db195c81-4fac-4564-ba8a-fa1bd8f127fa · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-7101-406/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01768-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. N. kreipėsi su skundu į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas savo skunde (b. l. 2), atsikirtime (b. l. 72-73) nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«rio 3-oje sekcijoje, kurioje gyveno 10 nuteistųjų, todėl gyvenamojo ploto norma užtikrinta nebuvo.

Minėtame būryje gyveno apie 70 nuteistųjų ir šiam skaičiui buvo suteikta galimybė naudotis tik viena skalbimo mašina, bei viena dujine virykle, kurios normaliai neveikė, todėl norit pasinaudoti šiuo inventoriumi, tekdavo laukti eilėje. Akcentavo, kad būrio virtuvė buvo neremontuota, joje matėsi pelėsis, inventorius buvo netinkamos naudoti būklės, be to, tiek virtuvėje, tiek gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų, blakių. Langai patalpų sunkiai atsidarinėjo, taip pat buvo nekokybiški.

Pažymėjo, kad tualete buvo trys sėdimi unitazai bei du pisuarai, nebuvo jokių pertvarų, todėl jautėsi žeminamas, nebuvo užtikrintas jo privatumas, taip pat nebuvo tinkamos ventiliacijos, kadangi nuolat tvyrojo blogas kvapas. Prausykloje buvo penki kranai, iš kurių veikė tik keli, taip pat nebuvo jokių higienos priemonių, išskyrus gabalas muilo, nebuvo ir pakabų ar lentynėlių, nei rankšluosčių. Nurodė, kad tiek gyvenamojoje, tiek bendro naudojimo patalpose buvo šalta, drėgna Teigė, kad čiužinių niekas ir niekada nekeisdavo iki išėjimo į laisvę, pasivaikščiojimo kiemelis 22 būrio buvo baisus, nevalomas, betonas sutrūkinėjęs, lyjant lietui pilnas vandens, nes neveikė tinkamai kanalizacija, sienos pažaliavusios, nebuvo peleninių.

Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ . Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 8-15) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 22 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje. Pažymėjo, kad nuteistieji pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintÄ skalbyklos grafikÄ , gali ateiti ir atiduoti rÅ«bus bei patalinę skalbimui, todėl patiems nuteistiesiems bÅ«tinybės skalbti rÅ«bus nėra, be to, nors teisės aktai nenumato pareigos įrengti bÅ«riuose skalbimo maÅ¡inas, tačiau 22 bÅ«ryje yra pastatyta skalbimo maÅ¡ina.

Akcentavo, kad maistu nuteistieji aprÅ«pinami, todėl patys neprivalo gamintis maistÄ , t. y. pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ nuteistiesiems tiekiami pusryčiai, pietÅ«s ir vakarienė Marijampolės pataisos namų valgykloje, be to teisės aktai nenumato pareigos virtuvėlėje įrengti viryklės, taip pat nereglamentuojamas ir įrengto boilerio dydis. Teigė, jog Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«ryje prausykloje nėra karÅ¡to vandens, kadangi teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens tiekimo į bÅ«riuose esančias prausyklas.

Atsakovės atstovo įsitikinimu, prausykloje įrengta viena ilga kriauklė ir 5 vandens kranai, pakabos yra pritvirtintos prie sienos, daiktus, higienos priemones nuteistieji susideda ant prausyklos Å¡alia čiaupų ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai praustis gali 5 nuteistieji. Pažymėjo, jog tualete sanitarinių įrenginių visada užteko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas visÄ Marijampolės pataisos namuose buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normoms.

Periodinis patikrinimo aktas Nr. PA.4-432 patvirtina, kad nėra nustatyti jokie pažeidimai, nerastas joks pelėsis, apÅ¡vietimas, drėgmė ir temperatÅ«ra atitinka teisės aktų reikalavimus, jokie parazitai tame tarpe ir tarakonai nebuvo pastebėti. Taip pat, pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa" dėl parazitų naikinimo, kuri nuolatos stebi ir prižiÅ«rį pataisos namų patalpas. Pabrėžė, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas, pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namų administracijÄ nėra teikęs skundų.

Taip pat, dėl buitinių sÄ lygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė ir į Psichologinę tarnybÄ , kurios darbuotojai turi reikiamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti asmens negatyvių psichinių iÅ¡gyvenimų apimtis ir siÅ«lyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Marijampolės pataisos namų nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas A. N. teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau tekste – ir Marijampolės PN). Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. jam atliekant bausmę 22 bÅ«ryje nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, gyveno ir naudojosi netinkamos bÅ«klės patalpomis, inventorius buvo pasenęs, patalpose veisėsi buitiniai parazitai, dujinė viryklė bei skalbimo maÅ¡ina normaliai neveikė, tualetai nebuvo atskirti pertvaromis, prausykloje buvo tik Å¡altas vanduo, patalpose buvo Å¡alta, drėgna, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti netinkamai ir kt.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m (neteko galios 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 m. balandžio 11 d.) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo 2010 m. balandžio 26 d.

Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ ( toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.). Joje buvo nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai nustatyti galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir Lietuvos higienos norma), kurioje minėta sÄ voka jau nenumatyta. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog bausmės Marijampolės PN atlikimo metu, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. 22 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 gyveno 10 nuteistųjų, todėl jam nuolat trÅ«ko gyvenamojo ploto (b. l. 2).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 7/07-672 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 222 brigadÄ (b. l. 16). PareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis gyveno 22 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 patvirtina 2018 m. rugsėjo 12 d. Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus pažyma Nr. 14/07-4783 (b. l. 18). Ä® bylÄ pateikta 22 bÅ«rio schema patvirtina, kad patalpos Nr. 3 plotas yra 28,11 kv. m (b. l.61). 2018 m. rugsėjo 12 d. Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymoje Nr. 14/07-4783 nurodyta, kad Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje įrengtos 9 miegamosios vietos ir joje ginčo laikotarpiu gyveno iki 9 nuteistųjų, todėl teismo vertinimu vienam nuteistajam teko 3,12 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. nebuvo pažeistos jo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Nors pareiÅ¡kėjas nesutiko su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis bei nurodė, kad ginčo laikotarpiu 22 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 gyveno ne 9 nuteistieji, o 10 nuteistųjų, tačiau nepateikė teismui jokių oficialių įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus duomenis. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti Marijampolės PN pateiktomis į bylÄ nuotraukomis, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, galėjo gyventi daugiausiai 9 nuteistieji, nes gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos tik 9 lovos.

Pažymėtina ir tai, kad ginčo laikotarpio pabaiga - 2018 m. rugpjūčio 3 d., todėl atsakovės atstovo pateikti duomenys, t. y. Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. 14/07-4783, yra artima ginčo laikotarpiui. Tokiu bÅ«du byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo argumentus pagrįstais bei konstatuoti, kad A. N. nagrinėjamu laikotarpiu, atliko bausmę nepriimtinomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis, kurios nulemtų neturtinės žalos padarymo fakto konstatavimÄ .

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pagal Taisyklių 111.1. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skundžiasi sanitarinio mazgo neatitikimu teisiniam reglamentavimui, t. y., kad tualete buvo tik 3 sėdimi klozetai bei 2 pisuarai, kuriais naudojosi 70-imt nuteistųjų, todėl teko laukti eilėse, taip pat nebuvo atitverti vienas nuo kito ir taip buvo pažeistas jo privatumas, nebuvo ir lentynėlių, pakabų, higienos priemonių, iÅ¡skyrus muilo gabalÄ , taip pat kilimėlių ant grindų nebuvimu.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ buvo numatyta, jog 1 unitazas ar klozetas bei pisuaras skiriamas 12-ai nuteistųjų ir 1 praustuvė skiriama 10-iai nuteistųjų.

Minėtos nuostatos galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R- 132 redakcija „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuri nenumatė sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, 1 praustuvė, 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų ir klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Taip pat prausykloje tualete turi būti virš praustuvės lentynėlė higienos priemonėms susidėti bei sieninė pakaba.

Pagal atsakovės atstovo pateiktÄ 2018 m. rugsėjo 12 d. pažymÄ Nr. 14/07-4783 (b. l. 18) 22-ame bÅ«ryje ginčo laikotarpiu gyveno nuo 52 iki 63 nuteistųjų, tačiau net ir laikant, kad minėtame bÅ«ryje gyveno 70 nuteistųjų, teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo nurodytais argumentais, kad įrenginių skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, neatitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų reikalavimų, kadangi 22 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo 3 sėdimi klozetai, 2 pisuarai, praustuvė su 5 kranais (pareiÅ¡kėjo teiginius patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 52, 54, 55)), todėl sanitariniu mazgu galėjo naudotis 75 nuteistieji.

Byloje nėra duomenų, kad minėti įrenginiai nefunkcionavo ar pan., todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl inventoriaus trÅ«kumo sanitariniame mazge atmestini kaip neįrodyti. Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad naudojantis tualetu jis jautė pažeminimÄ , kadangi nebuvo jokių pertvarų, tačiau jau atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ (b. l.

72) nurodė, kad klozetai nėra visiškai uždari, o tik atitverti sienele, t. y. sutiko su atsakovės atstovo tvirtinimu, jog 22 būrio sanitariniame mazge tarp klozetų yra įrengtos pertvaros (b. l. 11). Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sanitarinis mazgas patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas, nebuvo įrengtas, t. y. jis buvo įrengtas atskiroje patalpoje nuo pareiškėjo gyvenamosios patalpos ir sanitariniai įrenginiai atskirti pertvaromis, ko pasėkoje buvo užtikrintas minimalus pareiškėjo privatumas atliekant gamtinius reikalus, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodydamas, kad kai unitazai yra atskirti dalinėmis pertvaromis yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu (ne kameroje) buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Taigi, karÅ¡tas vanduo numatomas tik duÅ¡inėse, kuriose nuteistieji turi teisę nusiprausti 1 kartÄ per savaitę, pagal atskirai patvirtintÄ grafikÄ (b. l. 37), todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad prausykloje nebuvo karÅ¡to vandens, atmestinos kaip nepagrįstos. IÅ¡ į bylÄ pateiktos prausyklos nuotraukos (b. l.

52) matyti, kad pakabos yra pritvirtintos prie sienos, todėl negali bÅ«ti nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ pažeidimas, tačiau remiantis į bylÄ pateiktais įrodymais, teismas sprendžia, jog atsakovės atstovas, pažeidė minėto akto dalį, kuri numato, kad virÅ¡ praustuvės turi bÅ«ti lentynėlė higienos priemonėms susidėti, todėl Å¡iuo atžvilgiu konstatuojamas Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas.

Tačiau Å¡iuo individualiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad į bylÄ pateikta nuotrauka patvirtina, jog praustuvė labai didelė ir Å¡alia čiaupų buvo pakankamai vietos pareiÅ¡kėjo higienos priemonėms susidėti, todėl daroma iÅ¡vada, kad lentynėlės nebuvimas nesukėlė pareiÅ¡kėjui tiek objektyvių neigiamų pasekmių, kad dėl to bÅ«tų atsiradęs realus pagrindas neturtinės žalos konstatavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017).

Pažymėtina, jog pirmiau įvardinti teisės aktai nenumato pareigos kalinimo įstaigoms į prausyklas atėjusius praustis nuteistuosius aprÅ«pinti higienos priemonėmis, taip pat nenumato ir kilimėlių ant grindų įrengimo, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai laikytini nepagrįstais ir atmestini. PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl to, kad 22 bÅ«ryje skalbimo maÅ¡ina bei dujinė viryklė tinkamai nefunkcionavo, vandens boileris buvo per mažas, o čiužinio niekas nekeitė per visÄ kalinimo laikotarpį.

IÅ¡ į bylÄ pateikto 2016 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo akto Nr. 4-432 (23.22.4.14.4.12) matyti, kad Marijampolės PN naudojami skalbiniai (patalynė, minkÅ¡tasis inventorius) skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje, kur yra įrengta neÅ¡varių skalbinių patalpa, skalbimo patalpa, Å¡varių skalbinių patalpa bei atskira džiovinimo-lyginimo patalpa (b. l. 28-30). Taigi, nuteistieji pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintÄ skalbyklos grafikÄ (b. l. 38), gali ateiti ir atiduoti rÅ«bus bei patalynę skalbimui, todėl, teismo vertinimu, patiems nuteistiesiems bÅ«tinybės skalbti rÅ«bus nėra.

Taip pat, nuteistųjų sÄ lygų gerinimui, nors nėra privaloma, kaip nurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, 22 bÅ«ryje yra pastatyta skalbimo maÅ¡ina (b. l. 9). Teismas pažymi, kad jokie galiojantys teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams aprÅ«pinti bÅ«rius skalbimo maÅ¡inomis, todėl ir Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Minėtas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo aktas Nr. 4-432 (23.22.4.14.4.12) patvirtina, kad Marijampolės PN yra įrengta sanitarinė Å¡varykla, kurioje įrengta dezinfekavimo kameros patalpa, joje atliekamas daiktų dezinfekavimas, pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas (b. l. 29).

Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ ar bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydamas pakeisti jo dėvimÄ Äiužinį nauju, ar turimÄ iÅ¡dezinfekuoti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas turėjo tokiÄ galimybę, tačiau ja nepasinaudojo, todėl atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas Å¡iuo atžvilgiu nenustatytas. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad virtuvėlėje esanti viryklė turėjo gedimų, todėl teko ilgai laukti kol galės pasigaminti maistÄ , tačiau bylos duomenys patvirtina, kad maistu nuteistieji yra aprÅ«pinami ir patys gaminti maistÄ neprivalo.

Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ (b. l. 39, 40) nuteistiesiems tiekiami pusryčiai, pietÅ«s ir vakarienė Marijampolės PN valgykloje. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ dėl viryklės gedimo ir Å¡i jo praÅ¡ymo netenkino. Pažymėtina, kad jokie galiojantys teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams aprÅ«pinti bÅ«rius viryklėmis, atsakovės atstovas, siekdamas pagerinti nuteistųjų kalinimo sÄ lygas šį buitinį prietaisÄ pastatė savo noru, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamai funkcionavusios viryklės, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumÄ .

Atmestini ir pareiÅ¡kėjo argumentai, kad virtuvėlėje boileris buvo per mažas, nebuvo prausykloje higienos priemonių, kadangi jokie teisės aktai nenumato boilerio dydžio taip pat, kad prausyklose bÅ«tų padėtos nuteistiesiems naudoti higienos priemonės. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad tiek bendro naudojimo patalpose, tiek gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų, blakių. Teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Marijampolės PN yra sudarę sutartį dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo su UAB „Dezinfa“ (b. l. 31-34), taip pat, kad yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir tikrinimo metu kenkėjų nepastebėta (b. l. 28-30).

Taigi, byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai yra nevykdomi, ar vykdomi netinkamai, taip pat, byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų bÅ«tų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administracijÄ , visuomenės sveikatos centrÄ ar kitas kompetentingas institucijas. Nesant tokių duomenų, teismo vertinimu, nėra pagrindo Å¡iuo aspektu konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų. Be to, pagal teisinį reglamentavimÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Anot pareiÅ¡kėjo, tiek gyvenamosiose patalpose, tiek bendro naudojimo patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, taip pat buvo pelėsis, Å¡alta.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C. PareiÅ¡kėjas neneigia aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos pataisos namuose buvo vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , todėl neteisėti atsakovės atstovo veiksmai Å¡ioje dalyje nekonstatuotini. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko patalpas, neturi problemų dėl neÅ¡varos, nemalonaus kvapo, oro trÅ«kumo ar pelėsio gyvenamosiose patalpose.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 22 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje trÅ«ko oro (patikrinimo aktų, pareiÅ¡kėjo, kitų nuteistųjų skundų dėl negalėjimo iÅ¡vėdinti patalpÄ ), Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokiomis galimomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (su juo kalėjusių asmenų raÅ¡ytiniais liudijimais, neprašė Å¡ių asmenų kviesti į bylÄ liudytojais), todėl, neesant tokių duomenų, abstraktÅ«s ir niekuo nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamosios patalpos ventiliacijos atmestini, kaip nepagrįsti.

Taigi, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė tiek kaltų atsakovės atstovo veiksmų, tiek ir neturtinės žalos egzistavimo fakto. Nors Marijampolės PN nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie nepakankamÄ gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes, bet visiÅ¡kai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl Å¡ių pažeidimų.

Todėl, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad virtuvėlėje, prausykloje buvo netinkama ventiliacija ir pelėsis, tačiau minėtoms aplinkybėms pagrįsti į bylÄ nepateikė įrodymų. Byloje nėra įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d.

įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl virtuvėlės, prausyklos patalpose buvusios blogos ventiliacijos, pelėsio galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Nenustatyta, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (blogos ventiliacijos, pelėsio) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl virtuvėlėje, prausykloje buvusios netinkamos ventiliacijos, pelėsio neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms, laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl blogos patalpų (gyvenamosios, bendro naudojimo) bei inventoriaus bÅ«klės, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ , byloje nėra. Todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip bendro pobÅ«džio nusiskundimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi dėl blogos pasivaikščiojimo kiemelio bÅ«klės – sutrÅ«kinėjusio betono, po lietaus buvusių balų, pažaliavusių sienų, peleninių nebuvimo.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 19, 20 ir 21 punktus pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema, juose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios. IÅ¡ į bylÄ pateiktų 22 bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemelio nuotraukų (b. l. 45, 46), teismas sprendžia, jog 22 bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių minėtais punktais, kadangi jame yra įrengta atmosferos kritulių Å¡alinimo sistema, sienos lygios, atsparios drėgmei, grindys neslidžios. Byloje nėra įrodymų, kad pasivaikščiojimo kiemelyje įrengta atmosferos kritulių Å¡alinimo sistema bÅ«tų nefunkcionali.

Sutiktina tik su pareiÅ¡kėjo nurodytais teiginiais, kad pasivaikščiojimo kiemelio grindys sutrÅ«kinėjusios, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad įvertinus nustatyto pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , t. y., kad pasivaikščiojimo kiemelyje pareiÅ¡kėjas praleisdavo tik labai trumpÄ dienos dalį, į tai, kad dėl Å¡ių nepatogumų pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos administracijÄ bei kitas kompetentingas institucijas nesikreipė, į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovės atstovas sÄ moningai siekė sukelti pareiÅ¡kėjui Å¡iuos nepatogumus, teismas konstatuoja, kad nors Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas dėl byloje nustatyto pažeidimo, t. y. dėl pasivaikščiojimo kiemelyje sutrÅ«kinėjusių grindų galėjo patirti tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, Å¡ie pareiÅ¡kėjui galbÅ«t kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais.

Taigi, pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai, teismo vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos bÅ«tų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl Å¡iuo aspektu nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – žalos, ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Taip pat pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklėse nėra expresiss verbis (lot. tiesiogiai) nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi bÅ«ti peleninės. TÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3028-525/2017). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra peleninių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas atsikirtime (b. l.

73) nurodė, jog į Marijampolės PN administracijÄ dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų nesikreipė, kadangi bijojo, kad su juo bus susidorota. Pažymėtina, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir jokiais duomenimis nepagrindė, kokie konkretÅ«s veiksniai (įvykiai) sÄ lygojo jo baimės dėl galimo susidorojimo atsiradimÄ , nepateikė duomenų apie buvusius įvykius, kurie tokiÄ baimę galėjo sÄ lygoti. Bylos duomenimis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodyta baimė dėl galimo susidorojimo yra subjektyvaus pobÅ«džio, neturi objektyvaus pagrindo ir negali bÅ«ti pagrindas pataisos namų įstaigos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų Marijampolės PN, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

Atsakovės atstovo pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos kalinimo sÄ lygos, į pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos bei Psichologinės tarnybos specialistus nėra kreipęsis (b. l. 20, 21), pareiÅ¡kėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Gintaras Čekanauskas