2023-05-02 Nr. CB-3811-2-06-3-05538-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2127

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05538-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2023 m. balandžio 23 d. paduotu suinteresuoto asmens R. C. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi nutarė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir ją išdėstyti taip :

„Skirti R. C. 20 Eur baudą už antstolės Vidos Daugirdienės reikalavimų nevykdymą, ją išieškant išieškotojo G. D. naudai.

Išaiškinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus.

Priteisti iš R. C. G. D. 726 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš R. C. G. D. 200 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.“

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal antstolės pareiškimą dėl teismo nutarties nevykdymo bauda skiriama už antstolės reikalavimų nevykdymą antstolei vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi ir 2022 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-279-901/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio vaiko D. D. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. C., nustatyta laikina bendravimo tėvo G. D. su dukra tvarka, taip pat priteistas iš G. D. laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 300 Eur periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vaiko motina dėl vaiko ligos neleido pasiimti vaiko tėvui teismo nustatytomis jų bendravimo dienomis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimas buvo trumpalaikis (2022 m. rugpjūčio 27 d. – 2022 m. rugpjūčio 28 d.), į tai, kad abiejų šalių santykiai dėl bendravimo su vaiku yra itin konfliktiški, taip pat į tai, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-613/2022 patvirtina, jog vaikas turi įvairių sveikatos sutrikimų, kurie galėjo, tikėtina, įtakoti motinos apsisprendimą neperduoti vaiko tėvui minėtomis dienomis, paskyrė motinai 20 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į pažeistus tėvo interesus bauda pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį išieškotina išieškotojo G. D. naudai (CK 3.170 ir 3.175 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad G. D. faktiškai patyrė 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme šioje byloje (6 advokato darbo laiko valandos). Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad šiuo atveju patenkinta 60 proc. atskirojo skundo reikalavimų; atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, suinteresuotam asmeniui G. D. teismas priteisė 220 Eur bylinėjimosi išlaidų (40 proc.), patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės R. C.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. C. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties dalį ir skirti R. C. 20 Eur baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą į valstybės biudžetą; taip pat pakeisti G. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimą ir bylinėjimosi išlaidas perskirstyti atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo bei kasacinio teismo priimtus galutinius sprendimus.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad paskyrus baudą dėl teismo nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, bauda išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas spręsdami klausimą dėl R. C. atsakomybės už teismo nutarties (nustatytos tėvo ir dukros laikinos bendravimo tvarkos) nevykdymą nepagrįstai nagrinėjamame teisiniame ginče taikė bendrąją CPK 771 straipsnio normą, nors turėjo taikyti CPK 145 straipsnio 9 dalies specialiąją normą.

2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos nutartį, ir tenkinęs 60 proc. apeliantės atskirojo skundo reikalavimų, turėjo pareigą ne tik paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese, bet ir perskirstyti G. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kuris turėjo priešingą interesą, t. y. iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme perskirstytinos ir iš priešingos šalies priteistinos proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (CPK 93, 98 straipsnis).

3. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad R. C. turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, ji augina mažametę dukrą, kuri turi specialių poreikių – raidos sutrikimų. Todėl bet kokių nepagrįstų prievolių sukūrimas jai itin neigiamai atsiliepia jos turtinei padėčiai, o kartu ir nepilnamečio vaiko interesams.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Agnė Tikniūtė