2023-05-31 Nr. BB-4071-1-01-0-00514-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2362/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00514-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. ir jo gynėjas advokatas V. Poškus prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl R. L. bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnį, R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius, su įrodymų vertinimu susijusius, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, turėjusius įtakos teismų klaidingoms išvadoms padaryti.

Nuteistajam R. L. nepagrįstai inkriminuotas bendrininkavimas padarant BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Darant išvadas dėl bendrininkavimo buvo ignoruojama kasacinės instancijos teismo praktika. Viso bylos proceso metu nenustatyta ir neįrodyta, kad R. L. žodžiu ar gestais buvo susitaręs su kitais nuteistaisiais bendrai smurtauti prieš nukentėjusįjį. Nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo ignoruojami svarbūs bylos duomenys. Teismų išvados, kad R. L., būdamas kameroje, turėjo matyti D. D. ir J. B. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, grindžiamos prielaidomis, padarytos pažeidžiant in dubio pro reo principą. R. L. teisinantys įrodymai (nukentėjusiojo, nuteistųjų D. D. ir J. B. parodymai) teismų buvo atmesti netinkamais motyvais.

Teismai, ignoruodami kasacinės instancijos teismo praktiką, nepagrįstai atsisakė taikyti R. L. BK 37 straipsnio nuostatas ir pripažinti nusikalstamą veiką mažareikšme. R. L. ir nukentėjusiojo santykiai tiek prieš įvykį, tiek po jo buvo geri, R. L. tik vieną kartą sudavė nukentėjusiajam šluotos kotu į koją ir šis smūgis fizinio skausmo jam nesukėlė, jokio išankstinio pasirengimo panaudoti fizinį smurtą nebuvo, sukelti fizinį skausmą nesiekė. Taigi R. L. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių ( ultima ratio) taikymas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. L. ir jo gynėjas advokatas V. Poškus nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad R. L., veikdamas bendrininkų grupe, padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad argumentai dėl R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įrodytumo, šios veikos pripažinimo mažareikšme buvo nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistasis R. L. ir jo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą, ir tik formaliai nurodo, kad taikant baudžiamąjį įstatymą nebuvo laikytasi teismų praktikos ir kad buvo padaryti BPK nuostatų, in dubio pro reo, ultima ratio principų pažeidimai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis