db0f54df-bcbf-4047-932c-4bfdd1ac31ec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-7416-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-01997-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R. K. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2014-01-14 iki 2016-04-18 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Kamerose ant sienų buvo grybelis (pelėsis), buvo drėgna, buvo buitinių parazitų. Stalas buvo pritaikytas valgyti sėdint tik dviems asmenims.

Kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas, iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Teigia, kad patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, paÅ¡lijo sveikata, todėl praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9–16). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014-01-28 iki 2016-03-16. LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas jam padarytos neturtinės žalos neįrodė.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundÄ tenkinti. Nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl asmenų skaičiaus kamerose, teigė, kad prisimena, jog 2014-01-28 kameroje buvo 3 asmenys, 2014-01-29 – 4 asmenys, 2014-03-03 – 3 asmenys, 2015-12-30 – 2 asmenys. Teismas konstatuoja: nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014-01-28 iki 2016-03-16.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs laisvės atėmimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu ginčijo atsakovo atstovo pateiktus duomenis dėl tam tikromis dienomis kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičiaus, tačiau šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė, neprašė jų išreikalauti iš atsakovo atstovo. Todėl teismas neturi pagrindo atsakovo atstovo pateiktais duomenimis abejoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-01-28 iki 2014-01-30, laikotarpiu nuo 2015-03-03 iki 2016-03-16 (su pertraukomis) buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106, 109, 111, 113, 115, 116, 118, 121, 122, 130, 216, 253, 317, 321, 381.

Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiu nuo 2014-01-28 iki 2014-01-30 ir 2015-03-06 (b. l. 9–10). IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 4 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 2,65 kv. m. iki 3,44 kv. m. kameros ploto. Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,64 iki 7,45 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kamerose buvo drėgna, buvo pelėsių.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015-11-01 (toliau – HN 76:2010) 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc.; 56 punktas nustatė, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių.

Tokie patys santykinės drėgmės rodikliai nustatyti ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojusios nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015), 16 punkte. Å ios higienos normos 17 punkte taip pat numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2014-02-17 patikrinimo akto (b. l. 19–20) matyti, kad atlikus patikrinimÄ kameroje Nr. 113 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2014-01-28) kamera buvo vėdinama per langus, santykinė oro drėgmė buvo 46 proc. ir tai atitiko higienos normos reikalavimus. Vilniaus VSC 2015-07-10 patikrinimo akte (b. l. 21–22) užfiksuota, kad kameroje Nr. 109 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2015-06-03 – 2015-06-04) vėdinimas vyko per langus, santykinė oro drėgmė buvo 59,1 proc., pelėsio požymių nenustatyta ir tai atitiko higienos normos reikalavimus. 2016-01-25 patikrinimo aktu (b. l. 58–59) nustatyta, kad kameros Nr. 115 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2015-06-11 – 2015-06-12) vėdinimo bÅ«das per atidaromus langus atitiko higienos normų reikalavimus, nustatyta santykinė oro drėgmė buvo 38 proc. ir atitiko reikalavimus, tačiau Å¡ioje kameroje buvo nustatyta pelėsio požymių.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl per didelės drėgmės atmestini kaip neįrodyti, o teiginiai dėl pelėsio buvimo kamerose laikytini įrodytais.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. HN 76:2010 21 punktas numatė, kad areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , tačiau Å¡i norma buvo taikoma tik naujai statomoms, rekonstruojamoms laisvės atėmimo vietoms.

Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. HN 76:2010 57 punktas numatė, kad sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ , o pagal 58 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. HN 134:2015 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Pagal Å¡ios higienos normos 37 punktÄ patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Vilniaus VSC 2014-02-17 patikrinimo aktu (b. l. 19–20) nustatyta, kad kameroje Nr. 113 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2014-01-28) buvo vizualiai Å¡varu, patalpų valymui, sanitarinių įrenginių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, buvo iÅ¡duotas valymui skirtas inventorius.

Vilniaus VSC 2015-02-10 patikrinimo aktu (b. l.

43) nustatyta, kad kameroje Nr. 111 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-12-30, 2016-03-02) grindys ir esantys įrenginiai buvo vizualiai švarūs. Iš Vilniaus VSC 2016-02-09 patikrinimo akto (b. l.

62) matyti, kad kameroje Nr. 116 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2016-03-10 – 2016-03-14) sanitarinis mazgas buvo vizualiai Å¡varus, Å¡iÄ kamerÄ valė LukiÅ¡kių TI-K paskirti valytojai ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas higienos normų reikalavimų pažeidimų, susijusių su vėdinimu, kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nenustatė, už kamerų Å¡varÄ ir tvarkÄ atsakingi ir patys jose laikomi asmenys. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo kameroje atmestini kaip abstraktÅ«s ir neįrodyti.PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas, tačiau nenurodė konkrečių kamerų ir galimų pažeidimų laikotarpio.

HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Vilniaus VSC 2015-07-10 patikrinimo aktu (b. l. 21–22) nustatyta, kad kameroje Nr. 109 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-06-03 – 2015-06-04) išmatuota dirbtinė dieninė apšvieta buvo 286 lx, dirbtinė naktinė apšvieta buvo 18,1 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus.

Vilniaus VSC 2015-05-06 patikrinimo aktu (b. l. 44–45) nustatyta, kad kameroje Nr. 111 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2015-12-30, 2016-03-02) dirbtinė dieninė apÅ¡vieta buvo 296-321 lx ir taip pat atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, iÅ¡ esmės atitinkančiomis teisės aktais nustatytus dirbtinio apÅ¡vietimo reikalavimus.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad stalas buvo pritaikytas valgyti sėdint tik dviems asmenims. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 14.6-14.8 punktuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi bÅ«ti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ nurodyta, jog visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visuomet įmanoma įrengti papildomų baldų (b. l. 13–14).

Teismas konstatuoja, kad stalai ir kėdės (arba taburetės) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengti, tačiau atsižvelgiant į maÅ¾Ä kamerų plotÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas dar su dviem ar daugiau asmenų, pripažįsta, kad jis ne visada turėjo galimybę prie stalo pavalgyti sėdėdamas, o tai laikytina jo suėmimo sÄ lygų bloginimu.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kamerose bÅ«davo buitinių parazitų. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi bÅ«ti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ , pateikė sudarytÄ sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 63–66). Vilniaus VSC LukiÅ¡kių TI-K nenustatė pažeidimų Å¡ioje srityje (pvz., 2015-05-06 patikrinimo aktas (b. l. 44–45). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai.

Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 4 paras per jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. PareiÅ¡kėjui ne visuomet buvo užtikrinama galimybė pavalgyti prie stalo, kamerose buvo pelėsių. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas ne visuomet buvo laikomas sÄ lygomis, užtikrinančiomis jam teisę į teisės aktais nustatytÄ minimalų plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, galimybę pavalgyti prie stalo, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus. Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K jo sveikata paÅ¡lijo, iÅ¡ pateiktos į bylÄ sveikatos istorijos kopijos (b. l. 69–95) matyti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai iÅ¡ esmės susiję su jo patirtomis traumomis.

Pavyzdžiui, 2015-11-18 pareiÅ¡kėjas patyrė traumÄ â€“ jam buvo sumuÅ¡tas kairysis Å¡onas, diagnozuotas blužnies sužalojimas (b. l. 91), tačiau tuo metu pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, į įstaigÄ atvyko 2015-12-30 (b. l. 10). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 4 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, LVAT 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 40 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l.

16) pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 3,48 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 4 dalį kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: iÅ¡laidas, kurias turėjo rengdamas ir raÅ¡tu pateikdamas teismui dokumentus; kitas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje iÅ¡laidas už laikÄ , kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundÄ pateikė 64 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylÄ pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 3,84 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d.

įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti. Netenkinti atsakovo atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                Marius Bajoras