db1c12c8-cb02-4d2e-80e2-8e9fc12e1d31 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-831-798/2016                                                                     Teismo proceso numeris 2-55-3-01394-2015-0                                            Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.10;2.5.10.5.1;                                                     2.5.29.2;3.3.1.21                                       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 8 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Dvarčionių keramika“ ir atsakovės „Swedbank“, akcinės bendrovės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Dvarčionių keramika“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei „Swedbank“, akcinei bendrovei.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Dvarčionių keramika“ ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės „Swedbank“, AB 13 342 215,01 Eur žalos atlyginimÄ ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinį grindė Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovė ir atsakovė sudarė: a) 2005 m. rugsėjo 7 d. Kredito sutartį Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu atsakovė suteikė 43 845 277,22 Lt (12 598 470 Eur) kreditÄ ; b) 2007 m. liepos 16 d.

Overdrafto sutartį Nr. 07-040405-OJ (sutarties terminas iki 2009 m. rugsėjo 30 d.) (toliau – Overdrafto sutartis). IeÅ¡kovė 2008 m. dėl nekilnojamojo turto rinkos bei statybų sektoriaus nuosmukio patyrė apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ , todėl kreipėsi į atsakovę dėl leidimo sudaryti dalies patalpų, kurios buvo įkeistos atsakovei, nuomos sutartį. Atsakovė atsakė, kad ieÅ¡kovė turi teisę sudaryti pastatų nuomos sutartį jeigu ji neprisiims įsipareigojimų atlyginti iÅ¡nuomoto turto pagerinimus, atsakovei suteikiama teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

IeÅ¡kovė teigė, kad tokiu bÅ«du atsakovė sutrukdė jai iÅ¡nuomoti nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kadangi atsakovės reikalavimai turto nuomÄ padarė visiÅ¡kai nepatraukliÄ potencialiems klientams ir tiesiogiai ribojo galimybes iÅ¡nuomoti valdomÄ turtÄ .IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su 2009 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymu leisti parduoti banko naudai įkeistÄ pastatÄ , esantį Keramikų g. 2, Vilniuje, kad gauti apyvartinių lėšų. Atsakovė atsakė, kad sutikimÄ pastato pardavimui duos, jeigu 70 proc. pastato kainos be PVM, ne mažiau kaip 2 500 000 Lt, bus sumokėta bankui.

IeÅ¡kovė paprašė sumažinti mokėtinÄ atsakovei ketinamo parduoti pastato kainos dalį nuo 2 500 000 Lt iki 1 500 000 Lt tačiau atsakovė nesutiko. 2009 m. rugsėjo 28 d. ieÅ¡kovė sudarė pastato pirkimo–pardavimo sutartį ir 2 500 000 Lt kainos dalį pervedė atsakovei. Apyvartinių lėšų trÅ«kumo problema liko iÅ¡ esmės neiÅ¡spręsta. Kadangi sudarant hipotekos lakÅ¡tÄ atsakovė patvirtino, kad ieÅ¡kovės parduodamo pastato vertė yra 1 mln. Lt., teigė, jog atsakovė be pagrindo reikalavo iÅ¡ jos 2,5 karto didesnės sumos sumokėjimo bankui, nors įkeičiamas turtas (pastatas) iÅ¡liko nepakitęs. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su 2010 m. sausio 11 d. praÅ¡ymu leisti prisiimti įsipareigojimus pagal kredito sutartis, didesnius nei 500 000,00 Lt, tačiau atsakymo negavo, todėl 2010 m. vasario 10 d. kreipėsi pakartotinai.

Atsakovė leido prisiimti skolinius įsipareigojimus tik su papildomomis sÄ lygomis. Tokiu bÅ«du atsakovė užkirto keliÄ gauti reikalingÄ finansavimÄ . IeÅ¡kovė 2009 m. birželio 30 d. pardavė nuosavybės teise priklausiusias apie 10 mln. vertės atsargas. Pardavusi sandėlyje turėtÄ produkcijÄ ieÅ¡kovė padengė turėtÄ didelės vertės įsiskolinimÄ . Bankas su tokiu sandoriu nesutiko.2010 m. antroje pusėje AB „Dvarčionių keramika“ ėmė ieÅ¡koti bÅ«dų, kurie leistų restruktÅ«rizuoti prievoles pagal Kredito sutartį.

AB „Ūkio bankas“ patvirtino, kad sutiktų suteikti 12 mln. Lt kreditÄ , vėliau net buvo iÅ¡siderėtas kredito sumos padidinimas iki 14 mln. Lt. 2011 m. kovo 14 d. „Swedbank“, AB atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ir pagrasino, kad Kredito sutartis bus laikoma nutraukta. IeÅ¡kovė 2011 m. kovo 17 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu duoti sutikimÄ kredito refinansavimui, tačiau pastaroji atsisakė duoti sutikimÄ . IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2013 m. balandžio 23 d. praÅ¡ymÄ leisti parduoti pastatÄ , esantį Partizanų g. 98, Kaune už 1 200 000 Lt, 70 proc. pervedant atsakovei, likusiÄ dalį - panaudojant įmonės apyvartinėms lėšoms.

Atsakovė nurodė, kad sutikimÄ turto pardavimui duos tik jeigu bus pateikta viso jos naudai įkeisto turto vertinimo ataskaita, ir atsisakė duoti sutikimÄ skirti bent dalį pastato kainos įmonės apyvartinėms lėšoms. Atsakovė daug kartų grubiai pažeidė pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis su ieÅ¡kove, spręsti su Kredito sutartimi susijusius klausimus protingai, sÄ Å¾iningai, įvertinus konkrečiu atveju esamas faktines aplinkybes. 2009 m. ieÅ¡kovė buvo numačiusi labai konkrečias ir realiai įgyvendinamas priemones apyvartinių lėšų trÅ«kumui iÅ¡spręsti bei atitinkamai iÅ¡saugoti reikiamas veiklos apimtis ir pajamų srautus: parduoti gamybinei veiklai nebÅ«tinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , prisiimti nežymius papildomus skolinius įsipareigojimus, teikė praÅ¡ymÄ bankui restruktÅ«rizuoti prievoles pagal Kredito sutartį.

Kad nustatyti ieÅ¡kovės negautų pajamų apimtį, nulemtÄ neteisėtų veiksmų, AB „Dvarčionių keramika“ kreipėsi į UAB „Auditoriai ir konsultantai“ su praÅ¡ymu pateikti iÅ¡vadÄ . Auditorius A. Å ., įvertinęs „Swedbank“, AB veiksmus Kredito sutarties vykdymo laikotarpiu, nustatė, kad atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos AB „Dvarčionių keramika“ veiklai, pajamoms, pelnui; jo atliktais paskaičiavimais, dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovė negavo 60 883 920,29 Eur pardavimo pajamų ir 13 342 215,01 Eur pelno.

Atsakovė „Swedbank“, AB atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko.Nurodė Å¡ios nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus:IeÅ¡kovė sistemingai pažeidinėjo Kredito sutartį: iÅ¡ pradžių vėlavo, o vėliau ir visiÅ¡kai nustojo sutartyje nustatytais terminais vykdyti kredito grÄ Å¾inimus. Atsakovė teisėtai nutraukė Kredito sutartį. Kitose civilinėse bylose, teismai konstatavo, kad ieÅ¡kovė pažeidė pareigÄ bendradarbiauti su atsakovė ir be pagrindo reikalavo modifikuoti sutartinius santykius taip, kad bÅ«tų tenkinami tik jos interesai.

IeÅ¡kovė nebuvo silpnesnioji teisinių santykių Å¡alis, „Swedbank“, AB nepažeidė sutarties stabilumo principo, bendradarbiaudama su įmone elgėsi pagal sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos reikalavimus.Atsakovė tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir leido jai nuomoti turtÄ , nors Å¡is turtas buvo įkeistas atsakovei ir Å¡alys buvo susitarę, kad įkeistas turtas nebus nuomojamas, t. y. padarė iÅ¡imtį ir leido nuomoti įkeistÄ daiktÄ (jo dalį) su sÄ lyga, kad nebus daromos papildomos kliÅ«tys hipotekos kreditoriui, kurios galėtų mažinti įkeisto objekto vertę.

Pažymėjo, kad „Swedbank“, AB analogiÅ¡komis sÄ lygomis iÅ¡davinėja leidimus nuomoti įkeistÄ turtÄ ir kitiems subjektams, tai yra standartinės sÄ lygos, jos yra sÄ Å¾iningos ir taikomos rinkoje. Nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad „Swedbank“, AB, leisdama bendrovei perleisti dalį įkeisto nekilnojamojo turto, elgėsi neteisėtai. Atsakovė leido ieÅ¡kovei papildomai skolintis. 2014 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovės akcininkai ir / ar su jais susiję asmenys suteikė bendrovei paskolų ne mažiau kaip už 2 683 000 Lt (777 050 Eur) sumÄ , tuo tarpu 2009 m. pabaigoje akcininkai buvo suteikę tik 495 000 Lt (143 362 Eur) sumÄ paskolų.

IeÅ¡kovė neteisėtai iÅ¡pardavė didelės vertės prekių atsargas, nustojo vykdyti įsipareigojimus, organizavo nepagrįstus bylinėjimosi procesus prieÅ¡ kreditorę, per tÄ laikÄ iÅ¡Å¡vaistė turėtas prekių atsargas, siekė kaip įmanoma užtęsti įmonės bankroto pradžiÄ , kad paskirtas bankroto administratorius negalėtų patikrinti jos sandorių, kuriais buvo iÅ¡Å¡vaistytas turtas per esamų akcininkų valdymo laikotarpį. Nors AB „Ūkio bankas“ 2011 m. kovo 10 d. raÅ¡tu sutiko ieÅ¡kovei sutekti 14 mln.

