db0e8d99-5bcd-4d21-a503-74e73f02cde0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2506-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15083-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-20435-638/2015 pagal ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovui S. D. dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė ieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo S. D. 601,56 Eur skolos, 562,84 Eur palÅ«kanų, 104,19 Eur delspinigių, 103,23 Eur palÅ«kanų delspinigių, 70,59 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 16,25 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 601,56 Eur dydžio kreditÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal 2008 m. sausio 25 d. vartojimo kredito sutartį „Swedbank“, AB bankas (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) atsakovui suteikė kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas įmokas.

Pagal 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54 kreditorius „Swedbank“, AB bankas perleido ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį. IeÅ¡kovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimÄ ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas neįvykdė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo S. D. ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ 601,56 Eur skolos, 48,18 Eur palÅ«kanų, 52,09 Eur delspinigių, 51,61 Eur palÅ«kanų delspinigių, 16,25 procentų dydžio sutartines metines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 601,56 Eur kredito sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-07-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-07-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 17,00 Eur žyminio mokesčio.GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ 11,00 Eur žyminio mokesčio permokÄ .Teismas, atlikęs formalų ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimÄ , nustatė, kad pagal 2008 m. sausio 25 d. vartojimo kredito sutartį kreditorius „Swedbank“, AB bankas (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) suteikė atsakovui 2700 Lt kreditÄ , nustatant kredito sugrÄ Å¾inimo terminÄ .

Pradinis kreditorius ir ieÅ¡kovas 2009 m. gegužės 21 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurtÄ ieÅ¡kovas UAB „Gelvora“ perėmė iÅ¡ pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB bankas reikalavimo teises į atsakovo skolÄ . IeÅ¡kinio reikalavimÄ ir pagrindÄ Ä¯rodo: praneÅ¡imai dėl įsiskolinimo ir reikalavimo perleidimo, reikalavimo perleidimo sutarties iÅ¡raÅ¡as, delspinigių ir palÅ«kanų paskaičiavimo aktai. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieÅ¡kovui įvykdymÄ ir pasitvirtinus ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).Kreditorius „Swedbank“ atsakovui perdavė paskolos sutarties dalykÄ â€“ pinigus, tačiau atsakovas pareigos grÄ Å¾inti pasiskolintÄ sumÄ ir mokėti sutartines palÅ«kanas tinkamai nevykdė.

Kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“, todėl 601,56 Eur skola priteistina iÅ¡ atsakovo. Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimÄ , teismas pabrėžė, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, teismas privalo kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ne verslo subjektas, ir sudarant sutartį prisijungimo bÅ«du buvo silpnesnioji sutarties pusė, neturinti galimybių derėtis dėl sutarties sÄ lygų, teismas sprendė esant pagrindui laikyti, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai didelė ir prieÅ¡tarauja esminiams civilinių teisinių santykių principams: sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo.

Reikalavimo teisę dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditorius ieÅ¡kovui perleido 2009 m. gegužės 21 d., o jis ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2015 m. liepos 29 d. PalÅ«kanos, delspinigiai ir palÅ«kanų delspinigiai reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu buvo aiÅ¡kiai mažesni. IeÅ¡kovas (teisių perėmėjas) nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , savo teisių negynė. Tokie reikalavimo teisę perėmusio ieÅ¡kovo veiksmai lėmė neadekvačias ir virÅ¡ijančias skolos sumÄ palÅ«kanas ir netesybas.

Nors byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė Å¡alių tarpusavio sutarties, tačiau Å¡i aplinkybė, įvertinus aukščiau iÅ¡vardintas priežastis, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikianti pagrindÄ ieÅ¡kovui nepelnytai praturtėti dėl nerÅ«pestingo ieÅ¡kovo elgesio ir palÅ«kanų bei delspinigių dydžio. Nurodytais argumentais ieÅ¡kovo reikalavimus dėl palÅ«kanų, delspinigių priteisimo teismas tenkino iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė palÅ«kanų sumÄ už 180 dienų, kuri yra 48,18 Eur.

IeÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį sumažino iki 0,05 proc. dydžio, per pus sumažino ir delspinigiai už palÅ«kanas. Tokius delspinigius teismas laikė pakankamais atlyginti ieÅ¡kovo nuostolius, įvertinus pagrindinės skolos sumÄ ir priteistÄ sutartinių palÅ«kanų sumÄ , o likusiÄ reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ .Atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 70,59 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų.

Kadangi atsakovas praleido terminÄ Ä¯vykdyti prievolę, todėl iÅ¡ jo ieÅ¡kovui teismas priteisė sutartines 16,25 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už negrÄ Å¾intÄ 601,56 Eur dydžio kreditÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisine (2015-07-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Sprendime pažymėta, kad prie kompensavimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palÅ«kanos. Tai vadinamos „procesinės“ palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, o jų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje.

Todėl tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti 514,66 Eur palÅ«kanų ir šį reikalavimÄ patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palÅ«kanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme.

CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. Å iuo atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes.

Mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, todėl Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Apelianto nuomone, Vartojimo kredito sutartyje numatytos 16,25 proc. dydžio sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieÅ¡kinį, prieÅ¡taravimų nepateikė, nebuvo reiÅ¡kiama reikalavimų dėl Å¡alių sudarytų kredito sutarčių sÄ lygų dėl palÅ«kanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas.Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo veiksmus nesikreipiant anksčiau į teismÄ dėl skolos priteisimo, pripažino priežastimi mažinti iÅ¡ atsakovo priteistinų palÅ«kanų dydį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su ieÅ¡kiniu pateiktoje ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų iÅ¡klotinėje yra nurodyti apelianto atlikti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, t.y. neregistruotu paÅ¡tu siųsti praneÅ¡imai dėl įsiskolinimo, telefono skambučiai, SMS žinutės ir kt., todėl pagrindo mažinti palÅ«kanas nėra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Å ioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas, ar pagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti pelno (mokėjimo) palÅ«kanų suma – 562,84 Eur sumažinta iki 48,18 Eur.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008-01-25 „Swedbank“, AB ir atsakovas S. D. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ atsakovui bankas suteikė 2700 Lt dydžio paskolÄ .

Atsakovui netinamai vykdant vartojimo kredito sutartį, bankas jÄ nutraukė, o su UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo perleistas reikalavimas į atsakovÄ pagal anksčiau minėtÄ Vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito sutartimi Å¡alys buvo susitarę dėl 16,25 % dydžio metinės palÅ«kanų normos. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ viso 562,84 Eur sutartinių palÅ«kanų, kurių dalis – 36,06 Eur buvo nurodytos Reikalavimo perleidimo sutartyje, o 526,78 Eur priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009-07-27 iki 2015-05-20.

Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti 11,50 proc. dydžio palÅ«kanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo kredito suteikimo dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo dienos. Å ios palÅ«kanos yra pelno (mokėjimo) palÅ«kanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymÄ . Ä®statyme įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai tokia paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 straipsnio 3 dalis).

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu Å¡alys paskolos sutartyje nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, Å¡i taisyklė yra specialioji norma, numatanti palÅ«kanas už paskolas ir suteikianti teisę Å¡alims pasirinkti palÅ«kanų dydį, jų mokėjimo tvarkÄ nustatyti sutartimi arba mokėti palÅ«kanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v.

S. M., bylos Nr. 3K-3-257/2005). Å iuo atveju palÅ«kanų dydis ir mokėjimo tvarka Å¡alims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti 562,84 Eur palÅ«kanų pagal Vartojimo kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas jų dydį sumažino iki 48,18 Eur, remdamasis aplinkybe, jog ieÅ¡kovas nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , savo teisių negynė. Tokie reikalavimo teisę perėmusio ieÅ¡kovo veiksmai teismo nuomone lėmė neadekvačias ir virÅ¡ijančias skolos sumÄ palÅ«kanas ir suteikia pagrindÄ ieÅ¡kovui nepelnytai praturtėti dėl nerÅ«pestingo ieÅ¡kovo elgesio.Su tokia teismo iÅ¡vada sutikti negalima.

Mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, todėl sutiktina su apeliantu, kad Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi bÅ«ti nustatytas tam teisinis pagrindas. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė Å¡aliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ .

Laikoma, kad atsisakoma sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį. Esant esminei Å¡alių teisių ir pareigų neatitikčiai, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju Å¡alis, kuri bÅ«tų nukentėjusioji, turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad atsisako vykdyti tokiÄ sutartį ar tam tikros jos sÄ lygos, tokios sutarties ar jos sÄ lygos galima atsisakyti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ .

CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sÄ lygas, taigi nukentėjusi Å¡alis turi pasirinkimÄ : pirma, ji gali iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-106/2010). Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai pareikÅ¡ti nebuvo.Kasacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad sutartis gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo kredito sutartis tada, kai ji atitinka ne tik tokiai sutarčių rÅ«Å¡iai, bet ir bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus.

Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. Č. v.

UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB „Citadele“ banko pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-189/2012; kt.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra įvardyta vartojimo kredito sutartimi. Vartotojas, bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sÄ lygų pagrindu gali įgyti nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių teisingai sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sÄ lygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Neskaidrios sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B., B. J. v. Bigbank, AS, bylos Nr. 3K-3-500/2014).Ginčo vartojimo kredito sutartis šalių pasirašyta 2008-01-25. Šios sutarties sudarymo metu galiojo 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliu – Direktyva). Ji buvo priimta, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus vartojimo kredito srityje, bendrojoje rinkoje sumažinti kredito davėjų konkurencijos iškraipymus ir padidinti vartotojų galimybes sudaryti vartojimo kredito sutartis kitose valstybėse narėse.

