db16adee-bf72-47d9-9baa-d285d9176c35 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1150-789/2014Proceso Nr. 3-61-3-03529-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Z. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : Teismas 2013-10-01 nutartimi priėmė pareiÅ¡kėjo A. Z. 2013-09-26 skundÄ , teisme gautÄ 2013-09-30 (b. l. 45–50, 53), kurį pareiÅ¡kėjas 2014-03-19 patikslino (b. l. 106–110), praÅ¡ydamas:

1) atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminÄ ;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-08-06 sprendimÄ Nr. 12-01-1391;

3) įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-08-01 pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5980,84 Lt;

4) įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2012-09-01 pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 20 718,71 Lt. Be to, pareiÅ¡kėjas 2014-03-19 pateikė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ trejų metų terminÄ skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti (b. l. 111–113).PaaiÅ¡kino, kad Ministerija 1998-06-17 sprendimu Nr. 12-1642 skyrė 1463,77 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ .

Kadangi kartu su paskirta pensija buvo mokamas ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, tai iÅ¡ viso buvo mokama 1603,18 Lt dydžio pensijos suma. Ministerija 2010-02-04 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad mokama pensija nuo 2010-01-01 bus perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. Nurodė, kad 2013-07-25 kreipėsi į MinisterijÄ su praÅ¡ymu apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių va1stybinės pensijos dalį, susidariusiÄ už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2012-09-01 pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str., tačiau 2013-08-08 gavo Ministerijos 2013-08-06 raÅ¡tÄ Nr. 12-01-1391, kuriuo Ministerija atsisakė nagrinėti praÅ¡ymÄ , nurodydama, kad susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ galės iÅ¡mokėti tik tada, kai bus priimti sumažintų pensijų kompensavimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai.PareiÅ¡kėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 str. 1 d.

Atsižvelgęs į tai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo. Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, 2013-10-09 (b. l. 55–57) ir 2014-04-01 (b. l. 116–118) atsiliepimuose nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ arba nutraukti administracinę bylÄ nustačius, jog pareiÅ¡kėjo skundas priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus. PaaiÅ¡kino, kad Ministerija skiria, moka ir perskaičiuoja pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Å¡ių pensijų dydį ir mokėjimÄ .

Pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nes dar nėra priimtas įstatymas, reglamentuojantis sumažintų pensijų kompensavimo tvarkÄ . Atkreipė dėmesį, kad esminis motyvas, kuriuo remdamasi Ministerija atsisakė svarstyti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies iÅ¡mokėjimo, yra termino praleidimas. PaaiÅ¡kino, kad byloje nėra ginčo dėl pensijos nepriemokos, susidariusios ginčijamu laikotarpiu, sumos dydžio. Mano, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, jos yra subjektyvaus pobÅ«džio ir nepripažintinos svarbiomis, t. y. pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių praleistas terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad palaiko skundÄ , ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo tikėjosi, jog pensijos nepriemoka bus grÄ Å¾inta teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais. Apie pensijos sumažinimÄ sužinojo 2010 m. kovo mėnesį.Atsakovių atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ dydžio ribojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 teisėtumo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Ministerijos 1998-06-17 sprendimu Nr. 12-1642 pareiÅ¡kėjui paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija – 1463,77 Lt per mėnesį (b. l. 51).

Ministerija 2010-02-04 raÅ¡tu Nr. 12-01-204 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie priimtÄ LaikinÄ jį įstatymÄ ir pagal jį valstybinėms pensijoms taikytinÄ perskaičiavimÄ (b. l. 8). Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. (b. l. 119–120). 2013-07-29 Ministerijoje gautas pareiÅ¡kėjo 2013-07-25 praÅ¡ymas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį ir suteikti informacijÄ apie pensijos sumažinimÄ (b. l. 62–63).

IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Ministerija 2013-08-06 sprendime Nr. 12-01-1391 (b. l. 35–36) nurodė, kad nėra galimybės nagrinėti praÅ¡ymÄ , kadangi jis pateiktas praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. įtvirtintÄ 3 metų terminÄ ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , ir suteikė su pensijos mažinimu susijusiÄ praÅ¡omÄ informacijÄ .Å ioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ , t. y.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintÄ 3 metų terminÄ pripažino specialiuoju terminu kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos palyginti su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 33 str. 1 d. nustatytu terminu. LVAT minėtoje byloje nurodė, kad sprendžiant dėl termino kreiptis į teismÄ eigos pradžios nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiÅ¡kėjas sieja savo reikalavimÄ , pobÅ«dį ir individualias bylos faktines aplinkybes. 2013-11-07 nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo: iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo; pareiÅ¡kėjui neįteikta jokių praneÅ¡imų apie ginčijamus veiksmus; sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.