Lt kreditÄ , po savaitės 2011 m. kovo 17 d. raÅ¡ytame pasiÅ«lyme „Swedbank“, AB ieÅ¡kovė meluoja, kad galima maksimali refinansuotina kredito suma yra 12 mln. Lt. Tokie ieÅ¡kovės veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaipo sÄ Å¾iningi. Taip pat ieÅ¡kovė neteisėtai iÅ¡pardavė turimas „Swedbank“, AB įkeistas prekių atsargas. Atsakovė 2013 m. nesutiko, kad ieÅ¡kovė perleistų tretiesiems asmenims nekilnojamÄ jį turtÄ ir už tai gautÄ didelę dalį lėšų pasiimtų savo reikmėms, nes „Swedbank“, AB turėjo nepriklausomų turto vertintojų iÅ¡vadÄ , kad įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė nei ieÅ¡kovės įsipareigojimų suma pagal Kredito sutartį.

Kredito sutartis buvo nutraukta ir AB „Dvarčionių keramika“ buvo kilusi pareiga sugrÄ Å¾inti visÄ kreditÄ , tačiau ji nevykdė jokių mokėjimų, nebendradarbiavo ir neteikė informacijos. Kaip vienintelį neva tai patirtos žalos įrodymÄ , ieÅ¡kovė pateikė abejotinos reputacijos UAB „Auditoriai ir konsultantai“ 2015 m. birželio 18 d. ataskaitÄ â€žDėl žalos, kuriÄ AB „Dvarčionių keramika“ patyrė „Swedbank“, AB galimai neteisėtai naudojantis tarp Å¡alių sudarytos kredito sutarties suteikiamomis teisėmis, dydžio“ (toliau – Nuomonė), kuria, atsakovės nuomone, negalima vadovautis, nes ji yra neteisingų prielaidų, pasvarstymų kratinys.

Teigė, jog Nuomonę parengęs A. Š. akivaizdžiai viršijo savo profesinės kompetencijos ribas, jis nėra sertifikuotas turto vertintojas, dėl to jo priimti sprendimai negali būti traktuojami kaip tinkami.        Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nes Kredito sutartis teisėtai nutraukta 2011 m. balandžio 19 d., beveik visus neva tai neteisėtus „Swedbank“, AB veiksmus ieškovė nurodė iš dar ankstesnio laiko, t. y. ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo baigėsi iki 2011 m. balandžio 19 d.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovės AB „Dvarčionių keramika“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei „Swedbank“, AB ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 12 563,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas grindžiamas Å¡iais motyvais:Teismas nustatė, jog atsakovei Kredito sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , nors Å¡iuo metu jau yra suėjęs ir jos galutinis įvykdymo terminas (2013-09-07), ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, įrodinėdama civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas.

Konstatavo, jog ilgalaikių sutarčių vykdymui yra labai svarbus abipusis Å¡alių bendradarbiavimas, sÄ Å¾iningas pareigų vykdymas. AB „Dvarčionių keramika“ sistemingai pažeidinėjo Kredito sutartį (vėluodavo vykdyti kredito grÄ Å¾inimus, vėliau iÅ¡ viso nustojo atsiskaityti), tuo pagrindu „Swedbank“, AB Kredito sutartį nutraukė prieÅ¡ terminÄ (dėl esminio sutarties pažeidimo). Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu konstatuoti ieÅ¡kovės AB „Dvarčionių keramika“ neteisėti veiksmai, nevykdant Kredito sutarties, taip pat pripažinta, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė pažeidė pareigÄ bendradarbiauti su atsakove.

Teismo vertinimu, Å¡ie nustatyti faktai turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, jog atsakovei, nesančiai nuomos santykių Å¡alimi, suteikta teisė kada panorėjus nutraukti nuomos sutartį, ribojo ieÅ¡kovės galimybes iÅ¡nuomoti patalpas, kadangi pagal Å¡alių sudaryto atsakovės sutikimo. Teismas sutiko su atsakove, kad toks susitarimas yra įprastas, kadangi kreditorei yra svarbu, kad nebÅ«tų papildomai apsunkintas įkeistas turtas, jei šį turtÄ tektų realizuoti ir priverstinai nukreipti į jį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Å iuo atveju, atsakovė, kaip hipotekos kreditorė, davė sutikimÄ nuomoti hipoteka įkeistÄ turtÄ , o jos nurodytos sÄ lygos, kurios turėjo bÅ«ti įtrauktos į nuomos sutartį, reiÅ¡kia tik kreditorės teisę apsaugoti įkeistÄ turtÄ nuo papildomų trukdžių jį realizuojant, kurie galėtų mažinti įkeisto turto vertę. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmai, leidžiant ieÅ¡kovei iÅ¡nuomoti įkeistÄ kreditorei nekilnojamÄ turtÄ , bet nurodant savo sÄ lygas, nevertintini neteisėtais, nes atsakovės reikalavimai (sÄ lygos) ne tik neprieÅ¡tarauja įstatymui, bet ir nepažeidžia Å¡alies pareigos kiekvienu atveju elgtis rÅ«pestingai bei protingai.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė Å¡ioje situacijoje nevykdė pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti. PrieÅ¡ingai, atsakovė, kaip hipotekos kreditorė, veikė sÄ Å¾iningai, atsižvelgdama ne tik į savo, kaip kreditorės interesus, bet ir skolininkės pageidavimus, leisdama jai iÅ¡nuomoti įkeistÄ turtÄ . Teismas, vertindamas, ar galima pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais, viena vertus, pripažino, kad pagal Å¡alių sudarytos Kredito sutarties 10.2.4 p., tik kreditorė turi teisę spręsti, ar duoti sutikimÄ skolininkei parduoti įkeistÄ turtÄ .

Pažymėjo ir tai, kad tuo metu galiojusio CK 4.170 str. 3 d. redakcija taip pat numatė tokiÄ kreditorės teisę. Antra vertus, atsižvelgiant į hipotekos tikslus bei prigimtį, pripažino, kad kreditorė, užsitikrinusi hipoteka įkeistu turtu skolininkės prievolių pagal kredito sutartį įvykdymÄ , tuo atveju, kai skolininkė praÅ¡o leidimo parduoti įkeistÄ turtÄ , ne tik privalo paisyti savo interesų (kaip hipotekos kreditorės), bet atsakovės, kaip kredito įstaiga (bankas), negali atsisakyti savo lÅ«kesčių ir sudaryti kokias tai ypatingas (iÅ¡skirtines) sÄ lygas ieÅ¡kovei, nes tai neatitiktų interesų pusiausvyros, pagaliau prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams.

Todėl atsakovės leidimas iÅ¡ parduoto įkeisto turto 30 procentų gautos sumos panaudoti pačiai skolininkei, ne tik nevertintina neteisėtu atsakovės veiksmu, bet Å¡ioje situacijoje, kai pati ieÅ¡kovė pripažįsta sunkiÄ savo materialinę padėtį bei nuolatinį apyvartinių lėšų stygių, laikė tinkamu atsakovės bendradarbiavimu bei jos siekiu padėti skolininkei iÅ¡eiti iÅ¡ galimai sunkios finansinės situacijos. Pažymėjo ir tai, kad atsakovės veiksmai (pasinaudojusi banko jai suteiktu leidimu parduoti įkeistÄ turtÄ , be kreditorės žinios pardavė ir kitÄ turtÄ , už kurį gavo 4 537 500 Lt sumÄ , ir iÅ¡ kurios pervedė 2 625 000 Lt atsakovei) buvo teisėti, nes ieÅ¡kovė, parduodama įkeistÄ turtÄ , savo tikslus gauti apyvartinių lėšų pasiekė, nors ir dalį pinigų sumos už parduotÄ turtÄ pervedė kreditorei.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė veikė prieÅ¡ jos interesus, ar siekė pažeisti bendrovės interesus.

Atsakovė, nežiÅ«rint į tai, kad ieÅ¡kovės finansiniai rodikliai negerėjo, ji jau buvo pardavusi savo nekilnojamojo turto dalį, vis vien davė sutikimÄ gauti papildomÄ finansavimÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų, o papildomų sÄ lygų reikalavimas, nereiÅ¡kia atsakovės, kaip įkaito turėtojos, neteisėtų veiksmų esamoje situacijoje. Teismas ir Å¡ioje situacijoje vertino, kad atsakovė bendradarbiavimo pareigÄ vykdė tinkamai, kreditorės veiksmai, suteikiant galimybę skolininkei gauti papildomÄ finansavimÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų, įvykdant keliamas sÄ lygas, nustatytomis aplinkybėmis atitiko proporcingumo principÄ ir buvo teisėti.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodytos apie 10 mln. vertės produkcijos atsargos taip pat buvo įkeistos atsakovei už ne mažesnę kaip 2 896 200 Eur balansinę vertę (Kredito sutarties 2.5.38 p.). Pagal CK 4.202 str. (galiojęs teisinių santykių metu) įkaito davėjas, įkeitęs apyvartoje esančias prekių atsargas, turi teisę keisti atsargų formÄ su sÄ lyga, kad nemažės bendra jų vertė. Å iuo atveju prekių atsargos buvo perleistos ne vykdant įprastinę veiklÄ , bet buvusiems akcininkams.

Bendrovės skola bankui atsargų pardavimo metu, 2009 metų viduryje, pagal 2007 m. liepos 16 d. Overdrafto sutartį siekė 1 284 695,33 Eur. IeÅ¡kovė, sudarydama Kreditavimo sutartį, bei vėlesnius Å¡ias sÄ lygas keičiančius susitarimus, žinojo, kada reikės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, žinojo prisiimamų finansinių įsipareigojimų dydžius. Taigi, ieÅ¡kovė siekdama gauti apyvartinių lėšų, kaip ji nuolat nurodo ieÅ¡kinyje, bei tam pasiekti, praÅ¡ydama atsakovės leidimo parduoti įkeistÄ turtÄ , prisiimti papildomas paskolas, parduoti prekių atsargas ar panaÅ¡iai, turėjo veikti atsakingai, rÅ«pestingai ir protingai, taip pat privalėjo įvertinti, ar galės vykdyti sutartinius įsipareigojimus nustatytu terminu.