Taip pat buvo siekta apsaugoti vartotojus nuo nesÄ Å¾iningų kredito sÄ lygų. Pagal Direktyvos nuostatas vartotojas turi gauti tinkamÄ informacijÄ apie kredito suteikimo sÄ lygas bei kainÄ ir apie savo įsipareigojimus kredito įstaigai. Tokioje informacijoje turi bÅ«ti nurodyta bendros kredito kainos metinė norma arba, jei tokios normos nustatyti negalima, bendra suma, kuriÄ turi sumokėti vartotojas. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad raÅ¡ytinėje sutartyje nurodoma bendros kredito kainos metinė norma arba bent metinė palÅ«kanų norma ir nuo sutarties sudarymo taikomi mokesčiai bei sÄ lygos, kuriems esant jie gali bÅ«ti keičiami.

Direktyva dėl minimalaus kreditavimo reglamentavimo suderinimo neužkirto kelio valstybėms narėms priimti griežtesnių nuostatų vartotojų teisių apsaugos srityje. Å ios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos. Å io straipsnio 8 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, kokiu bÅ«du siÅ«loma sudaryti kredito sutartį, nurodoma metinė kredito grÄ Å¾inimo norma.

RaÅ¡ytiniame pasiÅ«lyme nurodomas bendros kredito sumos apskaičiavimo pavyzdys. Ä®vertinus Å¡ias nuostatas matyti, kad Lietuvos Respublikoje Direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos pasirenkant variantÄ , kad kredito davėjas visais atvejais turi nurodyti metinę kredito normÄ . Metinė kredito norma turėjo bÅ«ti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ . Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių, kad tam tikrÄ ribÄ virÅ¡ijanti metinė kredito norma bÅ«tų preziumuojama kaip nesÄ Å¾ininga.

IÅ¡ byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad sutartyje nurodyta kredito suma litais, metinė palÅ«kanų norma – 16,25 proc. kredito sumos, metinė kredito grÄ Å¾inimo norma – 19,13 proc.Tiek Direktyvoje, tiek CK 6.887 straipsnyje be kitų reikalavimų nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma ir palÅ«kanų norma, tačiau Å¡ie aktai nereglamentavo Å¡ių normų maksimalių ribų. Esant nurodytoms metinei kredito grÄ Å¾inimo normai ir palÅ«kanų normai, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį.

AptartÄ situacijÄ palyginus su Å¡iuo metu galiojančiu vartojimo kredito reglamentavimu Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011 m. balandžio 1 d. (dėl to Å¡iam ginčui jis negali bÅ«ti taikomas), pažymėtina, kad Å¡io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc.

Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, nustatytas Kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B., B. J. v. Bigbank, AS, bylos Nr. 3K-3-500/2014).Nagrinėjamos bylos atveju metinė kredito grÄ Å¾inimo norma sudaro 19,13 proc. per metus. Toks dydis yra daug kartų mažesnis už Å¡iuo metu nustatytÄ jį įstatyme, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumÄ , pirmosios instancijos neturėjo teisinio pagrindo sumažinti Å¡alių sutartyje nustatytas palÅ«kanas, remdamasis tik faktine aplinkybe, jog ieÅ¡kovas savo teises gynė neoperatyviai. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje akivaizdžiai prieÅ¡taringas.

IÅ¡ vienos pusės, teismas sprendimu sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti pelno (mokėjimo) palÅ«kanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismÄ , kaip neprotingai dideles, iÅ¡ kitos pusės, nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisė Vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio pelno (mokėjimo) palÅ«kanas. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinat ieÅ¡kovui priteistų pelno (mokėjimo) palÅ«kanų sumÄ iki ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti sumos, t.y. iki 562,84 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Proporcingai padidintina ir bylinėjimosi iÅ¡laidų suma iki 32,00 Eur (CPK 93 str. 5 d.). V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Patenkinus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iÅ¡ atsakovo.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1, 5 dalimis, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ už akių pakeisti.PriteistÄ ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834, buveinė A. Juozapavičiaus g. 7, Vilniuje, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. LT02 7044 0600 0031 0074, AB SEB banke) iÅ¡ atsakovo S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) 48,18 Eur (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 18 ct) palÅ«kanų sumÄ padidinti iki 562,84 Eur (penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų eurų 84 ct), o žyminio mokesčio sumÄ iki 32,00 Eur (trisdeÅ¡imt dviejų eurų).Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834, buveinė A.

Juozapavičiaus g. 7, Vilniuje, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. LT02 7044 0600 0031 0074, AB SEB banke) iÅ¡ atsakovo S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              ArÅ«nas Rudzinskas