvo siÅ«lyta kreiptis į Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkÄ arba teismÄ . Pažymėjo, jog Komisariatas neturi informacijos, ar dėl pagrindinės konflikto priežasties – gręžinio naudojimosi – pareiÅ¡kėjai ėmėsi veiksmų, kuriuos nustato įstatymai. Komisariatas savo iniciatyva 2009 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 10-15-S-6886 kreipėsi į susivienijimÄ â€žSodai“, siekiant informuoti apie susiklosčiusiÄ situacijÄ Bendrijoje. Pabrėžė, jog informacijos, kokių buvo imtasi veiksmų, siekiant Å¡alinti trÅ«kumus, neturi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 156-162) skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Nustatė, kad pareiÅ¡kėjai J. K. ir I. S. 2010 m. balandžio 13 d. skundu (įteiktas 2010-04-19) kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ , praÅ¡ydami imtis priemonių paÅ¡alinti jų teisių pažeidimus, padarytus Bendrijos administracijos, taip pat policijos pareigÅ«nų, kurie tik formaliai nagrinėja jų pareiÅ¡kimus dėl minėtų pažeidimų, neveikimÄ .

Tokį skundÄ Ministerija perdavė iÅ¡nagrinėti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o pastarasis – Vilniaus AVPK, kuris skundÄ dalyje dėl Bendrijos administracijos veiksmų pavedė iÅ¡tirti Komisariatui, o skundÄ dalyje dėl policijos pareigÅ«nų neveikimo – Vilniaus AVPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Prevencijos skyriui. IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų skundÄ , Vilniaus AVPK 2010 m. gegužės 13 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjus, kad skundo tyrimo metu nenustatyta, kad Komisariato pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas, taip pat kad ginčai, kylantys tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nagrinėjami civilinio proceso nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjai dėl skunde minimų aplinkybių gali kreiptis į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismÄ , o Komisariato 2010 m. gegužės 25 d. raÅ¡tu – kad dėl skunde nurodytų aplinkybių yra priimti atitinkami sprendimai, todėl skundas iÅ¡ naujo nėra nagrinėjamas.

Atsižvelgdamas į VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, CK nuostatas (6.271 str. 1, 3, 4 d., 6.246, 6.247, 6.249 str.), įvertinęs byloje pateiktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsirasti. Pažymėjo, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J. K. paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje matyti, kad apie Komisariato procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenÄ pagal pareiÅ¡kėjų pateiktus skundus, taip pat apie galimybę dėl ginčų, kilusių tarp jų ir Bendrijos administracijos, kreiptis į teismÄ civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjai informuoti, tačiau tokių sprendimų įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

Kadangi tokie Komisariato procesiniai sprendimai nebuvo skundžiami ir nėra panaikinti, naujos aplinkybės pareiÅ¡kėjų 2010 m. balandžio 13 d. skunde Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui nebuvo nurodytos, Vilniaus AVPK neturėjo jokio pagrindo Komisariato pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais, o Komisariatas – pradėti naujÄ tyrimÄ dėl tokiame pareiÅ¡kėjų skunde nurodytų aplinkybių. Be to, nors pareiÅ¡kėjai teigė, kad turtinė žala, kuri padaryta apribojant jiems galimybę naudotis iÅ¡ vandens gręžinio tiekiamu vandeniu, atsirado dėl policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, t. y. neveikimo, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo J.

K. paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje, vanduo pareiÅ¡kėjams nėra teikiamas, kilus ginčui tarp pareiÅ¡kėjų ir Bendrijos dėl teisės naudotis vandens gręžiniu, kuris savo esme yra civilinis ir, atsižvelgiant į Sodininkų bendrijų 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėjamas ne vieÅ¡ojo administravimo subjektų, o bendros kompetencijos teisme. Konstatavo, jog kadangi pareiÅ¡kėjai jiems padarytÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ sieja su policijos pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu), kuriais netinkamai tirti jų skundai dėl Bendrijos administracijos veiksmų, Å¡ių policijos pareigÅ«nų veiksmų nesant pagrindo įvardinti neteisėtais, taip pat nesant priežastinio ryÅ¡io tarp policijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kuriuos pareiÅ¡kėjai įvardijo esant neteisėtais, ir atsiradusios žalos, žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

III. PareiÅ¡kėjas J. K. pateikė apeliacinį skundÄ (b. l. 176-177), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , o pripažinus Komisariato pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumÄ ir neveikimÄ ir kad tuo jiems buvo padaryta žala – tenkinti jų skundÄ , atsižvelgiant į UAB „Artva“ sÄ matas, taip pat įpareigoti KomisariatÄ iÅ¡nagrinėti jo 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2010 m. lapkričio 29 d. pareiÅ¡kimus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme teisėjas ant jo rėkė, suklastojo 2010 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio protokolÄ ir bylos medžiagÄ , nes panaikino per teismo raÅ¡tinę jo pateiktus dokumentus – 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2010 m. lapkričio 29 d. jo pareiÅ¡kimus Komisariato virÅ¡ininkui bei jo 2010 m. lapkričio 29 d. praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui.

Teigia, jog teisėjas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai.

2. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teisėjas visiÅ¡kai nenagrinėjo jo 2010 m. gruodžio 9 d. praÅ¡ymo, nes atsisakė prijungti prie bylos medžiagÄ , grÄ Å¾ino tokį jo praÅ¡ymÄ su priedais pareiÅ¡kėjui.

3. Pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl visi nesusipratimai ir nesutarimai dėl Bendrijos narių aprÅ«pinimo vandeniu, dėl nario mokesčio mokėjimo prasidėjo bÅ«tent nuo 2000 metų, atsiradus naujam vandens gręžiniui.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 181-182) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti galioti, o pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime iÅ¡ esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame pateiktais argumentais.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 183-184) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundÄ pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjų teigimu, jie patyrė dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato pareigÅ«nų akivaizdaus neveikimo.

Taigi, byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai skundu kreipėsi į MinisterijÄ bei prašė imtis priemonių paÅ¡alinti jų teisių pažeidimus, padarytus Bendrijos administracijos, taip pat policijos pareigÅ«nų, kurie tik formaliai nagrinėja jų pareiÅ¡kimus dėl minėtų pažeidimų, neveikimÄ (b. l. 80-91).

IÅ¡nagrinėję pareiÅ¡kėjų skundÄ , Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo pareiÅ¡kėjus, kad skundo tyrimo metu nenustatyta, jog Komisariato pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas, taip pat, kad ginčai, kylantys tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nagrinėjami civilinio proceso nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjai dėl skunde minimų aplinkybių gali kreiptis į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismÄ (b. l. 47-48).

Komisariatas informavo pareiÅ¡kėjus, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių yra priimti atitinkami sprendimai, todėl skundas iÅ¡ naujo nėra nagrinėjamas (b. l. 61). Tai, kad nebuvo gauta objektyvių duomenų, jog Komisariato pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas nagrinėjant pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimus, konstatuota ir 2010 m. gegužės 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 45-46). Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjai buvo tinkamai informuoti apie Komisariato procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenas pagal pareiÅ¡kėjų pateiktus pareiÅ¡kimus, bei informuoti, jog apie galimybę dėl ginčų, kilusių tarp jų ir Bendrijos administracijos, kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad nors ir galimai nesutikdami su Komisariato procesiniais sprendimais, Å¡ių sprendimų įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjai neskundė. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas J. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos medžiagos jo 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2010 m. lapkričio 29 d. pareiÅ¡kimus Komisariato virÅ¡ininkui bei jo 2010 m. lapkričio 29 d. praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo posėdžio metu priimtu sprendimu neprijungti prie bylos pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų, kadangi jie buvo susiję su įvykiais, kurie įvyko jau po skundo padavimo teismui, t. y. nebuvo susiję su nagrinėjama byla.Apeliaciniame skunde J.

K., be kita ko, nurodo, kad dėl policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tiriant pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimus dėl Bendrijos administracijos veiksmų, jie patyrė turtinę žalÄ , kadangi pareiÅ¡kėjams buvo apribota galimybė naudotis iÅ¡ vandens gręžinio tekančiu vandeniu. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp pareiÅ¡kėjų ir Bendrijos administracijos iÅ¡ esmės kilo dėl teisės naudotis vandens gręžiniu, bÅ«tent dėl ko pareiÅ¡kėjai galimai patyrė turtinę žalÄ .

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami CK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų ir Bendrijos administracijos ginčas savo esme yra civilinis ir nagrinėjamas ne vieÅ¡ojo administravimo subjektų, o bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi byloje nenustatyta, jog policijos pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, arba nepagrįstai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp policijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo) ir pareiÅ¡kėjams atsiradusios žalos, konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjai žalÄ patyrė bÅ«tent dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų ir įpareigoti atsakovÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , nėra pagrindo.Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumÄ , teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Tenkinti pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a pareiÅ¡kėjo J. K. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas