db1f4be3-586d-4e10-b66c-8e1fc8fe9207 · Panevėžio apygardos teismas

? Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinės bylos Nr. e2S– 694-212/2019 Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00754-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.3; 3.3.1.14; 3.3.2.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina MickevičiÅ«tė, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės R.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5201-266/2019, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieÅ¡kovės R. V. ieÅ¡kinį atsakovams A. P., R. B., tretiesiems asmenims Z. S., Anykščių rajono 1-ojo notarų biuro notarei J. V., iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jungtinės veiklos pripažinimo, sutarties dalies dėl pirkėjo asmens pripažinimo negaliojančiu (apsimestiniu) sandoriu, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ieÅ¡kovė R. V. ir atsakovas A. P. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį bendram tikslui sukurti Å¡eimÄ ir bendrÄ dalinę nuosavybę; 2016-03-25 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – buto), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. II-874 dalį dėl pirkėjo asmens – R. B. pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu sandoriu; pripažinti, kad pagal 2016-03-25 buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. II-874 butÄ nuosavybės teise įgijo ne atsakovė R.

B., o ieÅ¡kovė R. V. ir atsakovas A. P. bendrÄ ja daline nuosavybe po ½ dalį. Taip pat ieÅ¡kovė prašė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo vaikui iÅ¡laikymÄ turtu bei mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad ji ir atsakovas A. P. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį bendram tikslui sukurti Å¡eimÄ ir bendrÄ dalinę nuosavybę, siekė įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , ėmė iÅ¡ banko paskolas. Nurodo, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas atsakovės vardu, nes buvo mažas vaikas, negalėjo visko mesti ir atvažiuoti į LietuvÄ , buto įsigijimui panaudoti ieÅ¡kovės ir A. P. pasiskolinti iÅ¡ banko pinigai. Tikrieji buvo pirkėjai yra ieÅ¡kovė ir atsakovas.

Nuo paskolos paėmimo ieÅ¡kovė iki Å¡iol moka tiek savo banko paskolÄ , tiek reikiamÄ pinigų sumÄ banko paskolai apmokėti perveda į atsakovo banko sÄ skaitÄ , mokėjo už nurodyto buto įrengimÄ . Å alims nutraukus santykius buvo svarstoma, kad butas bus perraÅ¡ytas sÅ«naus R. vardu, tačiau ieÅ¡kovei pareikalavus, kad sandoris bÅ«tų patvirtintas notariÅ¡kai, atsakovas nesutiko, pasakė, kad geriausiu atveju ieÅ¡kovė galinti tikėtis tik paveldėjimo/testamento, nurodė, kad nori parduoti šį butÄ , ieÅ¡kovei duotų 4‘000 Eur, sau 6‘000 Eur (nes anot jo butÄ tariamai įvertino 15‘000 Eur, o perpardavėjas jam pasiÅ«lė 10‘000 Eur.), kas matyti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jai tapo žinoma iÅ¡ atsakovo ir jo sesers susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis, jog tikimasi ieÅ¡kovę apgauti dėl nurodyto buto įgijimo, taip siekiant pasisavinti svetimÄ turtÄ .

3. IeÅ¡kovė dalies reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ ginčo butui iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Nurodė, kad atsakovas A. P. planuoja parduoti turimÄ turtÄ ir užsimena apie turimus buto pirkėjus ir apie jų siÅ«lomas pinigų sumas už butÄ . Teigė, kad abu atsakovai galėtų suorganizuoti nurodyto turto perleidimÄ kitam asmeniui, kad tik butas ar jo dalis neatitektų ieÅ¡kovei. Esant nurodytoms aplinkybėms naujas sandoris apsunkintų ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ arba padarytų jį neįmanomu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mai 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino, iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje taikė areÅ¡tÄ butui su rÅ«siu, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam R. B..

5. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad tik nustačius, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas, galima spręsti, ar egzistuoja realios grėsmės, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Nurodė, kad preliminariai įvertinus ieškovės ieškinį bei pateiktus rašytinius įrodymus negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys yra tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas.

Pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ suponuoja grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių ieÅ¡kovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų faktinio pobÅ«džio aplinkybių bei pridėtų raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, jog taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ motyvai 6. Atsakovė R. B. atskiruoju skundu praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti.

7. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė ketintų, veikdama nesÄ Å¾iningai, perleisti jai nuosavybės teise priklausantį butÄ tretiesiems asmenis ar imtųsi kitokių veiksmų, dėl kurių kiltų reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Duomenų apie galimai nesÄ Å¾iningÄ atsakovės elgesį, byloje nėra. IeÅ¡kovė yra pateikusi trumpÄ sias žinutes, raÅ¡ytas, jos teigimu, atsakovo apie neva ketinimÄ parduoti butÄ , tačiau iÅ¡ žinučių nėra aiÅ¡ku, apie kokį konkrečiai butÄ jose raÅ¡oma.

