db137cbb-9d5c-42d9-9bd2-ae1b9874bbd9 · Klaipėdos apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-8-890/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00729-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.10.; 21.10.4.

Registro objektas ROIK: 20111296479

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L.,

jo atstovui advokato padėjėjui Rokui Laurenčikui,

nukentėjusiajam A. V.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iÅ¡situokusio, dirbančio JÅ«rininkų ligoninėje gydytoju, turinčio aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , skundÄ dėl 2020 m. birželio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-6576-2020 panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2020 m. vasario 26 d. A. L. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis Klaipėdoje, Liepojos g. 39, 2020 m. vasario 20 d., 11.01 val., vairavo transporto priemonę JAGUAR XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė deÅ¡iniojo kraÅ¡to, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė prieÅ¡ais atvažiavusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 126 punktų reikalavimus (b. l. 20-21).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas surašė 2020 m. birželio 15 d. nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-6576-2020, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas už protokole nurodytÄ nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda - 10 eurų dydžio bauda (b. l. 18-19).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose 2020 m. liepos 10 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos persiųstas administracine tvarka nubausto A. L. skundas dėl 2020 m. birželio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-6576-2020 panaikinimo. Skundu pareiÅ¡kėjas A. L. praÅ¡o panaikinti nutarimÄ ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , teigia, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl kitos transporto priemonės vairuotojo A. V. kaltės, kuris pažeisdamas KET 100 p. ir 108 p. reikalavimus, sukdamas į kairę, įvažiuodamas ir iÅ¡važiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtÄ , atsidÅ«rė prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. A. V. veikoje yra ir KET 139 p. pažeidimas, kadangi jis savo važiuojamoje dalyje bandydamas iÅ¡vengti kliÅ«ties, jÄ apvažiuodamas, nedavė kelio prieÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojančiam pareiÅ¡kėjo automobiliui (b.l. 3-8).

PareiÅ¡kėjas A. L. teisme nurodė, kad važiuodamas į ligoninę, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje vairuodamas automobilį „Jaguar“, važiavo savo puse, jam važiuojant kampe matė stovintį automobilį, kuris jam nekliudė, kitoje pusėje stovėjo mikroautobusas, tada prieÅ¡ais iÅ¡niro automobilis, trinktelėjo į jo automobilio kairįjį veidrodėlį, susilietė su to automobilio Å¡onu. Jis iÅ¡kvietė policijÄ , paėmė jų paaiÅ¡kinimus. Pagal iÅ¡matavimus, atliktus policijos (eismo įvykio vietos schemoje, b.l. 56), mano, kad Citroen automobilis nuo sankryžos kampo yra nutolęs daugiau nei buvo nutolęs jo vairuojamas automobilis. Mano, kad Citroen vairuotojas, apvažiuodamas kliÅ«tį (stovintį mikroautobusÄ , kuris eismo įvykio schemoje (b.l. 56) nėra pažymėtas, tačiau įvertintas ir nurodytas autoavarijos plane, pareigÅ«nams atlikus bandymÄ , kaip transporto priemonė Nr. 1. (b.l. 86), turėjo duoti jam keliÄ , kadangi Citroen automobiliui kliÅ«tis buvo stovintis mikroautobusas.

PareiÅ¡kėjo A. L. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad A. L. atžvilgiu administracinė teisena turėtų bÅ«ti nutraukta. Nurodė, kad teismo ekspertė atkreipė dėmesį į tai, jog netiksliai nurodyti duomenys, kai pareiÅ¡kėjas papildomai kreipėsi į InstitucijÄ dėl medžiagos papildymo. Neteisingai buvo nubrėžta pirmoji schema. Pirmojoje schemoje buvo pavaizduoti važiuojamųjų dalių susikirtimo kampai yra statÅ«s, o vėliau schemoje buvo suapvalinti kampai. Nenurodytas atstumas nuo ko, iki ko matuota buvo. Viena iÅ¡ svarbiausių ekspertės pastabų buvo ta, jog automobilio „Citroen“ padėtis po eisimo įvykio kelio lygio atžvilgiu nefiksuota. Tyrimas atliktas neiÅ¡samiai ir netinkamai, todėl A. L. negali bÅ«ti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ .

Nukentėjusysis A. V. teisme parodė, kad parkavimo aikštelėje važiavo savo automobiliu „Citroen“, prasilenkiant su didesniu greičiu važiavusiu „Jaguar“, pastarasis užsuko ir su savo durelėmis bei veidrodėliu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio „Citroen“ galinę dalį. Nelogiška, kad jis savo automobilio galine dalimi trenktųsi į pareiškėjo Jaguar automobilį. Jis vairavo „Citroen“ aikštelėje, jo dešinėje pusėje stovėjo mikroautobusas, kuris pravažiuoti dviem transporto priemonėms toje vietoje nekliudė. Jis nemanevravo, o Jaguar vairuotojui reikėjo užsukti, ir Jaguaro vairuotojas neužtikrino saugaus prasilenkimo, neįvertinęs greičio, reikalingo važiuoti saugiai, trenkėsi į jo automobilio galinę dalį. Susidūrimas įvyko ant kampo parkavimo aikštelėje. Parkavimo aikštelėje nėra pagrindo matuoti vidurinių ar menamų linijų, Jaguar vairuotojas neužtikrino saugaus prasilenkimo.

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad matė autoįvykį, ji stovėjo prieÅ¡ais „RIMI“ parduotuvę aikÅ¡telėje ant žolės ir laukė, kol jÄ pasiims, nes buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ ligoninės. Pamatė, kaip nuo „RIMI“ parduotuvės pusės gan greitai važiavo automobiliu, kaip jai atrodė, kalbėdamas telefonu, vyras, o iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės minivenu važiavo vyras ir moteris. Tas vyras, kuris važiavo kalbėdamas telefonu, važiavo ne savo juosta, jis įvažiavo į tÄ kitÄ maÅ¡inÄ , kad net nebuvo galima atidaryti durelių, niekas iÅ¡lipti negalėjo. „Jaguar“ automobilio vairuotojui deÅ¡inėje buvo pakankamai vietos, be to ten yra lankstas, jis turėjo pasukti, o miniveno vairuotojas važiavo tiesiai, arčiau mikroautobuso. Tas vyrukas su Jaguar dar kartÄ Ä¯važiavo į tÄ minivenÄ , taip jai pasirodė, ir tik tada visi galėjo iÅ¡lipti. Tas vyrukas, kuris įvažiavo, iÅ¡lipęs pradėjo Å¡aukti ant žmonių. Ji pamanė, kad žmogus elgėsi įžūliai – pats įvažiavo ir dar Å¡aukti pradėjo, todėl davė savo telefono numerį. Toje pusėje, kur ji laukė, kampe stovėjo maÅ¡ina, o prieÅ¡ais, ant kampo stovėjo mikroautobusas, bet vietos prasilenkti buvo pakankamai. Tas vairuotojas, kuris įvažiavo, važiavo ne savo juosta, ten važiavimas nėra tiesus, jam reikėjo pasukti. SusidÅ«rimÄ pavaizdavo savo ranka nupieÅ¡tame paveikslėlyje (b.l. 30).

Liudytoja J. K. teisme patvirtino savo pirminiame paaiÅ¡kinime pareigÅ«nams nurodytus teiginius (b.l. 60), kad automobilis Citroen važiavo palei deÅ¡inį kraÅ¡tÄ , o Jaguar važiavo kuo kairiau, nors jam jo deÅ¡inėje pusėje buvo daug vietos.

Liudytoja V. K. teisme nurodė, kad jai buvo paskirta tirti Å¡i medžiaga, ji asmeniui surašė protokolÄ . Asmuo nesutiko su pažeidimu, atsižvelgiant į jo atstovo praÅ¡ymÄ , nuvyko į įvykio vietÄ atlikti papildomus įvykio vietos matavimus, be to, atliko mini eksperimentÄ su tarnybiniais automobiliais. Sustatė tarnybinius automobilius ir patikrino, ar toje vietoje dviem transporto priemonėms pakanka vietos prasilenkti, tai užfiksuota autoavarijos vietos planu ir nuotraukomis (b.l. 86, 95). Autoavarijos vietos plane neatkÅ«rė konkretaus eismo įvykio, todėl ten eismo įvykio vietoje dalyvavusios transporto priemonės nepavaizduotos, tikslas buvo tik atlikti papildomus matavimus pagal gautÄ praÅ¡ymÄ ir pažiÅ«rėti, ar tokiomis, kaip nurodyta, sÄ lygomis dviem transporto priemonėms buvo pakankamas tarpas prasilenkti. To eksperimento metu paaiÅ¡kėjo, kad tomis sÄ lygomis dviem transporto priemonėmis pakako vietos prasilenkti. Kadangi tarpas abiem automobiliams prasilenkti buvo pakankamas, tas mikroautobusas, kuris stovėjo priparkuotas Citroen automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės, negali bÅ«ti laikomas kliÅ«timi minėtam automobiliui. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje vairuotojai turi laikytis kuo arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, tai nėra kelias su eismo juostomis, nes yra parkavimo vietos, kuriose leidžiama stovėti automobiliams, todėl vertintas tik tas atstumas, kuris liko tarp priparkuotų automobilių. Mano, kad jei Jaguar vairuotojas nebÅ«tų skubotai užsukęs vairo, nebÅ«tų įvykęs eismo įvykis. Mano, jog dėl techninės galimybės galine (Citroen) automobilio dalimi apgadinti kito automobilio (Jaguar) priekinę dalį gali pakomentuoti tik ekspertai, ar tai yra įmanoma. Citroen buvo iÅ¡sitiesinęs, o Jaguar automobilis, atlikdamas manevrÄ , trenkėsi į automobilio Citroen galinę dalį. Pirminė eismo įvykio schema patvirtina, kad automobiliui Jaguar buvo 4 metrai nuo deÅ¡iniojo aikÅ¡telės kraÅ¡to.

Liudytoja V. K. teisme patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 83-84).

Liudytojas M. R. teisme (apklaustas nuotoliniu bÅ«du) parodė, kad jis nubraižė eismo įvykio vietos schemÄ (b.l. 56). Liudytojas M. R. nurodė, kad jo kolegė stovėjo prie automobilių aÅ¡ių, o jis atliko matavimus. Nurodė, kad matmuo 5 metrai yra nuo priekinių automobilio „Citroen“ ratų aÅ¡ies iki aikÅ¡telės kraÅ¡to, matmuo 3,90 m - nuo galinių automobilio „Citroen“ ratų aÅ¡ies iki aikÅ¡telės kraÅ¡to. Matmuo 8,20 m yra nuo priekinių automobilio „Jaguar“ ratų aÅ¡ies iki aikÅ¡telės kraÅ¡to (kampo), o matmuo 4 m yra nuo priekinių automobilio „Jaguar“ ratų aÅ¡ies iki aikÅ¡telės kampo, tarpas tarp automobilių – 90 cm.

Nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b.l. 56-57), eismo įvykio vietoje padarytos susidūrusių automobilių nuotraukos (b.l. 9-12).

2020 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad A. L. automobilį „Jaguar“ po susidūrimo patraukė, norėdamas iš jo išlipti (b.l. 58).

Patikslinti eismo įvykio vietos matavimai užfiksuoti 2020 m. gegužės 6 d. autoavarijos vietos plane (b.l. 86), taip pat papildomos įvykio vietos apžiūros metu padarytos nuotraukos, kurios saugomos kompaktiniame diske (b.l. 95).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi byloje paskirta eismo įvykio ekspertizė ir jÄ atlikti pavesta Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertams. Ekspertams pateikti klausimai: 1) Kurio eismo įvykio dalyvio - automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. L. ar automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. V. - veiksmai prieÅ¡ tiriamo eismo įvykio kilimÄ autotechniniu požiÅ«riu prieÅ¡taravo saugaus eismo reikalavimams, buvo pagrindinė sÄ lyga minėtam eismo įvykiui kilti ir buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykio kilimu? ; 2) Kaip sutinkamai su eismo saugumo reikalavimais turėjo elgtis minėtų automobilių vairuotojai susidariusioje eismo situacijoje?; 3) Ar automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V. tiriamo eismo įvykio metu padarė kokius nors Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jei taip, kokius?; 4) Ar automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. L. tiriamo eismo įvykio metu padarė kokius nors Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jei taip, kokius?; 5) Ar automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio?

2021 m. kovo 25 d. teisme gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11Å -21(21), kurio iÅ¡vadose nurodoma: 1) nėra galimybės atkurti pilnos Å¡ios eismo įvykio eigos ir nustatyti, kurio vairuotojo A. L. ar A. V. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini Å¡ioje eismo situacijoje bei sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ ; 2) Klausimas nesprendžiamas; 3) Klausimas nesprendžiamas; 4) Klausimas nesprendžiamas; 5) Techniniu požiÅ«riu Å¡ioje eismo situacijoje abiejų automobilių vairuotojai – „Jaguar XF“ vairuotojas A. L. ir „Citroen C4 Picasso“ vairuotojas A. V. – važiuodami kuo arčiau likusio laisvo kelio važiuojamosios dalies ploto deÅ¡inio kraÅ¡to ir prieÅ¡ prasilenkiant mažindami važiavimo greitį iki minimumo ar esant reikalui net ir sustodami, kad paliktų saugų eismÄ prasilenkiant galintį užtikrinti Å¡oninį tarpÄ , turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti Å¡io eismo įvykio kilimo (b.l. 145-151).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškėjo A. L. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylÄ , bÅ«tina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali bÅ«ti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis Klaipėdoje, Liepojos g. 39, 2020 m. vasario 20 d., 11.01 val., vairavo transporto priemonę JAGUAR XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė deÅ¡iniojo kraÅ¡to, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė prieÅ¡ais atvažiavusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje, skundžiamu Institucijos nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 10 eurų dydžio bauda.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti; 119 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to; 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme neigė padaręs administracinį nusižengimÄ . Teismo posėdžio metu A. L. nurodė, jog važiavo savo puse, jam važiuojant kampe matė stovintį automobilį, kuris jam nekliudė, kitoje pusėje stovėjo mikroautobusas, tada prieÅ¡ais iÅ¡niro automobilis, trinktelėjo į jo automobilio kairįjį veidrodėlį, susilietė su to automobilio Å¡onu. Teigė, kad pagal iÅ¡matavimus, atliktus policijos „Citroen“ automobilis nuo sankryžos kampo yra nutolęs daugiau nei buvo nutolęs jo vairuojamas automobilis. Mano, kad „Citroen“ vairuotojas, apvažiuodamas kliÅ«tį, t.y. stovintį mikroautobusÄ , kuris įvertintas ir nurodytas autoavarijos plane, turėjo duoti jam keliÄ , kadangi „Citroen“ automobiliui kliÅ«tis buvo stovintis mikroautobusas. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiÅ¡kėjo A. L. argumentais ir vertina juos kritiÅ¡kai.

Visų pirma, Å¡iuos atsakomybėn patraukto asmens teiginius paneigia liudytojų ir nukentėjusiojo teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina ir papildo byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Liudytoja V. K. teisme patvirtino, kad po įvykio nuvyko į įvykio vietÄ atlikti papildomus įvykio vietos matavimus ir atliko mini eksperimentÄ su tarnybiniais automobiliais. Ji sustatė tarnybinius automobilius ir patikrino, ar toje vietoje dviem transporto priemonėms pakanka vietos prasilenkti, tai užfiksuota autoavarijos vietos planu ir nuotraukomis, esančiomis byloje (b.l. 86, 95).

Eksperimento metu paaiškėjo, kad dviem transporto priemonėmis pakako vietos prasilenkti. Mikroautobusas, kuris stovėjo priparkuotas „Citroen“ automobiliui iš dešinės, negali būti laikomas kliūtimi minėtam automobiliui. Automobilių stovėjimo aikštelėje vairuotojai turi laikytis kuo arčiau dešiniojo krašto, tai nėra kelias su eismo juostomis, nes yra parkavimo vietos, kuriose leidžiama stovėti automobiliams, todėl vertintas tik tas atstumas, kuris liko tarp priparkuotų automobilių.

Liudytoja V. K. teigė, kad jeigu Jaguar vairuotojas nebūtų skubotai užsukęs vairo, nebūtų įvykęs eismo įvykis. Nukentėjusysis A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad parkavimo aikštelėje važiavo savo automobiliu „Citroen“, prasilenkiant su didesniu greičiu važiavusiu automobiliu „Jaguar“, pastarasis užsuko ir su savo durelėmis ir veidrodžiu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio „Citroen“ galinę dalį. Jis vairavo „Citroen“ aikštelėje, jo dešinėje pusėje stovėjo mikroautobusas, kuris pravažiuoti dviem transporto priemonėms toje vietoje nekliudė.

Jis nemanevravo, o bÅ«tent „Jaguar“ vairuotojui reikėjo užsukti, ir Jaguaro vairuotojas neužtikrino saugaus prasilenkimo, neįvertinęs greičio, reikalingo važiuoti saugiai, trenkėsi į jo automobilio galinę dalį. Liudytoja J. K., tiesiogiai mačiusi eismo įvykį, teisme patvirtino, kad įvykio dienÄ ji pamatė, kaip nuo „RIMI“ parduotuvės pusės vyras, kalbėdamas telefonu, gan greitai važiavo automobiliu, o iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės minivenu važiavo vyras ir moteris.

Tas vyras, kuris važiavo kalbėdamas telefonu, važiavo ne savo juosta, jis įvažiavo į tÄ kitÄ maÅ¡inÄ , kad net nebuvo galima atidaryti durelių, niekas iÅ¡lipti negalėjo. „Jaguar“ automobilio vairuotojui deÅ¡inėje buvo pakankamai vietos, be to ten yra lankas, jis turėjo pasukti, o miniveno vairuotojas važiavo tiesiai, jis važiavo arčiau mikroautobuso. AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodomos J. K. pirminiame paaiÅ¡kinime, kad automobilis „Citroen“ važiavo palei deÅ¡inį kraÅ¡tÄ , o Jaguar važiavo kuo kairiau, nors jam jo deÅ¡inėje pusėje buvo daug vietos (b.l. 60). 2020 m. vasario 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog A.

L. automobilį Jaguar po susidūrimo patraukė, norėdamas iš jo išlipti (b.l. 58). 2020 m. gegužės 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad automobilis „Jaguar“, važiavo kuo kairiau, nors dešiniau nuo automobilio „Jaguar“ buvo daug vietos (b.l. 34-35). Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais įvyky dalyvavusio nukentėjusiojo A. V. ir įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos J. K. parodymais, kurie sutampa tarpusavy, be to, tokius jų parodymus patvirtina ir liudytojų V. K., M.

R. parodymai bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Liudytojai neturi jokio suinteresuotumo teigti kitaip nei matė ir prisimena. Byloje nenustatyta, kad minėti asmenys bÅ«tų prieÅ¡iÅ¡kuose santykiuose su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, ar kad turėtų kokį nors motyvÄ jį apkalbėti.

Tiek pareiÅ¡kėjas A. L., tiek jo atstovas tvirtino, kad „Citroen“ vairuotojas A. V., apvažiuodamas kliÅ«tį, t.y. stovintį mikroautobusÄ , turėjo duoti A. L. keliÄ , kadangi „Citroen“ automobiliui kliÅ«tis buvo stovintis mikroautobusas. Nurodė, kad KET 139 punkte nurodoma kad, jeigu su prieÅ¡ais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra sunku. Teismas tokius pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

Liudytoja V. K. teisme nurodė, kad po įvykio nuvyko į įvykio vietÄ atlikti papildomus įvykio vietos matavimus ir atliko eksperimentÄ su tarnybiniais automobiliais. Kaip nurodoma liudytojos V. K. tarnybiniame praneÅ¡ime, pastačius tarnybinius automobilius VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad esant tokioms aplinkybėms, pravažiavimui tarp minėtų stovinčių automobilių yra 5,56 m tarpas, kuris yra daugiau nei pakankamas kad įvykio vietoje prasilenktų padidinto pravažumo automobiliai Toyota Rav4 ir Land Rover Freelander 2 (b.l. 83-84). Minėtas eksperimentas užfiksuotas autoavarijos vietos plane bei nuotraukose, esančiose byloje (b.l. 86, 95). Minėto eksperimento ir papildomų matavimų duomenys taip pat patvirtina liudytojos J. K. teisme nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu abiem įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėmis pakako vietos prasilenkti. Mikroautobusas, kuris stovėjo priparkuotas „Citroen“ automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės, negali bÅ«ti laikomas kliÅ«timi minėtam automobiliui. Nukentėjusysis A. V. teisme patvirtino, kad deÅ¡inėje pusėje stovėjęs mikroautobusas pravažiuoti dviem transporto priemonėms toje vietoje nekliudė. Akivaizdu, jog įvykio dienÄ nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui „Citroen“ stovintis mikroautobusas nebuvo kliÅ«tis, nes dviem transporto priemonėms buvo pakankamai vietos prasilenkti. KET 119 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjo A. L. veiksmai - vairuodamas automobilį „Jaguar“ nesilaikė deÅ¡iniojo kraÅ¡to, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus Å¡oninio tarpo - sÄ lygojo Å¡ioje byloje tiriamo eismo įvykio kilimÄ ir lėmė abiejų transporto priemonių apgadinimÄ .

Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11Å -21(21), iÅ¡vadoje nurodoma, kad nėra galimybės atkurti pilnos Å¡ios eismo įvykio eigos ir nustatyti, kurio vairuotojo A. L. ar A. V. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini Å¡ioje eismo situacijoje bei sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (b.l. 145-151), tačiau teismas, įvertinęs nuoseklius ir iÅ¡samius nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus (tarnybinius praneÅ¡imus, pirminius paaiÅ¡kinimus dėl kilusio eismo įvykio, eismo įvykio schemos, fotonuotraukas bei policijos pareigÅ«nės atliktÄ bandymÄ ), daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju eismo įvykis kilo bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo A. L. veiksmų, t.y. jis vairavo transporto priemonę, nesilaikė deÅ¡iniojo kraÅ¡to, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė prieÅ¡ais atvažiavusį automobilį. Taigi, pareiÅ¡kėjo A. L. veiksmai Institucijos kvalifikuoti teisingai ir atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Administracinė nuobauda skirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-6576-2020, todėl A. L. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjo A. L. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. birželio 15 d. nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-6576-2020 palikti nepakeistÄ .

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡davimo (iÅ¡siuntimo) dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė