db18970f-8a1b-459c-aaca-dee3ba25021e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1184-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00852-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Spungė”, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas“, atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Spungė“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas“, praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3522-585/2019 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Spungė“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Spungė“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Nemokumas“ (toliau – bankroto administratorė), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė pripažinti 2014 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. TPV-180, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ir taikyti restitucijÄ â€“ 1) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 16663/32027 dalį administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalies, kurioje yra pastatas, nuomos teisę;

2) priteisti atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš ieškovės 227 930,95 Eur; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ginčo sutartimi atsakovei perleidžiant 227 930,95 Eur vertės ieÅ¡kovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir tokiu bÅ«du padengiant dalį ieÅ¡kovės įsiskolinimo atsakovei, buvo nepagrįstai suteiktas prioritetas vienam kreditoriui. Tokiu bÅ«du pažeistos kitų ieÅ¡kovės kreditorių teisės, pabloginta bendrovės turtinė padėtis. IeÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga, nes žinojo, jog ginčo sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teises ir interesus. Kadangi atsakovė ieÅ¡kovei suteikė tris didelės sumos paskolas, vadinasi, ji turėjo surinkti duomenis apie ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę, kartu turėjo žinoti ir apie įsipareigojimų kitiems kreditoriams buvimÄ , atitinkamai privalėjo žinoti ir apie tai, kad ginčo sutartimi bus suteikta pirmenybė atsakovei padengti savo finansinį reikalavimÄ pirmiau kitų kreditorių.

3. IeÅ¡kovė taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei perleisti 16663/32027 dalį administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. PraÅ¡yme nurodė, kad ieÅ¡kinys preliminariai yra pagrįstas. Be to, elektroninių varžytynių svetainėje evarzytines.lt atsakovės bankroto administratorė patalpino skelbimÄ apie varžytynėse parduodamÄ ginčijamu sandoriu perleistÄ turtÄ , todėl šį turtÄ pardavus tretiesiems asmenims, jie bÅ«tų laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais, taigi egzistuoja grėsmė bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Draudimas parduoti turtÄ iki teismo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje nepažeis atsakovės interesų, nes atsakovė ginčo sutartimi perleisto turto nepardavė penkerius metus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

6. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia iÅ¡ gautų lėšų patenkinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau tam nėra bÅ«tina ieÅ¡kovei susigrÄ Å¾inti turtÄ natÅ«ra, nes pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį turtui, perduotam pagal negaliojančiu pripažintÄ sandorį, neiÅ¡likus, gali bÅ«ti taikoma restitucija atlyginant turto vertę pinigais. Taigi, atsakovei pardavus statinius ir žemės nuomos teisę, kurių sugrÄ Å¾inimo siekia ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinį patenkinus, atsakovė gautų ekvivalentiÅ¡kÄ parduoto turto vertę pinigais.

7. Kadangi atsakovės turtÄ valdo ir juo disponuoja bankroto administratorė, teismo vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad už praÅ¡omose uždrausti varžytynėse parduotÄ turtÄ gautos lėšos bÅ«tų panaudotos nesÄ Å¾iningai ar neteisėtai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl restitucija pinigais faktiÅ¡kai negalima. IeÅ¡kovei bÅ«tų priteisti ne realÅ«s pinigai, o pripažintas ketvirtosios eilės finansinis reikalavimas. Turimais duomenimis 2018 m. I ketvirčio ataskaitoje atsakovės bankroto administratorė nurodė, kad visas turtas siekė 7,561 mln. Eur, t. y. jau prieÅ¡ metus turtas buvo daugiau kaip keturis kartus mažesnis už antrosios eilės kreditoriaus reikalavimÄ (21 844 702,83 Eur).

Taigi, netaikius restitucijos natÅ«ra, bus pažeisti ieÅ¡kovės kreditorių interesai. 8.2. Grėsmę bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia tai, kad atsižvelgiant į atsakovės bankroto proceso trukmę (trunka nuo 2014 m.) ir esant didelei tikimybei, jog bankroto procesas bus baigtas per artimiausius 2 metus, visos už atsakovės realizuotÄ turtÄ gautos lėšos paskirstytos kreditoriams ir atsakovė nebeturės lėšų, iÅ¡ kurių galėtų įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .

9. Atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atsakovė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad jeigu bÅ«tų patenkintų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, ieÅ¡kovė įgytų reikalavimo teisę į atsakovę ir taptų atsakovės kreditore, kurios reikalavimo teisės bÅ«tų tenkinamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nustatyta tvarka. Atsakovė iki Å¡iol vykdo atsiskaitymÄ su kreditoriais, turimu turtu yra disponuojama iÅ¡imtinai tik atsakovės naudai ir interesais, bankroto procesas dar nėra baigtas. 9.2. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų ar aplinkybių?, kurios pagrįstų atsakovės nesÄ z?iningumÄ , ketinimus pasle?pti, sunaikinti turtÄ . 9.3. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas, nes jame nepagrįstos bÅ«tinosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) ieškovės nurodomo vienintelio kreditoriaus reikalavimo teisės 2014 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu net neegzistavo;

2) ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir duomenų, kurie pagrįstų, jog 2014 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus (pastatas atsakovei buvo parduotas beveik keturis kartus brangiau nei tuometinė pastato rinkos vertė);

3) ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ kitų kreditorių atžvilgiu sudarant 2014 m. sausio 10 d. 10 pirkimo–pardavimo sutartį;

4) ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, jog neva atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, nes sudarydama su ieÅ¡kove ginčo sutartį žinojo, jog ieÅ¡kovė turi kitÄ kreditorių taip pat nepagrįsta, kadangi 583,45 Eur dydžio skola kitam kreditoriui UAB „Sakis“ (buvusi UAB „Scandia“) yra minimali ir nėra esminė vertinant finansų įstaigos kliento galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – uždrausti perleisti (varžytynėse parduoti) turtÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ ; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Pirmosios instancijos teismas nutarė netaikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti perleisti atsakovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , nustatęs, kad atsakovei pardavus turtÄ ir tuo atveju, jei bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kinys, apeliantė gautų turto vertės ekvivalentÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, be to, atsakovės turtÄ valdo ir disponuoja bankroto administratorė, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog iÅ¡ parduoto turto gautos lėšos bus panaudotos nesÄ Å¾iningai, neteisėtai, apeliantė neįrodė grėsmės bÅ«simo galbÅ«t jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

14. Apeliantė nesutikimÄ su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad jei bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kinys, apeliantė negautų realių pinigų, o atsakovės bankroto byloje bÅ«tų patvirtintas jos ketvirtosios eilės finansinis reikalavimas, be to, atsižvelgiant į atsakovės bankroto proceso trukmę, yra tikimybė, kad atsakovė nebeturės lėšų apeliantės finansiniam reikalavimui patenkinti.

15. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu už akių (apeliantei nepateikus dubliko, o atsakovei pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių) ieÅ¡kinio netenkino, apeliantės praÅ¡ymas dėl Å¡ios nutarties peržiÅ«rėjimo netenkintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi.

Nutartis dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nėra įsiteisėjusi (neiÅ¡nagrinėtas atskirasis skundas), tačiau Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantė nepagrindė preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo, t. y. vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sÄ lygų. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinos abi kumuliatyvios Å¡ios nutarties 12 punkte nurodytos sÄ lygos, taigi, nustačius, kad vienos nėra, vien tai lemia, jog laikinoji apsaugos priemonė negali bÅ«ti taikytina.

16. Teismų praktikoje sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo, akcentuojama, kad grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslÄ iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

17. Nagrinėjamu atveju, abi Å¡alys yra bankrutavusios bendrovės. Pažymėtina, kad įmonės bankroto procesas vykdomas Ä®BÄ® nustatyta tvarka, bankrutuojančių įmonių turtÄ naudoja ir valdo bei juo, taip pat bankuose esančiomis bendrovės lėšomis Ä®BÄ® nustatyta tvarka disponuoja bankroto administratoriai (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Bankroto administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiÄ ja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedÅ«rų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiÅ¡kumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-851-381/2018 ir kt.). Atitinkamai bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukÅ¡tus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumÄ , nepriklausomumÄ , neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir teisinį nesuinteresuotumÄ konkrečios bankroto bylos baigtimi.

18. Tokioje situacijoje, kai tiek apeliantė, tiek atsakovė yra bankrutuojančios, grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas negali bÅ«ti vertintinas iÅ¡skirtinai, t. y. kitaip nei įprastai sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Savaime ta aplinkybė, kad prieÅ¡inga Å¡alis yra bankrutuojanti nesudaro pagrindo konstatuoti esant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir visais atvejais taikyti kitos Å¡alies praÅ¡omus apribojimus. Nepaisant to, kad atsakovė yra bankrutuojanti, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turi bÅ«ti nustatytas abiejų Å¡ioms priemonėms taikyti bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimas.

Kaip minėta, bankroto administratorius, vykdydamas Ä®BÄ® nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklÄ , sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, įstatymų nustatyta tvarka realizuoti jį, tam, kad bÅ«tų kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Tuo pagrindu, nesant jokių duomenų apie bankroto administratorės nesÄ Å¾iningumÄ , apeliantei nepateikus konkrečių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog atsakovė neturi ar nebeturės lėšų bÅ«simo galbÅ«t apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės bankroto administratorė nesÄ Å¾iningai, neteisėtai panaudos iÅ¡ realizuoto turto gautas lėšas, egzistuoja grėsmė bÅ«simo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Be to, bankroto administratoriaus įstatyme įtvirtintų pareigų vykdymas, kurių viena – bendrovės turto pardavimas iÅ¡ varžytynių, negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningumu, taip kaip jis suprantamas ir vertintinas nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

19. Apibendrinant tai, kas iÅ¡ dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė praÅ¡omai taikyti laikinajai apsaugos priemonei taikyti bÅ«tinųjų sÄ lygų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apeliantės praÅ¡ymÄ atsisakė patenkinti. Apeliantės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei faktų nepakanka kitokiai iÅ¡vadai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danguolė Martinavičienė