Ä®vertinusi Å¡ias faktines aplinkybes, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Å ioje byloje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiÅ¡kėjui tam tikra valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį, o pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013-03-22, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ â€“ sumažintos valstybinės pensijos mokėjimÄ . IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo mažinama nuo 2010 m. sausio mėnesio.

IÅ¡ Ministerijos 2010-02-04 informacinio raÅ¡to Nr. 12-01-204, Ministerijos kanclerio 2010-03-16 potvarkio Nr. PE-533 (b. l. 8–9) matyti ir pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje patvirtino, kad apie pensijos sumažinimÄ sužinojo 2010 m. kovo mėnesį. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2013-09-06. Taigi, vertinant LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtos administracinės bylos Nr. A444-2232/2013 aplinkybes ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad faktinės bylos aplinkybės dėl skundo padavimo teismui iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos.

Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas A. Z. į teismÄ kreipėsi praleidęs 3 metų terminÄ . 2014-03-19 pareiÅ¡kėjas pateikė teismui patikslintÄ skundÄ , kuriame suformulavo praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui pateikti (b. l. 106–110) ir paaiÅ¡kino, kad trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl ginčo teisinių santykių srityje ilgÄ laikÄ vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, t. y. teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas buvo gerokai apsunkintas.

Mano, kad pagrįstai tikėjosi, jog praradimai bus kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.Pagal ABTÄ® 34 str. 1 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. ABTÄ® 34 str. 1 d. yra įtvirtinta teismo teisė (diskrecija) atnaujinti dėl svarbios (-ių) priežasties (-ių) praleistÄ skundo padavimo terminÄ .

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis. Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismÄ iki įstatymu nustatyto termino).

Be to, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ , taikomi rÅ«pestingumo, sÄ Å¾iningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (LVAT 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr.    TA438-1/2014, 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-142/2014). Taigi teismas, nagrinėdamas klausimÄ , ar yra pagrindas atnaujinti terminÄ skundui paduoti, turi įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Å ios bylos kontekste yra svarbios Å¡ios aplinkybės:

1) teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių pensijų sumažinimÄ , priėmimo aplinkybės ir nustatytas teisinis reguliavimas;

2) teisinis reguliavimas, nustatantis terminÄ kreiptis į teismÄ , ir su tuo susijusi teismų praktika;

3) Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas ir jo pasekmės, įstatymų leidėjo veiksmai (neveikimas) po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo.Visų pirma, Laikinasis įstatymas, kurio 4, 5 str. buvo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka, buvo priimtas 2009-12-09. Å io įstatymo 15 str. buvo nustatyta, kad Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo preambulėje įtvirtintas naujo teisinio reguliavimo pagrindimas ir tikslai: didėja deficitas, nulemtas Lietuvos Å«kį apėmusios ekonomikos krizės; bÅ«tinybė stabilizuoti deficito didėjimÄ ir subalansuoti pinigų srautus; siekis kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti iÅ¡mokų mokėjimÄ laiku;

Konstitucinio Teismo praktika, kad iÅ¡imtiniais atvejais iÅ¡mokos laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, gali bÅ«ti mažinamos tokiu mastu, kokiu bÅ«tina gyvybiÅ¡kai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti. Taigi Laikinuoju įstatymu buvo įtvirtintas laikinas valstybinių pensijų mažinimas.Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo (Konstitucinio Teismo 2004-03-31 iÅ¡vada, 2010-05-13 nutarimas, 2010-10-27 iÅ¡vada ir kt.); neatsiejami konstitucinės teisinės valstybės elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2001-12-18, 2003-03-04 nutarimai ir kt.); vienas iÅ¡ teisinės valstybės pagrindų – teisingumas, kuris gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os (Konstitucinio Teismo 1995-02-22, 2000-12-06, 2003-03-17 nutarimai ir kt.).

Vertinant 2009-12-09 Laikinojo įstatymo nuostatas konstitucinės teisinės valstybės principo kontekste, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo įstatymu asmenims, patiriantiems pagal šį įstatymÄ tam tikrus ribojimus, buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad tie ribojimai bus taikomi laikinai, iki įstatyme nurodytos datos, t. y. iki 2011-12-31.Be to, tuo metu buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriais buvo reglamentuoti tam tikri su ekonomine krize susiję santykiai. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, kuriame nutarta, jog tol, kol baigsis ekonomikos sunkmetis, reikalingos skubios priemonės valstybės vieÅ¡iesiems finansams konsoliduoti, nustatyti laikinÄ iÅ¡laidų mažinimÄ , įskaitant socialinių iÅ¡mokų mažinimÄ , vadovaujantis konstituciniais teisėtų lÅ«kesčių ir proporcingumo principais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-03 nutarimo Nr. 1583 1 p. buvo pakeistas minėto nutarimo Nr. 1295 2 p. ir nustatyta, kad atsigavus Lietuvos ekonomikai sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos. Pažymėtina ir tai, kad tuo metu buvo priimti ir kiti teisės aktai, kuriais buvo mažinami darbo užmokestis bei atlyginimas valstybėms tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, politikams       (2008-12-19 Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu buvo sumažintas bazinis dydis;

   2009-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, 2009-07-17 Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. ir 1 priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių atlyginimų koeficientai, 2009-07-17 Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti priedai STT pareigūnams, 2009-04-28 Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, ir 2009-07-17 Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti teisėjų atlyginimo koeficientai; 2009-04-23 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-05-01, ir 2009-07-17 Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai prokurorams, pareigūnams ir politikams).

SistemiÅ¡kai vertinant aptartÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad Å¡iuo teisiniu reguliavimu buvo suponuotas teisėtas lÅ«kestis, jog valstybė, iÅ¡gyvenusi ekonominį sunkmetį, panaikins nustatytus laikinus ribojimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrįsta tikėtis, kad piliečiai, ypač valstybės tarnautojai, pareigÅ«nai, teisėjai ir kt., suvokdami valstybėje susidariusiÄ sunkiÄ ekonominę situacijÄ , solidarizuosis su valstybe ir savo veiksmais nesukels interesų prieÅ¡prieÅ¡os ir socialinio gyvenimo nestabilumo.

Manytina, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis laikinus ribojimus, laikytinas viena iÅ¡ objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .Antra, nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ir apskundimo terminų. Tai konstatuota ir LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje pagal analogijÄ pritaikytas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str.

Tai, kad įstatymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs kreipimosi į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos termino klausimo, konstatuota ir LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Tokį teisinį reguliavimÄ , kuriame yra nenustatyta aiÅ¡ki apskundimo tvarka, galima laikyti teisės spraga. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisinis reguliavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, neprieÅ¡taringas, suprantamas teisinių santykių dalyviams (2004-12-13, 2005-07-08, 2005-05-29,        2008-12-24, 2009-03-27 ir kt.).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės spragų paÅ¡alinimas yra atitinkamo teisėkÅ«ros subjekto kompetencijos dalykas, teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus), taip pat aiÅ¡kinant teisę (2006-08-08 sprendimas, 2007-06-07 nutarimas ir kt.)Europos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumÄ , senaties terminas turi bÅ«ti nustatytas iÅ¡ anksto (2002-07-11 sprendimas Marks & Spencer byloje Nr. C-62/00, 2013-12-12 sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12); nors veiksmingumo principas nedraudžia nacionalinės teisės aktais sutrumpinti termino, tačiau tai daroma su sÄ lyga, kad ne tik naujai nustatytas terminas yra protingas, bet ir naujuose teisės aktuose įtvirtinta pereinamojo laikotarpio tvarka, pagal kuriÄ , priėmus Å¡iuos teisės aktus, ginčo Å¡alims suteikiamas pakankamas terminas pateikti grÄ Å¾inimo praÅ¡ymus, kuriuos jie turėjo teisę pateikti galiojant ankstesniems teisės aktams; tokia pereinamojo laikotarpio tvarka bÅ«tina, nes Å¡iems praÅ¡ymams nedelsiant taikant trumpesnį senaties terminÄ , nei prieÅ¡ tai galiojęs, iÅ¡ kai kurių ginčo Å¡alių atgaline data bÅ«tų atimta teisė į kompensacijÄ arba jie turėtų tik labai trumpÄ terminÄ Å¡iai teisei įgyvendinti (2013-12-12 sprendimas Test Claimants byloje Nr. C-362/12).Ä®vertinus atitinkamÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , galima teigti, kad teismų praktika dėl termino kreiptis į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos priteisimo susiformavo tik LVAT        2013-03-12, 2013-11-07 nutartyse užpildžius teisinio reguliavimo spragas, Å¡ios aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste vertintinos kaip pagrindžiančios termino kreiptis į teismÄ atnaujinimÄ .

Trečia, tik 2012-09-21 paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi Lietuvos teisinėje sistemoje teisės aktai galioja iki tol, kol jie pripažįstami prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. Pažymėtina, kad kreipimasis į Konstitucinį TeismÄ savaime nesustabdo to teisės akto galiojimo. Todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuoja, jog tam tikras aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, asmenys turi pagrindÄ pagrįstai tikėtis, kad tais teisės aktais reglamentuojamos jų teisės nėra pažeidžiamos. Kitaip aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas bÅ«tų pažeistas teisinio stabilumo ir aiÅ¡kumo principas, sukeltas socialinio gyvenimo nestabilumas, interesų prieÅ¡prieÅ¡a.Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).Pažymėtina, kad kitų Europos SÄ jungos valstybių, turinčių gilias konstitucinės, administracinės ir administracinio proceso teisės tradicijas, praktikoje yra galimybė pripažinti asmens teisių pažeidimÄ po Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo ir tuo atveju, kai tas konkretus asmuo dėl savo teisių pažeidimo iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo nesikreipė (pvz., po Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo 2012-11-06 sprendimo (BVerfG, 2 BvL 51/06) įsigaliojimo buvo suteikta teisė asmenims kreiptis į universitetÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti beveik prieÅ¡ 20 metų sumokėtus mokesčius už tam tikras universiteto paslaugas, kurias reglamentuojantys teisės aktai buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nors tie asmenys dėl savo teisių pažeidimo nesikreipė iki Konstitucinio Teismo sprendimo įsigaliojimo, analogiÅ¡ka situacija buvo Vokietijos Federaliniam Konstituciniam Teismui priėmus 2003-03-19 sprendimÄ (BVerfG, 2 BvL 9/98, 2 BvL 10/98, 2 BvL 11/98, 2 BvL 12/98, BVefGE 108,1)).Pažymėtina ir tai, kad, 2012-09-21 įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, įstatymų leidėjas nesiėmė veiksmų sureguliuoti ir nustatyti neteisėtai neiÅ¡mokėtų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmÄ .

Taigi pats įstatymų leidėjas savo neveikimu suponavo teisinių santykių neaiÅ¡kumÄ , nors, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, asmenys turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pažeistos teisės bus atstatytos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai manė, kad teisės aktai, pagal kuriuos jam buvo apskaičiuojama ir iÅ¡mokama valstybinė pensija, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai iki tol, kol Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , nustatantį, kad valstybinių pensijų sumažinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas A. Z. terminÄ skundui paduoti dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo praleido dėl svarbių anksčiau nurodytų priežasčių, todėl terminas atnaujintinas. MinėtÄ teismo pozicijÄ dėl praleisto termino atnaujinimo patvirtina ir naujausia LVAT praktika, kurioje nurodyta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , todėl praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, tačiau iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės turėtų bÅ«ti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes (LVAT 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-212/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-214/2014).

Minėtose nutartyse LVAT konstatavo, kad ABTÄ® 33 str. 1 d. prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

Atsižvelgusi į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo gerokai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir   2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai, inter alia, dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.Ginčui dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo       2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Jei iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01, kol jos neteko galios.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.Vadinasi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Nors iš pažymos (b. l. 119–120) matyti, jog pareiškėjo pensija ginčijamu laikotarpiu buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str., o pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nebuvo mažinama, tačiau iš galutinių suformuluotų reikalavimų (b. l. 106–110) matyti, kad pareiškėjas nesutinka tik su pensijos mažinimu pagal Laikinojo įstatymo 5 str. ir nekelia ginčo dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualu tai, ar pagal Laikinojo įstatymo 5 str. pensija buvo sumažinta teisėtai ir pagrįstai, o ginčas dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo teisėtumo ir pagrįstumo nėra kilęs.Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo        2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali bÅ«ti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr.                 A575-1831/2011).LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo net ir po tam tikro Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

Teismas taip pat nurodė, kad pažeistų teisių atkÅ«rimas reiÅ¡kia pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimÄ . Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.Jau minėta, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, tačiau nustatė, kad Konstitucijos 23, 29, 52 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieÅ¡tarauja Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pripažino, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skunde nurodytos 5980,84 Lt ir 20 718,71 Lt dydžio nepriemokos sumos (iš viso 26 699,55 Lt) susidarė dėl pensijos ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str., tik pareiškėjas jas išskaidė į atskirus laikotarpius. Kaip jau minėta, pensijos mažinimo pagal Likinojo įstatymo 4 str. teisėtumo pareiškėjas neginčija.

Teismui nusprendus atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytÄ ribojimÄ , t. y. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio nepagrįstai neiÅ¡mokėta 26 699,55 Lt dydžio pensijos dalis (b. l. 119–120), kuri pareiÅ¡kėjui ir priteistina. Pažymėtina, kad Ministerija savo atsiliepime paaiÅ¡kino, kad byloje nėra ginčo dėl pensijos nepriemokos, susidariusios ginčijamu laikotarpiu, sumos dydžio.

Atsižvelgiant į tai, A. Z. priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusi pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 26 699,55 Lt.PareiÅ¡kėjas pensijos nepriemokÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės, tačiau jos nedetalizuoja. Pažymėtina, kad byloje atsakovėmis yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, ir Ministerija. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus.

PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui A.

Z. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis (26 699,55 Lt) pareiÅ¡kėjui priteistina ne iÅ¡ Ministerijos, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui A. Z. priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Ministerijos 2013-08-06 sprendimÄ Nr. 12-01-1391. IÅ¡ skundžiamo sprendimo (b. l. 35–36) turinio matyti, kad atsakovė atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl negautos pensijos dalies apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo kaip pateiktÄ praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. įtvirtintÄ 3 metų terminÄ ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , tačiau suteikė su pensijos mažinimu susijusiÄ praÅ¡omÄ informacijÄ .

Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija     2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 atkreipė dėmesį į procesinės analogijos ribas, turinčias egzistuoti tarp valstybinių pensijų gavėjams ir valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams taikytino teisinio režimo, ir nurodė, kad procesinė analogija nėra taikoma, sprendžiant ikiteisminės ginčo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nagrinėjimo tvarkos klausimus. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiÅ¡kimo valstybinę pensijÄ mokančiai institucijai procedÅ«ra, kuri negali bÅ«ti sulyginama su numatytÄ ja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.).

Be to, pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma ABTÄ® 3 str. 1 d. nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, o procedÅ«rinės taisyklės, įtvirtintos valstybinių socialinio draudimo pensijų klausimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, a priori (savaime) pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjų teisinės padėties nereguliuoja.Atsižvelgusi į minėtÄ LVAT praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ministerija, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo 2013-07-25 praÅ¡ymÄ , nepagrįstai vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d.

įtvirtintais terminais ir atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2013-07-25 praÅ¡ymÄ dėl negautos pensijos dalies apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo. Skundžiamo Ministerijos 2013-08-06 sprendimo Nr.            12-01-1391 dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2013-07-25 praÅ¡ymÄ dėl negautos pensijos dalies apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo, priimta netinkamai taikant ir aiÅ¡kinant teisės aktus, negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad Ministerija, suteikdama praÅ¡omÄ informacijÄ , bÅ«tų pažeidusi jo teisę gauti informacijÄ , taigi ginčijamo sprendimo dalis, kuria suteikta su pensijos mažinimu susijusi praÅ¡oma informacija, yra teisėta, o Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegijan u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo A. Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Atnaujinti trejų metų terminÄ skundui dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti.Panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2013-08-06 sprendimo Nr. 12-01-1391 dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2013-07-25 praÅ¡ymÄ dėl negautos pensijos dalies apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo.Priteisti A. Z. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 26 699,55 Lt (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus 55 ct), susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                              Raimondas Blauzdžius Rasa Ragulskytė-Markovienė Halina Zaikauskaitė