2022-05-25 Nr. AB-13880-3-61-3-01456-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-370-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01456-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S., L. M., D. M., R. V., I. V., R. C., V. S., N. S., V. Š., V. M., O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S., L. M., D. M., R. V., I. V., R. C., V. S., N. S., V. Š., V. M., O. M. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai G. S., L. M., D. M., R. V., I. V., R. C., V. S., N. S., V. Š., V. M., O. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. kovo 7 d. nutarimus (reg. Nr. nuo 10E-479 iki 10E-485) (toliau – ir Nutarimai), kuriais atsisakyta pradėti kreditavimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo bei įpareigoti Tarnybą išnagrinėti vartotojų prašymus įvertinti standartinių sutarčių sąlygų, kuriomis vartotojams suteiktų paskolų kintamosios palūkanų normos buvo susietos su VILIBOR indeksu, sąžiningumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjų G. S., L. M., D. M., R. V., I. V., R. C., V. S., N. S., V. Š., V. M., O. M. skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjų teisę dėl Tarnybos nutarimų su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl Tarnybos komisijos Nutarimų, kurie priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 351 straipsnio 4 dalies 5 punktu, įtvirtinančiu, jog pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo atsisakoma, jeigu prašymas, atsižvelgiant į jo esmę, turi būti nagrinėjamas kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas vadovavosi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1–3 dalimis, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Tarnybos priimtų nutarimų teisėtumo nagrinėjimo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui ir nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs vartojimo ginčas, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str.).

Teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka ir išaiškino pareiškėjų teisę dėl Tarnybos nutarimų su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjai G. S., L. M., D. M., R. V., I. V., R. C., V. S., N. S., V. Š., V. M., O. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir įpareigoti priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjai teigia, kad teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjai skundžia atsakovo atsisakymą vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą. Tačiau teismas netinkamai pritaikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Šeštojo skirsnio (vartotojų teisių gynimas ne teisme) normas, nes šios bylos esmė ne vartojimo ginčas, o tai, kad atsakovas atsisakė atlikti veiksmus, kurie priskirti Tarnybos kompetencijai pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Septintojo skirsnio (vartotojų viešojo intereso gynimas) 351 straipsnį, kuris reglamentuoja vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo vertinimą. Teismas nepagrįstai vadovavosi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1–3 dalimis, rėmėsi netinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Lietuvos banko 2021 m. spalio 22 d. išaiškinimą rašte Nr. S 2021/(34.59.E-3402)-12-5135 (pareiškėjų skundo teismui priedas), kuriama nurodyta, jog vartotojus ginančių institucijų vartojimo sutarčių sąlygų kontrolė arba nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų ginčijimas ir ne teismo tvarka vartojimo ginčų nagrinėjimas yra dvi skirtingos funkcijos, kurios negali būti sutapatinamos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2284 10 dalis nustato teisę vartotojų teises ginančioms institucijoms kontroliuoti vartojimo sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad būtent Tarnybai yra pavesta įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. Nei Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad Lietuvos bankas ar kitos ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančios institucijos atlieka tokią funkciją, todėl galima teigti, kad tik Tarnyba, kaip vartotojus ginanti institucija, turi pareigą kontroliuoti ir (arba) ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių, įskaitant ir finansinių paslaugų bei draudimo, sąlygas.

Pareiškėjai akcentuoja, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymų viršenybės principą, kadangi nevykdo pareigų, kurios nustatytos įstatymo, atkreipia dėmesį į to paties įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 351 straipsnio 4 dalį, kuriame nustatytas išsamus penkių pagrindų sąrašas, kuriais remiantis galima atsisakyti nagrinėti prašymą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo, ir teigia, jog šiuo atveju nėra nei vieno iš nurodytų pagrindų. Jeigu atsakovas manė, kad dalis pareiškėjų keliamų klausimų nepateko į jo kompetenciją, privalėjo persiųsti tą pareiškimo dalį nagrinėti atitinkamai kompetentingai įstaigai, o ne visiškai atsisakyti nagrinėti. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog jų skundo reikalavimas akivaizdžiai pateko į atsakovo kompetenciją ir turėjo būti privalomai nagrinėjamas pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 351 straipsnį.

Pareiškėjai vadovaujasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 169 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies a punktu, 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, ir teigia, jog, Lietuvoje nevykdant vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo efektyvios kontrolės, neturint kompetentingos institucijos tokiems klausimams nagrinėti (vienintelė kompetentinga institucija Tarnyba atsisako juos nagrinėti, o teismai atsisako nagrinėti skundus dėl tokio atsakovo neveikimo ir piktnaudžiavimo), yra pažeidžiama Europos Sąjungos teisė, dėl ko gali kilti Lietuvos atsakomybės klausimas Bendrijos mastu. Tokiu atveju visas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Septintasis skirsnis ir konkrečiai 351 straipsnis yra iš esmės neveikianti norma, kurios įgyvendinimo niekas neužtikrina, nes vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolė paliekama savavališkai institucijos diskrecijai (nors tokios diskrecijos įstatymų leidėjas neįtvirtino).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų G. S., L. M., D. M., R. V., I. V., R. C., V. S., N. S., V. Š., V. M., O. M. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl, atsisakęs priimti pareiškėjų skundą, išaiškino jų teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjai atskirajame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir teigia, kad ginčo esmė yra atsakovo atsisakymas atlikti veiksmus, kurie priskirti Tarnybos kompetencijai.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą. Pabrėžtina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-387-415/2021). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-677-438/2019, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai rėmėsi ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai teismui paduotame skunde prašė panaikinti Tarnybos Nutarimus, kuriais atsisakyta pradėti kreditavimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo, ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti vartotojų prašymus įvertinti standartinių sutarčių sąlygų, kuriomis vartotojams suteiktų paskolų kintamosios palūkanų normos buvo susietos su VILIBOR indeksu, sąžiningumą. Kaip matyti iš Nutarimų turinio, Tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 351 straipsnio 4 dalies 5 punktu, įtvirtinančiu, jog pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo atsisakoma, jeigu prašymas, atsižvelgiant į jo esmę, turi būti nagrinėjamas kitų įstatymų nustatyta tvarka, atsisakė pradėti kreditavimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo pagal pareiškėjų prašymus. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, minėta nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai expresis verbis nustato vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą apskundimo tvarką.

Nors pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad skundžia atsakovo atsisakymą vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą, tačiau byloje keliamas ginčas dėl įpareigojimo įvertinti standartinių sutarčių sąlygų, kuriomis vartotojams suteiktų paskolų kintamosios palūkanų normos buvo susietos su VILIBOR indeksu, sąžiningumą pagal savo esmę yra civilinio teisinio pobūdžio. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pareiškėjų keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tokią apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 12 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-5/2019. Vien tai, jog šiuo atveju skundžiamus Nutarimus priėmė viešojo administravimo subjektas (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba), negali nulemti nagrinėjamo ginčo pobūdžio.

Kaip jau buvo minėta, skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų pareiškėjų atskirojo skundo argumentų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. S., L. M., D. M., R. V., I. V., R. C., V. S., N. S., V. Š., V. M., O. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė