db174d5c-4ecf-4b2f-9dcc-47643c4bfeee · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-232-513/2013                                                                                         (Proceso Nr. 2-57-3-01149-2010-5)                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija (S)                                20.3.10;35.3.1;35.4;36.2;42.9;                                                                            99.5;114.8.1;114.11;116.1             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2013 m. vasario 4 d.                                                       Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Sauliui Sudintui, atsakovės atstovui Vincentui Å upiniui, trečiojo asmens BUAB „Neto“ bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ atstovui advokato padėjėjui Sergejui Jakovlevui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

P. ieškinį atsakovei AB „Swedbank“, trečiasis asmuo BUAB „Neto“, dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia ir laiduotojo atleidimo nuo laidavimo atsakomybės. Teismas n u s t a t ė: teismo žinioje yra civilinė byla pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei AB „Swedbank” dėl laidavimo prievolės pagal 2006-05-02 laidavimo sutartį pripažinimo pasibaigusia ir atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartį. Ieškovas teigia, kad atsakovė nesilaikė įstatymų nustatytos pareigos bendradarbiauti ir vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu ieškovui būdu, savo sprendimais bankroto procese nepagrįstai sumažino pagrindinės skolininkės BUAB „Neto“ įkeisto nekilnojamojo turto vertę, taip turtas buvo parduotas su atsakove susijusioms įmonėms, atsakovė turėjo sau naudos ir nepagrįstai padidino ieškovo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį (t. 1, b. l. 2–9; t. 2, b. l. 76–83).

             Atsakovė AB „Swedbank” su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, kad turto kainÄ ir pardavimo tvarkÄ nustatė BUAB „Neto“ kreditorių susirinkimas, nutarimų ieÅ¡kovas nustatyta tvarka neskundė. Turtas nebuvo parduotas su ieÅ¡kove susijusioms įmonėms, pažymėjo, kad jeigu toks faktas ir bÅ«tų, tai nereiÅ¡kia, kad atsakovė turėjo papildomos naudos iÅ¡ sandorių (t. 1, b. l. 65–66).Trečiasis asmuo BUAB „Neto“ nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes turtas buvo parduotas vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 106–108).IeÅ¡kovo atstovas advokatas Saulius Sudintas praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovės atstovas Vincentas Å upinis praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovas neįvykdė laidavimo sutarties, nebendradarbiavo, nedalyvavo turto pardavimo vertinimo ir pardavimo procese.Trečiojo asmens atstovas advokato padėjėjas Sergejus Jakovlevas palaiko atsakovę.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies (CK 1.137 str. 2 ir 3 d., 1.138 str. 5 p., 6.64 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad trečiasis asmuo UAB „Neto“, kurios vadovu buvo ieÅ¡kovas V. P., neįvykdė savo prievolių pagal 2006-05-02 kredito sutartį (t. 1, b. l. 11–30), 2008-12-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ pagrindinei atsakovės skolininkei trečiajam asmeniui iÅ¡kelta bankroto byla, 2011-07-07 nutartimi patvirtintas AB „Swedbank“ 568 084,19 Lt kreditinis reikalavimas, ieÅ¡kovo 7 869,34 Lt kreditinis reikalavimas patvirtintas 2009-05-25 ir 2012-01-12 nutartimis (iki reikalavimų patenkinimo iÅ¡ dalies kreditiniai reikalavimai buvo atitinkamai 2 491 444,49 Lt ir                12 714,42 Lt, LITEKO duomenys, byla Nr. B2-36-159/2013, B2-1813-235/2011, t. 2, b. l. 91–93, 109). 2006-05-02 Å¡alys pasirašė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas V.

P. įsipareigojo atsakyti AB „Swedbank“ visu savo turtu, jeigu UAB „Neto“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, Å¡alys susitarė, kad UAB „Neto“ tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį ieÅ¡kovas per 5 darbo dienas nuo atsakovės raÅ¡ytinio praneÅ¡imo gavimo dienos privalo įvykdyti visas trečiojo asmens prievoles pagal kredito sutartį (t. 1, b. l. 31–35). 2009-10-13 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteista 2 491 444,49 Lt skola ir 5 proc. procesinės palÅ«kanos nuo 2009-03-23 ir atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl laidavimo sutartimi atsakovei suteiktos teisės pasirinkti, kokiÄ prievolės užtikrinimo priemonę realizuoti ir kokiu eiliÅ¡kumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones (LITEKO duomenys, civ. b.

Nr. 2-1140-479/2009, sprendimas neįsiteisėjo, apeliacine tvarka nagrinėjama byla sustabdyta, bylos Nr. 2A-8/2013). 2009-07-29 turto vertintoja UAB „Liturta“ nustatė, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė 2 501 000 Lt, o likvidacinė – 1 760 000 Lt (t. 1, b. l. 52, 55, 69, 83, 117, 150, 183). Nekilnojamasis turtas, įvertintas 2 501 000 Lt, buvo parduotas už 1 923 360 Lt (t. 2, b. l. 17). BUAB „Neto“ bankroto proceso metu 2009-10-28 BUAB „Neto“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo ir ieÅ¡kovas, nutarė priimti AB „Swedbank“ pasiÅ«lytÄ nutarimÄ parduoti jai įkeistÄ BUAB „Neto“ turtÄ pardavinėti vieÅ¡ose varžytynėse, pradinę pardavimo kainÄ nustatant lygiÄ turto vertintojų nustatytai vertei, neįvykus pirmoms varžytynėms, antrose (pakartotinėse) varžytynėse turto kainÄ mažinti 10 proc. nuo turto vertintojų nustatytos vertės, o nepardavus – kainÄ nustatyti kitame kreditorių susirinkime (t. 2, b. l. 18–25).

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas kreditorių susirinkime nesutiko su turto vertinimu, nes nebuvo įvertintos jau įrengtos komunikacijos, rekreacinės vietos, kÅ«rybinės dirbtuvės, teigė, kad įmonė ir jos kreditoriai dėl to, kad neįvertintas visas turtas, patirs nuostolių. Pažymėtina ir tai, kad kitas bankas, kuriam įkeistÄ turtÄ kreditorių susirinkimas nutarė pardavinėti iÅ¡ varžytynių, pradinę turto pardavimo kainÄ , nustatytÄ turto vertintojo, nutarė netgi padidinti 10 proc., ir atsakovė tokį pasiÅ«lymÄ palaikė (t. 2, b. l. 166–167, 168–169).

Ekspertas prof. Saulius Raslanas patvirtino ieÅ¡kovo 2009-10-28 BUAB „Neto“ kreditorių susirinkime iÅ¡sakytus prieÅ¡taravimus dėl turto įvertinimo ir nustatė, kad iÅ¡ varžytynių parduoto nekilnojamojo turto rinkos ir likvidacinė vertė turto vertintojo buvo apskaičiuotos netinkamai, nes 2009-07-28 vertinimo ataskaitose nebuvo atlikta privaloma pagal Turto vertinimo metodikÄ vertinamojo nekilnojamojo turto rinkos apžvalga, neteisingai nustatytos inžinerinės komunikacijos, nes jos turto vertinimo dienÄ buvo įrengtos, remtasi fiktyviais sandoriais, neteisingai įvertinta lyginamųjų objektų bÅ«klė (t. 3, b. l. 153–154).

Ekspertas, taikydamas lyginamosios vertės metodÄ , nustatė, kad žemės sklypai yra prestižinių gyvenamųjų namų kvartale, ribojasi su rekreacine Danės upės zona, Å¡alia Klaipėdos universiteto botanikos sodo, Baltijos jÅ«ra ir pajÅ«rio miÅ¡kai – už keturių kilometrų, patogus visuomeninio transporto susisiekimas, yra visos komunikacijos. Taip pat ekspertas apžvalgė vertinamo turto rinkÄ ir nustatė, kad     2009 m. pabaigoje pasirodė pirmieji stabilumo ženklai, nuo 2010 m. bÅ«sto kainų didmiesčiuose kritimas mažėjo ir iÅ¡liko stabilus kainų lygis su minimaliais svyravimais (t. 3, b. l. 81–85).

Ekspertas apskaičiavo, kad atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2009-07-28 vertinimo metu buvo 3 947 000 Lt, o likvidacinė – 3 290 000 Lt, 2010-05-10 – 2010-06-09 pardavimo metu atitinkamai 3 343 000 Lt ir 2 785 000 Lt (t. 3, b. l. 149–153). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nekilnojamasis turtas parduotas tik už 1 923 360 Lt.2010-03-19 varžytynių aktais Nr. 01 ir 02 UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ir UAB „Ektornet Land Lithuania“ atitinkamai už 183 000 Lt ir 255 000 Lt, t. y. už kainÄ , nustatytÄ 2009-07-29 UAB „Liturta“, parduoti 0,2030 ha ir 0,2835 ha žemės sklypai, esantys adresu Tauralaukio g. 6 ir Tauralaukio g. 8, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 38–39, 55, 69; t. 2, b. l. 134–135).

Å ių sklypų rinkos vertės eksperto skaičiavimais pardavimo metu buvo 291 000 Lt ir 375 000 Lt. Sklypų pirkėjai 2011-10-26 juos pardavė UAB „Norinta“ už  280 000 Lt ir 380 000 Lt (t. 2, b. l. 134-135, 137–143).2010-04-02 kreditorių susirinkimas nutarė priimti 2010-04-01 atsakovės pasiÅ«lymÄ organizuoti trečiÄ sias varžytynes jai įkeisto turto pardavimui, nustatant pardavimo kainas 20 proc. mažesnes nei ankstesnėse varžytynėse (t. 2, b. l. 26–30; t. 3, b. l. 27, Ä®monių bankroto įstatymo 33 str. 5 d.). 2010-09-03 vieÅ¡oje erdvėje buvo paskelbta informacija apie tai, kad AB „Swedbank“ grupei Lietuvoje priklauso įmonės, kurios užsiima iÅ¡ nemokių klientų perimto nekilnojamojo turto valdymu – UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, UAB „Ektornet Land Lithuania“, UAB „Ektornet Residential Lithuania“ UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, naujai įsteigtos „Ektornet Lithuania SPV 1“, „Ektornet Lithuania SPV 2“, „Ektornet Lithuania SPV 3“, joms, kaip ir žemės sklypÄ nupirkusiai UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, vadovauja kitos banko antrinės bendrovės „Ektornet M.

L.“ vadovas M. Ž. (t. 2, b. l. 136; t. 3, b. l. 3–5). Ä®monės užsiima „Swedbank“ perimto turto įsigijimu, valdymu ir pardavimu, siekia susigrÄ Å¾inti kiek įmanoma daugiau vertės (t. 3, b. l. 35–39). Konkurencijos tarnyba 2011-09-09 informuota apie tai, kad atsakovė susijusi su UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ir UAB „Ektornet Land Lithuania“ įsigyjant restruktÅ«rizuojamos įmonės turto dalį (t. 3, b. l. 34). Taigi atmestinas atsakovės AB „Swedbank“ argumentas apie tai, kad UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ir UAB „Ektornet Land Lithuania“ nėra susijusios su atsakove įmonės. IeÅ¡kovas V.

P. sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį ir nuo 9 335,58 Lt žyminio mokesčio dalies 2010-09-14 ir 2010-11-02 nutartimis atleistas, 10 000 Lt sumokėjo už jo praÅ¡ymu atliktÄ ekspertizę (t. 1, b. l. 10; t. 2, b. l. 41, 60, 84). Ginčas kyla iÅ¡ laidavimo teisinių santykių. IeÅ¡kovas teigia, kad negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo atsakovės su juo bendradarbiavimo arba dėl kitos atsakovės kaltės, todėl turi bÅ«ti atleistas nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Pagrindinė skolininkė UAB „Neto“ neįvykdė savo pareigos sumokėti už pateiktas prekes ieÅ¡kovei ir, realizavus įkeistÄ trečiojo asmens turtÄ bankroto proceso metu, liko skolinga 568 084,19 Lt, ieÅ¡kovas laidavo UAB „Neto“ ir įsipareigojo atsakyti atsakovei ta pačia apimtimi kaip ir pagrindinė skolininkė. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai ir sutartis Å¡alims yra privaloma (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Sutiktina su atsakovės argumentais apie tai, kad ieÅ¡kovas neįvykdė laidavimo sutarties prisiimto įsipareigojimo ir per 5 dienas nesumokėjo trečiojo asmens negrÄ Å¾intos paskolos dalies ir kad laiduotojas su trečiuoju asmeniu atsako solidariai (CK 6.76 str. 1 d., 6.82 str. 1 d.).

Tačiau byloje keliamas atsakovės sÄ Å¾iningumo klausimas, todėl Å¡ios bylos kontekste, teismo nuomone, bÅ«tina įvertinti visų byloje dalyvaujančių asmenų kaip sutarčių Å¡alių ir verslo partnerių veiksmus.              Jeigu vienai iÅ¡ Å¡alių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, Å¡i Å¡alis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.). IeÅ¡kovas yra verslininkas, todėl jis gerai iÅ¡mano rinkos dėsnius ir sugeba pagal juos veikti, geba atrasti, įvertinti pasiÅ«lÄ ir paklausÄ bei sujungti poreikių turinčius ir juos tenkinančius subjektus, o atsakovė yra bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licencijÄ verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir lėšų skolinimu ir prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę (CPK 182 str. 1 p., Bankų įstatymo 2 str. 1 d.).

Todėl, teismo supratimu, verslininkui ir bankui keliami padidinti savo pareigų atlikimo standartai, jie privalo kuo ekonomiÅ¡kiau atlikti savo pareigas ir, vykdydamos savo pareigas, kooperuotis (CK 6.38 str. 3 d.), privalo bendradarbiauti ir vykdyti sutartis kuo ekonomiÅ¡kesniu ne tik sau, bet ir kitai Å¡aliai bÅ«du (CK 1.137 str. 2–5 d., 6.200 str. 3 d.). Geros bankų praktikos kodeksas numato, kad banko santykiai su klientais grindžiami abipusiu lojalumu, pasitikėjimu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu, vykdydamas veiklÄ , bankas pagal savo galimybes ir priimtinÄ rizikÄ atsižvelgia į klientų interesus.

Å iuo atveju atsakovė, įvertinusi trečiojo asmens vykdomÄ verslÄ â€“ kotedžų statybÄ , nustatė, kad finansuojama veikla priimtina, UAB „Neto“ finansinis saugumas užtikrintas, kad įmonė galės įvykdyti įsipareigojimus bankui ir užtikrinimo priemones, todėl darytina iÅ¡vada, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys tiek pagal kredito, tiek pagal laidavimo sutartis, taip pat parduodamos įkeistÄ turtÄ Å¾lugus verslui turėjo dėti maksimalias pastangas, kad sutartys bÅ«tų įvykdytos kuo efektyviau, kuo ekonomiÅ¡kiau, o turtas parduotas kuo naudingiau (CK 6.200 str. 4 d., Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p., 33 str. 5 d.). Hipoteka – skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.170 str. 1 d.).

Laidavimas yra papildoma (Å¡alutinė) prievolė ir pagrindinės trečiojo asmens prievolės užtikrinimo bÅ«das (CK 6.76 str. 2 d.). Trečiajam asmeniui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ buvo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Dėl trečiojo asmens nemokumo atsakovė pareikalavo, kad prievolę įvykdytų ieÅ¡kovas, tačiau ir laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia iÅ¡ieÅ¡kotų iÅ¡ konkretaus pagrindinio skolininko turto (CK 6.80 str. 2 d.).              Atsakovė kartu su AB DNB banku ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi yra didžiausi trečiojo asmens kreditoriai, jų reikalavimų suma sudarė 92,5 proc. visų patvirtintų kreditinių reikalavimų (t. 2, b. l. 111–112), todėl sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad kreditorių susirinkimų nutarimus parduoti turtÄ ir pardavimo kainas faktiÅ¡kai nustato hipotekos kreditoriai (Ä®monių bankroto įstatymo 24 str. 1 d., 34 str.). Trečiasis asmuo BUAB „Neto“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2009-12-30, kai tik atsirado pirmieji nekilnojamojo turto rinkos stabilumo ženklai, apie juos žinojo ar turėjo žinoti bankai ir verslininkai, kurių veikla susijusi su nekilnojamojo turto verslu (CPK 182 str. 1 p.).

Likvidacinė arba priverstinio turto pardavimo vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kuriÄ galima gauti, parduodant turtÄ per pernelyg trumpÄ laikÄ , neatitinkantį normalaus parduodamo turto buvimo rinkoje laikotarpio. BUAB „Neto“ turto realizavimo procesas dar tebevyksta, todėl 2009-10-28 kreditorių sprendimas (dar iki įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto) parduoti atsakovei įkeistÄ prestižinių gyvenamųjų namų kvartale esantį nekilnojamÄ jį turtÄ už kainÄ , kuri neatitiko netgi tuo metu buvusios likvidacinės vertės, t. y. priverstinio pardavimo vertės, esant situacijai, kai nekilnojamÄ jį turtÄ perka su banku susijęs asmuo, kuris įsteigtas banko su tikslu įsigyti, valdyti ir parduoti banko perimtÄ turtÄ , siekia susigrÄ Å¾inti kiek įmanoma daugiau vertės, turi spekuliatyvinės motyvacijos požymių.

Sutiktina su argumentais, kad krizės laiku nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti sudėtinga, nes galimi nuostoliai. Tačiau tokiu atveju ir esant prognozėms apie nekilnojamojo turto rinkos stabilizavimo požymius, protinga ir apdariu bÅ«tų nerizikuoti ir pardavinėti neskubant. Šiuo atveju atsakovė nesiÅ«lė kreditorių susirinkimui perimti neparduotÄ turtÄ , net neperėmė iÅ¡ varžytynių neparduoto turto pati, o, sumažinus kainÄ , sudarė sÄ lygas nupirkti jį susijusioms įmonėms nepraėjus nė trims mėnesiams po įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Krizės periodu rinkos aktyvumas ir kainų situacija priklauso nuo bankų vedamos nekilnojamojo turto finansavimo politikos.

Lūžio taÅ¡kas, kai kainos pasieks minimumÄ ir pradės kilti, yra bankų rankose (CPK 182 str. 1 p.). Suprantama, kad spekuliacinių įsigijimų tikslas yra pelnas, todėl atmestini atsakovės argumentai apie tai, kad ji nebuvo suinteresuota, kad žemės sklypus kuo pigiau nusipirktų susijusios įmonės UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ ir UAB „Ektornet Land Lithuania“. FaktÄ , kad žemės sklypai buvo parduoti žymiai – net 80–94 proc.– mažesnėmis kainomis, iÅ¡ dalies patvirtina aplinkybė, kad praėjus 1,5 metų, žemės sklypai buvo parduoti kitam asmeniui 49–53 proc. brangiau.

Teismo vertinimu, hipotekos kreditorius ir bankroto procese privalo veikti taip, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas vyktų kuo ekonomiÅ¡kiau (CK 4.1941 str. 4 ir 6 d.). Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais, negalima pripažinti, kad atsakovė bendradarbiavo, rodė gerÄ valiÄ , sÄ Å¾iningumÄ , vykdė sutartis kuo ekonomiÅ¡kesniu ne tik sau, bet ir ieÅ¡kovui bÅ«du, todėl jai tenka atsakomybės dalis už laidavimo sutarties nevykdymÄ (CK 1.136 str. 1 d., 2 d. 6 p.).Taip pat negalima pripažinti, kad ir pats ieÅ¡kovas vykdė savo prievoles tinkamai.

Pats bÅ«damas BUAB „Neto“ kreditoriumi, įmonės vadovu, paskolų ir laidavimo sutarčių Å¡alimi, jis nebuvo pakankamai aktyvus, nebendradarbiavo, neveikė sÄ Å¾iningai ir gera valia, neginčijo kreditorių susirinkimo nutarimų bankroto procese, nesiėmė priemonių, kad apie varžytynes taptų žinoma kuo plačiau, o ne tik bÅ«tų paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai praneÅ¡imai“, taip pat ieÅ¡kovas nesirÅ«pino turto pardavimu, be to, jis nebandė atidėti savo prievolės pagal laidavimo sutartį vykdymo.

Todėl darytina išvada, kad jis pats prisidėjo prie greito ir sau bei kitiems kreditoriams nenaudingo įkeisto turto pardavimo, ir nėra pagrindo teigti, kad negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų tik dėl atsakovės nepakankamo bendradarbiavimo ar kitokios atsakovės kaltės. Teismo nuomone, ieškovo atsakomybės pagal laidavimo sutartį didinimui iš dalies turėjo įtakos ir vangi, neprincipinga BUAB „Neto“ administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ veikla, nes administratorė nesiėmė pakankamų priemonių ginti ne tik didžiųjų hipotekos kreditorių, bet ir visų kitų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teisių ir interesų, neorganizavo ir neatliko skaidraus turto pardavimo rinkoje buvusiomis kainomis.

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių laidavimo sutartis neįvykdyta ir atsakomybės pagal laidavimo sutartį apimtis dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pagrindinės skolininkės specifikos atsirado ne tik dėl ieÅ¡kovo kaltės, bet ir dėl atsakovės veiklos darant įtakÄ Ä¯keisto turto pardavimui bankroto procese, todėl ieÅ¡kovo atsakomybė mažintina nepaisant fakto, kad ieÅ¡kovo atsakomybė yra solidari (CK 1.5 str. 4 d., 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartis sudaryta laisva valia, kad ieÅ¡kovas taip pat yra trečiojo asmens kreditorius, verslininkas ir jis nelaikomas vartotoju, jam tenka didesnė atsakomybė už laidavimo sutarties nevykdymÄ . IeÅ¡kovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį Å¡iuo metu yra 568 084,19 Lt, vadovaujantis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo Å¡eima pagal 2007-09-18 kreditavimo sutartį skolinga AB DNB bankui 1 092 064 eurų, Å¡eimos turtas įkeistas, Å¡eimos pajamos minimalios ir yra nepilnamečių vaikų (t. 2, b. l. 35–54), ieÅ¡kovas atleistinas nuo trečdalio atsakomybės pagal laidavimo sutartį, t. y. nuo 189 361,39 Lt ir taip, teismo manymu, bÅ«tų atkurta Å¡alių teisinė pusiausvyra.IÅ¡ dalies tenkinus ieÅ¡kinį atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovui 1/3 dalį jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 3 666 Lt (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p, 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178, 259, 263–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir atleisti ieÅ¡kovÄ V. P. nuo trečdalio atsakomybės – nuo 189 361,39 Lt mokėjimo pagal jo ir AB „Swedbank“ 2006-05-02 laidavimo sutartį Nr. 06-026807-LA su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ AB „Swedbank“ V. P. 3 666 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.SprendimÄ per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                         Irma Čuchraj        Â