db13fcce-1211-4fb3-b87f-2e04b4b41f0c · Klaipėdos apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-106-361/2015                                                                 Teisminio proceso Nr.1-01-1-07641-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.; 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.8. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S  V A R D U 2015 m. lapkričio 4 d.             Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, Jolantai Kližentytei ir Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorams Jurijui Petuchovui ir Arūnui Saunoriui,nukentėjusiajam L.

B.,gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,specialistui Antanui Gedminui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), 9 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas:2007 m. spalio 26 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas 20 parų areÅ¡tas;2008 m. sausio 18 d.

Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmė; 2009 m. kovo 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2009 m. gegužės 21 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu, paskirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2014 m. sausio 17 d.

Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 10 parų areÅ¡to bausmė, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 6 punktÄ , 8 punktÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                  n u s t a t ė: kaltinamasis V. B. 2015 m. vasario 4 d. vakare Tauragėje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus sudavė kumščiais į galvÄ A.

B., minėtais smÅ«giais pargriovė pastarÄ jį ant grindų ir Å¡okinėjo gulinčiam ant nugaros A. B. ant krÅ«tinės, spardė jo kÅ«nÄ ir trypčiojo ant krÅ«tinės, tai, atsiradus daugybiniams fragmentiniams Å¡onkaulių lūžimams, sukėlė potrauminį Å¡okÄ , kvėpavimo nepakankamumÄ , galvos smegenų ir plaučių pabrinkimÄ , ir A. B. 2015 m. vasario 5 d., apie 8 val., įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia nužudė A. B.. Kaltinamasis V. B. parodė, kad girtavimo pas A. B. metu pasigedo savo telefono.

Priėjęs prie A. B., sudavė į Å¡onus 2 smÅ«gius. Neneigia, jog suspaudė I. D. gerklę, bet tai nebuvo smaugimas. Atėjo du policijos pareigÅ«nai ir priėjęs I. D. pasakė, kad Å¡is jį smaugė. Pasakė, kad nieko nepadarė. A. B. gulėjo ant žemės, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Juos nusivedė į maÅ¡inÄ , patikrino girtumÄ . Palydėjo J. iki namų, o pats nuėjo pernakvoti pas tėvÄ . Anksti ryte grįžo į A. B. butÄ , skambino į duris, bet niekas durų neatidarė, iÅ¡girdo bildesį.

Užėjo į duÅ¡Ä atsigerti vandens ir užkliuvo už gulinčio A. B.. Skambino greitajai. Paklausė senelės, kas čia buvo, ji nesuprato klausimo. Ji pradėjo jaudintis, paklausė, ar viskas jam buvo gerai, kai išėjo, ar dar kas nors buvo. Ji pasakė, kad viskas buvo gerai, sakė, kad dar sėdėjo ir gėrė su jais. Paskui ji pasakė, kad čia visi gavo, be nuo ko gavo, nesugebėjo atsakyti, bet suprato, kad gavo nuo K. J.. Nukentėjusysis L. B. parodė, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ mamos.

Tėvas ir mama gyveno tame pačiame name. Ji pasakė, kad rado tėvÄ negyvÄ . Kai paskambino, paprašė greičiau atvažiuoti, pasakė, kad tėvas sumuÅ¡tas ar užmuÅ¡tas. Kai atvažiavo, jau buvo policija. Jo draugų nebuvo. Tėvas iÅ¡gėrinėdavo, tačiau nebuvo visai nusigėręs. Palaikydavo tvarkÄ . Pastaruoju laiku jie mažai bendravo, nes jis nenorėjo keistis. Turėjo tai vienÄ draugę, tai kitÄ . Taip pat turėjo draugų. Tėvas ir mama gyveno atskirai. Jie iÅ¡siskyrė prieÅ¡ 6 metus.

Mama gyveno tame pačiame name, tik kitame aukÅ¡te. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Policijos pareigÅ«nas liudytojas M. V. parodė, kad buvo praneÅ¡imas, jog muÅ¡asi, nesusitaria dėl telefono. Nuvyko į įvykio vietÄ ir rado V. B., dvi moteris ir du vyrus. Vienas iÅ¡ jų gulėjo ant žemės. Nukentėjusysis kvėpavo, jam buvo pramuÅ¡ta galva, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Tas vyras, kuris buvo parkritęs, dar buvo gyvas. Jis gulėjo ant žemės svetainėje, t. y. Å¡alia virtuvės buvusiame kambaryje, ne toje vietoje, kur jis buvo rastas negyvas.

Tas žmogus nieko nekalbėjo, vilkėjo tik apatines kelnaites. Jiems pasakė, kad du vyrai susimušė dėl telefono. Kai atvyko, jie jau buvo iÅ¡siaiÅ¡kinę tarpusavyje. Jie V. B. neiÅ¡sivežė, tik nustatė girtumÄ ir užsirašė duomenis. V. B. sakė, kad tame bute visi girtavo. Viena iÅ¡ moterų buvo senyvo amžiaus. Ji rodė į V. B. ir sakė, kad jis sumušė. Kai įėjo į vidų, buvo tamsu, elektros nebuvo. Reikėjo Å¡viesti prožektoriais. Koridoriuje, einant į tÄ butÄ , sutiko I.

D., kuris jiems skambino. Jis sakė, kad buvo konfliktas, tačiau kai jie atvyko, jis jokių pretenzijų nebeturėjo. Jis iÅ¡kvietė policijÄ , nes V. B. jam neatidavė mobiliojo ryÅ¡io telefono. Jie iÅ¡važiavo, o ten liko medikai. Policijos pareigÅ«nė liudytoja D. Ž. parodė, kad kai nuvyko nurodytu adresu, juos pasitiko I. D., pasakė, kad jį smaugė. Bute pamatė ant grindų gulintį asmenį, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Ten buvo labai tamsu. Daug ko galėjo nepastebėti. Atrodo, ten buvo moteris.

Ji savo kolegÄ paliko su greitÄ ja, o pati nuėjo į apačiÄ patikrinti girtumÄ . Sužalotam asmeniui buvo praskelta galva. Jis buvo tik su apatiniais. Kraujo nematė. I. D. buvo matuojamas girtumas, nes jis buvo įvykio dalyvis. Smaugimo žymių nematė. Jis pretenzijų nebeturėjo. Sakė, kad jie susitaikė. Bandė kalbinti tÄ Å¾mogų, kuris gulėjo ant grindų, bet jis nereagavo. Liudytojas I. D. parodė, kad tÄ kartÄ atvažiavęs pas A. B. rado J., pavardės nežino, S. ir buvo V. B.. Jie gėrė alų, vynÄ , paskui V.

B. pradėjo kabinėtis prie A. B. ir trenkė A. B. per galvÄ puodeliu ar „bambaliu“ ir ranka. Kai jau nukentėjusysis buvo ant grindų ir gulėjo ant nugaros, V. B. Å¡okinėjo ant A. B., iÅ¡ virÅ¡aus trenkė jam vienÄ kartÄ koja. Prašė V. B. nemuÅ¡ti A. B.. Tada V. B. paėmė jį, I. D., už sprando ir ėmė smaugti. Jam pavyko iÅ¡trÅ«kti ir pabėgo į 9 aukÅ¡tÄ vos gaudydamas orÄ . Paskambino telefonu 112, matė, kad atvažiavo policija. Jis tyliai grįžo atgal į kambarį.

A. B. sėdėjo ant sofos, buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis, o Å¡alia pasirėmusi ant alkÅ«nės S. ir J. gulėjo prie stalo. Po 1 minutės V. B. vėl grįžo. Jis pasiėmė J. ir išėjo. Jis išėjo iÅ¡ paskos, susitiko K. J., jam viskÄ papasakojo: kaip iÅ¡kvietė policijÄ , kad jo vos nepasmaugė. Paskui parsinešė su K. J. butelį alaus. Atsisėdo S., sėdėjo A. B., K. J., iÅ¡gėrė stiklinę alaus. A. B. sėdėjo ant sofos. Jis atsigulė permiegoti. Girdėjo, kad kažkas nuėjo į tualetÄ ir ilgai iÅ¡ jo neiÅ¡eina.

Apie 6 valandÄ rado tualete negyvÄ A. B.. Paskui sugrįžo V. B. ir pasakė, kad atėjo pasiimti daiktus. Liudytoja S. J. parodė, kad A. B. buvo pažįstamas. Užėjo pas jį, nes reikėjo ilgai laukti autobuso. Jai besėdint pasibarÅ¡kino į duris V. B., A. jį įsileido. IÅ¡ pradžių jis atsisėdo ir gėrė alų su jais. Paskui V. B. reikalavo iÅ¡ A. pinigų. Matė, kaip A. daužė per galvÄ . Jis paskui parsivertė A. ant žemės, spyrė ir koja mindė ant pilvo, Å¡okinėjo iÅ¡ aukÅ¡to.