Be to, ginčo butas nuosavybės teise priklauso ne A. P., o atsakovei, todėl jis niekaip negali disponuoti butu. Žinutėse iÅ¡dėstytas ketinimas yra absoliučiai nerealus ir neįgyvendinamas. IeÅ¡kovė taip pat yra pateikusi susiraÅ¡inėjimÄ trumposiomis žinutėmis neva tarp atsakovo A. P. ir jo sesers. Kyla Å¡io susiraÅ¡inėjimo pripažinimo įrodymu klausimas įrodymų leistinumo aspektu, nes žinutės perfotografuotos ne iÅ¡ ieÅ¡kovės, o iÅ¡ kito asmens mobiliojo telefono. IÅ¡ Å¡ių trumpųjų žinučių turinio matyti, jog asmuo, įvardintas kaip atsakovo sesuo, abejoja galimai pačios ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumu ir įspėja atsakovÄ , jog pati ieÅ¡kovė ketina apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ .

IeÅ¡kinyje teigdama, jog butas buvo įgytas jos asmeninėmis lėšomis, ieÅ¡kovė sÄ moningai klaidina teismÄ , teikdama žinomai melagingus duomenis. ButÄ atsakovė įgijo iÅ¡ savo sÅ«naus jai padovanotų lėšų. IeÅ¡kovė geranoriÅ¡kai sutiko, kad pinigai butui pirkti bÅ«tų pervesti pasinaudojant jos sÄ skaita. Atsakovas, paėmęs paskolÄ Lloyds banke (2016-02-01 į jo asmeninę sÄ skaitÄ bankas pervedė 15‘000 svarų), dalį Å¡ių pinigų – 13‘796,42 svarų, kas sudaro 17‘200 Eur, padovanojo savo motinai.

Dalį Å¡ios sumos (10‘000 Eur) atsakovė iÅ¡leido butui pirkti. Kaip matyti iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡klotinės, lėšas butui pirkti – 14‘300 svarų, atsakovas per du kartus (2016-03-24 ir 2016-03-29) pervedė ieÅ¡kovei, po ko pastaroji 13‘796,42 svarų pervedė atsakovei. Butui pirkti buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, kurias jis žodiniu susitarimu padovanojo savo motinai. Tokiu bÅ«du R. B. butÄ Ä¯gijo teisėtai ir sÄ Å¾iningai.

8. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliantės Å¡eimos nesÄ Å¾iningumÄ , norÄ ieÅ¡kovės sÄ skaita turėti finansinės naudos sau. Teigia, kad visus sprendimus dėl buto priima ne atsakovė, bet jos sÅ«nus. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovas kalbasi su galimais pirkėjais, tikisi butÄ artimiausiu metu parduoti, domisi buto verte. SusiraÅ¡inėjimas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo patvirtina, jog dar 2019-07-22 atsakovas rašė, kad butÄ bando parduoti. 2019-07-22 buvo raÅ¡oma: „Butas yvertintas 15 tukstancius, perikupcikas duoda is karto 10. Tau duodu 4 tukstancius tarp musu taika ir skirstomės arba neparduodu ir testamentas r.“.

9. Atsakovas neturi oficialiai įgijęs kito nekilnojamojo turto, sms žinutėse yra kalbama bÅ«tent apie butÄ , kurį jis su ieÅ¡kove jungtinės veiklos pagrindu įgijo, pasinaudojant formaliu atsakovo mamos dalyvavimu sudarant sutartį. Atsakovė veikia nesÄ Å¾iningai, nurodo melagingas aplinkybes, kad sÅ«nus jai dovanojo pinigines lėšas, už kurias Å¡i įgijo butÄ . Tačiau atsakovas žinutėse patvirtina, jog tikrieji buto įgijėjai yra jis ir ieÅ¡kovė. Ä®rodymai patvirtina, jog santykių pobÅ«dis, bendri veiksmai rodo Å¡alių susitarimÄ jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę.

10. IeÅ¡kovė ir atsakovas 2016-02-01 Jungtinės Karalystės Lloyds banke pasirašė paskolos sutartis, kas patvirtina bendrus veiksmus, bendrÄ sutarimÄ Ä¯gyti butÄ ir akivaizdžiai paneigia apeliantės teiginius. IeÅ¡kovė nuo paskolų paėmimo dienos dengė ne tik savo paskolÄ bankui, tačiau ir kiekvienÄ mėnesį pervesdavo reikiamÄ sumÄ Ä¯ atsakovo banko sÄ skaitÄ , kad Å¡is galėtų padengti savo paskolÄ , kas patvirtina, jog tikrieji buto įgijėjai yra ieÅ¡kovė ir atsakovas. Atsakovė, veikdama nesÄ Å¾iningai, pateikia realybės neatitinkančias faktines aplinkybes, tik dalį procesinių dokumentų, be tinkamų vertimų ir t. t. (tai patvirtina atskirojo skundo priedas - atsakovo A.

P. banko sÄ skaitos iÅ¡klotinė (su vertimu)). Tarp Å¡alių buvo sutarimas, jog apeliantė tik kaip tarpininkė įgis nurodytÄ butÄ , o tikrieji buto savininkai bus ieÅ¡kovė ir atsakovas, sms žinutės patvirtina, jog sprendimus dėl buto priima iÅ¡imtinai atsakovas, o ne apeliantė. Atsakovas gali daryti didelį poveikį savo mamai vien ir atsižvelgiant į itin artimus jų santykius, advokatė D. B., kuri yra dabartinė atsakovo Å¡irdies draugė yra abiejų atsakovų atstovė; atsakovė su atskiruoju skundu pateikia asmeninius savo sÅ«naus banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us.

11. Nurodo, kad ieÅ¡kinys, jo teiginiai paremti įrodinėjimu, jog tikrieji nurodyto buto įgijėjai yra ieÅ¡kovė ir atsakovas, kurie įgijo butÄ bendrÄ ja daline nuosavybe po 1/2 dalį už abiejų įgytas asmenines lėšas. Atsakovė tik formaliai atliko pirkimo- pardavimo sandorį savo vardu ir pinigai buvo skirti bÅ«tent turto įgijimui už ieÅ¡kovę ir atsakovÄ . Tarp Å¡alių nebuvo ketinimų pinigines lėšas dovanoti. IeÅ¡kovė nebÅ«tų ėmusi banko paskolos, ilgus metus nebÅ«tų kiekvienÄ mėnesį pervedusi atsakovui reikiamų pinigų sumų siekiant padengti jo banko paskolÄ , jeigu tai nebÅ«tų buvęs bendras tikslas - įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ .

Jeigu bÅ«tų buvęs tik vieno atsakovo tikslas dovanoti pinigines lėšas savo mamai, bÅ«tų iÅ¡ savo sÄ skaitos pervedęs mamai reikiamÄ pinigų sumÄ , vienas pasiėmęs paskolÄ . Å iuo atveju pinigai pervesti iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos, pasiėmus paskolÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13. Atsakovė su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – banko sÄ skaitos iÅ¡klotinę bei advokatės atliktÄ vertimÄ . CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Ä®vertinus, kad teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai pateikti ne valstybine kalba, nėra pateikti vertimai, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, Å¡ių įrodymų teismas nepriima ir dėl jų nepasisako.

14. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovei priklausantis butas.

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Å iomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikÅ¡ti materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, t. y. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti.

16. Ä®statyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, viena iÅ¡ jų – ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra bÅ«tina sÄ lyga, leidžianti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

17. Apeliantė nesutinka, kad Å¡iuo atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos - ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumas bei grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog ji ketina butÄ perleisti, taip pat teigia, kad įgijo butÄ už sÅ«naus padovanotas asmenines lėšas.

18. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, kartu tampa aiÅ¡ku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ . Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Jei teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.

Pažymėtina, kad preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Apeliantės nurodyti argumentai dėl to, kad galimai atsakovas padovanojo savo asmenines lėšas ir iÅ¡ jų atsakovė įsigijo butÄ , bus vertinami teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Tačiau Å¡iuo metu esant ieÅ¡kovės pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams dėl gautų paskolų, jų grÄ Å¾inimo, sandorio sudarymo bei jos nurodytoms aplinkybėms galima spręsti, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.

19. Negalima sutikti su apeliante, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepagrįstas jokiais įrodymais dėl realios grėsmės bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimus galima susidaryti įspÅ«dį, kad atsakovas ketina parduoti butÄ . Kadangi atsakovas nuosavybės teise neturi įgijęs jokio buto, labiau tikėtina, kad kalbama bÅ«tent apie jo motinos vardu registruotÄ ginčo butÄ .

Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o buto pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl pirkėjo asmens pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu sandoriu bei pripažinti, kad butÄ nuosavybės teise įgijo ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrÄ ja daline nuosavybe po ½ dalį, pripažintina, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, egzistuoja reali grėsmė, kad ginčo butas gali bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali iÅ¡ esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymas.

Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ir pagrįstas, kadangi egzistuoja grėsmė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar jo apsunkinimui.

20. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeista. Teisėja Zina MickevičiÅ«tė