db192c6e-584b-42de-9953-e890770018cd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1416-173/2014Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00565-2013-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.4.; 40.20.; 121.21.;                                       KAUNO APYGARDOSTEISMAS S p r e n d i m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25d. Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „Gesolita“ apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-633/2014 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Gesolita“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Balmepa ir ko“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :                              I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Gesolita“ pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Balmepa ir ko“, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 3941,74 Lt skolos, 856,37 Lt palÅ«kanų, 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.1, b. l. 4-6).

Nurodė, kad Å¡alys 2008-2009 metais turėjo prekinių santykių, kurių metu ieÅ¡kovas pateikė atsakovui prekių už 5798,99 Lt. Tai patvirtina PVM sÄ skaitos- faktÅ«ros (duomenys neskelbtini). 2008-06-10 atsakovas sumokėjo 1000 Lt, tačiau prievolės visiÅ¡kai atsiskaityti už prekes neįvykdė. 2013-02-19 BUAB „Gesolita“ ir MB „Finansų valdymo biuras“ sudarė įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo pavedimÄ -įgaliojimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4799 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo. 2013-02-23 elektroniniu paÅ¡tu atsakovas paaiÅ¡kino, kad jo bei atsakovo valdoma įmonė (E. B. firma „(duomenys neskelbtini)“) yra pateikusi prekių didesnei sumai bei nurodė, kad reikia atlikti suderinimus.

Atsakovas 2013-02-15 pateikė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktÄ Nr. 2010-12-09, kuriuo triÅ¡aliu susitarimu yra užskaitoma 857,25 Lt skolos dalis. IÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų tik užskaitymo dokumentas atitiko požymiu, numatytus CK 6.131 str. Atsakovo atsiųstos prieÅ¡prieÅ¡inės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros savaime prievolės apmokėti skolÄ bankrutuojančiai įmonei nepanaikina. Likusių dokumentų dėl jų vienaÅ¡aliÅ¡kumo negalima laikyti dokumentais, nes negalima nustatyti jų atsiradimo datos, nėra įrodymų dėl praneÅ¡imo kitai Å¡aliai. 2013-04-19 atsakovui pakartotinai iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl 3941,74 Lt skolos sumokėjimo.

Tačiau atsakovas skolÄ mokėti atsisakė. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Balmepa ir ko“ praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.1, b.l. 35-40). Nurodo, kad Å¡alių verslo santykių laikotarpiu 2008-2009 metais vyko ne tik prekių/paslaugų tiekimas ieÅ¡kovo atsakovui, bet ir atsakovas tiekė prekes/paslaugas ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo įsigijo prekių už 4312,26 Lt sumÄ (PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas Å¡ių sÄ skaitų faktÅ«rų neginčija, o tai reiÅ¡kia, jog pripažįsta ieÅ¡kovo prievolę pagal Å¡ias sÄ skaitas-faktÅ«ras.

Kad ieÅ¡kovas turi pretenzijų atsakovui atsakovas sužinojo tik 2012 metais spalio mėnesį, gavęs 2012-10-04 raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieÅ¡kovas paragino įvykdyti piniginę prievolę, kuri atsakovo teigimu yra įvykdyta 2008-06-27, 2009-09-10 įskaitymais ir 2010-12-09 triÅ¡aliu skolų užskaitymo aktu. Atsakovas ginÄÄ bandė iÅ¡spręsti taikiai, tačiau ieÅ¡kovas savo veiksmais tam kliudė. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė              VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 28d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (t.1, b.l. 139-145).

Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, jas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidų.              Teismas nustatė, kad 2008-2009 m. m. laikotarpiu ieÅ¡kovė pardavė prekių atsakovei už 5798,99 Lt (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), - b. l. 7-10), atsakovė už jas sumokėjo 1000 Lt 2008-06-10 (t.1, b. l. 11), todėl neapmokėta dalis liko, - 4798,99 Lt.

Tuo pačiu laikotarpiu atsakovė pardavė prekių ieÅ¡kovei už 4312,26 Lt (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros BI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (t.1, b. l. 41-45). Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. Ginčo taip pat nėra ir dėl to, jog 2010-12-09 TriÅ¡aliu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu Nr. 2010-12-09 buvo įformintas atsakovės skolos, suma - 857,25 Lt, ieÅ¡kovei užskaitymas (įskaitymas) už tokiÄ dalį pastarosios skolos trečiajam asmeniui, – E. B. firmai „(duomenys neskelbtini)“ (t.1, b. l. 16).             2008-10-07 pajamuodama iÅ¡ ieÅ¡kovės nupirktÄ metalinį tinklÄ 150x150 (nom.

Nr. 186, 100 kv. m.), atsakovė per apsirikimÄ , nepagrįstai užpajamavo jo dvigubÄ kiekį, t.y. 200 kv. m., dėl ko atsakovės apskaitoje buvo nepagrįstai atvaizduota jos 370,52 Lt (628+113,04):2) skola ieÅ¡kovei (2008-10-07 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GES Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-07 pajamavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), - b. l. 114 ir 115). Å ios sÄ skaitybos klaidos fakto ieÅ¡kovė neginčijo. Dėl Å¡ios klaidos atsakovės apskaitoje jos skola ieÅ¡kovei buvo atvaizduota ne 4798,99 Lt, kaip turėtų bÅ«ti, o 5169,51 Lt (4798,99+370,52).

Dėl to 2010-12-09 TriÅ¡aliame tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akte Nr. 2010-12-09, faktiÅ¡kai įskaitoma suma, kaip atsakovės skolos likutis ieÅ¡kovei, turėtų bÅ«ti ne 857,25 Lt, kaip užraÅ¡yta, o 486,73 Lt (857,25-370,52). Dėl ko faktinė skola 4312,26 Lt (4798,99-486,73=4312,26 Lt).              2013-02-19 bankroto administratoriaus sutartimi įgaliota MB „Finansų valdymo biuras“ pateikė atsakovei pretenzijÄ B-30219-03 sumokėti ieÅ¡kovei 4798,99 Lt skolÄ (t.1, b. l. 13). 2013-02-25 elektroniniu laiÅ¡ku atsakovė pareiÅ¡kė, kad pati ieÅ¡kovė yra skolinga (skolos pagrindas ir suma nenurodyta) ir iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad reikėtų atlikti skolų suderinimus (b. l. 15).

Be to, atsakovė2013-02-25, 2013-02-26 ir 2013-03-16, - ieÅ¡kovės vardu pretenzijÄ pareiÅ¡kusiai MB „Finansų valdymo biuras“, 2013-05-02, - bankroto administratoriui, bei 2013-06-26 – bylÄ nagrinėjančiam teismui, pateikė jos vadovo E. B. pasiraÅ¡ytus ir patvirtintus įmonės antspaudu 2008-06-27 ir 2009-09-10 ginčo įskaitymų aktus, taip pat 2008-06-27, 2009-09-11 ir 2010-12-09 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus (b. l. 35-40, 46 ir 47, 49, 71-73, 76-78). Ginčo įskaitymais 2008-06-27 įskaityta 740 Lt skolos ir 2009-09-10, - 3572,26 Lt, kas bendroje sumoje sudaro 4312,26 Lt (740+3572,26=4312,26 Lt) ir tai tiksliai atitinka teismo aukščiau pakoreguotÄ dėl sÄ skaitybos atsakovės apskaitoje klaidos faktinę Å¡ios skolÄ ieÅ¡kovei.

Atsiskaitymų suderinimo aktuose po pirmojo įskaitymo fiksuota 299,98 Lt atsakovės skolos ieÅ¡kovei likutis, po antrojo, - 857,25 Lt (neįvertinus vėliau paaiÅ¡kėjusios sÄ skaitybos klaidos), po trečiojo (kai buvo atliktas triÅ¡alis užskaitymas), - 0,00 Lt (įmonės viena kitai skolų neturi).             Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl įskaitymų aktų, jų galiojimo. Teismas sprendė, kad įrodinėjimo priemonės, kurias byloje panaudojo atsakovė (Å¡alies paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, jo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai atsakovei iki bylos pradėjimo teisme, ginčo įskaitymų ir skolų suderinimo aktai), atitinka įrodymams civiliniame procese keliamus sÄ sajumo ir leistinumo kriterijus.

PraneÅ¡imas ir aktai, kaip privatÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 197 str. 1 d.), neturi nei turinio, nei valios trÅ«kumų. Ä®statymu nenustatyta, jog tokie aktai turi bÅ«ti bÅ«tinai pasiraÅ¡yti abiejų prievolės Å¡alių (ir kreditoriaus, ir skolininko). Teismas nustatė, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo A. R. parodymais.              Kad buvo atlikti ginčo įskaitymai patvirtina ir aplinkybės, jog žinodama apie bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimÄ , kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai ieÅ¡kovei pareiÅ¡kė E. B. firma „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepareiÅ¡kė atsakovė, kurios vadovu yra tas pats E. B. (b. l. 83). 2013-02-25 elektroniniame laiÅ¡ke nurodytas aplinkybes teismas laikė klaida.

             Teismas nustatė, kad ginčo įkaitymai atitiko teisės normas, jie atlikti teisėtu, įstatyme nustatytu pagrindu. Ginčo įskaitymai buvo sudaryti abipusiais žodiniais prievolės Å¡alių susitarimais, o po to, kad tinkamai tai atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje ir atskaitomybėje, papildomai sudubliuoti vienaÅ¡aliÅ¡kai vienos atsakovės suraÅ¡ytais aktais, kurie buvo iÅ¡ karto iÅ¡siųsti ieÅ¡kovei ir jos gauti (jai žinomi). Aplinkybė, kad buvusiam ieÅ¡kovės vadovui ir savininkui dėl nusikalstamo aplaidumo neiÅ¡saugojus visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir bankroto administratoriui jų perdavus tik dalį, tarp pastarųjų nebuvo ginčo įskaitymų aktų, nenuneigia patvirtinimų apie jų faktinį gavimÄ pas ieÅ¡kovę A.

R. 2013-04-11 raÅ¡tu bei jo parodymais teisme. Dokumentai galėjo bÅ«ti tarp tos dalies ieÅ¡kovės dokumentų, kurie buvo prarasti, bankroto administratoriui neperduoti ir nėra iÅ¡likę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - priteisti ieÅ¡kovės BUAB „Gesolita“ naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Balmeka ir ko“ 3741,74 Lt skolos už prekes, 856,37 Lt palÅ«kanų, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteisiamÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.1, b. l. 149-151).

             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:              1) sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Teismas netinkamai taikė teisės aktus.              2) Ginčo laikotarpiu BUAB „Gesolita“ pardavė atsakovei prekių už 5798,99 Lt. Atsakovei sumokėjus už jas 1000 Lt ir iÅ¡taisius klaidÄ atsakovės sÄ skaityboje, liko 4312, 26 Lt skola, kuriÄ atsakovė pripažino.

             3) Atsakovės kviestas liudyti buvęs ieÅ¡kovės vadovas ir savininkas A. R. galėjo turėti asmeninį suinteresuotumÄ ginčo baigtimi, kadangi yra prieÅ¡iÅ¡kai nusistatęs ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus atžvilgiu, visiÅ¡kai nebendradarbiauja ieÅ¡kovės bankroto procese. Tuo tarpu, liudytojo ir atsakovės santykiai yra ne tik dalykiÅ¡ki, bet ir paremti asmeniniais draugystės ryÅ¡iais. IeÅ¡kovė yra bankrutuojantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl liudytojui, kaip ieÅ¡kovės savininkui, sankcijos negresia.

             4) Teismui pateikti skolų suderinimo aktai yra pasirašyti tik atsakovės, todėl neatitinka nei turinio nei formos reikalavimų ir negali būti pripažįstami galiojančiais ar tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje. Dokumentai yra pateikti tik po to, kai ieškovės bankroto administratorius iš atsakovės nusprendė pareikalauti prievolių įvykdymo, taip pat po to, kai atsakovės buhalterija aiškiai ir nedviprasmiškai raštu nurodė, kad nors ir yra likęs įsiskolinimas, bet prievolės vykdomos nebus, nes ieškovė taip pat turi įsiskolinimų atsakovei.             5) Nurodyti dokumentai egzistuoja tik atsakovės buhalterinėje apskaitoje.

Nepateikta įrodymų, kad ginčijami aktai buvo pateikti ieÅ¡kovei, su ja derinti. VienasmeniÅ¡kai suraÅ¡yti ir su kita Å¡alimi neaptarti bei jos nepasiraÅ¡yti skolų suderinimo aktai negali bÅ«ti laikomi galiojančiais.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-02-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.2, b.l. 2-6).              Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

             1) įskaitymo buvimo faktÄ patvirtino byloje iÅ¡tirti įrodymai: 2008-06-27 dviÅ¡alis ieÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, 2009-09-10 dviÅ¡alis ieÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas, 2010-12-09 triÅ¡alis ieÅ¡kovo, atsakovo ir E. B. firma "(duomenys neskelbtini)" tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas. Å ias aplinkybes patvirtino ir buvęs ieÅ¡kovo BUAB „Gesolita“ vadovas A. R..              2) A.

R. ir atsakovo vadovas nėra giminaičiai, draugai, jų nesieja svainystės ryÅ¡iai. A. R. ir atsakovo vadovas buvo pažįstami tik dėl prekybinių santykių. Todėl nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais. Be to, A. R. yra ieÅ¡kovo BUAB Gesolita“ vienintelis akcininkas, todėl negali bÅ«ti suinteresuotas ieÅ¡kovo finansines padėties pabloginimu.              3) A. R. vadovaudamas ieÅ¡kovui UAB „Gesolita“ per visÄ laikÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nereiÅ¡kė jokių pretenzijų atsakovui UAB „Balmepa ir ko“ dėl neapmokėtų skolų.

Tai patvirtina, kad ieškovas jau nuo 2010 m. nelaikė atsakovo UAB„Balmepa ir ko“ savo skolininku.             4) Dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, tarp jų ir ginčo įskaitymo aktai, buvo prarasti, o ieškovo bankroto administratorius ieškinį pateikė neįsigilinęs į aplinkybes.             5) Atsakovas BAUB „Gesolita“ bankroto byloje niekada nebuvo pareiškęs finansinių reikalavimų BUAB „Gesolita“.              6) 2008-06-27, 2009-09-10 ir 2010-12-09 atlikti ieškovo ir atsakovo tarpusavio prievolių įskaitymai yra atitinkantys visus įstatymo keliamus reikalavimus.

Buvęs ieškovo vadovas ginčo laikotarpiu A. R. 2013-04-11 raštu ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad visi ginčo įskaitymai buvo atlikti prieš tai abejoms pusėms dėl to sutarus žodžiu, o po to atsakovė atsiuntė ieškovui įskaitymų ir skolų likučių suderinimo aktus. A. R. šiuos aktus buvo gavęs iškart po to, kai jie buvo surašyti, tai yra 2008 ir 2009 metais. Todėl įskaitymas yra tinkamas ir galiojantis, o visos atsakovo prievolės ieškovui yra pasibaigusios ir reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, jog 2008-2009 metais Å¡alys bendradarbiavo. IeÅ¡kovas pateikė atsakovui prekių už 5798,99 Lt sumÄ . Buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 7-10). 2008-06-10 atsakovas sumokėjo 1000 Lt (t.1, b. l. 11). Minėtu laikotarpiu atsakovas ieÅ¡kovui suteikė prekių/paslaugų už 4312,26 Lt sumÄ .

Buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 41-45). Ginčo, kad Å¡alys buvo skolingos viena kitai byloje nekilo. 2010-12-09 triÅ¡aliu susitarimu buvo užskaityta 857,25 Lt skolos dalis (t.1, b. l. 16, 48). Bylosa nagrinėjimo metu nustatyta, kad sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) suma apskaitoje buvo įvesta netiksli, todėl netiksli suma nurodoma ir minėtame užskaitymo akte (2014-02-18 posėdžio 44 minutė, t.1, b. l. 113-115).

Todėl Å¡ia suma ieÅ¡kovas sumažino reikalavimÄ atsakovui. Ginčo Å¡ioje dalyje taip pat nekilo. IeÅ¡kovas Å¡io įskaitymo neginčija, jį pripažįsta.Byloje pateiktas 2008-06-27 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas 740 Lt sumai (t.1, b. l.

46) bei 2009-09-10 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas 3572,26 Lt sumai (t.1, b. l. 47). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar tarp Å¡alių buvo atliktas įskaitymas. Apeliaciniu skundu taip pat keliamas įrodymų vertinimo klausimas. CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .Pirmos instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į įrodymų leistinumo, pakankamumo kriterijus.

IÅ¡vadÄ , kad atsakovė tikrovėje (faktiÅ¡kai) atliko ginčo įskaitymus ir tai padarė bÅ«tent dokumentuose (aktuose) nurodytu laiku, pirmos instancijos teismas padarė remdamasis ne tik liudytojo A. R. parodymais, bet ir atsakovo raÅ¡ytiniais ir žodiniais paaiÅ¡kinimais, A. R. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais dokumentais. Taip pat įvertino ir aplinkybę, jog atsakovė nepareiÅ¡kė kreditorinio reikalavimo UAB „Gesolita“ bankroto byloje. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas nepaneigė.

T.y. pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į įrodymų visumÄ , padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Ä®rodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas nepateikė. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams.Remiantis byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo abejoti liudytojo A. R. parodymais, nes juos pagrindžia raÅ¡ytiniai įrodymai. Vien tik aplinkybė, kad jis yra pažįstamas su atsakovo vadovu negali bÅ«ti pagrindu nesiremti Å¡io liudytojo parodymais.

Pažymėtina, kad remiantis 2010-12-09 triÅ¡aliu susitarimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi praktika dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo, nes jis atliktas suėjus visų Å¡alių iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo terminams, po jo Å¡alys neliko skolingos viena kitai. Tai patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nelaikė ieÅ¡kovo savo skolininku, nes ieÅ¡kovo bankroto byloje nepareiÅ¡kė kreditorinio reikalavimo. Pirmos instancijos teismas detaliai nurodė įskaitymui taikomus reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Kaip ir nurodyta, įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (CK 6.131 str. 1 d.). Ä®skaitymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ turiniui, nei formai (bÅ«dui). Aplinkybių, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ , byloje nebuvo nurodyta, Kad įskaitymai buvo atlikti, kad apie juos tinkamai buvo praneÅ¡ta ieÅ¡kovui, nustatyta aukščiau pateiktais įrodymais. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismui pateikti skolų suderinimo aktai yra pasiraÅ¡yti tik atsakovės, todėl neatitinka nei turinio nei formos reikalavimų ir negali bÅ«ti pripažįstami galiojančiais ar tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje.

Nepateikta įrodymų, kad ginčijami aktai buvo pateikti ieškovei, su ja derinti ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas ar nagrinėjamu atveju buvo atlikti ginčo įskaitymai. Aplinkybės, susijusios su skolų suderinimo aktais nebuvo nagrinėjamos, nes byloje nebuvo ginčo dėl šalių įsipareigojimų sumų. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad aktai dėl tarpusavio skolų suderinimo yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės susijusios su skolų suderinimo aktais nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės teismo padarytų išvadų teisingumui.

Tarp Å¡alių buvusių įsipareigojimų sumos, kurių Å¡alys neginčija, nustatytos remiantis pateiktomis PVM sÄ skaitomis- faktÅ«romis, papildomai pateiktu pajamavimo aktu, papildomais paaiÅ¡kinimais (t.1, b. l. 113-116). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino Å¡iai bylai reikÅ¡mingus įrodymus, teismas pasisakė dėl visų reikÅ¡mingų nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybių. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikia Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                    Leonas Jachimavičius