Matė, kaip V. B. smaugė I. D., griebė už gerklės. Kai paleido, tai I. D. trÅ«ko oro. Paskui I. D. iÅ¡kvietė policijÄ . Policija atvyko ir iÅ¡važiavo. A. dar buvo gyvas ir niekur nebuvo parkritęs. Policija apklausinėjo ir išėjo. Nepamena, kÄ A. kalbėjo su policija, buvo ir greitoji. Paskui išėjo J. ir V. B.. I. D. su K. J. parsinešė alaus ir kartu gėrė. Ji matė, kaip A. nuėjo į tualetÄ , o paskui pamatė jį ten sukniubusį.Liudytoja J. M. parodė, kad užėjo pas A.

B., ten gėrė, o paskui vyrai išėjo dar parneÅ¡ti. Po to atėjo V. B.. A. sėdėjo ant fotelio, paskui jis buvo nuvirtęs ir jam V. B. kelis kartus spyrė iÅ¡ virÅ¡aus į krÅ«tinę. Buvo iÅ¡kviesta policija, greitoji. Greitoji viskÄ apžiÅ«rėjo ir iÅ¡važiavo. Paskui ji išėjo, o kitÄ rytÄ sužinojo, kad A. B. mirė.Liudytoja V. M. parodė, kad jai bÅ«nant pas A. B. atėjo V. B.. Jis jai pasirodė malonus, kultÅ«ringas, nebuvo jokios agresijos. A. sėdėjo Å¡alia jo ant lovos.

A. norėjo atsikelti ir jam iÅ¡ apatinių kelnaičių iÅ¡krito telefonas, pasakė: „V. žiÅ«rėk ar čia tavo telefonas“. V. pasikėlė ir nieko nesakė. Jokios agresijos dėl telefono nebuvo ir nieko nesakė, nė žodžio, vartė tik rankose telefonÄ . Paskui pradėjo vienas per kitÄ Å¡aukti ir ji išėjo Tuo metu jai bÅ«nant niekas A. nemušė. KitÄ rytÄ sužinojo, kad įvyko tokia nelaimė, jai papasakojo I. D.. I. D. sakė, kad iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , kad atvažiavo policija, kad jaunuolis jį apstumdė, paskui išėjo, paskui vėl grįžo.

I. D. pasakojo, kad A. mušė. Pasakė, kad pats negavo, kad spėjo pro duris iÅ¡bėgti. Kaip mušė A. B., smulkmenų nenurodinėjo. Liudytoja D. V. parodė, kad tÄ dienÄ atėjo pas A. B. iÅ¡ ryto, A. sėdėjo ant fotelio. Jau buvo gerai iÅ¡gėręs. Pas jį buvo daug žmonių. V. B. dar nebuvo. Pasakė, kad vėliau atneÅ¡ jam valgyti. Kai atnešė valgyti, buvo ta pati kompanija, kuri buvo iÅ¡ ryto, ir V. B.. Eidama pamatė, kad prie tualeto mėtosi telefonas. V. B. pamatė telefonÄ ir pasakė, kad tai jo telefonas.

Jis jį pasiėmė, surinko kodÄ . Tada parėjo I. D., o ji išėjo. Kai ji buvo atėjusi, niekas nesipyko. Paskui pas jÄ Ä¯ devinto aukÅ¡to butÄ buvo atėjęs I. D., kuris prašė jį apginti. Sakė, kad V. B. jį gaudo, o jis pasislėpė. Pasakė, kad jį smaugė. Kai jis buvo atėjęs, jau buvo vakaras. Kitos dienos ryte atėjo S. ir pasakė, kad A. mirė. V. B. bėgiojo laiptinėje ir rėkė: „aÅ¡ nenužudžiau A.“. Jis buvo iÅ¡sigandęs. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad A.

B. mirė nuo daugybinių fragmentinių Å¡onkaulių lūžių, tai sukėlė potrauminį Å¡okÄ , kvėpavimo nepakankamumÄ , galvos ir plaučių pabrinkimÄ . PrieÅ¡ mirtį A. B. buvo neblaivus, jo lavono kraujyje rasta alkoholio koncentracija gyvam žmogui sukelia lengvÄ girtumo laipsnį. MuÅ¡tinės žaizdos ant kairiojo antakio apatinės lÅ«pos kairėje pusėje, odos nubrozdinimas kaktos deÅ¡inėje pusėje ir kairio skruosto sumuÅ¡imas galėjo atsirasti į Å¡ias vietas suduodant kietais bukais daiktais, tai galėjo bÅ«ti kumÅ¡tis.

Daugybiniai fragmentiniai Å¡onkaulių lūžimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse galėjo atsirasti suduodant smÅ«gius riboto pavirÅ¡iaus kietu buku daiktu, tai galėjo bÅ«ti koja, apauta batu. Å onkaulių lūžimai priskiriami nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui (b. l. 15–17). Ekspertas Antanas Gedminas paaiÅ¡kino, kad A. B. buvo nustatyti Å¡onkaulių lūžimai, priskiriami nesunkiam sveikatos sutrikdymui, po to iÅ¡tiko mirtis. Buvo padaryti abipusiai Å¡onkaulių lūžiai, tai, nesuteikus pagalbos, sukelia potrauminį Å¡okÄ .

SmÅ«giai buvo padaryti iÅ¡ virÅ¡aus, yra suspaudimo požymių, galėjo kojomis spausti ir mindyti. Padaryta ne mažiau kaip 20 poveikių pavartojant jėgÄ . Laiku suteikus medicininę pagalbÄ nukentėjusysis bÅ«tų iÅ¡gelbėtas. Alkoholis iÅ¡ pradžių mažino skausmÄ , po to jis blaivėjo. Tikėtina, kad jis buvo girtesnis, nes parengtinio tyrimo metu nustatyta, kad praėjo nemažai laiko nuo incidento pradžios iki mirties.Kaltinamasis V. B. faktiÅ¡kai neprisipažįsta, jog jis nužudė A.

B. (tvirtina, kad sudavė tik du smÅ«gius), tačiau byloje surinkti įrodymai kaip tik patvirtina, jog tik jis, o niekas kitas sužalojo A. B..Liudytojai I. D., S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad bÅ«tent V. B. smurtavo prieÅ¡ A. B. – smogė į galvÄ , Å¡okinėjo ant parvirtusio A. B., trypė jį. Liudytoja J. M., taip pat buvusi kambaryje, matė, jog V. B. kelis kartus iÅ¡ virÅ¡aus spyrė A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas K. J. (jo teismui nepavyko apklausti) parodė, kad jam I.

D. tÄ pačiÄ dienÄ pasakojo, jog bute buvęs aukÅ¡tas vyrukas ne tik smaugė jį (I. D.), bet ir ant A. B. puolė, mušė jį (b.l.79-80, t. 1). Pažymėtina, jog liudytojų parodymai atitinka teismo medicinos specialisto A. G. nustatytÄ sužalojimų mechanizmÄ (smÅ«giai iÅ¡ virÅ¡aus, krÅ«tinės suspaudimas, mindymas). Be kita ko, V. B. ne tik mušė A. B., bet ir smaugė patį I. D., dėl to pastarasis kvietė policijÄ . Patikėti, jog dar kas nors be V. B. mušė A. B., negalima, nes tuo metu kambaryje buvo apibrėžtas girtavusių asmenų ratas.

Galima teigti, jog konfliktas tarp V. B. ir A. B. kilo dėl telefono. Tuo tarpu niekas kitas su A. B. be V. B. su A. B. nekonfliktavo. Pastebėtina ir tai, jog V. B. buvo pats jauniausias ir stipriausias iš girtavusių asmenų, nebūtų galima patikėti, jog jį sužalojo dar kas nors, pavyzdžiui, labai smulkaus sudėjimo I. D. ar senyvo amžiaus S. J..Nepaisant to, jog dėl šonkaulių lūžimo A. B. buvo padarytas tik nesunkus kūno sužalojimas, tokia veika vis tiek turi būti kvalifikuojama kaip nužudymas.

V. B. nužudė A. B. veikdamas netiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad kaltinamasis, smogdamas į galvÄ , Å¡okinėdamas (trypdamas) ir spausdamas krÅ«tinę, suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors jų ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija įvertinusi padarytų sužalojimų intensyvumÄ ir lokalizacijÄ â€“ krÅ«tinę, kur yra iÅ¡sidėstę žmogui gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai – daro iÅ¡vadÄ , kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sÄ monę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (Kasacinės nutartys Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009).

Taigi pripažįstant asmenį kaltu nužudžius bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgiÅ¡kÄ nukentėjusiojo bÅ«klę. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis A. B. nebuvo specialiai nugirdytas, jis pats savo noru vartojo alkoholį, laisvai judėjo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įvykių eiga susiklostė spontaniÅ¡kai, kaltinamasis tokiems veiksmams iÅ¡ anksto nesiruošė – užsuko į A.

B. butÄ iÅ¡gerti. A. B. mirė nuo daugybinių fragmentinių Å¡onkaulių lūžių, tai sukėlė potrauminį Å¡okÄ , kvėpavimo nepakankamumÄ , galvos ir plaučių pabrinkimÄ . Akivaizdu, kad nusikaltimo padarymui neturėjo jokios reikÅ¡mės, jog nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to neva neturėjo galimybės aktyviai pasiprieÅ¡inti. Pažymėtina, jog nukentėjusysis mirė ne iÅ¡ karto, o tik kitos dienos ryte, po to, kai buvo sužalotas, dar sėdėjo ant fotelio ir netgi, kaip teigė I.

D. ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡gėrė puodukÄ atneÅ¡to alaus (b.l.35-36, t. 1). Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad A. B. dėl girtumo nebuvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, o kaltinamasis nesuprato ir negalėjo suprasti tokios bÅ«klės buvimÄ bei tokia jo bÅ«sena nepasinaudojo. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad itin žiaurus nužudymo bÅ«das nustatomas atsižvelgiant į pavartoto smurto pobÅ«dį, jo laikÄ , intensyvumÄ , padarytų sužalojimų kiekį, lokalizacijÄ , įrankius bei kitas aplinkybes.

Nužudymas, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ kaip padarytas itin žiauriai. IÅ¡ teismo medicinos specialisto parodymų, liudytojų parodymų matyti, kad A. B. mirė praėjus daug laiko nuo patirtų sužalojimų. Nepaisant to, jog kaltinamasis sudavė jam apie 20 smÅ«gių, tačiau nukentėjusiajam buvo padarytas ne sunkus, o tik apysunkis kÅ«no sužalojimas. Daugybiniai fragmentiniai Å¡onkaulių lūžimai padaryti ne kokiu nors įrankiu, o spardant, trypiant, spaudžiant batu apauta koja.

Kaltinamasis sudavė smÅ«gius per trumpÄ laiko tarpÄ , nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, specialisto iÅ¡vadoje paminėti Å¡onkaulių lūžimai priskiriami nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Taigi nenustatyta, kad kaltinamasis siekė padaryti nusikalstamÄ veikÄ itin žiauriai ir suprato tokį gyvybės atėmimo bÅ«dÄ . Kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo konfliktas dėl dingusio telefono, kuris atsirado pas nukentėjusįjį kiÅ¡enėje. Kambaryje buvo girtaujama, girtavime dalyvavo pats buto Å¡eimininkas A.

B.. Todėl iÅ¡ kaltinimo taip pat Å¡alintina aplinkybė, jog nužudymas padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Taigi kolegija, Å¡alindama nužudymÄ kvalifikuojančias aplinkybes, perkvalifikuoja kaltinamojo veikÄ ir konstatuoja, jog jis turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) už paprastÄ tyčinį nužudymÄ .Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdama bausmę kaltinamajam kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimÄ , anksčiau teistas, niekur nedirbo, nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Už nužudymÄ jam turi bÅ«ti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, nustatant bausmės dydį, reikia atsižvelgti, jog nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, nukentėjusiajam buvo padaryti tik nesunkÅ«s kÅ«no sužalojimai, laiku suteikus medicininę pagalbÄ (o tokia galimybė, po padarytų sužalojimų atvažiavus greitajai pagalbai, kaip tik ir buvo), jis bÅ«tų gyvenęs, todėl kolegija skiria kaltinamajam bausmę, artimÄ sankcijos vidurkiui.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,                                                                              n u s p r e n d ž i a :

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nubausti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinÄ sulaikymÄ ir kardomÄ jį kalinimÄ ir bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 6 d.KardomÄ jÄ priemonę palikti suėmimÄ .Daiktinius įrodymus – džemperį, DNR pavyzdį, saugomus Tauragės AVPK, – sunaikinti.Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Dalius Jocys Teisėjai                                                                                                  Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                                                Aurelija Sadauskaitė                                                                                Â