2026-01-07 Nr. AB-399-3-61-3-09593-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-52-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09593-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė ir M. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 21R(AG-531/02-2022) (toliau – Sprendimas).

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimu buvo atmestas pareiškėjo patikslintas skundas atsakovui savivaldybės įmonei (toliau – ir SĮ) „Susisiekimo paslaugos“, kuriuo jis prašė pripažinti neteisėtu ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ įrengimą prie (duomenys neskelbtini) namų vidinės teritorijos ir įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pašalinti (demontuoti)šį ženklą.

2.2. LAGK, atmesdama pareiškėjo skundą, nurodė, kad ženklas buvo įrengtas Savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti nuostatų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Nuostatai) pagrindu, numatančiu, kad pareiškėjo nurodyta teritorija patenka į mėlynąją zoną, numatančią teisę numatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti. Ženklo įrengimo schema buvo suderinta, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašu“ (toliau – ir Aprašas).

2.3. LAGK nurodė, kad daugiabučių namų gyventojų / savininkų apklausos ir / ar jos nebuvimas nėra lemiamas veiksnys, leidžiantis taikyti Nuostatus, kadangi šiame akte nėra įtvirtintas apklausų privalomumas ir jų atlikimo tvarka, be to, vietine rinkliava apmokestinta teritorija nėra išnuomota ar kitaip suteikta naudotis daugiabučių namų gyventojams / savininkams.

2.4. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos tuo, kad pastatytas ženklas įpareigoja jį bei kitus automobilių savininkus (vairuotojus), statančius automobilius namų vidinėje teritorijoje, mokėti vietinę rinkliavą. Be to, pastačius ženklą įpareigojantį mokėti vietinę rinkliavą, iš esmės pasikeitė kiemo paskirtis – jis tapo ne teritorija, skirta daugiabučių namų savininkų / gyventojų poreikiams tenkinti bei namams eksploatuoti, bet automobilių stovėjimo aikštele, skirta tenkinti neriboto asmenų kiekio poreikius.

2.5. Nors ir buvo įrengtas ženklas, suteikiantis teisę statyti automobilius namų vidinėje teritorijoje visiems pageidaujantiems asmenims, sumokėjusiems vietinę rinkliavą, tačiau automobilių statymo vietų ženklinimas nebuvo įrengtas. Dėl to pareiškėjas neturi garantijų, jog jis iš viso galės naudotis jam priklausančia nuosavybe, t. y. prieiti ar privažiuoti prie jam priklausančio nekilnojamojo turto ir pan., nes, nesant sužymėtų vietų ir nustatytos automobilių statymo tvarkos, vietinę rinkliavą susimokę asmenys gali statyti automobilius bet kaip, įskaitant ir galimybę užstatyti patekimą į pareiškėjui priklausantį butą.

2.6. Ženklo pastatymo (įrengimo) sukeltų teisinių padarinių teisėtumas turi būti vertinamas pirmiausia atsakant į esminį klausimą – ar jo pastatymui (įrengimui) buvo teisinis pagrindas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, vietinės rinkliavos reikalavimo ir mokėjimo teisinis pagrindas yra savivaldybės tarybos sprendimas.

2.7. Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra priėmusi Nuostatus, suteikiančius teisę imti rinkliavą už naudojimąsi nustatytomis vietomis automobiliams statyti, tačiau nepagrįsta teigti, kad Nuostatai suteikė teisę rinkti vietinę rinkliavą vidinėje daugiabučių namų teritorijoje (kieme) ir tuo tikslu įrengti ženklą, informuojantį apie tariamą pareigą mokėti rinkliavą.

2.8. Esminę reikšmę ginčui išspręsti turi teisingas Nuostatų aiškinimas, siekiant nustatyti, ar trijų namų vidinė teritorija (kiemas) patenka į Nuostatose nurodytus rinkliavos objektus, ar ne.

2.9. Rinkliavų įstatymas, lyginant jį su Nuostatais, yra aukštesnės galios teisės aktas, todėl LAGK Nuostatų turinį privalėjo aiškinti, atsižvelgdama į aukštesnės galios teisės akte – Rinkliavų įstatyme – numatytą teisinį reglamentavimą, spręsti, ar Nuostatų atskiros normos neprieštarauja Rinkliavų įstatymui, o, nustačius, kad prieštarauja, netaikyti jų.

2.10. Nuostatų nuostatos privalėjo būti aiškinami sistemiškai, kartu su Rinkliavų įstatymu, atsižvelgiant į šiais teisės aktais siekiamus teisinio reglamentavimo tikslus ir paskirtį. LAGK pažeidė šias teisės normų aiškinimo taisykles.

2.11. Nuostatų 2 punkte Vilniaus miesto savivaldybės taryba lingvistiškai aiškiai ir suprantamai nurodė, kad vietinė rinkliava už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka visų kategorijų ir klasių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų valdytojams (vairuotojams), galiojanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose (gatvėse, automobilių stovėjimo aikštelėse).

2.12. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui neprieštaraujančius Nuostatus, be kita ko, numatančius dvi esmines jo taikymo sąlygas: a) rinkliava gali būti imama už automobilių stovėjimą gatvėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse; b) tos vietos privalo būti nustatytos Tarybos sprendimu. Sprendime net nesvarstyta, ar, pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, daugiabučių namų vidinė teritorija (kiemas) gali būti vietinės rinkliavos objektas, o, esant tokiai galimybei, ar, nustatant vietines rinkliavas šiai teritorijai, nereikia atskiro savivaldybės tarybos sprendimo.

2.13. Sprendime daroma išvada, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė Nuostatų priede numatyta mėlyna rinkliavos zona, į kurią patenka ir teritorija tarp (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta dėl akivaizdžiai neteisingo Nuostatų normų aiškinimo. Vietinės rinkliavos nustatymo, rinkimo ir kitos esminės sąlygos yra nustatomos Nuostatuose, o ne jo prieduose. Norminio akto priedai gali tik patikslinti ir detalizuoti Nuostatuose nustatytą reglamentavimą, tačiau negali pakeisti jį, todėl Nuostatų 2 punkte numatyti vietinės rinkliavos objektai už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti – gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės – negalėjo būti išplėsti priede nurodytose zonų ribose, nes tai reikštų, kad priede yra iš esmės keičiamas Nuostatuose numatytas teisinis reglamentavimas. Kita vertus, toks teisinis reglamentavimas, t. y. nustatant, kad vietinės rinkliava gali būti nustatoma bet kada ir bet kuriose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos vietose, nepriklausomai nuo teritorijos paskirties, prieštarautų Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui ir vien dėl to neturėtų būti taikomas.

2.14. Nuostatų 3 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava renkama tik Nuostatų priede nustatytose vietose. Šios vietos apibrėžtos rinkliavos zonomis, kuriose esančiose vietose automobiliams statyti gali būti renkama Tarybos nustatyta vietinės rinkliava. Nuostatų priedo pavadinimas yra „Zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribos“. Aiškinant Nuostatus ir priedą lingvistiniu ir sisteminiu būtu, darytina išvada, kad: a) mėlynoji, raudonoji, geltonoji, žalioji zona žymi tik automobilių statymo vietų buvimo teritorijas, bet ne pačias vietas, t. y. zonos ir automobilio statymo vietos nėra tapačios teisinės sąvokos; b) aiškinant Nuostatus ir jų priedą, akivaizdu, kad jais negalėjo būti nustatomos automobilių stovėjimo vietos į ateitį, jais tik galėjo būti fiksuojama faktinė padėtis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 1-1520 priėmimo dieną, bet ne ženklo pastatymo metu; c) sutinkant su LAGK išvada, kad Nuostatų priede nurodytos zonos reiškia teisę bet kada ir bet kurioje į zoną patenkančią vietą nustatyti vietinę rinkliavą, tai reikštų neapibrėžtą savivaldybių teisę visoje teritorijoje taikyti vietinę rinkliavą.

2.15. Pareiškėjas grindė reikalavimą tuo, kad nebuvo teisinio pagrindo ženklo pastatymui. LAGK aiškino Nuostatus tik vienu aspektu – kad Nuostatose numatyta vietinės rinkliavos prievolė galioja ne tik Nuostatų priėmimo dieną nustatytose vietose, bet ir abstrakčiai į ateitį, visiškai nevertinant ženklo pastatymo teisėtumo ir pagrįstumo kitu aspektu – ar, pastatant ženklą ir tuo pačiu pripažįstant kiemo teritoriją automobilių stovėjimo vieta, pakako Nuostatų, kaip teisinio pagrindo atlikti šį veiksmą, ar nereikėjo papildomo savivaldybės tarybos ir / ar jos įgaliotos institucijos sprendimo atlikti tokį veiksmą. Pareiškėjo nuomone, Nuostatai patys savaime nesuteikė teisės atsakovui įrengti ženklą. Tiek Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas, tiek Nuostatai ir jų priedas numato teisę rinkti vietinę rinkliavą savivaldybės tarybos nustatytose vietose automobiliams statyti. Tik savivaldybės taryba, bet ne SĮ „Susiekimo paslaugos“ galėjo nustatyti, kad kiemas, esantis tarp (duomenys neskelbtini), tampa automobilių statymo vieta, priimdama atitinkamą teisės aktą.

2.16. Individualaus administracinio akto priėmimą nulėmė ne tik Rinkliavų įstatymo ir Nuostatuose numatytas teisinis reglamentavimas, bet ir kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, o 8 punkte yra įtvirtinta, kad bendruomenės ir atskirų savivaldybių gyventojų interesų derinimo veiklos principas. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai neturi pažeisti įstatymais garantuotų atskirų gyventojų teisių. Taigi tik administracinio akto, pripažįstant kiemą automobilių statymo vieta, priėmimas, o ne ženklo pastatymas, remiantis aiškinimu, kad Nuostatai yra pagrindas atlikti šiuos veiksmus, galėtų būti vertinamas teisėtu pagrindu ženklo pastatymui. Kita vertus, tik atitinkamo administracinio akto priėmimas, kuriuo būtų atsiradusi rinkliavos mokėjimo prievolė pareiškėjui, būtų pagrindas statyti informacinį kelių eismo taisyklėse numatytą ženklą apie rinkliavos buvimą.

2.17. Aiškinant prievolės mokėti vietinę rinkliavą atsiradimo pagrindus, svarbu atsižvelgti ir į kitus teisės aktus, reglamentuojančius automobilių stovėjimo vietų teisinę sąvoką, jų įrengimą ir kitus klausimus, turinčius reikšmės prievolės mokėti vietinę rinkliavą atsiradimui. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 6.6. punkte nurodyta, kad gatvės elementai – inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos ir, be kita ko, automobilių stovėjimo vietos. Taigi ženklo galiojimo ribose esantis kiemas negali būti laikomas gatvės elementu – stovėjimo aikštele. Šis teisės aktas taip pat paneigia LAGK išvadą, kad Nuostatai numatė teisę apmokestinti daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus.

2.18. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ turėjo teisę pastatyti ženklą įrengtose automobilių stovėjimo aikštelėse, nes tik tada galima pripažinti, jog yra teikiama paslauga. Kad žemės dalis įgytų automobilių stovėjimo aikštelės statusą, ji turi atitikti STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ reikalavimus, t. y., be kita ko, turėtų būti sužymėtos automobilių parkavimo vietos ir pan. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pripažino, kad to nebuvo padaryta, todėl negalima daryti išvados, kad yra teikiama automobilių stovėjimo paslauga. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ neužtikrinus automobilių stovėjimo paslaugos, yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės (pvz., gali būti užstatomas įėjimas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį butą ir pan.). Ginčo nagrinėjimo metu buvo paaiškinta (SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pripažino šį faktą), kad tik daugiabučių namų gyventojai / savininkai moka už kiemo priežiūrą tiek iki ženklo pastatymo, tiek ir dabar. Taigi pareiškėjo teisės pažeidžiamos dvejopai: jis privalo sumokėti ir už automobilio stovėjimą, ir už automobilio stovėjimo vietos priežiūrą. Tai patvirtina, jog automobilio stovėjimo paslauga nėra teikiama, o imamas savitikslis mokestis už naudojimąsi teritorija, kuri nepatenka į vietinės rinkliavos objektų sąrašą. Nurodytos aplinkybės pagrindžia Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei suteikia pagrindą pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais, įpareigojant ją pašalinti šių veiksmų padarinius.

3. Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

4. Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. 2011 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) sprendimu Nr. 1-127 patvirtino Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatus (aktuali redakcija), kuriuose nustatė zonas, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti (toliau – ir vietinė rinkliava) ribas.

4.2. Sprendimas dėl automobilių stovėjimo vietų apmokestinimo vietine rinkliava Tarybos patvirtintoje vietinės rinkliavos zonoje priimamas, suderinant atitinkamų automobilių stovėjimo vietų ženklinimo schemą (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema), vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ (TAR, 2017-08-17, Nr. 2017-13411) patvirtinto Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo 5 punktu bei Nuostatų 7.1 punktu.

4.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintomis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis ir Nuostatais, šiuo konkrečiu atveju kelio ženklas Nr. 541, kuris reiškia „stovėjimo zona (transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo; kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku)“, ir kelio ženklas Nr. 840, papildoma lentelė, kuri informuoja apie mokamas paslaugas (nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti; lentelė, pastatyta kartu su kelio ženklu „Kelio arba dviračių trasos numeris“, pažymi vietą, nuo kurios kelias mokamas; jeigu lentelėje nurodytas galiojimo laikas, už paslaugas reikia mokėti nurodytu laiku)“ buvo įrengti, vadovaujantis 2022 metų rugpjūčio 1 d. Kelio ženklų įrengimo schema Nr. SP/22 , kuri minėtų teisės aktų nustatyta tvarka suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi, Įmone bei eismo saugumą prižiūrinčia institucija – Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.

4.4. Sprendimas įrengti kelio ženklą Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ prie (duomenys neskelbtini) namų vidinės teritorijos, dėl kurio kilo ginčas, priimtas ne SĮ „Susisiekimo paslaugos“, o trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio – Eismo organizavimo skyriaus, patvirtinusio minėtą 2022 metų rugpjūčio 1 d. Kelio ženklų įrengimo schemą Nr. SP/22.

4.5. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Dėl šios priežasties SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nėra tinkama šalis (atsakovas) šioje byloje.

4.6. Žemės sklypas (ginčo teritorija tarp (duomenys neskelbtini) namų, kurioje renkama vietinė rinkliava) nėra valdoma daugiabučių namų savininkų. Minėta teritorija yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios ar valdytojo teise valdomos viešojo naudojimo teritorijos, todėl ne šių daugiabučių namų bendraturčiai, o savivaldybė turi teisę spręsti minėtos teritorijos valdymo klausimus.

4.7. Rinkliavos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad vietinė rinkliava nustatoma už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Vien tik iš šios vietos nuotraukos 2022 metų rugpjūčio 1 d. Kelio ženklų įrengimo schemoje Nr. SP/22 matyti, kad minėta vidinė teritorija yra pilnai asfaltuota, nors ir duobėta, ir kaip matosi, ten nuolat statomi automobiliai. Šis faktas patvirtina pareiškėjo teiginių, kad ši teritorija neskirta automobilių statymui, prieštaravimą. Nelaikant šios vietos automobilių statymo vieta, šioje teritorijoje turėtų būti uždraustas automobilių statymas.