Å iuo gi atveju, ieÅ¡kovės nurodyti neteisėti „Swedbank“, AB veiksmai nevertinami neteisėtais, nes AB „Dvarčionių keramika“ nenurodė nei vieno Kredito sutarties punkto, kurį galimai pažeidė atsakovė. Teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ â€“ atsakovė nepažeidė nei vienos Kredito sutartyje numatytos sÄ lygos bei vadovavosi teisės aktais, reguliuojančiais hipotekos kreditoriaus teises, bei tinkamai bendradarbiavo su skolininku. Å iuo atveju taip pat nenustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė bendro pobÅ«džio pareigos, elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai esamoje situacijoje.Teismas sutiko su atsakove, kad toks ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas atleisti skolininkę nuo dalies prievolių vykdymo prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams.

Kredito sutartis nenumatė kredito davėjai pareigos atleisti skolininkę nuo dalies prievolių vykdymo, ar restruktÅ«rizuoti paskolÄ , tuo labiau, kad abi sutarties Å¡alys yra verslininkai, siekiantys savų veiklos rezultatų. Konstatavo, kad ir Å¡ioje situacijoje atsakovė veikė teisėtai ir pagrįstai. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieÅ¡kovė trejus metus, nuo 2011 metų balandžio mėn., nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Kredito sutartis jau du metus buvo nutraukta, sprendė, kad bÅ«tų neteisinga vertinti, jog atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pasiÅ«lytomis sÄ lygoms (leisti parduoti pastatÄ , Partizanų g. 98, Kaune už 1 200 000 Lt, 70 procentų gautos pinigų sumos pervedant „Swedbank“, AB, likusiÄ sumÄ panaudojant įmonės apyvartinėms lėšoms), veikė neteisėtai.

Kadangi Kredito sutartis jau buvo nutraukta, todėl pardavus įkeistÄ nekilnojamÄ turtÄ , visa gauta jo kaina (ne jos dalis) turėjo bÅ«ti nukreipta Kredito sutarties prievolių įvykdymui, todėl pagrįstas įkaito turėtojos reikalavimas įvertinti šį turtÄ iÅ¡ naujo. Teismas, įvertinęs Å¡alių bendradarbiavimo aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė bendradarbiavimo pareigÄ vykdė tinkamai, kreditorės veiksmai byloje nustatytomis aplinkybėmis atitiko proporcingumo principÄ ir buvo teisėti.

IeÅ¡kovė, kaip kredito įstaiga, negali atsisakyti savo lÅ«kesčių ir sudaryti kokias tai ypatingas (iÅ¡skirtines) sÄ lygas ieÅ¡kovei, nes tai neatitiktų interesų pusiausvyros, pagaliau prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepažeidė sutarties stabilumo principo, nes atsakovė, kaip bankas, vykdydama bendradarbiavimo pareigÄ , elgėsi pagal sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos reikalavimus. Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, neturėjo pagrindo konstatuoti ir jos kaltės, todėl sprendė, kad Å¡ių bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kovė neįrodė.

Kadangi teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, tuo pačiu ir kaltės, vertino, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir jam padarytos žalos fakto.Vertinant ieÅ¡kovės reikalaujamÄ Å¾alos dydį, kuriÄ ji įrodinėjo atlikta ataskaita, pažymėjo, kad žalos dydžio įrodinėjimo pareiga priskiriama ieÅ¡kovei, tačiau byloje pateikta auditoriaus A. Å . atlikta ataskaita ir nuomonė, teismo vertinimu nepatvirtina reikalaujamos priteisti iÅ¡ atsakovo žalos dydžio (jei bÅ«tų nustatytas žalos padarymo faktas).

Pateikta ataskaita nėra pakankamas ir tinkamas rašytinis įrodymas žalos padarymo faktui ir dydžiui konstatuoti ir ji vertintina kaip ieškovo pasamdyto asmens niekuo nepagrįsta subjektyvi nuomonė, neparemta realiais duomenimis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės bei žalos fakto, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio buvimo; teismas plačiau dėl pateiktos auditoriaus nuomonės ir joje nustatytos žalos dydžio, nepasisakė.

Atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atmesti ieÅ¡kinį. Teismas sutiko su atsakove, kad Å¡ioje situacijoje nustatant teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo pradžiÄ , reikia vertinti, kada ieÅ¡kovė sužinojo apie, jos nuomone, atsakovės neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina ieÅ¡kinyje nurodytas 2013 m. balandžio 23 d. praÅ¡ymas (ieÅ¡kovei kreipusis į bankÄ dėl leidimo parduoti įkeistÄ pastatÄ , atsakovės 2013 m. gegužės 6 d. atsakymas į praÅ¡ymÄ ), todėl nuo Å¡io termino vertintina, kad AB „Dvarčionių keramika“ turėjo sužinoti apie savo teisių manomÄ pažeidimÄ .

IeÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo teismui pareikÅ¡tas 2015 m. liepos 13 d., todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio priėmimo metu buvo restruktÅ«rizuojama įmonė, todėl pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p. buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o sprendimo priėmimo metu ji Å¡io statuso neturėjo, nes Vilniaus apygardos teisme yra tik nagrinėjama civilinė byla dėl AB „Dvarčionių keramika“ pripažinimo restruktÅ«rizuojama ir / ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. B2-917-866/2016), todėl teismas, atsižvelgęs į esantį AB „Dvarčionių keramika“ teisinį statusÄ , jog Å¡i įmonė nėra restruktÅ«rizuojama (ar bankrutuojanti), atitinkamai iÅ¡sprendė ir ieÅ¡kovės sumokėjimo žyminio mokesčio klausimÄ , t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė valstybės naudai 12 555 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio).

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteisė teismo turėtas procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė AB „Dvarčionių keramika“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės AB „Dvarčionių keramika“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei „Swedbank“, AB tenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovės veiksmai, kuriais buvo užkirstas kelias ieÅ¡kovei paÅ¡alinti apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ , siekiant efektyviai vykdyti gamybinę ir prekybos veikas, sukėlė nuostolius, dėl ko ieÅ¡kovės finansinė padėtis pasunkėjo, ji prarado galimybę vykdyti Kredito sutartį, buvo priversta kreiptis dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

Teigia, kad tai įvyko todėl, kad atsakovė, kaip stipresnioji sutarties Å¡alis, atsisakė bendradarbiauti ir kooperuotis bei sudarė tokias sÄ lygas, jog, ieÅ¡kovė turėjo visÄ parduoto turto kainÄ perduoti atsakovei, nepasiliekant sau apyvartinių lėšų. Pirma, atsakovė neteisėtai trukdė ieÅ¡kovei iÅ¡nuomoti nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; antra, atsakovė neteisėtai uždraudė ieÅ¡kovei panaudoti sumas, gautas iÅ¡ pastato-sandėlio pirkimo–pardavimo sutarties, apyvartinių lėšų trÅ«kumui kompensuoti; trečia, atsakovė neteisėtai draudė ieÅ¡kovei prisiimti papildomus skolinius įsipareigojimus; ketvirta, atsakovė siekė uždrausti ieÅ¡kovei sudaryti atsargų pirkimo–pardavimo sandorius; penkta, atsakovė diskriminavo ieÅ¡kovę prieÅ¡ kitus kontrahentus, neteisėtai atsisakė restruktÅ«rizuoti prievoles pagal Kredito sutartį;

Å¡eÅ¡ta, atsakovė neteisėtai uždraudė ieÅ¡kovei parduoti nuosavybės teise priklausantį pastatÄ .IeÅ¡kovė patyrė žalÄ dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino žalos atsiradimÄ ir jos dydį pagrindžiančių įrodymų.Tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, kadangi atsakovės neteisėti veiksmai (pažeista pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis) tiesiogiai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais – negautomis pajamomis ir negautu pelnu, kurie buvo nustatyti specialisto A.

Å . ataskaitoje (t. X, b. l. 51–63).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė „Swedbank“, AB praÅ¡o skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistÄ .Nurodo Å¡iuos nesutikimo su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu motyvus:Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Kredito sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nes ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ ir sistemingai nevykdė esminių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Ä®rodymų, kad „Swedbank“, AB elgėsi neteisėtai ar pažeidė Kredito sutarties sÄ lygas nepateikė, tačiau teigia, kad ieÅ¡kovei vykdant veiklÄ trÅ«ko apyvartinių lėšų ir be jokio pagrindo teigia, kad dėl to kalta „Swedbank“, AB.Vienintelis ieÅ¡kovės pateiktas įrodymas yra A.

Å . parengta 2015 m. birželio 18 d. ataskaita ir nuomonė „Dėl žalos, kuriÄ AB „Dvarčionių keramika” patyrė „Swedbank”, AB galimai neteisėtai naudojantis tarp Å¡alių sudarytos kredito sutarties suteikiamomis teisėmis, dydžio” (toliau - Nuomonė). „Swedbank”, AB įsitikinimu, Å¡is įrodymas vertintinas itin kritiÅ¡kai ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kinio patenkinimui. Siekiant iÅ¡sklaidyti abejones, atsakovė kreipėsi į nepriklausomus auditorius UAB „Ernst & Young Baltic“ su praÅ¡ymu atlikti nepriklausomÄ ekspertinį Nuomonės vertinimÄ ir buvo parengtos aukščiau paminėto 2016 m. vasario 8 d. ekspertinio vertinimo iÅ¡vados, pateiktos pirmosios instancijos teismui, kuriose detaliai nurodomi Nuomonės trÅ«kumai.

Pažymi, kad UAB „Ernst & Young Baltic“ ekspertinė iÅ¡vada, skirtingai, nei Nuomonė, parengta vadovaujantis galiojančiais tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, audito mokslo metodikų reikalavimais ir objektyviais vertinimais.Dalis aplinkybių, kuriomis ieÅ¡kovė grindžia atsakovės veiksmų neteisėtumÄ Å¡ioje byloje, įėjo į pirmiau iÅ¡nagrinėtų civilinių bylų (2014 m. vasario 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-31/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-50-567/2015) įrodinėjimo dalyko sudėtį ir todėl Å¡ioje byloje turi prejudicinę galiÄ .Kol ieÅ¡kovė bendradarbiavo su „atsakove (teikdavo paaiÅ¡kinimus dėl finansinių sunkumų ir kitÄ reikalingÄ informacijÄ ), „Swedbank“, AB turėjo objektyvias galimybes svarstyti gautus praÅ¡ymus, vertinti galimÄ kredito rizikÄ dėl pateiktų praÅ¡ymų ir priimti sprendimus, IeÅ¡kovė pati pasirinko ne bendradarbiauti su „Swedbank“, AB ir tęsti sutartinius teisinius santykius, o 2010 m. pabaigoje vienaÅ¡aliÅ¡kai nustojo vykdyti prievoles pagal Kredito sutartį.Atsakovė pažymėjo:

a) leido apeliantui nuomoti turtÄ standartinėmis kreditavimo santykiuose sÄ lygomis, užtikrinant kreditoriaus ir skolininko interesų balansÄ ;

b) leido sudaryti sandorį dėl įkeisto turto pardavimo, su sÄ lyga, kad 70 proc. pastato kainos, bet ne mažiau kaip 2,5 mln. litų, bus pervesti „Swedbank“, AB;

c) leido perleisti dalį nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims ir prašė tik dali gautų lėšų nukreipti kredito grÄ Å¾inimui;

d) leidusi perleisti įkeistÄ pastatÄ tretiesiems asmenims, atsakovė sutiko ieÅ¡kovei palikti savo nuožiÅ«ra disponuoti 30 proc. už įkeistÄ turtÄ gautos sumos dalimi, taip pat Bendrovei atiteko ir 100 proc. lėšų, gautų kartu pardavus ir kitÄ , neįkeistÄ turtÄ . Be to atsakovė neribotai leido skolintis ieÅ¡kovei iÅ¡ akcininkų ir kitų susijusių asmenų, ir prašė, kad tokios paskolos bÅ«tų subordinuotos su banko suteiktais kreditais; leido prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus iki 1 700 000 Lt sumos be jokių sÄ lygų, o ir pagal aptariamus praÅ¡ymus leido prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus iki 2 500 000 Lt sumos iÅ¡ trečiųjų asmenų, tačiau kartu „Swedbank“, AB siekė užsitikrinti, kad Å¡ios sumos realiai bus paskolintos įmonei, o ne pasiskolintos įmonės ir iÅ¡mokėtos jos akcininkams.

Taip pat 2010 m. atsakovė kvietė ieÅ¡kovę sėsti prie derybų stalo, jei pateiktas pasiÅ«lymas bÅ«tų nepriimtinas, ir svarstyti paskolų grÄ Å¾inimo sÄ lygų pakeitimus, ragino parduoti veikloje nebÅ«tinÄ turtÄ ir taip gauti papildomų lėšų ir pan.Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė elgęsi nesÄ Å¾iningai, kadangi:

a) atsakovei buvo įkeistos visos ieÅ¡kovės prekių atsargos, tuo tarpu ieÅ¡kovė neteisėtai perleido buvusiems akcininkams didžiÄ jÄ dalį turėtų atsargų ir gautinomis sumomis padengė savo įsiskolinimus Å¡iems asmenims, taip faktiÅ¡kai be pagrindo suteidama pirmenybę Å¡iems kreditoriams;

b) AB „Ūkio bankas“ sutiko sutekti 14 mln. Lt kreditÄ , tačiau atsakovei pateiktame pasiÅ«lyme ieÅ¡kovė teigę, kad galima maksimali refinansuotina kredito suma yra tik 12 mln. Lt. Taip pat su protingumu, teisingumu ir sÄ Å¾iningumu prasilenkia ir apeliantės teiginiai, kad „Swedbank“, AB privalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti dalies reikalavimo teisių į ieÅ¡kovę, o to nepadarius diskriminavo įmonę ir taip pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ .Situacija 2009 m., kai pirmÄ kartÄ buvo praÅ¡oma „Swedbank“, AB leidimo perleisti įkeistÄ turtÄ , ir 2013 m., kai tokio leidimo vėl buvo papraÅ¡yta, reikÅ¡mingai skyrėsi 2013 m., kuomet ieÅ¡kovė jau trejus metus nevykdė įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, Å¡i sutartis buvo nutraukta prieÅ¡ dvejus metus, todėl natÅ«ralu, kad ir atsakovės veiksmai buvo kitokie, nei tuomet, kai dar buvo vilčių atstatyti bendradarbiavimÄ ir tęsti sutartinius santykius.

Taip pat pagal „Swedbank“, AB turimÄ 2011 m. informacijÄ , visa ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo mažesnė nei jos įsipareigojimų suma pagal Kredito sutartį. Kredito sutartį nutraukus, ieÅ¡kovei kilo pareiga sugrÄ Å¾inti visÄ kreditÄ , tačiau ji nevykdė jokių mokėjimų, todėl atsakovės sutikimas dėl įkeisto turto pardavimo tretiesiems asmenims, ne visas gaunamas lėšas nukreipiant įsipareigojimų „Swedbank“, AB vykdymui, jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti duodamas, tai bÅ«tų veikimas prieÅ¡ savo interesus.Atsakovė tinkamai vykdė sudarytas sutartis ir teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu ieÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidinėjo tiek įstatymuose nustatytas pareigas elgtis sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiauti teise bei tinkamai vykdyti prievoles, tiek ir konkrečius sutartinius įsipareigojimus, ko pasekmėje buvo nutraukta Kredito sutartis.

Todėl nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp „Swedbank“, AB veiksmų bei ieÅ¡kovės įsivaizduojamos žalos. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, jos civilinė atsakomybė neatsiranda, kÄ teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas (t. X, b. l. 84–95).Apeliaciniame skunde atsakovė „Swedbank“, AB praÅ¡o iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti teismo iÅ¡vadÄ : „Kadangi ieÅ¡kovas nurodė kelis konkrečius atsakovo Banko ieÅ¡kovo vertinimu neteisėtus veiksmus ir ieÅ¡kovas žalÄ kildinÄ bendrai iÅ¡ visų jo nurodytų veiksmų, todėl teismo vertinimu, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , laikytina ieÅ¡kinyje nurodytas paskutinis jonuomone neteisėtas Banko veiksmas, t. y. 2013 m. balandžio 23 d. (ieÅ¡kovui kreipusis įBankÄ dėl leidimo parduoti įkeistÄ pastatÄ , atsakovo 2013 m. gegužės 6 d. atsakymas įpraÅ¡ymÄ ), taigi nuo Å¡io termino vertintina, kad AB „Dvarčionių keramika“ turėjo sužinoti apiesavo teisių manomÄ pažeidimÄ .

IeÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas 2015 m. liepos 13 d., todėlteismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, kreiptis į teismÄ suieÅ¡kinių dėl žalos atlyginimo“, pripažįstant, kad Å¡i iÅ¡vada yra nepagrįsta. Skundžiamosprendimo rezoliucinę dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ .Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡ias argumentais:Nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada (kad ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kinių dėl žalos atlyginimo) daro tiesioginį poveikį atsakovės teisėmis ir pareigoms, nes ja sukuriamos prielaidos ieÅ¡kovei remtis Å¡ia aplinkybe kaip prejudiciniu faktu kasacinėje instancijoje (jei bus ji pasiekta) svarstant skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimus bei galimybės remtis Å¡ia aplinkybe kitose bylose su atsakovu, todėl nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai privalo bÅ«ti paÅ¡alinti.IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tada, kad asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovė teigė, kad žala neva tai kilo iÅ¡ atsakovės veiksmų, atliktų: a) 2009-03-20 (atsakovės sutikimas ieÅ¡kovui nuomoti dalį pastatų standartinėmis sÄ lygomis); b) 2009-05-12 (atsakovės sutikimas ieÅ¡kovei parduoti pastatÄ ); c) 2010-02-23 (atsakovės sutikimas ieÅ¡kovei pasiskolinti papildomų lėšų); d) 2011-04-01 (atsakovės atsisakymas atsisakyti dalies skolos); e) 2013-05-06 (atsakovės atsakymas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ leisti parduoti pastatÄ su priklausiniais).

Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2015 m. liepos 13 d., todėl iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nuo beveik visų (iÅ¡skyrus nurodytÄ d) papunktyje aukščiau) ieÅ¡kovės teigimu neva tai neteisėtų atsakovės veiksmų atlikimo buvo praėję daugiau kaip 3 metai, todėl ieÅ¡kovė yra praleidusi įstatymo nustatytus senaties terminus reikalauti atlyginti žalÄ (t. X, b. l. 65–67).IeÅ¡kovės nurodyti neva tai neteisėti atsakovės veiksmai yra visiÅ¡kai atskiri ir vertintini savarankiÅ¡kai, jie neturi jokio bendro požymio.

Situacijos, kuomet buvo praÅ¡oma atsakovės iÅ¡duoti sutikimus, buvo individualios, todėl apjungti juos į bendrÄ visumÄ ir skaičiuoti senaties terminÄ tik nuo paties paskutinio veiksmo yra neteisinga bei nepagrįsta.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Dvarčionių keramika“ praÅ¡o atsakovės skundÄ atmesti.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:Atsakovė tęstiniais veiksmais darė žalÄ ieÅ¡kovei, paskutinis veiksmas buvo atliktas 2013 m. gegužės 6 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ datÄ laikė ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.Atsakovė po 2009-03-20, 2009-05-12, 2010-02-23, 2011-04-01 ir 2013-05-06 atsakymų pateikimo nenutraukė ieÅ¡kovės teisių pažeidimo.Kredito sutartis nutraukta 2011 m. balandžio 19 d., tačiau reikalavimas dėl žalos atlyginimo siejamas ne su Kredito sutarties nutraukimu, o su atsakovės veiksmais tiek Å¡ios sutarties galiojimo metu, tiek ir po jos nutraukimo (t.

X, b. l. 80–83). Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl faktinių aplinkybiųIeÅ¡kovė AB „Dvarčionių keramika“ ir atsakovė „Swedbank”, AB sudarė 2005 m. rugsėjo 7 d. kredito sutartį Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu atsakovė suteikė ieÅ¡kovei 12 598 470 Eur (43 845 277,22 Lt) kreditÄ (t. I, b. l. 13–51, 52–59).IeÅ¡kovė ir atsakovė sudarė 2007 m. liepos 16 d.

Overdrafto sutartį Nr. 07-040405-OJ (toliau – Overdrafto sutartis, kurios pagrindu atsakovė suteikė ieÅ¡kovei 1 448 100 Eur sumos overdraftÄ (kreditÄ sÄ skaitoje) (t. I, b. l. 60–78).IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2009 m. kovo 12 d. praÅ¡ymÄ Nr. 4-341 leisti sudaryti nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir Å¡iÄ sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. I, b. l. 79). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2009 m. kovo 20 d. atsakymÄ Ä¯ 2009 m. kovo 12 d. praÅ¡ymÄ , nurodžiusi, jog sutinka su bankui įkeisto turto iÅ¡nuomojimÄ UAB „Dvarų keramika“ atitinkamomis sÄ lygomis (t.

I, b. l. 80).IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2009 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymÄ leisti parduoti banko naudai įkeistÄ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir nurodyti sÄ lygas, kurioms esant galės bÅ«ti panaikinta Å¡io pastato hipoteka (t. I, b. l. 82). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2009 m. gegužės 12 d. raÅ¡tÄ , kuriuo sutiko su bankui įkeisto pastato, (duomenys neskelbtini), su sÄ lyga, jeigu pastato pirkimo–pardavimo sutartyje bus nurodyta, kad 70 proc. pastato kainos be PVM, tačiau ne mažiau kaip 2 500 000 Lt, bus sumokėta bankui (t.

I, b. l. 84). IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2009 m. birželio 18 d. raÅ¡tÄ , kuriuo todėl prašė sumažinti mokėtinÄ ketinamo parduoti pastato kainos dalį nuo 2 500 000 Lt iki 1 500 000 Lt (t. I, b. l. 85). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2009 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog banko sutikimas leisti įkeistÄ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), parduoti galioja tik tuo atveju, jeigu pastato pirkimo–pardavimo sutartyje bus nurodyta, kad 70 proc. pastato kainos be PVM, tačiau ne mažiau kaip 2 500 000 Lt (t.

I, b. l. 86).IeÅ¡kovė ir UAB „Mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“ sudarė 2009 m. rugsėjo 28 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė pardavė nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), už 4 537 500 Eur (t. II, b. l. 114–124); 2 500 000 Lt gautos už parduotÄ turtÄ kainos dalis pervesta atsakovei. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2010 m. vasario 10 d. raÅ¡tÄ , kuriame prašė duoti sutikimÄ 600 000 Eur paskolos sutarties sudarymui, kad iÅ¡spręsti apyvartinių lėšų trÅ«kumo problemÄ (t.

I,. b. l. 89–90). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2010 m. vasario 23 d. raÅ¡tÄ , kuriame informavo, jog priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti sutikimÄ Ä¯monei prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus iki 2 500 000 Lt sumos iÅ¡ trečiųjų asmenų, po to, kai įmonės akcininkai arba padidins įmonės akcinį kapitalÄ , arba subordinuos akcininkų paskolas ne mažesnei kaip naujai prisiimamo įsipareigojimo sumai. Taip pat Å¡iame raÅ¡te bankas pasiÅ«lė tęsti derybas dėl esamų paskolų grÄ Å¾inimo terminų pertvarkymo sÄ lygų arba trÅ«kstamas lėšas gauti pardavus įmonės veikloje nebÅ«tinÄ turtÄ (t.

I, b. l. 91).2011 m. pradžioje ieÅ¡kovė derėjosi su kitais bankais dėl atsakovės suteikto kredito refinansavimo. AB „Ūkio bankas“ pakeitė ieÅ¡kovei 2011 m. kovo 10 d. raÅ¡tÄ , kuriuo informavo, jog svarstys galimybę finansuoti AB „Dvarčionių keramika“ (t. I, b. l. 92). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2011 m. kovo 14 d. raÅ¡tÄ , kuriuo atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ nuraÅ¡yti iki 30 proc. paskolos ir suteikti paskolos grÄ Å¾inimo atidėjimÄ , kaip prieÅ¡taraujantį banko požiÅ«riui į tinkamÄ bendradarbiavimÄ ir partnerystę; taip pat atkreipė dėmesį, jog 2011-03-10 dienai įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 666 240 Lt, vėlavimas pagal sutartį sudarė 99 dienas, todėl informavo, kad ieÅ¡kovei neįvykdžius įsipareigojimų iki 2011-04-18, bankas Kredito sutartį nutrauks vienaÅ¡aliÅ¡kai (t.

I, b. l. 93). IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2011 m. kovo 17 d. pakartotinį praÅ¡ymÄ duoti sutikimÄ Kredito sutarties refinansavimui, nes AB „Ūkio bankas“ sutiko refinansuoti kreditÄ 12 000 000 Lt sumai (t. I, b. l. 94–95). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2011 m. balandžio 1 d. raÅ¡tÄ , kuriuo atsisakė duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei dėl suteikto kredito refinansavimo pagal pateiktÄ pasiÅ«lymÄ nuraÅ¡yti iki 30 proc. paskolos ir suteikti paskolos grÄ Å¾inimo atidėjimÄ (t. I, b. l. 96).IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2013 m. balandžio 23 d. raÅ¡tÄ , kuriame prašė leisti parduoti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 1 200 000 Lt, 70 proc. pervedant atsakovei, o likusiÄ dalį – panaudojant ieÅ¡kovės apyvartinių lėšų trÅ«kumui iÅ¡spręsti (t.

I, b. l. 97). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2013 m. gegužės 6 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad sutikimÄ turto pardavimui duos, kai bus pateikta viso bankui pagal Kredito sutartį įkeisto turto pilna vertinimo ataskaita, atlikta bankui priimtinų nepriklausomų turto vertintojų; taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad AB „Dvarčionių keramika“ skolos negrÄ Å¾ina ir mokėjimų pagal Kredito sutartį nevykdo nuo 2011 m. balandžio mėn. (t. I, b. l. 98).IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2013 m. birželio 14 d. pakartotinį raÅ¡tÄ , praÅ¡ydama leisti parduoti jai nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dalį kainos panaudoti ieÅ¡kovės apyvartinėms lėšoms (t.

I, b. l. 99–100). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2013 m. birželio 21d. raÅ¡tÄ , kuriame pakartotinai nurodė, kad sutikimÄ turto pardavimui duos kai bus pateikta viso banko naudai įkeisto turto vertinimo ataskaita (t. I, b. l. 101).UAB „Auditoriai ir konsultantai“ parengė 2015 m. birželio 18 d. ataskaitÄ ir nuomonę dėl faktinės AB „Dvarčionių keramika“ finansinės padėties ir žalos, kuriÄ ieÅ¡kovė patyrė galimai dėl „Swedbank“, AB neteisėtų veiksmų, kurioje nurodė, kad atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos ieÅ¡kovės veiklai, pajamoms ir pelnui, dėl banko veiksmų ieÅ¡kovė negavo 60 883 920,29 Eur pardavimo pajamų ir 13 342 215,01 Eur pelno (t.

I, b. l. 107–131).Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kinys Vilniaus apygardos teisme priimtas 2015 m. liepos 16 d. (t. I, b. l. 132).Dėl atsakovės civilinės sutartinės atsakomybėsSutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ä®statymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) Ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymÄ , kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieÅ¡kovė.

Taip pat ji privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sÄ lyga – kaltė pagal bendrÄ jÄ taisyklę yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė, bÅ«dama stipresniÄ ja Kredito sutarties Å¡alimi, atsisakė bendradarbiauti ir kooperuotis. Su Å¡iuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo AB „Dvarčionių keramika” buvo verslininkė, kuri iÅ¡ kredito įstaigos (banko) gautas kredito lėšas naudojo savo Å«kinėje-komercinėje veikloje (vystė verslÄ ir gavo pelnÄ ).

Taigi, ieÅ¡kovė nepriskirtina prie Kredito sutarties silpnesniosios teisinių santykių Å¡alies, o atsakovė – prie stipresniosios teisinių santykių Å¡alies, nes abi įmonės yra verslininkės. Todėl principinė nuostata yra ta, kad atitinkamai ieÅ¡kovės verslas negalėjo bÅ«ti finansuojamas atsakovės verslo sÄ skaita. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovė pažeidė sutartinę pareigÄ bendradarbiauti bei kooperuotis. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1961-110/2013, atmetė ieÅ¡kovės AB „Dvarčionių keramika“ ieÅ¡kinį dėl Kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo negaliojančia ir Kredito sutarties pakeitimo atsakovei „Swedbank“, AB. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (t.

II, b. l. 18–26). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).

Nagrinėjamai bylai prejudicinę galiÄ turi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuotas faktas, kad „Swedbank“, AB, kaip bankas, vykdydama bendradarbiavimo pareigÄ , elgėsi pagal sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos reikalavimus.Sutarčių vykdymo principai (CK 6.200 straipsnis), atspindintys bendruosius civilinių santykių teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, įpareigoja sutarties Å¡alis vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du, o jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų šių atsakovės neteisėtų veiksmų:

a) nustatė papildomas sÄ lygas turto nuomos sutarties sudarymui, kuriomis apsunkino ieÅ¡kovei galimybę iÅ¡nuomoti turtÄ ir iÅ¡ to gauti lėšų, b) atsisakiusi pakeisti leidimo parduoti pastatÄ sÄ lygas užkirto ieÅ¡kovei galimybę gauti apyvartinių lėšų, c) iÅ¡kėlė reikalavimus ieÅ¡kovės akcininkams padidinti įmonės įstatinį kapitalÄ arba subordinuoti įmonei suteiktas paskolas / kreditus, d) nerefinansavo įsiskolinimo, e) nustatė reikalavimÄ Â atlikti viso banko naudai įkeisto turto įvertinimÄ , IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės Kredito sutartyje nustatytas papildomas sÄ lygas turto nuomos sutarties sudarymui, nepagrįstai neatsižvelgė, kad atsakovė apsunkino ieÅ¡kovei galimybę iÅ¡nuomoti turtÄ ir iÅ¡ to gauti lėšų, reikalingų veiklos vykdymui ar Kredito sutarties vykdymui.

IÅ¡ Kredito sutarties 10.2.4 punkto matyti, jog ieÅ¡kovė įsipareigojo be banko raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisių (teisių naudotis, valdyti ir / ar disponuoti) į bankui įkeistÄ (numatytÄ Ä¯keisti) turtÄ , jei įkeitimo sutartyje nenustatyta kitaip, taip pat į kredito gavėjui priklausantį bet kokį kitÄ turtÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai bendra tokio perleidžiamo turto balansinė vertė per kalendorinius metus nevirÅ¡ija 500 000 litų (t. I, b. l. 25).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pateikė atsakovei 2009 m. kovo 12 d. praÅ¡ymÄ leisti sudaryti nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių Keramikų g. 2, Vilniuje, nuomos sutartį ir Å¡iÄ sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. I, b. l. 79). Taigi, ieÅ¡kovė, nepažeisdama Kredito sutarties 10.2.4 punkto sÄ lygos, kreipėsi į atsakovę suteikti leidimÄ dėl įkeisto bankui nekilnojamojo turto nuomos. Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2009 m. kovo 20 d. atsakymÄ Ä¯ 2009 m. kovo 12 d. praÅ¡ymÄ , nurodžiusi, jog sutinka su bankui įkeisto turto iÅ¡nuomojimÄ UAB „Dvarų keramika“ tokiomis sÄ lygomis: (i) nuomos sutartyje, įskaitant ir jos pakeitimus, negali bÅ«ti numatyta jokių apribojimų turto įkeitimui atsakoves naudai, (ii) nuomotojui draudžiama prisiimti įsipareigojimus atlyginti iÅ¡nuomoto turto pagerinimus; (iii) nuomos sutartyje privalo bÅ«ti numatyta sÄ lyga, kad turto nuomos sutartis nutraukiama bankui pareikalavus; (iiii) nurodytos nuomos sÄ lygos negali bÅ«ti keičiamos ar naikinamos be banko raÅ¡ytinio sutikimo (t.

I, b. l. 80). Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovė, pateikdama tokį atsakymÄ , sudarė situacijÄ , kai joks protingas ir atidus nuomininkas nesudarytų sutarties tokiomis sÄ lygomis. Visų pirma atsakovė tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir leido turtÄ iÅ¡nuomoti, tačiau, numatė minėtas sÄ lygas, kad apginti savo, kaip hipotekos kreditorės, interesus, kadangi turėjo duomenų, kad ieÅ¡kovė nuomos sutartį ketino sudaryti su susijusiu asmeniu UAB „Dvarų keramika“, kurios 50 proc. akcijų priklausė vienam iÅ¡ tuometinių ieÅ¡kovės valdybos narių, kas reikalavo didesnio atidumo ir atsargumo vertinant, ar iÅ¡ nuomos bus gautos realios pajamos, atitinkančios rinkos sÄ lygas bei, ar „Swedbank“, AB galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ tokio turto, jam esant iÅ¡nuomotam susijusiam su skolininke asmeniui, netaps apsunkintos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pateiktais atsakovės argumentais, kad kredito įstaigai svarbu užsitikrinti, kad esant reikalui vykdyti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , bÅ«tų galimybė panaikinti visus turtui taikomus apribojimus, kurie galėtų mažinti objekto patrauklumÄ ir jo kainÄ (pvz., jei paaiÅ¡kėtų, kad patalpos iÅ¡nuomotos už nedidelę kainÄ , daug mažesnę, nei rinkos ir ilgam terminui, tai lemtų nedidelį tokio objekto patrauklumÄ ir / ar maÅ¾Ä kainÄ , nes potencialiems pirkėjams tektų perimti ir visus su daiktu susijusius apsunkinimus (CK 6.494 straipsnis)).

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ir kitiems skolininkams, kurie kreipiasi dėl analogiÅ¡kų leidimų nuomoti įkeistÄ turtÄ , atsakovė „Swedbank“, AB iÅ¡duoda leidimus tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir iÅ¡davė ieÅ¡kovei, ir tai atitinka tiek atsakovės (banko), tiek visos rinkos praktikÄ . PrieÅ¡ingų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog vienas iÅ¡ pastato pardavimo tikslų buvo apyvartinių lėšų gavimas, tačiau atsakovė, atsisakiusi pakeisti leidimo parduoti pastatÄ sÄ lygas, užkirto galimybę gauti apyvartinių lėšų.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė pateikė atsakovei 2009 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymÄ leisti parduoti banko naudai įkeistÄ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir nurodyti sÄ lygas, kurioms esant galės bÅ«ti panaikinta Å¡io pastato hipoteka (t. I, b. l. 82). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2009 m. gegužės 12 d. raÅ¡tÄ , kuriuo sutiko su bankui įkeisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), su sÄ lyga, jeigu pastato pirkimo–pardavimo sutartyje bus nurodyta, kad 70 proc. pastato kainos be PVM, tačiau ne mažiau kaip 2 500 000 Lt, bus sumokėta bankui (t.

I, b. l. 84). IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2009 m. birželio 18 d. raÅ¡tÄ , kuriuo informavo atsakovę, kad gamybinės veiklos tęstinumui užtikrinti (plytelių gamybai, žaliavos ir energijos pirkimui, naujų plytelių kolekcijos kÅ«rimui ir parengimui jas gaminti) ieÅ¡kovei reikia apyvartinių lėšų, todėl prašė sumažinti mokėtinÄ ketinamo parduoti pastato kainos dalį nuo 2 500 000 Lt iki 1 500 000 Lt (t. I, b. l. 85). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2009 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, jog banko sutikimas leisti įkeistÄ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), parduoti galioja tik tuo atveju, jeigu pastato pirkimo–pardavimo sutartyje bus nurodyta, kad 70 proc. pastato kainos be PVM, tačiau ne mažiau kaip 2 500 000 Lt (t.

I, b. l. 86). Teisė leisti arba neleisti skolininkei perleisti įkeistÄ daiktÄ Ä¯tvirtinta Kredito sutarties 10.2.4 punkte bei tuo metu galiojusios redakcijos CK 4.170 straipsnio 3 dalyje. Taip pat visa už įkeistÄ turtÄ gautina suma pirmoje eilėje priklauso hipotekos kreditorei (tuo metu galiojusios redakcijos CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju atsakovė sutiko, jog 30 proc. nuo gauto iÅ¡ įkeisto turto pardavimo sumos bÅ«tų panaudota ieÅ¡kovės. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė nuslėpė nuo jos informacijÄ , kad kartu su įkeistu pastatu, dėl kurio prašė leidimo, perleido ir kitÄ Ä¯monės turtÄ , nors tokiÄ pareigÄ turėjo pagal Kredito sutarties 10.2.4 punktÄ .

Taigi, ieÅ¡kovė, sutiko su atsakovės nurodytomis sÄ lygomis ir sudarė su UAB „Mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“ 2009 m. rugsėjo 28 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė pardavė nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), už 4 537 500 Eur (t. II, b. l. 114–124), 2 500 000 Lt gautos už parduotÄ turtÄ kainos dalį pervedė atsakovei. Tokiu bÅ«du, atsakovei leidus perleisti įkeistÄ pastatÄ trečiajam asmeniui, ieÅ¡kovei buvo palikta disponuoti 30 proc. už įkeistÄ turtÄ gautos sumos dalis (apyvartinių lėšų), taip pat jai atiteko ir 100 proc. lėšų (apyvartinių lėšų), gautų kartu pardavus ir kitÄ , bankui neįkeistÄ turtÄ , pažeidus Kredito sutarties 10.2.4 punktÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ pastato pardavimo gavo beveik 2 000 000 Lt, kuomet kredito skola atsakovei sudarė 1 099 354,71 Eur (3 795 851,94 Lt) ir „Swedbank“, AB nereikalavo pirmiausiai padengti visus įsiskolinimus iÅ¡ gautų lėšų už nekilnojamojo turto pardavimÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog jai buvo užkirstos galimybės iÅ¡ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo gauti apyvartinių lėšų.IeÅ¡kovė 2009 m. birželio 30 d. sudarė sandorį, kurio pagrindu pardavė nuosavybės teise priklausiusias apie 10 mln. vertės atsargas ir už Å¡ias atsargas gautas pinigines lėšas ieÅ¡kovės kreditoriai įskaitė jos reikalavimÄ dėl sumų sumokėjimo pagal sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį.

IeÅ¡kovės teigimu, pardavusi sandėlyje turėtÄ produkcijÄ , ji padengė turėtÄ didelės vertės įsiskolinimÄ . Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, jog bÅ«tent po Å¡io sandorio įmonė neteko likvidžiausių prekių atsargų dalies ir nuo to laiko ji balansavo ant nemokumo ribos, bei nebeatsigavo. Å iuo atveju ieÅ¡kovė pardavė ir atsakovei įkeistas prekių atsargas už ne mažesnę kaip 2 896 200 Eur balansinę vertę, dėl kurių pardavimo sutikimo į atsakovę nesikreipė ir tokios sutikimo nebuvo gavusi, t. y. pažeidusi ne tik Kredito sutarties sÄ lygas sudarė didelės vertės sandorį, bet ir pirmenybę suteikė savo pasirinktiems kreditoriams, nors tuo metu turėjo pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, taip pat ieÅ¡kovės įsipareigojimai pagal Kredito sutartį buvo užtikrinti parduotų atsargų įkeitimu.

Tokie veiksmai, kuomet 2009 m. liepos 17 dienai ieÅ¡kovės pradelsta skola pagal Overdrafto sutartį sudarė 1 284 695,33 Eur, o atsakovei įkeistos prekių atsargos už ne mažesnę kaip 2 896 200 Eur balansinę vertę buvo parduotos bei Å¡i suma įskaityta pagal kitų kreditorių reikalavimÄ , pagal sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, negali bÅ«ti vertinami kaip „Swedbank“, AB neteisėti veiksmai (siekis sutrukdyti parduoti prekes kontrahentui ir taip įskaityti tarpusavio piniginius įsipareigojimus), prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė įvykdė savo finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams nepaisydama Kredito sutarties sÄ lygų ir kreditorės „Swedbank”, AB interesų.

Taip pat ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovės reikalavimai AB „Dvarčionių keramika“ akcininkams atlikti veiksmus (padidinti įmonės įstatinį kapitalÄ arba subordinuoti įmonei suteiktas paskolas / kreditus ne mažesnei sumai, negu planuojama sudaryti paskolos/kredito sutartis) buvo neįmanomi, objektyviai neįgyvendinami. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė pateikė atsakovei 2010 m. sausio 11 d. raÅ¡tÄ , kuriame prašė suteikti sutikimÄ dėl papildomų skolinių įsipareigojimų (nevirÅ¡ijančių 500 000 Lt per kalendorinius metus) prisiėmimo pagal kredito ar paskolos sutartis iÅ¡ trečiųjų asmenų (t.

I, b. l. 87). IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2010 m. vasario 10 d. raÅ¡tÄ , kuriame prašė duoti sutikimÄ 600 000 Eur paskolos sutarties sudarymui, kad iÅ¡spręsti apyvartinių lėšų trÅ«kumo problemÄ (t. I,. b. l. 89–90). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2010 m. vasario 23 d. raÅ¡tÄ , kuriame informavo, jog priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti sutikimÄ Ä¯monei prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus iki 2 500 000 Lt sumos iÅ¡ trečiųjų asmenų, po to, kai įmonės akcininkai arba padidins įmonės akcinį kapitalÄ , arba subordinuos akcininkų paskolas ne mažesnei kaip naujai prisiimamo įsipareigojimo sumai.

Taip pat Å¡iame raÅ¡te bankas pasiÅ«lė tęsti derybas dėl esamų paskolų grÄ Å¾inimo terminų pertvarkymo sÄ lygų arba trÅ«kstamas lėšas gauti pardavus įmonės veikloje nebÅ«tinÄ turtÄ (t. I, b. l. 91). Taigi, atsakovė sutiko, kad ieÅ¡kovė prisiimtų iÅ¡ trečiųjų asmenų papildomus finansinius įsipareigojimus iki 2 500 000 Lt sumos, tačiau siekdama užtikrinti, kad Å¡ios sumos realiai bus paskolintos įmonei, o ne pasiskolintos įmonei ir iÅ¡mokėtos jos akcininkams, nurodė sÄ lygÄ Ä¯neÅ¡ti į įmonės kapitalÄ arba subordinuoti akcininkų paskolas ne mažesnei kaip naujai prisiimamo įsipareigojimo sumai.

Pažymėtina, kad 2010 m. atsakovė ragino ieÅ¡kovę sėsti prie derybų stalo, jei minėtas pasiÅ«lymas bÅ«tų jai nepriimtinas ir svarstyti kredito grÄ Å¾inimo sÄ lygas (t. I, b. l. 91). IeÅ¡kovės nuomone, įsiskolinimo refinansavimas bÅ«tų užtikrinęs bankui galimybę nedelsiant atgauti įsiskolinimÄ ar jo dalį, o ne vykdyti vėliau priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ turto. Byloje nustatyta, jog 2011 m. pradžioje ieÅ¡kovė derėjosi su kitais bankais dėl atsakovės suteikto kredito refinansavimo.

AB „Ūkio bankas“ pakeitė ieÅ¡kovei 2011 m. kovo 10 d. raÅ¡tÄ , kuriuo informavo, jog svarstys galimybę finansuoti AB „Dvarčionių keramika“ (t. I, b. l. 92). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2011 m. kovo 14 d. raÅ¡tÄ , kuriuo atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ nuraÅ¡yti iki 30 proc. paskolos ir suteikti paskolos grÄ Å¾inimo atidėjimÄ , kaip prieÅ¡taraujantį banko požiÅ«riui į tinkamÄ bendradarbiavimÄ ir partnerystę (t. I, b. l. 93). IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2011 m. kovo 17 d. pakartotinį praÅ¡ymÄ duoti sutikimÄ Kredito sutarties refinansavimui, nes AB „Ūkio bankas“ sutiko refinansuoti kreditÄ 12 000 000 Lt sumai (t.

I, b. l. 94–95). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2011 m. balandžio 1 d. raÅ¡tÄ , kuriuo atsisakė duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei dėl suteikto kredito refinansavimo pagal pateiktÄ pasiÅ«lymÄ nuraÅ¡yti iki 30 proc. paskolos ir suteikti paskolos grÄ Å¾inimo atidėjimÄ (t. I, b. l. 96). Finansų įstaigų įstatymo 32 straipsnis, numato, kad finansų įstaiga privalo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka perkainoti savo turtÄ bei nustatyti jo grynÄ jÄ vertę, atsižvelgdama į kiekvieno sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumÄ , į kliento finansinę bei ekonominę bÅ«klę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymÄ , į turimas Å¡ių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos finansų įstaigos turto vertei.

Tuo pačiu finansų įstaiga privalo imtis visų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų ir finansų įstaigų veiklos praktikoje taikomų priemonių apsaugoti savo turtÄ nuo nuvertėjimo. Taigi, „Swedbank“, AB negali savo subjektyvia nuožiÅ«ra (nuomone) finansų įstaigos turtÄ (skolas pagal suteiktas paskolas) nuraÅ¡yti, juolab, kai ieÅ¡kovė įsipareigojimus pagal Kredito sutartį nustojo vykdyti 2010 m. pabaigoje, o 2011 m. kovo 14 d. raÅ¡te atsakovė atkreipė dėmesį, jog 2011 m. kovo 10 dienai AB „Dvarčionių keramika“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 666 240 Lt, vėlavimas pagal sutartį sudarė 99 dienas bei informavo apie Kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ , jei įsipareigojimai nebus vykdomi (t.

I, b. l. 93). Banko pareiga bendradarbiauti nereiÅ¡kia pareigos tik kredito gavėjui naudingomis sÄ lygomis jo pasiÅ«lymu keisti iÅ¡ anksto suderėtas ir pasiraÅ¡ytas sutarties sÄ lygas ar nuraÅ¡yti skolas (jos dalį). Todėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su jos diskriminavimu, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.IeÅ¡kovė teigia, kad 2013 m. ėmėsi pakartotinių priemonių spręsti tuo metu jau ypač sudėtingÄ savo turtinę padėtį, susijusiÄ su apyvartinių lėšų trÅ«kumu.

Nustatyta, jog praėjus dvejiems metams po Kredito sutarties nutraukimo (2011-04-19), ir per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nemokėjusi „Swedbank“, AB jokių įmokų pagal Kredito sutartį, ieÅ¡kovė pateikė atsakovei 2013 m. balandžio 23 d. raÅ¡tÄ , kuriame prašė leisti parduoti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 1 200 000 Lt, 70 proc. pervedant atsakovei, o likusiÄ dalį – panaudojant ieÅ¡kovės apyvartinių lėšų trÅ«kumui iÅ¡spręsti (t. I, b. l. 97). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2013 m. gegužės 6 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad sutikimÄ turto pardavimui duos, kai bus pateikta viso bankui pagal Kredito sutartį įkeisto turto pilna vertinimo ataskaita, atlikta bankui priimtinų nepriklausomų turto vertintojų; taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad AB „Dvarčionių keramika“ skolos negrÄ Å¾ina ir mokėjimų pagal Kredito sutartį nevykdo nuo 2011 m. balandžio mėn. (t.

I, b. l. 98). IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2013 m. birželio 14 d. pakartotinį raÅ¡tÄ , praÅ¡ydama leisti parduoti jai nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dalį kainos panaudoti ieÅ¡kovės apyvartinėms lėšoms (t. I, b. l. 99–100). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei 2013 m. birželio 21d. raÅ¡tÄ , kuriame pakartotinai nurodė, kad sutikimÄ turto pardavimui duos kai bus pateikta viso banko naudai įkeisto turto vertinimo ataskaita (t. I, b. l. 101). IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė vėl nustatė nepagrįstÄ reikalavimÄ Â atlikti viso banko naudai įkeisto turto įvertinimÄ , o ne ketinamo parduoti turto vertinimÄ .

Nustatyta, jog 2013 m. gegužės 6 d. atsakyme ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta kodėl bankui reikia viso turto vertinimo, t. y. siekiant įvertinti kaip pasikeis likusių AB „Dvarčionių keramika“ įsipareigojimų ir įkeisto turto santykis pardavus nurodytÄ turtÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, jog esant skirtumui tarp ketinamo realizuoti turto rinkos verčių, siekiant paÅ¡alinti Å¡ias abejones pareikalavo pateikti tiek Å¡io konkretaus turto, tiek ir viso liekančio įkeisto nekilnojamojo turto vertė nustatymo ataskaitas, nes tik taip galėjo įvertinti, kokiÄ dalį už turto pardavimÄ gautų lėšų „Swedbank“, AB galėtų leisti nukreipti įsiskolinimų dengimui, o kokiÄ leisti naudoti įmonei.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ turtÄ , pirmiausiai tenkinami įkeitimu ir (ar hipoteka) užtikrinti kreditoriaus reikalavimai. IÅ¡ UAB „Resolution valuations“ parengtos 2011 m. kovo 10 d. pažymos matyti, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė 1 850 000 Lt (t. II, b. l. 99). AB „Dvarčionių keramika“ užsakymu parengtos UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis minėti turto rinkos vertė sudaro 884 800 Eur, o teismo ekspertas S. R. 2016 m. vasario 5 d. nustatė Å¡io turto 732 000 Eur (3 055 037 Lt) rinkos vertę (žr. tripliko 2 priedas).

Esant nutrauktai Kredito sutarčiai, kuri buvo užtikrinta įkeistu turtu, tame tarpe ir pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovė suinteresuota už Å¡io turto pardavimÄ gauti kuo daugiau lėšų, kurias galėtų nukreipti ieÅ¡kovės įsiskolinimų pagal Kredito sutartį dengimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog įkeisto bankui turto rinkos vertė 2013 m. ir 2015 m. duomenimis skyrėsi, Kredito sutartis 2011 m. balandžio 19 d. buvo nutraukta, jokių mokėjimų ieÅ¡kovė atsakovei neatliko, sprendžia, kad hipotekos kreditorė, turinti suinteresuotumÄ parduodamo turto atitikimu rinkos sÄ lygoms ir nesuinteresuota realizavus įkeistÄ daiktÄ gauti mažesnę sumÄ , negu jai priklauso, pagrįstai pareikalavo atnaujinti duomenis apie įmonės turto vertę (Kredito sutarties 10.3, 10.6. punktai).

Konstatuotina, jog atsakovės suteiktas ieÅ¡kovei sutikimas nuomoti dalį pastatų ieÅ¡kovės veiklos praktikoje taikomomis standartinėmis sÄ lygomis, atsakovės suteiktas ieÅ¡kovei sutikimas ieÅ¡kovei parduoti pastatÄ sÄ lygomis, su kuriomis ieÅ¡kovė sutiko ir atsakovės suteiktas ieÅ¡kove sutikimas pasiskolinti papildomų lėšų, taip pat atsakovės atsisakymas nuraÅ¡yti dalį ieÅ¡kovės skolos bei atsakovės atsakymas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ leisti parduoti pastatÄ su priklausiniais atveju, kai bus atliktas ieÅ¡kovės turto vertinimas, negali bÅ«ti traktuojami kaip „Swedbank“ nebendradarbiavimas ir nesikooperavimas.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė vykdė verslÄ iÅ¡ kredito lėšų, pripažįsta, jog kreditavimo laikotarpiu (nuo 2009 m. iki Kredito sutarties nutraukimo ir po Å¡ios sutarties nutraukimo) trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl, siekdama stabilizuoti savo finansinę padėtį, kreipdavosi su praÅ¡ymais į atsakovę, kuri sutikdavo tenkinti praÅ¡ymus atitinkamomis sÄ lygomis, kurios vis daugiau ir daugiau finansinių sunkumų patiriančiai įmonei nebuvo tokios priimtinos (naudingos), kokių ji tikėjosi.

Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo prieÅ¡tarauti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog „Swedbank“, AB neteisėti veiksmai byloje nenustatyti ir ieÅ¡kovė jų neįrodė, todėl nėra ir atsakovės kaltės. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryÅ¡ys nėra susijęs su atsakovės veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamajame procesiniame sprendime pagrįstai Å¡iais aspektais nepasisakė.

Dėl žalos Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė žalos faktÄ ir dydį įrodinėja UAB „Auditoriai ir konsultantai“ parengta 2015 m. birželio 18 d. ataskaita ir nuomone dėl faktinės AB „Dvarčionių keramika“ finansinės padėties ir žalos, kuriÄ ieÅ¡kovė patyrė galimai dėl „Swedbank“, AB neteisėtų veiksmų, kurioje nurodė, kad atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos ieÅ¡kovės veiklai, pajamoms ir pelnui, dėl banko veiksmų ieÅ¡kovė negavo 60 883 920,29 Eur pardavimo pajamų ir 13 342 215,01 Eur pelno (t.

I, b. l. 107–131). Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, ataskaitos, nuomonės ir pan., kurie gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikmės bylai. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje nurodyta, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, apeliaciniams skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su A. Å . parengta ataskaita (nuomone) netirtini ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Dėl ieÅ¡kinio senatiesAtsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieÅ¡kovė žalÄ kildina bendrai iÅ¡ visų jos nurodytų veiksmų, todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , laikytina ieÅ¡kinyje nurodytas, ieÅ¡kovės nuomone, neteisėtas „Swedbank“, AB veiksmas, t. y. ieÅ¡kovės 2013 m. balandžio 23 d. praÅ¡ymas ir atsakovės 2013 m. gegužės 6 d. atsakymas praÅ¡ymÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė teigia, jog atsakovė savo tęstiniais veiksmais tiek Kredito sutarties galiojimo metu, tiek ir po Kredito sutarties nutraukimo darė žalÄ ieÅ¡kovei, paskutinis veiksmas buvo atliktas 2013 m. gegužės 6 d.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo buvo grindžiami Å¡iais Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo dokumentais: a) 2009 m. kovo 12 d. praÅ¡ymu leisti sudaryti nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir Å¡iÄ sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t.

I, b. l.

79) bei 2009 m. kovo 20 d. atsakymu (t. I, b. l. 80), b) 2009 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymu leisti parduoti banko naudai įkeistÄ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir (t. I, b. l.

82) bei 2009 m. gegužės 12 d. raštu, c) 2009 m. birželio 18 d. raštu (t. I, b. l.

85) bei 2009 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tu, d) 2010 m. sausio 11 d. raÅ¡tu, kuriame prašė suteikti sutikimÄ dėl papildomų skolinių įsipareigojimų prisiėmimo pagal kredito ar paskolos sutartis iÅ¡ trečiųjų asmenų (t. I, b. l. 87), 2010 m. vasario 10 d. raÅ¡tu, kuriame prašė duoti sutikimÄ 600 000 Eur paskolos sutarties sudarymui, kad iÅ¡spręsti apyvartinių lėšų trÅ«kumo problemÄ (t. I,. b. l. 89–90) ir 2010 m. vasario 23 d. raÅ¡tu dėl priimto sprendimo iÅ¡duoti sutikimÄ Ä¯monei prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus (t.

I, b. l. 91), e) 2011 m. kovo 14 d. raÅ¡tu (t. I, b. l. 93) , 2011 m. kovo 17 d. pakartotiniu praÅ¡ymu duoti sutikimÄ Kredito sutarties refinansavimui (t. I, b. l. 94–95) bei 2011 m. balandžio 1 d. raÅ¡tu, kuriuo atsisakyta duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei dėl kredito refinansavimo pagal pateiktÄ pasiÅ«lymÄ nuraÅ¡yti iki 30 proc. paskolos ir suteikti paskolos grÄ Å¾inimo atidėjimÄ (t. I, b. l. 96), f) 2013 m. balandžio 23 d. raÅ¡tu, kuriame prašė leisti parduoti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini),(t.

I, b. l.

97) ir 2013 m. gegužės 6 d. raÅ¡tu, kuriuo atsakovė iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutikimÄ turto pardavimui suteiks, kai bus pateikta viso bankui pagal Kredito sutartį įkeisto turto pilna vertinimo ataskaita (t. I, b. l.

98) bei 2013 m. birželio 14 d. pakartotiniu raÅ¡tu leisti parduoti jai nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , esantį Partizanų g. 98, Kaune, (t. I, b. l. 99–100) ir 2013 m. birželio 21d. raÅ¡tu, kuriame pakartotinai iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutikimÄ turto pardavimui duos kai bus pateikta viso banko naudai įkeisto turto vertinimo ataskaita (t. I, b. l. 101). Taigi, bendradarbiavimas tarp Å¡alių vyko Kredito sutarties galiojimo metu, taip pat bendradarbiavimas tarp skolininkės ir kreditorės vyko ir po Kredito sutarties 2011 m. balandžio 19 d. nutraukimo.Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, nes kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

CK numatyta teisė teismui atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 straipsnio 6 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo teisių gynybos tikslu ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė dėl, jos nuomone, neteisėtų atsakovės veiksmų, kuriais buvo sukliudyta ieÅ¡kovei stabilizuoti apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ ir Kredito sutarties galiojimo metu ir po Kredito sutarties nutraukimo. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais teiginiais, kad ieÅ¡kovės nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai yra visiÅ¡kai atskiri ir vertintini savarankiÅ¡kai, jie neturi jokio bendro požymio, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės praÅ¡ymai buvo susiję su Kredito sutartyje įtvirtintomis Å¡alių sulygtomis sÄ lygomis, įrodė, kad Å¡alys, kaip skolininkė ir kreditorė, bendradarbiavo ir kooperavosi ne tik Kredito sutarties galiojimo metu, tiek ir po jos nutraukimo.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, kaip jau minėta, Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, susijęs su Kredito sutartimi, baigėsi 2013 m. balandžio 23 d. raÅ¡tu, kuriame ieÅ¡kovė prašė leisti parduoti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l.

97) ir 2013 m. gegužės 6 d. raÅ¡tu, kuriuo atsakovė iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutikimÄ turto pardavimui suteiks, kai bus pateikta viso bankui pagal Kredito sutartį įkeisto turto pilna vertinimo ataskaita (t. I, b. l.

98) bei 2013 m. birželio 14 d. pakartotiniu raÅ¡tu, kuriame ieÅ¡kovė prašė leisti parduoti jai nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 99–100) ir 2013 m. birželio 21d. raÅ¡tu, kuriame atsakovė pakartotinai iÅ¡aiÅ¡kino, kad sutikimÄ turto pardavimui duos kai bus pateikta viso banko naudai įkeisto turto vertinimo ataskaita (t. I, b. l. 101). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, nes ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo paskutinio teisės ieÅ¡kovės nurodyto jos pažeidimo dienos (2016-04-23), nebent ieÅ¡kovė apie tai sužinotų vėliau, tuomet anksčiausiai ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje prasidėjo paskutinę teisę pažeidžiančių atsakovės veiksmų dienÄ (2013-05-06).

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu atsakovės „Swedbank“, AB apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria.

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliančių skundai atmestini, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Apeliantės BAB „Dvarčionių keramika“ apeliacinis skundas atmestas, tačiau jai kyla pareiga atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 79 straipsnio 2 dalis, CPK 80 straipsnio 4 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis), nes nagrinėjamojoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo atidėtas apeliantei AB „Dvarčionių keramika“ 12 555 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ sumokėjimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. X, b. l. 70–71). IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi atsakovei AB „Dvarčionių keramika“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.

Taigi, skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimas priimtas iki restruktÅ«rizavimo bylos AB „Dvarčionių keramika“ iÅ¡kėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį panaikino ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – atsisakė iÅ¡kelti akcinei bendrovei ,,Dvarčionių keramika“ restruktÅ«rizavimo bylÄ . Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi iÅ¡kelta atsakovei AB „Dvarčionių keramika“ bankroto byla, administratore paskirta R.

B. (t. X, b. l. 100 – 102). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį paliko nepakeistÄ (t. X, b. l. 103–106). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi tai, jog ieÅ¡kovės apeliacinio skundo pateikimo metu (2016 m. balandžio 19 d., t. X, b. l.

65) AB „Dvarčionių keramika“ buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, o apeliacinio skundo nagrinėjimo eigoje – bankroto byla, sprendžia nepriteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės, bankrutuojančios įmonės, bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                           Rasa GudžiÅ«nienė                                                    Kazys KailiÅ«nas                           Antanas Rudzinskas