N-575-276-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-276/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00337-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 42.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 5 dalį 100 litų bauda, pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį – teisės medžioti atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu nuobaudas subendrinus galutinai paskirta teisės medžioti atėmimas dvejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. spalio 23 d., 15 val. „Elmos“ medžiotojų klubo plotuose vykusioje medžioklėje su varovais, medžiotojui S. Č. sumedžiojus tauriojo elnio patelę, A. R., būdamas medžioklės vadovu, neužtikrino, kad tauriojo elnio patelės sumedžiojimo vietoje būtų užpildyta licencija. Be to, A. R. medžiojo ir medžioklei vadovavo neblaivus (jam nustatytas 0,79 promilės girtumas). Tokiais savo veiksmais A. R. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22, 23, 58.8, 74.3 ir 74.6 punktus.

A. R. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos nutarimo dalį, kuria A. R. nubaustas už ATPK 85 straipsnio 4 dalies pažeidimą teisės medžioti atėmimu dvejiems metams, o dalį, kuria nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį 100 litų bauda, paliko nepakeistą. Teismas, remdamasis ATPK 8 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad pasikeitė Taisyklių 22 punkto nuostatos, susiaurindamos pažeidimo kvalifikavimo galimybes, todėl laikė naują Taisyklių 22 punkto redakciją atsakomybę švelninančiu aktu, turinčiu grįžtamąją galią.

Apeliaciniu skundu A. R. prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą, pakeičiant jo motyvus ir taikomą ATPK straipsnį, motyvuojant, kad A. R. veikoje nebuvo ATPK 85 straipsnio 4 dalies pažeidimo įvykio ir sudėties ir bylą nutraukti remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Apelianto nuomone, jo veika neužtraukė atsakomybės ir galiojant 2010 m. rugsėjo 15 d. Taisyklių redakcijai, kadangi sąvoka „sumedžiojimo vieta“ nebuvo išaiškinta. Tuo tarpu remiantis Aplinkos ministerijos pozicija, sumedžiotas gyvūnas laikomas neišvežtu iš sumedžiojimo vietos, jei jis neišvežtas iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sumedžiotas, todėl „sumedžiojimo vieta“ turėtų būti laikoma medžioklės plotų vieneto dalis, kuriame galioja licencija gyvūnui sumedžioti. 2010 m. gruodžio 7 d. Taisyklių pakeitimais buvo tiesiog grįžta prie tinkamesnės ir labiau suprantamos, praktikoje jau išaiškintos sąvokos. Nagrinėjamoje byloje gyvūnas dar nebuvo pradėtas apdoroti, nebuvo išvežtas iš medžioklės ploto vieneto, kuriame jo sumedžiojimui suteikta licencija, o medžioklė vis dar tęsėsi. Be to, A. R. neturėjo ir objektyvių galimybių licencijai užpildyti, kadangi licencija buvo „Elmos“ medžiotojų klubo pirmininko automobilyje, tačiau siekį užpildyti licenciją ir tyčios nebuvimą patvirtina faktas, kad medžioklės lapas buvo užpildytas. Taip pat apeliantas nurodo, jog jo, kaip medžioklės vadovo, veika apskritai negalėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, kadangi medžioklės vadovas už medžioklės vadovo pareigų nevykdymą gali atsakyti tik pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Institucijos vertinimu, 2010 m. gruodžio 7 d. Taisyklių 22 punkto redakcija Taisyklės nebuvo nei sušvelnintos, nei panaikintos kokios nors nuostatos, o tiesiog pakeista licencijos ir jos atkarpos pildymo tvarka. Todėl nebuvo pagrindo taikyti ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatų. Tuo tarpu A. R. padaryto pažeidimo faktas visiškai įrodytas, nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinai skundai netenkintini.

Institucijos nutarimu A. R. buvo patrauktas atsakomybėn už ATPK 85 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimą, t. y. už tai, kad medžioklės su varovais metu, medžiotojui S. Č. sumedžiojus tauriojo elnio patelę, A. R., būdamas medžioklės vadovu, neužtikrino, kad tauriojo elnio patelės sumedžiojimo vietoje būtų užpildyta licencija. Be to, A. R. medžiojo ir medžioklei vadovavo neblaivus. Ginčo dėl ATPK 85 straipsnio 5 dalies pažeidimo (buvimo medžioklės metu neblaivaus) nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, neturi pagrindo abejoti dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius inkriminuojamą veiką. Tačiau apeliaciniuose skunduose keliamas bylos dėl ATPK 85 straipsnio 4 dalies nutraukimo pagrįstumo klausimas.

Apeliantas A. R. mano, jog jo veika (t. y. sumedžioto žvėries išvežimas iš Duobulės miško, tačiau vis dar buvimas medžioklės plotų teritorijoje, kurioje galioja licencija, suteikianti teisę sumedžioti gyvūną) neužtraukė atsakomybės ir galiojant Taisyklių 22 punkto 2010 m. rugsėjo 15 d. redakcijai, numačiusiai, jog licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš paimant sumedžiotą gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas. Visų pirma, pažymėtina, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka dėl skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, administracinis teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų:

1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;

2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti;

3) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisme;

4) pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos. Tuo tarpu apelianto suformuluotas reikalavimas (pakeisti nutarimo motyvaciją) nepatenka nei į vieną iš įstatyme numatytų teismo galimų priimti procesinio sprendimo variantų. Be to, byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu dėl licencijos neužpildymo laiku buvo nutraukta, Taisyklių 22 punkto nuostatos pakeistos, todėl teismui aiškinti jau nebegaliojančią teisės akto nuostatą, nėra tikslinga, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ši nuostata jam nebesukelia jokių teisinių pasekmių.

Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, toks „sumedžiojimo vietos“ sąvokos aiškinimas, kaip supranta apeliantas yra aiškiai per platus – akivaizdu, jog sumedžiotą gyvūną įkėlus į automobilį ir išvežus iš tos vietos, kur jis buvo nušautas ar kur jis krito, nebuvo laikomasi Taisyklių 22 punkto (2010 m. rugsėjo 15 d. redakcija) reikalavimo užpildyti licenciją prieš paimant sumedžiotą gyvūną iš sumedžiojimo vietos. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog apeliacinį skundą paduoda pats atsakomybėn traukiamas asmuo, teisėjų kolegija negali sunkinti jo padėties ir plačiau šios sąvokos neaiškins.

Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog jo veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, kadangi medžioklės vadovui atsakomybė gali kilti tik pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Toks ATPK 85 straipsnio nuostatų aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neteisingas. Pažymėtina, kad atsakomybę už licencijos neužpildymą numato būtent ATPK 85 straipsnio 4 dalis. Nagrinėjamuoju atveju tai yra speciali norma bendrosios normos, t. y. ATPK 85 straipsnio 1 dalies, atžvilgiu. Todėl tuo atveju, kai nėra užpildoma licencija, pagal šią dalį atsakomybėn gali būti traukiamas tiek žvėrį sumedžiojęs medžiotojas, tiek medžioklės vadovas.

Apeliaciniame skunde Institucija mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ATPK 8 straipsnio 2 dalimi. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Šiuo metu galiojanti Taisyklių 22 punkto redakcija numato, jog licencijos atkarpa turi būti užpildyta prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš licencijoje nurodyto medžioklės plotų vieneto arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas, išskyrus atvejus, kai medžioja vienas medžiotojas. Įvertinus tai, kad nagrinėjamuoju atveju sumedžiotas gyvūnas iš medžioklės plotų vieneto, nurodyto licencijoje, išvežtas nebuvo, darytina veika, kad pakeitus Taisyklių nuostatas, A. R. veika nebeužtraukė atsakomybės. Todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, jog nauja Taisyklių 22 punkto redakcija laikytina švelnesne atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu ir pagrįstai bylą nutraukė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. R. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros apeliacinių skundų netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimą A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas