Legislator Case Law & Legislation
db121d84-4fa6-4e85-9ba9-6a8c7ce07f28 AI generated

db121d84-4fa6-4e85-9ba9-6a8c7ce07f28 · Kauno apygardos teismas

Case Number db121d84-4fa6-4e85-9ba9-6a8c7ce07f28
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė 2013 m. balandžio 9 d. automobilis BMW 530 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Kelių policija vairuotojo kaltės dėl paminėto autoįvykio nenustatė, užfiksavo, kad autoįvykio metu buvo apgadinti automobilio priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratai su padangomis.

Legislator headnote

AI generated

db121d84-4fa6-4e85-9ba9-6a8c7ce07f28 · Kauno apygardos teismas: Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-955-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06971-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.5.2.5.; 2.6.10.8.; 2.6.10.9.; 3.3.1.18.1.;(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Asistus“ ir M.

U. dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė 2013 m. balandžio 9 d. automobilis BMW 530 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusiÄ duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Kelių policija vairuotojo kaltės dėl paminėto autoįvykio nenustatė, užfiksavo, kad autoįvykio metu buvo apgadinti automobilio priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratai su padangomis.

Minėtas automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu. Automobilio apžiÅ«ros metu 2013 m. balandžio 10 d. buvo nustatyta jog yra apgadinta (reikalinga remontuoti): priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratlankiai (juos reikalinga remontuoti ir dažyti), priekinė ir galinė pakaba (jÄ reikia remontuoti). Transporto priemonė papildomai buvo apžiÅ«rėta 2013 m. balandžio 11 d. UAB „Autofortas“ ir nustatyta, kad autoįvykio metu taip pat buvo apgadinta: priekinė ir galinė deÅ¡inės pusės padangos (reikia remontuoti), įsitikinus, kad jų negalima suremontuoti – jas keisti, priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratlankiai (juos remontuoti), važiuoklė taip pat pažeista.

IeÅ¡kovė už automobilio remontÄ sumokėjo 1 887,55 Eur, o atskaičiuos automobilio nusidėvėjimÄ , buvo nustatyta 1 470,53 Eur žala. Atsakovė gera valia žalos neatlygino.IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1 470,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, 207,89 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei priteisti visas jos patirtas Å¡ios bylos vedimo iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 1 470,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, 207,89 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį, t. y. nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad buvo bÅ«tinybė keisti visas keturias apgadinto automobilio padangas, amortizatorius ir su jais susijusias detales: traukes ir svirtis.

Kadangi iÅ¡ bendros žalos sumos buvo atskaičiuotas detalių nusidėvėjimas, todėl teismas laikė, kad automobiliui padaryta žala buvo apskaičiuota objektyviai ir teisingai. Be to, teismas atsižvelgęs į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, taip pat laikė, kad automobiliui turėjo bÅ«ti uždėtos vienodo raÅ¡to, protektoriaus gylio ir kitus saugumo standartus atitinkančios padangos. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ panaikinti dalyje dėl 857,25 Eur sumos.

Apeliacinis skundžiamas grindžiamas Å¡iais argumentais:Neatsižvelgta į aplinkybes, kad pati ieÅ¡kovė, 2013 m. balandžio 9 d. suraÅ¡ydama transporto priemonės techninį apžiÅ«ros aktÄ , papildomų apgadinimų, iÅ¡skyrus kas buvo užfiksuota policijos nutarime, nenustatė, taip pat, kad papildomi gedimai iÅ¡aiÅ¡kėjo praėjus 17 dienų po autoįvykio. Be to, nepateikta ir įrodymų, jog rinkoje nebuvo analogiÅ¡kų padangų ir dėl privalėjo bÅ«ti pakeistos visos keturios padangos ir, kad ginčijamų detalių keitimas yra susijęs su autoįvykiu, kad automobilis iki remonto sÄ matos nebuvo eksploatuojamas.

Nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys, t. y. vien duobės buvimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaiÅ¡ku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į konkrečiÄ duobę. Byloje nėra jokių duomenų, kad reikėjo keisti bÅ«tent remonto sÄ matoje nuodytas ginčo dalis.Draudikas, nenustatęs, kad reikia keisti detales, nurodytas UAB „Autofortas“ remonto sÄ matoje, t. y. ar jos yra susijusios su autoįvykiu, nesurašęs papildomo transporto priemonės apžiÅ«ros akto, nepagrįstai atlygino remonto iÅ¡laidas pagal UAB „Autofortas“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , todėl neturi regreso teisės į atsakovę ginčijamoje dalyje.

Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1311-324/2015 nurodė, kad papildomas transporto priemonės apžiÅ«ros aktas yra bÅ«tinas tokiais atvejais,Byloje nėra įrodyta, kad praÅ¡oma atlyginta žala atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę ir, kad automobilis buvo nepriekaiÅ¡tingos bÅ«klės dar iki tariamo autoįvykio. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos dydžio, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nustatymÄ ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , taikymo ir aiÅ¡kinimo.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali bÅ«ti atlyginama nustačius vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ );

2) žalos padarymo faktÄ ;

3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis).Byloje nustatyta, jog M. U., vairuodamas transporto priemonę BMW 530 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 9 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu įvažiavo į jokiais ženklais nepažymėtÄ ir vandens apsemtÄ kelio važiuojamoje dalyje buvusiÄ duobę, dėl ko automobilis buvo apgadintas, todėl tarp ieÅ¡kovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB „Asistus“ esant sudarytai Å¡ios transporto priemonės draudimo sutarčiai, ieÅ¡kovė už automobilio remontÄ iÅ¡mokėjo 1 470,53 Eur (1 887,55 Eur automobilio remontas minus nusidėvėjimas).

IeÅ¡kovė atsakovei, kuri yra atsakinga už kelių priežiÅ«rÄ 2013 m. gegužės 25 d. pateikė pretenzijÄ dėl iÅ¡mokėtos sumos atlyginimo, tačiau atsakovei jos neatlyginus, ieÅ¡kovė remdamasi CK 6.266 straipsniu, 6.1015 straipsniu, kreipėsi į teismÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė, kad buvo bÅ«tinybė keisti ir nesugadintas padangas. Atitinkamai teismas vertino, jog atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės argumentų dėl žalos apskaičiavimo teisingumo ir objektyvumo.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tik dėl 2013 m. balandžio 9 d. įvykusio eismo įvykio metu atsiradusios žalos, dėl automobilio remonto iÅ¡laidų, atlyginimo.IÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2013 m. balandžio 9 d. įvykusio eismo įvykio nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sugadinti automobilio priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2013 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nes M.

U. veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties ir Å¡iame nutarime nurodė automobilio sugadinimus – deÅ¡inės pusės abiejų ratų pažeidimas. Taigi, pirminė minėto eismo įvykio medžiaga patvirtina abiejų tiek priekinio, tiek galinio deÅ¡inės pusės ratų pažeidimÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Asistus“ į draudimo bendrovę su praÅ¡ymu atlyginti automobiliui padarytÄ Å¾alÄ kreipėsi 2013 m. balandžio 26 d., kuriame nurodė, jog praÅ¡o iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal automobilį remontavusios įmonės UAB „Autofortas“ pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

UAB „Autofortas“ pateiktoje remonto sÄ matoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvardinti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai, automobilio atstatymo darbai bei medžiagos. AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte (žalos byla Nr. 1353111), apžiÅ«rėjus automobilį, nurodyta, kad turi bÅ«ti atlikta automobilio važiuoklės patikra bei galimai keičiamos/remontuojamos dalys yra deÅ¡inės pusės ratlankiai ir padangos. Pažymėtina, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimÄ , o Å¡ios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimÄ , kai įvyksta draudiminis įvykis.

Todėl draudiko pasitelkto turto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone nustatant žalos dydį draudimo iÅ¡mokai. Pagal Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , žalos dydžio nustatymo tvarka yra draudimo taisyklių bÅ«tinoji dalis, o tai reiÅ¡kia, kad žalos dydžio nustatymas reglamentuojamas bÅ«tent draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog ieÅ¡kovas apžiÅ«rėjęs automobilį jokių detalių apgadinimų, kokie nurodyti remonto sÄ matoje, nenustatė yra nepagrįsti.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, visuose pirminiuose dokumentuose yra užfiksuoti deÅ¡inės pusės ratų (tiek ratlankių, tiek padangų) apgadinimai. Siekiant atstatyti automobilį, detalesnės automobilio apžiÅ«ros metu, draudikas numatė, kad galimi automobilio važiuoklės apgadinimai, kurių apimtį nustatė remontÄ atlikusi įmonė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad draudėjas, apgadinęs jam priklausančiÄ transporto priemonę, turi teisę suremontuoti automobilį taip, kad juo galėtų naudotis saugiai.

IeÅ¡kovei pateikus įrodymus apie automobilio apgadinimus, duomenis apie žalos dydį, remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, atsakovei teko pareiga juos paneigti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, numatytomis CPK 177 straipsnyje (CPK 178 straipsnis). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad nesutikdama su ieÅ¡kovės nurodytu žalos atlyginimo bÅ«du ir dydžiu, atsakovė savo nesutikimÄ grindė vien tik teiginiais, anot atsakovės – automobilio eksploatavimo metu gali bÅ«ti naudojamos ir nesugadintos padangos.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 3 lentelės „Padangų naudojimas“ (Kodas 503) techninių reikalavimų 2-ajame punkte nurodyta, jog transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos, t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto.

Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 4 lentelės „Ratai (ratlankiai)“ (kodas 504) techninių reikalavimų 1 punkte nurodyta, jog vienos ašies ratai turi būti vienodi. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad naudojant nesugadintas padangas automobilis atitiktų Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ nustatytus reikalavimais.

Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindÄ abejonėms dėl transporto priemonės sugadinimų kilmės arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmos instancijos įrodymų vertinimu nagrinėjamu atveju. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas pagal kasacinio teismo praktikoje iÅ¡plėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs ginčo santykį reglamentuojančių materialiosios teisės normų, tinkamai taikė ir įrodinėjamÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 185 straipsnis).

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ advokatui sumokėjo 35,04 Eur, Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, nevirÅ¡ija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 3,80 Eur sumÄ , todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės, j. a. k. 188764867, ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 35,04 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus 04 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ir valstybės naudai 3,80 (tris eurus 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Valstybei priteista suma sumokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas