db197159-22ac-4466-8f7c-7fdfc8bf8f18 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-6683-257/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01053-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 1 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JarÅ«nės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

D. skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriui dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėjas M. D. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dėl Ukrainos piliečio M. D. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir Migracijos skyrius) iÅ¡nagrinėjęs dokumentus dėl M. D. įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, nustatė, kad užsienietis į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2021 m. balandžio 22 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos, turėdamas Ukrainos biometrinį pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini).

Atsakovas taip pat nustatė, kad užsienietis į Lietuvos RespublikÄ atvyko pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.1.2 punkto reikalavimÄ , draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nenustačius Nutarimo 2.1.2.1 – 2.1.2.18 papunkčiuose nustatytų sÄ lygų dėl draudimo netaikymo. Atsakovas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, priėmė skundžiamÄ aktÄ , kuriuo nusprendė įpareigoti Ukrainos pilietį M.

D. iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir motyvuotas, tačiau konkrečių priimto sprendimo motyvų pasigedo. Nurodė, kad sprendime nėra tinkamos motyvacijos, jis yra formalus, todėl neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) keliamų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ Migracijos skyriui vykdant patikrinimÄ ir dokumentų nagrinėjimÄ , buvo pateiktas ne tik užsieniečio biometrinis pasas bei kiti dokumentai, patvirtinantys pareiÅ¡kėjo teisėtÄ gyvenimÄ Lenkijos Respublikoje, Europos ekonominėje erdvėje, buvimÄ Lietuvoje.

PareiÅ¡kėjas teisėtai gyvena Lenkijos Respublikoje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, nes ten yra deklaravęs nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ; pareiÅ¡kėjui suteiktas asmens kodas. Leidimas dirbti Lenkijos Respublikoje suteikia teisę rinktis, ar užsienietis nori bÅ«ti gyventoju Lenkijos Respublikoje, ar ne. Asmuo, turėdamas leidimÄ dirbti, įgyja teisę deklaruoti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ bei bÅ«ti mokesčių rezidentu Lenkijos Respublikoje. PareiÅ¡kėjas yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ Lenkijos Respublikoje, todėl nurodo, kad pats nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimas liudija, jog pareiÅ¡kėjas yra gyventojas Lenkijos Respublikoje.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas teisėtai gyvena Lenkijos Respublikoje, t. y. Europos ekonominės erdvės valstybėje, tačiau priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo tinkamai įvertinta Å¡i aplinkybė, kas sÄ lygojo neteisėtÄ ir nepagrįstÄ skundžiamo sprendimo priėmimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sprendimas įpareigoti iÅ¡vykti yra sietinas su COVID-19 pandemijos valdymu Å¡alyje, tačiau paaiÅ¡kina, kad visus reikiamus testus, siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas serga COVID-19 liga atliko.

PareiÅ¡kėjui buvo nustatytas neigiamas rezultatas, todėl jokio pavojaus pareiÅ¡kėjas nesukėlė. PareiÅ¡kėjas dirba (duomenys neskelbtini), kuri teikia darbuotojų nuomos paslaugas. PareiÅ¡kėjas buvo komandiruojamas darbo reikalais iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ . Darbuotojas turėjo leidimÄ dirbti, galėjo bÅ«ti laisvai siunčiamas į kitÄ Europos ekonominės erdvės valstybę darbinių funkcijų atlikimui. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad ginčas nėra kilęs dėl asmenų iÅ¡ trečiosios Å¡alies migracijos.

Å ioje situacijoje svarbu tai, kad pareiÅ¡kėjas į LietuvÄ atvyko darbo reikalais, jo buvimas Lietuvos Respublikoje buvo trumpalaikio pobÅ«džio. Komandiruotė numatyta nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. liepos 16 d. PareiÅ¡kėjas yra socialiai draudžiamas Lietuvos Respublikoje, taikant Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktus. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo teisėtas ir nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas 2021 m. birželio 28 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad jo, kaip Ukrainos Respublikos piliečio atžvilgiu, yra taikomas bevizis režimas Europos SÄ jungoje.

PareiÅ¡kėjui nėra privaloma viza. Atsakovas gali laisvai atvykti į Europos SÄ junga. Jis atvyko į Lenkijos RespublikÄ , tokiu bÅ«du apsigyveno Europos SÄ jungoje pagal Lenkijos Respublikos teisės aktus. BÅ«tent iÅ¡ Lenkijos Respublikos pareiÅ¡kėjas komandiruotės pagrindais atvyko dirbti į Lietuvos RespublikÄ . Nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas iÅ¡imtinai aiÅ¡kina Lietuvos Respublikos teisės aktus ir juose numatytas galimybes atvykti/gyventi trečiųjų Å¡alių piliečiams, kai pareiÅ¡kėjas atvyko į Europos SÄ jungÄ ne per Lietuvos RespublikÄ , o per Lenkijos RespublikÄ darbo reikalais (komandiruotas).

Kiekviena valstybė savarankiÅ¡kai sprendžia užsieniečių teisinę padėti toje valstybėje, taip pat numato skirtingas sÄ lygas tiek dirbti, tiek gyventi. PareiÅ¡kėjas yra teisėtas gyventojas Lenkijos Respublikoje. Nutarimas bÅ«tent nurodo, kad asmuo (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjas) turi bÅ«ti teisėtu gyventoju Lenkijos Respublikoje, o ne Lietuvos Respublikoje. Teisės aktų nuostatos, kuriomis iÅ¡imtinai remiasi atsakovas, yra taikomos tik Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, o ne Lenkijos Respublikoje.

Europos SÄ jungos teisės aktuose nėra apibrėžta gyventojo sÄ voka, kuri bÅ«tų taikoma visuotinai, todėl kokie asmenys yra laikomi teisėtai gyvenantys Europos ekonominės erdvės valstybėje turi bÅ«ti vertinama individualiai. Atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , apskritai nevertino, ar pareiÅ¡kėjas yra teisėtas gyventojas Lenkijos Respublikoje. Akcentuoja, kad toks atsakovo teisės aktų interpretavimas pažeidžia pamatinius Europos sÄ jungos principus, pažeidžia darbuotojų judėjimo laisvės principÄ .

Mano, kad atsakovas neįvertino esminės aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas buvo Lenkijos įmonės komandiruotas į LietuvÄ . Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rintinės Migracijos skyrius atsilipime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir mano, kad jis atmestinas kaip nepagrįstas. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. gegužės 12 d. Migracijos skyriuje buvo apklaustas Ukrainos Respublikos pilietis M. D. Apklausos metu nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2021 m. balandžio 22 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos, turėdamas Ukrainos Respublikos piliečio pasÄ , galiojantį iki (duomenys neskelbtini).

AiÅ¡kinantis aplinkybes, užsienietis apklausos metu paaiÅ¡kino, kad 2021 m. balandžio 18 d. iÅ¡vyko iÅ¡ Ukrainos į LenkijÄ . Ä® Lietuvos RespublikÄ atvyko 2021 m. balandžio 22 d. darbo tikslais. Atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas – darbo paieÅ¡ka. Gyveno Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini), komandiruotas į (duomenys neskelbtini). Pageidauja grįžti į kilmės valstybę. Migracijos skyriaus pareigÅ«nas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimÄ ir surinkęs įrodymus, priėmė nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnyje, ir paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

Užsieniečio atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPÄ®), (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas dėl Ukrainos piliečio M. D. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užsienietis įpareigotas savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į UkrainÄ per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2021 m. birželio 11 d. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2021 m. balandžio 22 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos, turėdamas Ukrainos Respublikos biometrinį pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini).

Skundžiamo sprendimo suraÅ¡ymo metu nenustatyta, kad M. D. Lenkijos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių“ nustatyta tvarka, kuriuo nors pagrindu bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjas Lenkijos Respublikoje turi teisę bÅ«ti kaip asmuo, kuriam taikomas bevizis režimas, 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us, taikymo laikotarpiui (Ukrainos piliečiui, kai buvimo trukmė nevirÅ¡ija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kaip biometrinio paso, Ukrainos iÅ¡duoto laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, standartų, turėtojui).

Skundžiamo sprendimo nagrinėjimo metu užsienietis pateikė Lenkijos Respublikos iÅ¡duotÄ dokumentÄ , subjekto, veikiančio kaip laikino įdarbinimo agentas, deklaracijÄ apie darbo patikėjimÄ užsieniečiui kaip laikinajam darbuotojui, kurio 5 punkte numatyta, kad laikotarpis, už kurį įmonė užsieniečiui patikės atlikti darbus yra nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. liepos 18 d. Pagal pateiktÄ dokumentÄ matyti, kad deklaracija dėl darbo patikėjimo galimai pasiraÅ¡yta 2021 m. balandžio 8 d.

Atsižvelgiant į gautus dokumentus skundžiamo sprendimo nagrinėjimo metu, spręsta, jog pateikti dokumentai susiję su darbo santykiais, o ne su gyvenimu Å¡alyje. Atvykimo į Lietuvos RespublikÄ 2021 m. balandžio 22 d. metu pareiÅ¡kėjas neturėjo nei Lietuvos Respublikos, nei Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos iÅ¡duoto leidimo gyventi, todėl, Nutarimo 2.1.2 papunkčio taikymo aspektu jis neatitiko Europos ekonominės erdvės valstybių, <...> teisėtai gyvenančio asmens sÄ vokos ir statuso, todėl buvo laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatai.

Faktinių bei teisinių aplinkybių visuma patvirtina, kad 2021 m. balandžio 22 d. pareiÅ¡kėjas į LietuvÄ atvykti neturėjo teisės, todėl skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 12 d. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo užsienietis pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2 punkto reikalavimÄ draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kadangi nebuvo nustatyta Nutarimo 2.1.2.1 – 2.1.2.18 papunkčiuose nustatytų sÄ lygų dėl draudimo netaikymo.

Nutarime konstatuota, kad vadovaujantis UTPÄ® 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 8 punktu M. D. atvykimas į Lietuvos RespublikÄ ir buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, dėl to užsieniečiui buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Atsakovas neturi duomenų, kad minėtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra apskųstas, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis yra įsiteisėjęs, o M. D. kaltė dėl padaryto nusižengimo yra pilnai įrodyta. PareiÅ¡kėjo M. D. skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta įpareigoti Ukrainos pilietį M. D. savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į UkrainÄ per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2021 m. birželio 11 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas M. D. 2021 m. balandžio 18 d. atvyko į Lenkijos RespublikÄ , o 2021 m. balandžio 22 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos atvyko į Lietuvos RespublikÄ . 2021 m. gegužės 11 d. Užsieniečio apklausos metu lape nurodyta, kad užsienio valstybių vizos, leidimai gyventi Å¡alyje nėra iÅ¡duoti.

PareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog pagal Subjekto, vykdančio laikinojo įdarbinimo agentÅ«ros veiklÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl laikino darbo patikėjimo užsieniečiui, M. D. atvyko dirbti į Lietuvos RespublikÄ (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. liepos 18 d. PareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas Lenkijos nacionalinio asmens identifikavimo numeris (PESEL) (duomenys neskelbtini) bei laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. liepos 22 d. deklaruota laikinoji gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 22 d.

įsakymu „Dėl M. D. komandiruotės“ pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) komandiravo M. D. į (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. liepos 16 d. imtinai, į užsakovo (duomenys neskelbtini) įmonę. 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, skyrė pareiÅ¡kėjui M. D. administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , už tai, kad pastarasis atvyko į Lietuvos RespublikÄ , pažeisdamas Nutarimo 2.1.2 punkto reikalavimÄ , draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kadangi nebuvo nustatyta Nutarimo 2.1.2.1 – 2.1.2.18 punktuose nurodytų sÄ lygų dėl draudimo netaikymo. (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ukrainos piliečio M.

D. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ, kuriuo nuspręsta įpareigoti Ukrainos pilietį M. D. savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į UkrainÄ per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2021 m. birželio 11 d. PareiÅ¡kėjas M. D. taip pat įspėtas, kad per nustatytÄ laikÄ jam neiÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d.).

UTPÄ® 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡is įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir iÅ¡vykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarkÄ ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sÄ lygas ir tvarkÄ . UTPÄ® 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įpareigojimas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytÄ laikÄ savanoriÅ¡kai privalo iÅ¡vykti į tÄ Europos SÄ jungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę bÅ«ti ar gyventi.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas į Lietuvos RespublikÄ atvyko, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. balandžio 25 d., pareiÅ¡kėjo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ metu) 2.1.2 punkto reikalavimÄ , draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir nebuvo nustatytos Nutarimo 2.1.2.1 – 2.1.2.18 punktuose numatytos iÅ¡imtys.

Nutarimo 2.1.2 punkte numatytas bendro pobÅ«džio draudimas, kuriuo valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ , iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis. Minėto Nutarimo 2.1.2.1 papunktyje numatyta, kad draudimas kirsti valstybės sienÄ netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių, Å veicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės, Andoros KunigaikÅ¡tystės, Monako KunigaikÅ¡tystės, San Marino Respublikos ir Å ventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) piliečiams ir Å¡iose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teisėtai gyveno Lenkijos Respublikoje, nes ten yra deklaravęs nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ bei jam yra suteiktas asmens kodas. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė PraneÅ¡imÄ apie Lenkijos nacionalinio asmens identifikavimo ir Laikinosios gyvenamosios vietos registracijos patvirtinimo pažymÄ . 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002 nustatančio vienodÄ leidimų apsigyventi trečiųjų Å¡alių piliečiams formÄ (toliau – ir Reglamentas) 1 straipsnyje numatyta, kad trečiųjų Å¡alių piliečiams valstybių narių iÅ¡duodami leidimai apsigyventi yra rengiami pagal vienodÄ formÄ ir juose turi bÅ«ti pakankamai vietos priede nurodytai informacijai pateikti.

Vienodos formos leidimas gali bÅ«ti įklija arba atskiras dokumentas. Kiekviena valstybė narė atitinkamoje vienodos formos vietoje gali įraÅ¡yti su leidimo pobÅ«džiu ir atitinkamo asmens teisine padėtimi susijusiÄ informacijÄ , ypač informacijÄ dėl asmeniui suteikiamo leidimo dirbti. Minėto Reglamento 1 straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad leidimas apsigyventi – tai valstybės narės valdžios institucijų iÅ¡duotas leidimas, leidžiantis trečiosios Å¡alies piliečiui teisėtai bÅ«ti jos teritorijoje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis konstatuoja, kad atsakovas teisingai nustatė, jog pareiÅ¡kėjas M. D. į Lietuvos RespublikÄ atvyko neturėdamas nei Lietuvos Respublikos, nei Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos iÅ¡duoto leidimo gyventi vienoje iÅ¡ Europos SÄ jungos Å¡alių. TokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ pagrįstai leidžia daryti ir paties pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai, nes Subjekto, vykdančio laikinojo įdarbinimo agentÅ«ros veiklÄ , pareiÅ¡kimas dėl laikino darbo patikėjimo teise užsieniečiui, 6 punkte „Viza / leidimas gyventi Å¡alyje kortelėje“ nėra nurodyta, kad Lenkijos Respublikoje pareiÅ¡kėjui bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas gyventi ar viza.

Pagal UTPÄ® 23 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ . Pagal UTPÄ® 11 straipsnio 1 dalį, užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje taikomos 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo iÅ¡imtis. Užsienietis, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių narių iÅ¡duotÄ Europos SÄ jungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį (UTPÄ® 11 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2021 m. balandžio 22 d. iÅ¡ Lenkijos Respublikos, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kirto valstybės sienÄ tuo metu, kai galiojo ribojimas užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

Å is ribojimas netaikomas asmenims, kurie teisėtai gyvena Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje. Pažymėtina, kad pagal UTPÄ® nuostatas buvimas ir gyvenimas Lietuvoje yra skirtingos teisinės sÄ vokos, skirtingas yra ir jų teisinis statusas bei režimas. Asmeniui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti joje ar vykti tranzitu suteikia teisę nustatyta tvarka iÅ¡duota viza (Ä®statymo 2 straipsnio 33 dalis; 17 straipsnio 1 dalis), o teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje asmeniui suteikia nustatyta tvarka iÅ¡duoti atitinkamai laikinas arba ilgalaikis leidimas gyventi (UTPÄ® 2 straipsnio 14 ir 15 dalys; 24 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-438/2021).

Remiantis aukščiau nurodytais duomenis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Lietuvos RespublikÄ atvyko, galiojant Nutarimo 2.1.2 punktui, neturėdamas iÅ¡duotos vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atitiko Nutarimo 2.1.2.1 – 2.1.2.18 papunkčiuose nustatytas iÅ¡imtis, nėra. Pažymėtina ir tai, kad Civilinės saugos įstatymas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atžvilgiu yra specialioji teisės norma.

Pagal Civilinės saugos įstatymo 3 straipsnio 1 punktÄ ir 9 straipsnį Vyriausybė yra civilinės saugos sistemos subjektas, kuriam suteikta teisė nustatyti ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkÄ ; nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir Å«kio subjektams Å«kinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, bÅ«tinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams Å¡alinti ir kt.

Civilinės saugos įstatymo 8 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Vykdant gelbėjimo, paieÅ¡kos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir Å¡alinant jų padarinius, Å¡io ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali bÅ«ti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir bÅ«sto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – ir Å«kinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas.“ Å is teisinis reglamentavimas lemia, kad Vyriausybei buvo suteikta teisė laikinai ekstremalios situacijos metu apriboti asmenų judėjimo laisvę, įskaitant byloje aptariamÄ atvejį, numatytÄ Nutarime <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-438/2021).

UTPÄ® 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ ar neteisėtai joje yra, praÅ¡o leisti savanoriÅ¡kai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę klausimais. Priimant įpareigojimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, sprendimÄ grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę arba iÅ¡siųsti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo:

1) buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ ;

2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;

3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo Å¡vietimo programÄ (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobÅ«dį ir mastÄ (UTPÄ® 128 straipsnio 1 dalis). UTPÄ® 130 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama iÅ¡siųsti arba grÄ Å¾inti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iÅ¡ kurios jis gali bÅ«ti vėliau nusiųstas į tokiÄ valstybę.

UTPÄ® 130 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog užsienietis neiÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba negrÄ Å¾inamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas. UTPÄ® 130 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

PrieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl asmens grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę, turi bÅ«ti įvertinta, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančių keliÄ to asmens (įpareigojimui iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos) grÄ Å¾inimui į užsienio valstybę. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas siekia paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tuo aspektu, jog jį sieja darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), be to, į Lietuvos RespublikÄ atvyko teisėtai iÅ¡ Lenkijos Respublikos, nes minėtoje valstybėje yra deklaravęs laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad nenustatyta UTPÄ® 130 straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, jog sugrÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ UkrainÄ kiltų pavojus jo gyvybei arba jis gali bÅ«ti persekiojamas, nėra jokių duomenų, kad užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas. PareiÅ¡kėjo Å¡eimyninių ryÅ¡ių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nenustatyta. Socialiniai, ekonominiai ir kiti pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika (nuo 2021 m. balandžio 23 d. dirba (duomenys neskelbtini), buvimo laikas Lietuvos Respublikoje (nuo 2021 m. balandžio 22 d.) nėra tokie, kurie lemtų pareiÅ¡kėjo neįpareigojimÄ iÅ¡vykti.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad buvo pažeisti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) reikalavimai. Nurodo, jog sprendime nėra nurodytų motyvų dėl ko priimtas nepalankus sprendimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Teismas vertina, kad Sprendime atsakovas detaliai, iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiÅ¡kėjo atveju. Sprendimo tiek teisiniai, tiek faktiniai motyvai yra aiÅ¡kÅ«s ir nurodyti detaliai (nurodyti įstatymo straipsniai, nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas į Lietuvos RespublikÄ 2021 m. balandžio 22 d. atvyko pažeisdamas Nutarimo 2.1.2 papunktį).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas suprato, kodėl priimtas Sprendimas, bet subjektyviai kitaip vertina teisės aktų nuostatas. PareiÅ¡kėjo nesutikimas nedaro Sprendimo neiÅ¡samiu, nemotyvuotu ar neteisėtu. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Sprendimas atitinka VAÄ® reikalavimus ir yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr.

Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Atsižvelgiant į tai, kiti pareiÅ¡kėjo ir atsakovo argumentai yra laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikÅ¡mės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais motyvais. Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-6683-257/2021 įsiteisėjimo sustabdytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių PR Migracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr.(duomenys neskelbtini) ,,Dėl Ukrainos piliečio M.

D. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ galiojimas. ABTÄ® 70 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad teismui atmetus skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ), reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti sprendimu. Atsižvelgiant į tai, teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikintinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-6683-257/2021 įsiteisėjimo sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių PR Migracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimÄ Nr.(duomenys neskelbtini) ,,Dėl Ukrainos piliečio M.

D. grÄ Å¾inimo į UkrainÄ â€œ galiojimÄ . Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjai Laisvutė Kartanaitė JarÅ«nė Sedalienė Virginijus Stankevičius