4.8. Pats pareiškėjas neginčija, kad toje vietoje statomi automobiliai, tik siekia, kad ši vieta nebūtų apmokestinta vietine rinkliava. Rinkliavų įstatyme nurodyta vietos automobiliams statyti sąvoka neturėtų būti prilyginama ir tapatinama automobilių saugyklos sąvokai pagal STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“.

4.9. Kelių eismo taisyklėse 3.16 p. vartojama sąvoka – transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau – stovėjimo aikštelė) – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Kelių eismo taisyklių 8 p numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Šiuo atveju pastatytas kelio ženklas (Nr. 541 „Stovėjimo zona“ ) žymi teritoriją, kuri laikytina vieta automobiliams statyti.

Kelių įstatymas ( 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas) numato vidaus kelio sąvoką, kuri apima ir kiemų kelią (tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Pagal minėto įstatymo 2 str. 3 p. nurodyta sąvoka gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą.

STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6.6 p. numato kad gatvės elementai − inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje.

Faktas, kad automobilių stovėjimo vietos šiuo metu nesužymėtos, nesudaro pagrindo laikyti, kad ši teritorija negali būti laikoma automobilių stovėjimo vieta.

4.10. Kaip matyti iš pateiktos nuotraukos, taip pat atsižvelgiant į tai„ kad teritorijos aplinkiniai namai statyti pakankamai seniai (namo (duomenys neskelbtini) pastatymo metai 1916 ((duomenys neskelbtini)), namo (duomenys neskelbtini) statybos laikotarpis 1860 – 1914 (http(duomenys neskelbtini)), ši teritorija yra asfaltuota pakankamai seniai, matosi duobės asfalte, todėl negalima teigti, kad anksčiau šios vietos nebuvo sužymėtos, be to, šios teritorijos įrengimo metu galėjo būti taikomi kitokie reikalavimai šių vietų įrengimui ar pažymėjimui, nei dabartinis reglamentavimas, todėl ginčo automobilių stovėjimo vietos gali būti apmokestintos vietine rinkliava.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ženklų teisėtumo, yra aiškiai pasisakęs, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Taigi kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-575- 4616-10). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ (aktuali redakcija 2022 m. gegužės -18 d.) 6 punkte nustatyta, kad „<...> Vietinę rinkliavą renka ir administruoja, vietinės rinkliavos mokėjimo kontrolę vykdo, automobilių statymo tvarką prižiūri, automobilių stovėjimo bilietų automatų ir mokamas automobilių stovėjimo vietas žyminčių kelio ženklų įrengimą ir priežiūrą atlieka Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

Ši įmonė taip pat dalyvauja įgyvendinant automobilių stovėjimo vietų plėtros projektus, diegia, tobulina ir prižiūri išmaniųjų transporto sistemų priemones, išduoda leidimus statyti automobilius rezervuotose automobilių stovėjimo vietose, gyventojų leidimus ir elektra varomų automobilių leidimus, sudaro sutartis dėl automobilių stovėjimo vietos (-ų) rezervavimo, periodiškai (ne rečiau kaip 1 kartą per metus) atlieka stovėjimo vietų užimtumo analizę ir esant poreikiui teikia siūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vietinės rinkliavos dydžių ir (ar) zonų peržiūros atsižvelgiant į analizės rezultatus, taip pat atlieka kitas Vilniaus miesto savivaldybės pavestas funkcijas ir užduotis“. 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1-1459 „Dėl tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo nustatytos zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti ribos, priedo 1 punkte nurodant „<...> Mėlynoji zona.

Jos ribos eina A. Goštauto (nuo Gedimino prospekto), Žygimantų, Arsenalo, Vilnios upės krantine (nuo Arsenalo iki Užupio gatvės), Išganytojo, Bokšto, Subačiaus, Žiupronių, M. Daukšos, Bazilijonų, Pylimo, Pamėnkalnio, įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles, J. Jasinskio, A. Rotundo gatvėmis, Gedimino prospektu (iki A. Goštauto gatvės). Šios gatvės yra mėlynojoje zonoje, išskyrus geltonojoje esančias M. Daukšos, Bazilijonų, J. Jasinskio gatves ir Pylimo gatvės dalį tarp Bazilijonų ir Šv. Stepono gatvių“. A. Domaševičiaus g. 5-6 Vilnius patenka į Mėlynosios zonos ribas.

6.2. Vietinė rinkliava renkama tik zonose, kurios nustatytos Tarybos sprendimu. Sprendimas dėl zonų apmokestinimo vietine rinkliava priimamas, suderinant automobilių stovėjimo vietų ženklinimo schemą (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema). Tai reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-15 įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ (TAR, 2017-08-17, Nr. 2017-13411) patvirtino Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašas, kurio 5 punktas numato, kad „<...> Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse ar bendrojo naudojimo teritorijose, kuriose žemės sklypai nesuformuoti, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, išskyrus 9 punkte nustatytas vietas. Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas tik su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 9 punkte nustatytose vietose.“, bei Nuostatų 7.1 punktas, kuris numato, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka „nustatomas mokamų automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir galiojimo laikas šių nuostatų priede nustatytose vietinės rinkliavos zonose“.

6.3. SĮ „Susisiekimo paslaugos“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintomis „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis“, Nuostatais bei Kelio ženklų įrengimo schema Nr. SP/22, ginčo adresu: (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 1 d. įrengė ženklą Nr. 541 „stovėjimo zona“, ir kelio ženklą Nr. 840, papildomą lentelę, kuri informuoja apie mokamas paslaugas. Ženklų įrengimas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.

6.4. Ginčijami kelio ženklai buvo įrengti, apklausus 26 % butų (patalpų) gyventojų ir 63 % dalyvavusių gyventojų sutikus dėl ženklo įrengimo (rinkliavos įvedimo). Gyventojų apklausos yra tik rekomendacinio pobūdžio, nėra nustatyta tokių apklausų vykdymo procedūra, taip pat nėra teisės akto, įpareigojančio SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdyti minėtas apklausas. Pareiškėjas skundžia ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona” su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos” įrengimą, o ne teisės aktą, kuriuo nustatytas ginčo ženklų įrengimas vietinės rinkliavos zonose. Nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, nei Nuostatai teisės aktų nėra užginčyti nustatyta tvarka, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

6.5. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad vietinė rinkliava nustatoma už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti. Vien tik iš šios vietos nuotraukos 2022 metų rugpjūčio 1 d. Kelio ženklų įrengimo schemoje Nr. SP/22 matyti, kad vidinė teritorija yra pilnai asfaltuota, nors ir duobėta, ten nuolat statomi automobiliai. Šis faktas prieštarauja pareiškėjo teiginiams, kad ši teritorija neskirta automobilių statymui. Nelaikant šios vietos automobilių statymo vieta, šioje teritorijoje turėtų būti uždraustas automobilių statymas. Pats pareiškėjas neginčija, kad toje vietoje statomi automobiliai, tik siekia, kad ši vieta nebūtų apmokestinta vietine rinkliava. Rinkliavų įstatyme nurodyta sąvoka „vietos automobiliams statyti“ neturėtų būti prilyginama ir tapatinama „automobilių saugyklos“ sąvokai pagal STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“. Šiuo atveju pastatytas kelio ženklas (Nr. 541 „Stovėjimo zona“ ) žymi teritoriją, kuri laikytina vieta automobiliams statyti. Aplinkybė, kad automobilių stovėjimo vietos šiuo metu nesužymėtos, nesudaro pagrindo laikyti, kad ši teritorija negali būti laikoma automobilių stovėjimo vieta.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. P. atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. P. atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. M. P. priklauso buto (duomenys neskelbtini) dalis. Kelio ženklas Nr. 541 ir papildoma lentelė Nr. 840 (dėl kurių įrengimo galimo neteisėtumo kilo šis ginčas) prie įvažiavimo į namų, esančių (duomenys neskelbtini), vidinį kiemą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įrengti 2022 m. rugpjūčio 9 d. Toks (galimai nesilaikius šiuo atveju būtinų administracinių procedūrų) daugumai minėtų namų gyventojų netikėtas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ administracinis sprendimas (apmokestinti jiems priklausančių transporto priemonių laikymą vidiniame namų kieme) pažeidžia ne tik pareiškėjo ar M. P., bet ir didelės dalies kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų teisėtus interesus ir prigimtinę teisę nevaržomai (nepažeidžiant kitų asmenų ar viešojo interesų) naudotis jiems priklausančia nuosavybe.

8.2. Nekilnojamojo turto savininkai moka dvigubas rinkliavas savivaldybės įmonėms: už vidinio namų kiemo priežiūrą ir už transporto priemonių laikymą šalia jiems priklausančių būstų. Jokia automobilio stovėjimo paslauga jiems papildomai nėra teikiama, nes vidinis namų kiemas tam visiškai nepritaikytas (iki šiol nėra atliktas transporto priemonių parkavimo vietų ženklinimas). Apie trečdalį kiemo teritorijos pietinėje pusėje (schemos apačioje, tarp namų 5A ir 7) sutvarkyta, paklojus grindinį pačių gyventojų lėšomis. Tuo tarpu likusi kiemo dalis (schemos centre, tarp namų 5 ir 7) nėra sutvarkyta, yra duobėta, dalinai neasfaltuota, taigi nėra pritaikyta automobilių parkavimo paslaugai. Nors realiai minėta paslauga SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nėra teikiama, šių namų gyventojai moka dideles rinkliavas.

8.3. Dėl namų (duomenys neskelbtini) vidinio kiemo išdėstymo (siauras, netaisyklingos formos, išėjimai iš pastatų – tiesiai į automobiliams parkuotis skirtą aikštelę) – apskritai neįmanoma padaryti transporto priemonių parkavimo vietų ženklinimo. Net ir atlikus tokį teritorijos tarp namų ženklinimą, vidinis kiemas taptų „ne teritorija, skirta daugiabučių namų savininkų / gyventojų poreikiams tenkinti bei namams eksploatuoti, bet automobilių stovėjimo aikštele, skirta tenkinti neriboto asmenų kiekio poreikius“. Dėl to apie 100 namų (duomenys neskelbtini), gyventojų neturės galimybių tinkamai naudotis gyvenamosios paskirties patalpomis, t. y. netrukdomai privažiuoti ar net prieiti prie įėjimo į gyvenamąją vietą. Šiuose namuose gyvena daug šeimų su vaikais, todėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas vidiniame namų kieme, siekiant tenkinti neriboto asmenų kiekio poreikius, yra gyvybiškai pavojingas.

8.4. Net jei būtų atliktas teritorijos ženklintas, dėl 5 ir 7 namų išdėstymo (siauras įvažiavimas) bent daliai 5-jo namo gyventojų nebus galimybės ne tik privažiuoti prie namo, bet bus apsunkintas įėjimas į pastato laiptinę, kurios įėjimas yra ties šioje vietoje esančio ypač siauro vidinio kiemo.

8.5. Sprendimas įrengti kelio ženklą priimtas, neinformavus daugumos namų (duomenys neskelbtini), gyventojų, jis akivaizdžiai pažeidžia ne tik dalies jų interesus, bet ir teisę netrukdomai disponuoti jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Iš 9 butų, esančių name (duomenys neskelbtini), net 8 gyventojai (neskaitant butų, kurie priklauso pareiškėjui, M. P. ir jos bendrasavininkui) pasisakė prieš tokį SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sprendimą, t. y. dauguma šio namo savininkų palaiko pradėtą administracinį procesą prieš jiems priklausančio nekilnojamojo turto dvigubą apmokestinimą (tai aktualu ir kitų namų gyventojams).

8.6. Apklausa „dėl vietinės rinkliavos įvedimo už automobilių stovėjimą (duomenys neskelbtini)namų vidinėje teritorijoje“ buvo atlikta neaiškiu būdu, buvo apklausta tik gyventojų, kurie pritarė tokiam sprendimui, mažuma. M. P. deklaravo savo el. pašto adresą pastato administratoriui, be to, ji yra licencijuota bankroto administratorė, jos rekvizitai viešai deklaruoti (http://www.avnt.lt/searchresults/bendra-paieska/informacija?administratorius=1&kodas=976.) Jai priklausančio buto bendrasavininkas, kuris yra advokatas, taip pat yra pasiekiamas, jis yra viešai deklaravęs savo duomenis (https://www.advokatura.lt/iraso-informacija/kontoru-paieska/Advokato-I-Pupeikio-kontora/). Nė vienas iš jų nėra gavęs jokių pranešimų „dėl vietinės rinkliavos įvedimo už automobilių stovėjimą (duomenys neskelbtini) namų vidinėje teritorijoje“.

8.7. Bylos nagrinėjimo metu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nesugebėjo paaiškinti, kodėl ji vykdė gyventojų apklausą pasirinktinai (tik tarp pritariančių tokiam jos sprendimui). SĮ „Susisiekimo paslaugos“ akivaizdžiai nesilaikė jos paties nustatytų tokiam sprendimui priimti būtinų administracinių procedūrų.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

10.1. LAGK Sprendimu atmetė pareiškėjo patikslintą skundą SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kuriuo jis prašė pripažinti neteisėtu ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ įrengimą prie (duomenys neskelbtini) namų vidinės teritorijos ir įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ šį ženklą pašalinti (demontuoti).

10.2. LAGK nurodė, kad ženklas buvo įrengtas Savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti nuostatų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais pagrindu, numatančiu, kad pareiškėjo nurodyta teritorija patenka į mėlynąją zoną, numatančią teisę numatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti. Ženklo įrengimo schema buvo suderinta, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 patvirtintu Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašu.

10.3. LAGK nuomone, daugiabučių namų gyventojų / savininkų apklausos ir / ar jos nebuvimas nėra lemiamas veiksnys, leidžiantis taikyti Nuostatus, kadangi šiame akte nėra įtvirtintas apklausų privalomumas ir jų atlikimo tvarka, be to, vietine rinkliava apmokestinta teritorija nėra išnuomota ar kitaip suteikta naudotis daugiabučių namų gyventojams / savininkams.

11. Teismas nurodė, kad žemės sklypas (ginčo teritorija tarp (duomenys neskelbtini) namų, kurioje renkama vietinė rinkliava) nėra valdoma šių daugiabučių namų savininkų. Minėta teritorija yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios ar valdytojo teise valdomos viešojo naudojimo teritorijos, todėl ne šių daugiabučių namų bendraturčiai, o savivaldybė turi teisę spręsti minėtos teritorijos valdymo klausimus. Savivaldybės taryba 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtino Nuostatus, kuriuose nustatė zonas, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi Savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti ribas. Kiemas adresu: (duomenys neskelbtini), patenka į mėlynąją rinkliavos zoną. Jei yra nustatyta mėlynoji rinkliavos zona, Vilniaus miesto gyventojai turi būti informuojami apie nustatytos mėlynosios zonos apmokestinimą. Sprendimas dėl automobilių stovėjimo vietų apmokestinimo vietine rinkliava Tarybos patvirtintoje vietinės rinkliavos zonoje priimamas, suderinant atitinkamų automobilių stovėjimo vietų ženklinimo schemą (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema), vadovaujantis Aprašo 5 punktu bei Nuostatų 7.1 punktu. Teismas taip pat rėmėsi Nuostatų 6 punktu, pagal kurį vietinę rinkliavą renka ir administruoja, vietinės rinkliavos mokėjimo kontrolę vykdo, automobilių statymo tvarką prižiūri, automobilių stovėjimo bilietų automatų ir mokamas automobilių stovėjimo vietas žyminčių kelio ženklų įrengimą ir priežiūrą atlieka SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

12. Ženklai buvo įrengti, vadovaujantis 2022 metų rugpjūčio 1 d. Kelio ženklų įrengimo schema Nr. SP/22, suderinta su Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Remiantis Nuostatų 7 punktu, rinkliava siekiama reguliuoti transporto eismo srautus Vilniaus mieste, skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti gyvenamosios ir miesto aplinkos ekologinę būklę; vietinė rinkliava pradedama rinkti, atsižvelgiant į viešąjį ir gyventojų interesus, eismo saugumą, įvertinant galimybes naudotis stovėjimo vietomis, siekiant sudaryti sąlygas, kad piko metu stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose. Minimas kiemas yra mėlynojoje zonoje, patekimas į kiemą yra laisvas visiems asmenims, ne tik gyvenantiems šalia minėto kiemo.

13. Nuostatų priede „Zonų, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribos“ esančios Vilniaus miesto vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą zonų schemos ir į bylą pateiktos zonų ribų schemos matosi, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ir šios gatvės (duomenys neskelbtini) namų vidinė teritorija patenka į mėlynąją zoną. Nuostatų priede 1 punkte nustatant mėlynąją zoną, nurodomos gatvės, kuriomis eina mėlynosios zonos ribos, o ne išvardijamos visos į šią zoną patenkančios gatvės, t. y. apibrėžiama mėlynosios zonos teritorija ribomis (konkrečiomis gatvėmis), taip pat nurodoma, kurios iš gatvių, kuriomis eina mėlynosios zonos ribos, yra mėlynojoje zonoje, kurios – geltonojoje zonoje. Esant tokiai Nuostatų priedo 1 punkto formuluotei, mėlynajai zonai priskirtina teritorija, kuri patenka į nurodytomis gatvėmis apibrėžtą teritoriją. Tai patvirtina ir Nuostatų priede pateikiama Vilniaus miesto vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą zonų schema, kurioje mėlyna spalva pažymėta į mėlynąją zoną patenkanti teritorija. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas argumentas, jog A. D. gatvė nepatenka į mėlynąją zoną

14. Nagrinėjamu atveju pastatytas kelio ženklas (Nr. 541 „Stovėjimo zona“ ) žymi teritoriją, kuri laikytina vieta automobiliams statyti. Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato vidaus kelio sąvoką, kuri apima ir kiemų kelią. Vidaus kelias – tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Minėto įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta gatvės sąvoka – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6.6 p. numato, kad gatvės elementai − inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje. Taigi ta aplinkybė, kad automobilių stovėjimo vietos šiuo metu nesužymėtos, nesudaro pagrindo laikyti, kad ši teritorija negali būti laikoma automobilių stovėjimo vieta. Ši teritorija yra asfaltuota, matosi duobės asfalte, namai yra senos statybos, todėl negalima teigti, kad anksčiau šios vietos nebuvo sužymėtos, šios teritorijos įrengimo metu galėjo būti taikomi kitokie reikalavimai šių vietų įrengimui ar pažymėjimui nei dabartinis reglamentavimas. Teismas padarė išvadą, kad ginčo automobilių stovėjimo vietos gali būti apmokestintos vietine rinkliava.

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Įvertinus tai, darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Byla buvo išnagrinėta nepilnos sudėties teismo, nes teismo sprendime nenurodyti duomenys apie teismo posėdžių sekretorę, taip pat teismo sprendime nenurodyta, kas iš dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavo teismo posėdyje.

17.2. Pirmosios instancijos teisme sprendime nurodytas tik reikalavimas panaikinti Sprendimą, tačiau pareiškėjas taip pat prašė pripažinti neteisėtu ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ įrengimą prie (duomenys neskelbtini) namų vidinės teritorijos ir įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pašalinti (demontuoti) šį ženklą.

17.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta, kokius argumentus nurodė teismo posėdyje dalyvavę asmenys, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Šis pažeidimas lėmė nevisapusišką su ginču susijusių faktinių aplinkybių ištyrimą.

17.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta skundo argumentus, susijusius su Nuostatų taikymu.

17.5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, rėmėsi VAĮ, kuriame numatytas reglamentavimas teisiniams santykiams netaikytinas, nes LAGK nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pirmosios instancijos teismo teismo padarytos išvados savaime yra nepagrįstos ir neteisėtos.

17.6. Vietos automobiliams statyti ir Nuostatų priede nurodomos zonos ir jų ribos nėra tapačios (analogiškos) sąvokos. Norminio akto priedai gali tik patikslinti ir detalizuoti Nuostatuose numatytą teisinį reglamentavimą, tačiau negali pakeisti jį.

17.7. Nesant teisėto pagrindo įrengti kelių eismo ženklą, informuojantį apie renkamą vietinę rinklią už automobilio statymą kieme, pats ženklo pastatymas (įrengimas) vertintinas neteisėtu veiksmu, pažeidžiančiu pareiškėjo teises. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų priešingai, būtų būtina spręsti, ar Nuostatų priede numatytos teritorijos, nenustatančios tikslių automobilių statymo vietų, neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktui, Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, nenumatantiems, kad savivaldybės patvirtintuose rinkliavos nuostatuose gali būti nustatytos automobilių statymo vietos, o taip pat teisinio aiškumo ir apibrėžtumo principams.

17.8. Jeigu apeliacinės instancijos teismas suabejotų Nuostatų priedo teisėtumu, manydamas, kad jis yra ir Tarybos aktas, nustatantis automobilių statymo vietas, tai būtų pagrindas pradėti akto teisėtumo tyrimą.

18. Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.

19. Atsakovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Regionų administracinis teismas sprendime nurodė visus proceso dalyvių argumentus, kurie turėjo reikšmės, priimant sprendimą.

19.2. Pareiškėjo skundo reikalavimai tiesiogiai susiję tarpusavyje, todėl, atmetus reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl kelio ženklų įrengimo ir įpareigojimo demontuoti juos.

19.3. Nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka minėtų reikalavimų, t. y. nėra motyvuota ar nesiremta faktiniais duomenimis, šalių ar jų atstovų paaiškinimais ir kitais įrodymais.

19.4. Savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą, kuriuo remiantis įgyvendinamas ir vietine rinkliava apmokestintų automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ir galiojimo laiko nustatymo procesas. Vietine rinkliava apmokestintų automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir galiojimo laiko nustatymas atliekamas, parengiant ir suderinant kelio ženklų įrengimo schemas (Tvarkos aprašo 5 p.) ir įrengiant kelio ženklus atitinkamose Vilniaus miesto teritorijose pagal suderintas schemas. Nagrinėjamu atveju kelio ženklai buvo įrengti, vadovaujantis 2022 m. rugpjūčio 1 d. Kelio ženklų įrengimo schema Nr. SP/22, suderinta su Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti LAGK Sprendimą, pripažinti neteisėtu ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ įrengimą prie (duomenys neskelbtini) namų vidinės teritorijos ir įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pašalinti (demontuoti) šį ženklą, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimus (sprendime nenurodė byloje dalyvavusių asmenų, teismo posėdžio sekretorės, vadovavosi ginčui neaktualiu teisiniu reguliavimu, nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų), taip pat netinkamai aiškino materialiosios teisės normas.

23. Regionų administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (ABTĮ 20 str. 3 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.).

24. Aiškindamas šias ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog, asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju, kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-118-502/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-754-821/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-113-520/2025; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-1047/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-492/2025 ir kt.).

25. Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų keliamo ginčo dalykas yra ne Sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, o pareiškėjo reikalavimas pripažinti neteisėtu ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ įrengimą prie (duomenys neskelbtini) namų vidinės teritorijos ir įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pašalinti (demontuoti) šį ženklą.

26. ABTĮ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 12, 56 str. 5 d., 80 str. 1 d.), t. y. teismas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2995/2012 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir pripažinti neteisėtu ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ įrengimą prie (duomenys neskelbtini) namų vidinės teritorijos bei įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pašalinti (demontuoti) šį ženklą. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų, bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų matyti, kad ginčo ženklo pastatymas yra susijęs su 2022 m. rugpjūčio 1 d. Kelio ženklų įrengimo schemos Nr. SP/22, kuri buvo suderinta su Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, įgyvendinimu. Taigi nagrinėjamu atveju yra skundžiami iš administracinio teisės akto kylantys padariniai, tačiau ne pats administracinis teisės aktas, kuris sukelia teisines pasekmes – kelio ženklą pastatymą ginčijamoje teritorijoje.

28. Pareiškėjas, pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismo, neskundė administracinio akto, kuris jam sukelia teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių nei priimdamas nagrinėti pareiškėjo skundą, nei nagrinėdamas bylą iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dalyko tinkamas suformulavimas yra svarbus, siekiant tinkamai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo nustatyti, koks administracinis teisės aktas sukelia pareiškėjui jo nurodomas pasekmes ir atitinkamai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą.

29. Pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės pasisakoma tik dėl LAGK Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nepagrįstai vertinant šio sprendimo atitiktį VAĮ reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pripažinti neteisėtu ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ įrengimą prie (duomenys neskelbtini) namų vidinės teritorijos ir įpareigoti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pašalinti (demontuoti) šį ženklą. Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, koks administracinis teisės aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, taip pat nepasisakęs dėl minėtų pareiškėjo skundo reikalavimų, neišnagrinėjo ginčo iš esmės.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti nustatomos ir įvertintos šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

32. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė